Pranešėjas A.Bielskis Baudžiamoji byla Nr. 1A- 42/2005 m.
Teisėjas E.Gladutis Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.2.;
1.2.23.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,
teisėjų: Tomo Šeškausko, Svajūno Knizlerio,
sekretoriaujant Astai Paškevičienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
gynėjams advokatams Arūnui Petrauskui, Antanui Cemnolonskui, Rolandui Vaitiekūnui, Stanislovui Butkevičiui,
nuteistiesiems M. B., D. S. , A. J. , J. A. ,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo bei nuteistųjų A. J. , D. S. ir M. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2004 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo
A. J. pripažintas kaltu padaręs tris nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. (2003-04-10 Įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (dėl 1,633 gr. kanapių dervos ir 0,228 gr. metamfetamino) areštu septyniasdešimčiai parų;
pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. (2004-07-05 Įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (dėl 14,364 gr. kanapių) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;
pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. (2004-07-05 Įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (dėl MDMA) laisvės atėmimu trejiems metams.
Remiantis BK 65 str., BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
D. S. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. (2003-04-10 Įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (dėl 14,364 gr. kanapių) areštu septyniasdešimčiai parų;
pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. (2004-07-05 Įstatymo Nr. IX-2314 redakcija (dėl 44,83 gr. kanapių) laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Remiantis BK 65 str., 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
J. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. (2003-04-10 Įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) areštu keturiasdešimt penkioms paroms.
M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. (2003-04-10 Įstatymo Nr.IX-1495 redakcija) areštu aštuoniasdešimt parų.
nustatė:
A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2003 m. gegužės 28 d., vakare, tiksliai nenustatytą valandą, Kėdainių r., Vilainių k., Melioratorių g. prie namo Nr. 28, tiksliau nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, pravarde „Šarkis", iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 1,633 g narkotinės medžiagos -kanapių dervos bei 0,228 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurias visas 2003 m. gegužės 28 d., apie 21 val., Kėdainių r., Vilainių k., Melioratorių g. prie namo Nr. 28, neteisėtai, už 100 Lt pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, todėl šios veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.
Be to, A. J. ir D. S. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad laikotarpiu iki 2003 m. birželio 6 d., tiksliau nenustatytą dieną ir valandą, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdami bendrininkų grupe su dar vienu asmeniu, iš nenustatyto asmens, turėdami tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 14,364 g narkotinės medžiagos - kanapių, kurias 2003 m. birželio 6 d., apie 17 val., Kėdainių m., prie upės, tiksliau nenustatytoje vietoje, neteisėtai, už 120 Lt pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, todėl šios veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.
Be to, D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iki 2003 m. birželio 11 d., tiksliau nenustatytą dieną ir valandą, nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su dar vienu asmeniu, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą -44,83 g kanapių, kurią neteisėtai, 2003 m. birželio 11 d., apie 16 val., Kėdainių m., prie upės, tiksliau nenustatytoje vietoje, už 300 Lt pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, todėl šios veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.
Be to, A. J. , M. B. ir J. A. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2003 m. birželio 19 d., po pietų, tiksliau nenustatytą valandą, veikdami bendrininkų grupe, Kauno m., tiksliai nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens, turėdami tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 10,407 g psichotropinės medžiagos - MDMA, kurią laikė automobilyje „Mitsubishi Pajero" (valstybinis numeris VKD 379), priklausančiame M. B. , gabeno šiuo automobiliu į degalinę „Livena“, esančią Panevėžio r., Ramygaloje, Vienkiemio g. lb, kur 2003 m. birželio 19 d., apie 2123 val., dalį šios medžiagos 9,452 g MDMA - 98 vnt. baltos spalvos tabletėse, neteisėtai, už 1200 Lt pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, o likusį kiekį psichotropinės medžiagos — 0,955 g MDMA 10 vnt. baltos spalvos tabletėse, laikė minėto automobilio salone, buvusios striukės dešinės pusės kišenėje, kol ši psichotropinė medžiaga 2003 m. birželio 19 d., apie 2155 val., buvo paimta policijos pareigūnų, todėl šios veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti: A. J. pripažinti kaltu, padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 slr. 1 d. ir skirti bausmes: už 1,633 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos bei 0,228 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą parduoti bei pardavimą - 5 m. laisvės atėmimo (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija); už 14,364 g kanapių įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą parduoti bei pardavimą - 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija); už 10,407 g psichotropinės medžiagos - MDMA įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą parduoti bei dalies šios medžiagos 9,452 g pardavimą - 6 m. laisvės atėmimo (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą šešeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. D. S. pripažinti kaltu, padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir skirti bausmes: už 14,364 g narkotinės medžiagos - kanapių įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą parduoti bei pardavimą - 5 m. laisvės atėmimo (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija); už 44,83 g narkotinės medžiagos - kanapių įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą parduoti bei pardavimą - 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. DC-23 1 4 redakcija). Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. Dt-2314 redakcija) už 10,407 g psichotropinės medžiagos - MDMA įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą parduoti bei dalies šios medžiagos - 9,452 g pardavimą ir skirti bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. J. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. DC-2314 redakcija) už 10,407 g psichotropinės medžiagos - MDMA įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą parduoti bei dalies šios medžiagos - 9,452 g pardavimą ir skirti bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Prokuroro nuomone, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pasireiškusio neteisingu nusikalstamos veikos stadijos klausimo sprendimu (BK 22 str. 1 d.), dėl netinkamo BK 59 str. 1 d. 2 p. taikymo, pripažįstant M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, bei paskirtų neteisingų, aiškiai per švelnių bausmių. BK 260 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikalstama veika laikoma baigta nuo pat narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ar laikymo, turint tikslą parduoti, pradžios, o pasekmės bei reali žala (pardavimas ar kitoks išplatinimas), nėra būtinos. Šią veiką kvalifikuoti būtinas subjektyviosios pusės požymis - tikslas. Bet kurioje stadijoje, nuo pat įgijimo ar laikymo pradžios, ši veika turi būti kvalifikuojama kaip baigta, jei yra nustatoma, kad medžiagos buvo įgyjamos ar laikomos, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kas neginčytinai ir buvo nustatyta teisminio nagrinėjimo metu ir ką patvirtino patys nuteistieji. Nors narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo parduotos taikant nusikalstamos veikos imitacijos modelį (NVIM) ir realiai nebuvo išplatintos, tai nesumažina veikos pavojingumo visuomenei. Policijos pareigūnai negalėjo kontroliuoti visų nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančių veiksmų nuo pat įgijimo iki pardavimo. Buvo kontroliuojamas tiktai pats narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas NVIM dalyviui. Negalima buvo kontroliuoti įgijimo, laikymo ir gabenimo, ką įrodo ir tai, kad nebuvo nustatyta kur tiksliai, iš ko ir kokį kiekį nuteistieji įgyjo. Šį faktą labiausiai patvirtina 2004-06-19 epizodas, kai NVIM dalyviui buvo parduota 9,452 g psichotropinės medžiagos - MDMA, esančios 98-se vnt. baltos spalvos tablečių, o dar 0,955 g MDMA 10-je vnt. baltos spalvos tablečių buvo laikoma atskirai, neplanuojant NVIM dalyviui jų parduoti ir, šio kiekio neradus, medžiagos galėjo būti parduotos ar kitaip išplatintos jau be policijos žinios. Tokiu būdu šio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimo, laikymo ar gabenimo, turint tikslą parduoti, policijos pareigūnai jau niekaip neįtakojo, nekontroliavo ir apie jį negalėjo žinoti, nes nuteistieji NVIM dalyviui žadėjo parduoti tik 100 vnt. tablečių. Todėl nuteistųjų veikos turėjo būti kvalifikuojamos ne kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, o kaip baigtas nusikaltimas. Nusikalstamos veikos galėjo būti kvalifikuojamos, kaip pasikėsinimas tiktai tuo atveju, jei kaltininkai būtų buvę sulaikyti įsigyjant planuojamas parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas.
Be to, prokuroras nurodo, jog teismas motyvuodamas tuo, kad M. B. dar iki bylos nagrinėjimo pradžios kreipėsi su pareiškimu, jo prisipažinimą ir gailestį neteisingai pripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe. M. B. pareiškimas atsirado tik tada, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas, surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę ir tie duomenys jam tapo žinomi. Be to, net ir nurodydamas, kad prisipažįsta, M. B. nenurodė visų nusikalstamos veikos aplinkybių, nenurodė kur, iš ko ir kokiomis aplinkybėmis buvo įgytos planuojamos parduoti psichotropinės medžiagos, kokį vaidmenį atliko kiekvienas iš jo bendrininkų, o davė parodymus tik apie tas aplinkybes, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu ir tik tada, kai jis apie tai sužinojo, t. y. patvirtino tik tas aplinkybes, kurios buvo neginčytinai nustatytos. Todėl toks M. B. prisipažinimas, pareikštas atskiru pareiškimu, negali būti pripažįstamas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Dėl virš išdėstytų aplinkybių, teismas nuteistiesiems paskyrė neteisingas, aiškiai per švelnias bausmes. Tai, kad nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie sunkių nusikaltimų ir už jas numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės, rodo didelį tų veikų pavojingumą visuomenei. Šios veikos kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl skiriant bausmes už tokias veikas būtina labai tiksliai laikytis BK VIII skyriuje numatytų bausmės skyrimo nuostatų. Visi nuteistieji parodė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jie pardavė dėl to, kad norėjo užsidirbti, tai rodo, kad šių veikų padarymo motyvas - savanaudiškumas, aukščiau nurodytais motyvais jų padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos, visi nuteistieji atliko pakankamai aktyvų vaidmenį nusikaltimų padaryme, nors nuosprendyje teismas nurodo, kad M. B. ir J. A. tarp bendrininkų nebuvo aktyviausi. Tačiau byloje nustatyta, kad M. B. nuo pat pradžių dalyvauja pokalbyje ir derybose su NVIM dalyviu dėl psichotropinių medžiagų pardavimo, J. A. NVIM dalyviui, kaip užstatą palieka savo mobilų telefoną, nors telefonus turi ir visi kiti jo bendrininkai. J. A. liudytojui E. Č. liepia į pastarojo mobilų telefoną įsivesti NVIM dalyvio automobilio numerį. Parduodant psichotropines medžiagas M. B. su J. A. tas medžiagas nuneša parduoti, paima už jas pinigus ir matyti, kad abu puikiai orientuojasi situacijoje, suprasdami ką ir už kiek parduoda. Visa tai rodo, kad padarant nusikalstamą veiką, M. B. ir J. A. vaidmuo yra aktyvus ir net aktyvesnis už A. J. . Toks pat aktyvus buvo ir D. S. , veikiančio su kitu bendrininku, vaidmuo, kuomet jie patys aktyviai siūlo NVIM dalyviui parduoti kuo didesnius narkotinių medžiagų kiekius, žadėdami sumažinti kainą. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į parduotos psichotropinės medžiagos kiekį bei apimtį. Teismas nuosprendyje neteisingai konstatuoja, kad kaltinamieji pardavė palygint nedidelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Pagal LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų rekomendacijas“, visų nuteistiesiems inkriminuojamų parduotų psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekiai daugeliu atveju gerokai viršija nedidelius kiekius. Nežiūrint to, teismas turėjo atsižvelgti ne tik į grynus narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, bet ir į apimtis, į tai, kiek žmonių tas medžiagas galėjo vartoti. Įvertinus išdėstytus motyvus, nuteistiesiems paskirtos bausmės yra neteisingos, aiškiai per švelnios, todėl neatliks savo paskirčių, numatytų BK 41 str. Teismo buvo nustatyta, kad NVIM taikytas teisėtai, esant įstatymo numatytiems pagrindams. Nuteistieji A.J., D. S. , M. B. nebuvo provokuojami, vyko į susitikimus tartis su NVIM dalyviu savo noru, patys buvo aktyvūs, siūlydami pirkti didesnius kiekius. Pats NVIM taikymas pagal savo esmę jau rodo, kad nuteistieji šia veikla galėjo verstis ir anksčiau, todėl paskyrus tokias švelnias bausmes, jų negalima bus sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jie nebus tinkamai nubausti ir nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o yra tik sunkinanti aplinkybė, nuteistiesiems skirtina laisvės atėmimo bausmė, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Kadangi nuteistieji nusikalto pirmą kartą, M. B. ir J. A. už jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o A. J. ir D. S. už pirmus nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, neviršijančios įstatyme nustatytos bausmės vidurkio. A. J. ir D. S. už sekančius nusikaltimus ir atsižvelgiant į tai, kad parduotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai didesni, skirtinos bausmės, didesnės nei įstatymo vidurkis. Kadangi J. A. nusikaltimą padarė dar nesulaukęs pilnametystės, jam taikytini BK XI skyriuje numatyti bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumai ir bausmė skirtina, vadovautis BK 91 str. 3 d. nuostatomis.
Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti: prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe ir vadovaujantis BK 62 str. 2 d. 1, 4 p. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmės rūšį, arba paskirti sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę - areštą, arba sumažinti paskirtos bausmės dydį iki minimalaus dydžio. Teigia, jog kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, įvykdęs jam inkriminuotus nusikaltimus. Tačiau teismas nepagrįstai šių aplinkybių nepripažino jo atsakomybe lengvinančiomis. Juo labiau, kad po nusikalstamų veikų padarymo, jis daugiau jokių nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, faktiškai sukūrė šeimą, jo sužadėtinė laukiasi jų kūdikio, kas irgi rodo apie jo nuoširdų gailestį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimais žala nepadaryta, visos trys veikos padarytos per nedidelį laiko tarpą, veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis NVIM dalyvio elgesys, jos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, bei į tai, jog nusikalto jauno amžiaus, dėl savo nepakankamos socialinės brandos tinkamai neįvertino savo veiksmų, prižiūri ir rūpinasi savo neįgalia motina, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, vadovaujantis BK 62 str. 2 d. 1, 4 p. jam skirtina švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė. Tačiau jei teismas nuspręstų, jog nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 62 str., tai atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, jo nuomone, jam skirtina sankcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis — areštas, o jei nuspręstų, kad skirtina tik laisvės atėmimo bausmė, tai prašo sumažinti bausmės dydį iki minimumo.
Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti: prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe ir vadovaujantis BK 62 str. 2 d. 1, 4 p. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmės rūšį, arba paskirti sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę - areštą. Teigia, jog jis nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios prisipažino įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, pasižada gyventi dorai ir ateityje nebenusikalsti. Po šių nusikalstamų veikų padarymo daugiau jokių nusikaltimų nepadarė, gyvena su sugyventine ir augina nepilnametį sūnų. Visos šios aplinkybės rodo, kad apeliantas tikrai nuoširdžiai gailisi, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog nėra pagrindo pripažinti šių aplinkybių jo atsakomybę lengvinančiomis. Be to, nusikaltimais žala niekam nepadaryta, nusikalstamas veikas padarė per nedidelį laiko tarpą, jas padarė įtakojamas provokuojamo NVIM dalyvio elgesio bei įkalbėtas kito asmens pravarde „Šarkis“. Praeityje neteistas, dėl savo nepakankamos socialinės brandos, gyvenimo sąlygų bei ligos, tinkamai neįvertino savo veiksmų pavojingumo, neteisėtumo ir pasekmių. Be to, nusikalstamos veikos elgesio imitacijos modelis jo atžvilgiu buvo realizuotas neteisėtai, todėl jo duomenys negali būti pripažinti tinkamais įrodymais. Apeliantas taip pat nurodo, jog yra ūkininkas, turi žemės, prižiūri ir rūpinasi savo močiute, kuri yra II grupės invalidė, charakterizuojamas teigiamai, turi pastovią gyvenamąją vietą, pragyvenimo šaltinį. Dėl to atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 62 str. 2 d. 1, 4 p., jam skirtina švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė.
Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti: taikyti jo atžvilgiu BK 92 str. 1 d. ir bausmės vykdymą atidėti arba sumažinti paskirtos bausmės dydį iki 45 parų arešto, bausmę atliekant poilsio dienomis. Teigia, jog savo kaltę pilnai pripažįsta ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Teismas pilnai ištyrė bylos aplinkybes, tačiau skirdamas bausmę, neatsižvelgė į aplinkybes, įvykusias po nusikaltimo padarymo. Nusikaltimo padarymo metu apeliantas vos prieš du mėnesius buvo tapęs pilnamečiu. Todėl teismas, skirdamas bausmę turėjo į tai atsižvelgti ir taikyti jo atžvilgiu BK 80 str., 81 str. 2 d., 90 str. 4 d., 91 str. 2 d. nuostatas. Po nusikaltimo apeliantas buvo iš karto sulaikytas, vėliau pakeitus kardomąją priemonę jis stengėsi geru elgesiu įrodyti, kad įvykdyta nusikalstama veika buvo jo klaida, iš kurios padarė tinkamas išvadas. Visas savo jėgas skyrė mokslui, ko pasėkoje sėkmingai baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į Lietuvos žemės ūkio universitetą. Apeliantas sutinka, jog turi būti nubaustas už įvykdytą veiką, tačiau mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jo atžvilgiu BK 92 str. 1 d. Tačiau, jei teismas nuspręstų, jog nėra pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatų, apeliantas prašo teismą taikyti BK 49 str. 5 d. ir suteikti galimybę mokytis aukštojoje mokykloje, o bausmę atlikti poilsio dienomis.
Byloje dalyvaujantis prokuroras prašo nuteistųjų A. J. , D. S. , M. B. apeliacinius skundus atmesti, o Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą – patenkinti. Nuteistieji A. J. , D. S. ir M. B. bei jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.
Pagrįstai prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė BK 22 str. nuostatas bei nuteistųjų A. J. , D. S. , M. B. ir J. A. nusikalstamas veikas neteisingai kvalifikavo pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 260 str. 1 d. Nors visų nuteistųjų nusikalstamos veikos – neteisėtas psichotropinių bei narkotinių medžiagų platinimas – buvo išaiškintas panaudojant nusikalstamos veikos imitacijos modelį , t.y. buvo kontroliuojamos teisėsaugos institucijų pareigūnų, tačiau jie buvo nuteisti ne tik už tokią nusikalstamą veiką, bet ir už neteisėtą psichotropinių (A. J. – dar ir narkotinių, o D. S. tik narkotinių) medžiagų įgijimą, turint tikslą jas parduoti. Priešingai nei teigiama teismo nuosprendyje, kaip tik šių nuteistųjų veiksmų, įgyjant minimas medžiagas, teisėsaugos institucijų pareigūnai nekontroliavo. Iš byloje surinktų įrodymų – liudytojo T. M. , A.Urbono parodymų, 2003 m. birželio 19 d. protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo bei tą pačią dieną vykusio pokalbio tarp T. M. ir nuteistųjų suvestinės sektų, kad narkotines bei psichotropines medžiagas, parduotas modelio dalyviui, nuteistieji įgijo iš nenustatytų asmenų Kauno mieste. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jie įgydami minimas medžiagas būtų buvę stebimi ar kitaip kontroliuojami teisėsaugos institucijų pareigūnų. Tai, kad 2003 m. birželio 19 d. įvykio vietoje buvo surasos ir paimtos ne tik tos 98 tabletės su psichotropine MDMA medžiaga, dėl kurių pirkimo su modelio dalyviu buvo iš anksto susitarta, bet ir dar 10 analogiškų tablečių, apie kurių įgijimą teisėsaugos institucijų pareigūnams nebuvo žinoma, rodo, jog kaltininkai tas psichotropines medžiagas įgijo, gabeno ir laikė veikdami visiškai laisvai. Taigi, tas veikas nuteistieji A. J. , D. S. , M. B. ir J. A. padarė savarankiškai. Tuo tarpu tokia veika- neteisėtas narkotinių ir psichotropinių priemonių įgijimas, laikymas ar gabenimas turint tikslą jas platinti, sudaro savarankišką baigto nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d. sudėtį.
Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji narkotines ir psichotropines medžiagas pardavė nusikalstamos veikos modelio dalyviui šios jų veikos vertintinos kaip pasikėsinimas neteisėtai parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Tačiau toks vertinimas neturi reikšmės nuteistųjų atliktų visų nusikalstamų veiksmų, padarytų įvykdant jiems inkriminuotus nusikaltimus, teisiniam įvertinimui bei jų kvalifikavimui. Kadangi A. J. , D. S. , M. B. ir J. A. be pasikėsinimo parduoti narkotines ir psichotropines medžiagas dar atliko ir kitus BK 260 str. 1 d. numatytus veiksmus, kurie sudaro baigto nusikaltimo sudėtį, todėl ir visos kiekvieno nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos - neteisėtas narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimas, turint tikslą jas parduoti ir pasikėsinimas jas neteisėtai parduoti – vertinamos kaip baigtos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d.
Taigi, apygardos teismas neteisingai nustatė nuteistųjų A. J. , D. S. , M. B. bei J. A. padarytų nusikaltimų stadiją ir jas neteisingai kvalifikuodamas su nuoroda į BK 22 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šioje dalyje apygardos teismo nuosprendis pakeistinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 328 str. 1 p.), nuteistųjų nusikalstamas veikas perkvalifikuojant iš BK 22 str. 1 d. , 260 str. 1 d. į BK 260 str. 1 d. Remiantis BK 3 str. nuostatomis nuteistųjų nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos taikant jiems palankesnes baudžiamojo įstatymo redakcijas. A. J. 2003 m. gegužės 28 d. ir D. S. 2003 m. birežlio 6 d. padarytos nusikalstamos veikos iš BK 22 str. 1 d. , 260 str. 1 d. 2003 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcijos perkvalifikuojamos pagal vėliau įsigaliojusio 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcijos BK 260 str. 1 d., nes joje numatyta mažesnė minimali laisvės atėmimo bausmės riba, o taikyti jiems kitą bausmės rūšį (areštą) nėra pagrindo.
J. A. ir M. B. nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos pagal jiems palankesnį, be laisvės atėmimo bausmės dar ir areštą numatančią 2003 m. balandžio 10 d. Nr. IX-1495 redakcijos BK 260 str. 1 d.
Pagrįsti prokuroro apeliacinio skundo argumentai, jog nuosprendį priėmęs teismas A. J. ir D. S. už jų padarytas pirmas nusikalstamas veikas paskyrė aiškiai per švelnias, ir todėl neteisingas bausmes. Teismas, paskirdamas 70 parų arešto bausmę A. J. už 1,633 g kanapių dervos bei 0,22 g metamfetamino neteisėtą įgijimą ir pardavimą bei D. S. – už neteisėtą 14,364 g kanapių įgijimą ir pardavimą atsižvelgė į šias aplinkybes: abu kaltininkai darydami šiuos nusikaltimus nusikalto pirmą kartą, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, buvo disponuojama nedideliu narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekiu. Tačiau BK 54 str. nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, redakciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Nusikalstamos veikos už kurias apygardos teismas A. J. ir D. S. paskyrė areštą, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, abu jie nusikalto veikdami tiesiogine tyčia ir turėdami tikslą pasipelnyti. Be to, nusikalstamos veikos nenutrūko pasikėsinimo stadijoje, kaip tai teigiama teismo nuosprendyje. Abu nuteistieji charakterizuojami patenkinamai. A. J. charakterizuojamas kaip pakankamai gabus moksleivis, tačiau stokojantis mokymosi motyvacijos. Patenkinamus mokymosi rezultatus sąlygojo prastas lankomumas, nemažai pamokų praleido be pateisinamos priežasties (t. 1 b.l. 235-243). D. S. anksčiau buvo padaręs nusikalstamą veiką (t. 2 b.l. 46-48). Nuteistųjų A. J. ir D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisėjų kolegija remdamasi aukščiau paminėtų aplinkybių visuma sprendžia, jog A. J. ir D. S. už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis 2003 m. gegužės 28 d. (A. J. veika) ir 2003 m. birželio 11 d. (D. S. veika) paskirta arešto bausmė savo rūšimi yra aiškiai per švelni ir aiškiai neatitinkanti nuteistųjų asmenybės bei nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio. Už šias nusikalstamas veikas A. J. ir D. S. skirtina laisvės atėmimo bausmės rūšis, nustatant minimalų BPK 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. Įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) sankcijoje numatytos bausmės dydį.
Tačiau prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas visiems nuteistiesiems sugriežtinti paskirtąsias bausmes netenkintinas.
Apygardos teismas nustatydamas kaltinamiesiems skiriamos bausmės rūšį bei dydį atsižvelgė į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir BK 54 str. reikalavimų nepažeidė.
Prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas paskirti nuteistiesiems griežtesnes bausmes iš dalies grindžiamas ta aplinkybe, jog teismas neteisingai nustatė ir netinkamai įvertino nuteistųjų padarytų nusikaltimų stadiją. Nusikalstamo ketinimo realizavimo laipsnis yra viena iš įstatyme numatytų aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Tačiau šioje byloje nustatytas nusikalstamų veiksmų baigtumas negali būti pripažintas lemiamu argumentu nustatant kaltininkams skiriamos bausmės rūšį bei dydį. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas bausmes kaltininkams atsižvelgė į tai, kad jų nusikalstami veiksmai nutrūko pabaigto pasikėsinimo stadijoje, kaltininkams atlikus viską, kas buvo būtina nusikalstamam sumanymui realizuoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant formaliajai nusikaltimo sudėčiai (BK 260 str. 1 d.) pabaigtas pasikėsinimas nuo pabaigto nusikaltimo pagal savo pavojingumą reikšmingai nesiskiria, nes toks pasikėsinimas subjektyviąja prasme yra labiausiai priartėjęs prie baigtos nusikalstamos veikos stadijos.
Griežtinti nuteistiesiems paskirtąsias bausmes neduoda pakankamą pagrindą ir kitos apelianto nurodomos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, motyvai ir tikslai, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės yra dalis ir įstatyme numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skirdamas bausmę, teismas pirmiausia turi vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia reiškia tai, kad skiriama bausmė yra adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Tinkamas teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinimas individualizuojant bausmes. Pirmosios instancijos teismas A. J. ir D. S. paskirdamas mažesnes, negu pritaikyto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o J. A. ir M. B. bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmes tinkamai individualizavo ir bausmės paskirčiai keliamų reikalavimų nepažeidė. Vertindama prokuroro apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad visi nuteistieji nusikalstamas veikas padarė būdami jauno amžiaus, neturėdami didesnės gyvenimiškos patirties. Paskyrus jiems ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, bus negrįžtamai nutraukti socialiniai ryšiai. Be to, teisėjų kolegija atmesdama prokuroro prašymą visiems nuteistiesiems paskirti griežtesnes bausmes atsižvelgė į tai, kad A. J. gyvena su motina, kuriai reikalinga nuolatinė pagalba dėl invalidumo. Be to, jis susituokė ir augina mažametį vaiką. D. S. motinai pripažintas antros grupės invalidumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. ją prižiūri, padeda jai. J. A. studijuoja Lietuvos veterinarijos akademijoje, o M. B. – Lietuvos žemės ūkio universitete.
Nuteistųjų A. J. , D. S. ir M. B. apeliaciniai skundai atmestini.
Visi nuteistieji pripažinti kaltais ir nuteisti už sunkius nusikaltimus. A. J. padarė tris, o D. S. dvi nusikalstamas veikas. Nors A. J. ir D. S. pirmosios instancijos teismas paskyrė ir realias laisvės atėmimo bausmes, tačiau jų dydį nustatė mažesnį, negu pritaikyto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o M. B. ir J. A. paskyrė bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Nėra pagrindo paskirtąsias bausmes pripažinti aiškiai per švelniomis ir dėl to neteisingomis.
Paskirdamas bausmę A. J. apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad jis nusikalto būdamas jauno amžiaus, anksčiau nebuvo teisiamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo į tas pačias aplinkybes atsižvelgti dar kartą ir dar labiau A. J. sušvelninti paskirtąją bausmę. Nepagrįstai A. J. skunde teigiama, kad jis dėl padarytų nusikaltimų prisipažino, labai ir nuoširdžiai gailisi. Jo parodymų duotų ikiteisminiame tyrime bei teisiamajame posėdyje turinys tokiam teigimui pagrindo neduoda. Netenkintinas nuteistojo A. J. prašymas taikyti jam BK 62 str. 2 d. 1 p. ir 4 p. nuostatas, nes nėra šiame įstatyme numatytų sąlygų. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad minimo baudžiamojo įstatymo taikymas ir švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimas net ir esant būtinoms sąlygoms yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nuosprendžio pagrįstumu neduoda pagrindo abejoti ir nuteistojo D. S. apeliacinio skundo argumentai. Apygardos teismas pagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi ir netaikė jo atžvilgiu BK 62 str. 2 d. 1 p., 4 p. nuostatų. Tai, kad apeliantas susituokė, augina santuokoje gimusį sūnų, teisėjų kolegija įvertino svarstydama prokuroro apeliacinio skundo reikalavimus ir į minimas aplinkybes atsižvelgė. Tačiau jos negali būti pripažintos pakankamu pagrindu D. S. paskirtąją bausmę sušvelninti dar labiau.
Byloje surinktiems įrodymams prieštarauja deklaratyvus teiginys D. S. apeliaciniame skunde, jog nusikalstamos veikos imitacijos modelis jo atžvilgiu buvo taikytas neteisėtai. Nuosprendį priėmęs teismas išsamiai aptarė byloje taikyto modelio teisėtumą ir padarė motyvuotas išvadas, jog baudžiamojo proceso įstatymai bylos tyrimo metu pažeisti nebuvo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su jomis nesutikti.
Netenkinamas ir nuteistojo M. B. apeliacinis skundas. Apygardos teismas paskirdamas M. B. bausmė, nesusijusią su laisvės atėmimu, nurodė, kad atsižvelgia į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, psichotropinių medžiagų, kurias jis platino rūšį bei kiekį, jo nedidelį aktyvumą veikiant su kitais bendrininkais, jauną kaltininko amžių, jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės įvertino visas byloje nustatytas M. B. bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir už sunkų nusikaltimą paskyrė bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Bausmė M. B. paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
Ta aplinkybė, jog apeliantas studijuoja Lietuvos žemės ūkio universitete ir žada daugiau nebenusikalsti, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu paskirtąją bausmę dar labiau sušvelninti.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus geriau realizuoti netaikant M. B. BK 49 str. 5 d. nuostatų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 326 str. 1 d. 1 p.,
n u s p r e n d ž i a:
Panevėžio apygardos teismo 2004 m. liepos 28 d. nuosprendį pakeisti ir priimti nuosprendį:
A. J. nusikalstamą veiką dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis 2003 m. gegužės 28 d. (1.663 gr. kanapių dervos ir 0,228 gr. metamfetamino) iš BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. (2003 m. balandžio 10 d. Įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) perkvalifikuoti į BK 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. Įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir paskirti bausmę dvejus metus laisvės atėmimo.
A. J. nusikalstamą veiką dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga 2003 m. birželio 6 d. (14.364 gr. kanapių) iš BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 260 str. 1 d. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
A. J. nusikalstamą veiką dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga 2003 m. birželio 19 d. (10,407 gr. MDMA) iš BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 260 str. 1 d. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą trejiems metams.
Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams.
D. S. nusikalstamą veiką dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga 2003 m. birželio 6 d. (14,364 gr. kanapių) iš BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. (2003 m. balandžio 10 d. Įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) perkvalifikuoti į BK 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. Įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir paskirti bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.
D. S. nusikalstamą veiką dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga 2003 m. birželio 11 d. (44,83 gr. kanapių) iš BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 260 str. 1 d. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtąsias bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir septyniems mėnesiams.
J. A. nusikalstamą veiką iš BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. (2003 m. balandžio 10 d. Įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) perkvalifikuoti į BK 260 str. 1 d. ir paskirti bausmę areštą 45 paroms.
M. B. nusikalstamą veiką iš BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. (2003 m. balandžio 10 d. Įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) perkvalifikuoti į BK 260 str. 1 d. ir paskirti bausmę areštą 80 parų.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuteistųjų A. J. , D. S. ir M. B. apeliacinius skundus atmesti.
Kolegijos pirmininkas Albinas Bielskis
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Svajūnas Knizleris