Baudžiamoji byla Nr. 1-1743-506/2019 |
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17385-2019-9 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.3. |
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsituokęs, nedirbantis, teistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-29 nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 182 straipsnio 2 dalyje vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2) Vilniaus apygardos teismo 2015-11-30 nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 3061 straipsnio 1 dalyje vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 86 MGL dydžio bauda, konfiskuojant 19500 eurų, bausmę atlikęs; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-22 nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje 60 MGL (2259,60 euro) dydžio bauda, vadovaujantis BK 68 straipsniu uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
V. K. 2019-04-27 14.51 val. Vilniuje, Geležinio Vilko - Jono Kazlausko gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 730D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paaiškino, kad 2019-04-27 apie 10.00 val. savo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinį gėrimą, išgėrė maždaug du butelius po 0,7 l talpos vyno. Apie 14.00 val. išvažiavo iš namų su draugui priklausančiu automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į Baltupių mikrorajoną. Geležinio Vilko ir Jono Kazlausko gatvių sankryžoje jo vairuojamas automobilis staiga metėsi į dešinę kelio pusę ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Jis išlipo iš automobilio, eismo įvykio vietoje sustojo dar keli automobiliai, išlipę žmonės iškvietė policiją. Jis niekur nesišalino ir neprieštaravo kviesti policiją. Atvažiavus pareigūnams prisipažino, kad neblaivus. Policijos pareigūnai jį du kartus patikrino alkotesteriu, abu kartus parodymai buvo 2,31 promilės. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. (44-45 b. l.)
V. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo įrodo liudytojų I. G. ir Mariaus Michalovskio parodymai, alkoholio matuoklio duomenys, VĮ Regitra ir VšĮ Emprekis pažymų informacija.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. G. parodė, kad 2019-04-27 apie 14.45 val. vairavo automobilį BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo Geležinio Vilko gatvės pirma eismo juosta iš dviejų link Ateities gatvės. Važiavo apie 50 km/val. greičiu, buvo šviesus paros metas, matomumas geras, be kritulių, asfaltas sausas. Priekyje jo vairuojamo automobilio antra eismo juosta važiavo automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris netikėtai iš antros eismo juostos atliko staigų manevrą į dešinę, įvažiavo į pirmą eismo juostą ir trenkėsi į gatvės apšvietimo stulpą. Atsitrenkęs į stulpą automobilis BMW užblokavo pirmą eismo juostą, kuria jis važiavo, ir, nors stabdė vairuojamą automobilį siekdamas išvengti susidūrimo, bet dėl mažo atstumo susidūrimo išvengti nepavyko. Po įvykio automobiliai sustojo. Jis iš karto pradėjo skambinti, norėdamas pranešti apie eismo įvykį. Iš pradžių į stulpą atsitrenkusio automobilio vairuotojas nelipo iš automobilio, kažkam lyg skambino, po to išlipo, priėjo prie jo ir norėjo susitarti, jog nekviestų policijos pareigūnų. Kai atsitrenkusio automobilio vairuotojas priėjo ir pradėjo kalbėti, pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą, kalba buvo nerišli ir iš bendros išvaizdos matėsi, jog vairuotojas yra girtas, po eismo įvykio vairuotojas alkoholio nevartojo. Atvykę policijos pareigūnai įformino eismo įvykį bei alkotesteriu kelis kartus patikrino vairuotoją, nustatė virš 2 promilių girtumą. Dėl eismo įvykio metu savo automobiliui padarytos žalos atlyginimo jis kreipėsi į draudimo bendrovę. (27-28 b. l.)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Marius Michalovski parodė, kad 2019-04-27 patruliavo, apie 14.48 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, jog Vilniuje, Geležinio Vilko-Jono Kazlausko gatvių sankryžoje susidūrė automobiliai BMW, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pastarojo vairuotojas įtariamas neblaivumu. Nuvyko į įvykio vietą ties Geležinio Vilko-Jono Kazlausko gatvių sankryža rado susidūrusius ir apgadintus automobilius BMW. Vairuotojas I. G. paaiškino, kad jis vairuojamu automobiliu važiavo Geležinio Vilko gatvės pirma eismo juosta link kelio A14 ir pamatė, kaip ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavęs automobilis BMW staiga pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į stulpą ir dar kliudė ir apgadino jo vairuojamą automobilį BMW. Automobilio su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. K. paaiškino, kad važiavo Geležinio Vilko gatvės pirma eismo juosta, staiga pajuto smūgį į vairuojamo automobilio galinę dalį, dėl ko atsitrenkė į stulpą. Bendraujant su V. K. buvo juntamas nuo jo sklindantis alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. V. K. buvo atliktas neblaivumo nustatymo testas, alkotesteriu du kartus patikrintas blaivumas. Pirmo patikrinimo metu 15.05 val. ir antro patikrinimo metu 15.22 val. V. K. nustatytas 2,31 promilės girtumas. Su matuoklio parodymais V. K. sutiko, reikalavimus vykdė. Automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo uždarytas į saugomą aikštelę. (31-32 b. l.)
Iš Bendrojo pagalbos centro informacijos matyti, kad 2019-04-27 14.51 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta, jog Vilniuje, Jono Kazlausko g. 33, įvyko eismo įvykis tarp automobilių BMW, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pirmojo automobilio vairuotojas galimai neblaivus, pranešė I. G., vairavęs antrąjį automobilį. (6 b. l.)
2019-04-27 neblaivumo nustatymo aktu konstatuota, kad V. K. 2019-04-27 alkoholio matuokliu Draeger Alcotest Nr. ARCK-0004 15.05 val. ir 15.22 val. nustatytas 2,31 promilės neblaivumas; matuoklio patikros serifikatas galioja iki 2019-08-22. (34, 35, 36 b.l.)
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti automobilių BMW, kuriuos vairavo V. K. ir I. G., sugadinimai. (9 b. l.)
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole bei fotolentelėse užfiksuoti automobiliai po aptariamo eismo įvykio. (12-14 b. l.)
Iš VĮ Regitra informacijos matyti, kad automobilio BMW 730D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmą kartą registruoto 2007-04-24, valdytojas-savininkas pagal 2019-02-15 transporto priemonės registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) yra E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (15 b. l.)
VšĮ Emprekis pažymoje nurodyta, kad automobilio BMW 730D, pagaminto 2007 metais, kaina su PVM yra 7980 eurų, be PVM – 6595 eurai. (16 b. l.)
V. K. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė baudos sumokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, nes turi finansinių įsipareigojimų. (56 b. l.)
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad V. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje: pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neneigė, nurodė jos padarymo aplinkybes. V. K. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina liudytojų I. G. ir Mariaus Michalovskio parodymai, Bendrojo pagalbos centro informacijoje, neblaivumo nustatymo akte, papildomuose duomenyse apie eismo įvykį bei transporto priemonės apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuoti duomenys. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo automobilį neblaivus.
V. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Nors kaltinamasis nurodė, kad kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau pastarosios aplinkybės konstatuoti teismas neturi pagrindo, ir šioje dalyje kaltinamojo parodymus vertina kaip nuoširdaus gailėjimosi deklaravimą, nes V. K. ne kartą yra baustas už KET pažeidimus, jokių išvadų iš to nepadarė, vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus ir taip tyčia sąmoningai itin šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus.
Skirdamas V. K. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino, nėra nustatytų kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog V. K. anksčiau teistas, tame tarpe – ir už KET pažeidimus (48-50 b. l.), baustas administracinėmis nuobaudomis (53-54 b. l.).
Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, teismas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties įgyvendinimo siekia V. K. skirdamas BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą baudos bausmę.
BK 641 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgus į šią įstatymo nuostatą, V. K. paskirta baudos bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas nenustato pagrindų, dėl kurių prokuroro siūlomo dydžio baudos sumokėjimas galėtų būti išdėstytas – minėta, kad kaltinamasis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, išvadų nepadarė, tyčia sąmoningai pažeidinėja nustatytas visuomenėje priimtas elgesio taisykles, netgi ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė jam neturėjo teigiamo poveikio, jis vėl nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu vairavo transporto priemonę stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Aplinkybė, nurodyta kaltinamojo prašyme, beje, nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis ir žinoma tik iš jo žodžių, – kad jis turi finansinių įsipareigojimų, – egzistavo ir nusikaltimo padarymo metu, todėl į ją atsižvelgti turėjo pats kaltinamasis, o atsižvelgęs – privalėjo nevairuoti neblaivus. Todėl teismas nevertina šios aplinkybės kaip reikšmingos nustatant baudos sumokėjimo laikotarpį. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą. Vis dėlto, atsižvelgdamas, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba ir neturi nuolatinių oficialių pajamų bei siekdamas bausmės paskirties įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 2 dalimi, nustato, kad V. K. paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių, o ne per du mėnesius.
Taip pat įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, teismas, siekdamas užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką, daro išvadą, jog V. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių, kuri gali būti skiriama kartu su bausme, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, minėta, kad jis ne kartą yra baustas baudžiamąja ir administracine tvarka už KET pažeidimus, todėl kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams. Kadangi V. K. nagrinėjamu atveju vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės, kai ši teisė atimta, jos atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Taip pat V. K. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys), o šio straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne. Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis V. K. tyčinio nusikaltimo padarymo metu vairavo automobilį BMW 730D, nuosavybės teise priklausantį ne jam pačiam, o E. L., ir automobilio valdytojas-savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, jog kaltinamasis panaudos automobilį įstatymo uždraustai veikai daryti, konstatuoja, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. K. konfiskuotina yra pinigų suma, atitinkanti automobilio BMW 730D vertę.
Ikiteisminio tyrimo metu V. K. 2019-04-27 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintinas.
Laikinasis nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, civilinio ieškinio nėra.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės BMW 730D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB Sauda saugojimo aikštelėje nuo 2019-04-27 iki 2019-04-30 išlaidos, kurias sudaro 1,04 euro (19, 20-24 b. l.). Šios išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš kaltinamojo V. K..
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 120 MGL (6000,00 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę bausmę – 80 MGL (4000,00 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam vairuoti transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti iš V. K. konfiskuotino turto – automobilio BMW 730D, pirmą kartą registruoto 2007 metais, – vertę atitinkančią pinigų sumą 6595 eurus valstybės naudai.
V. K. paskirtą kardomąją priemonęs – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš V. K. 1,04 euro proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
V. K. išaiškinti, kad, vadovaujantis BVK 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą – 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.
Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio vykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
V. K. išaiškinti, kad:
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Lilija Tarčevskaja