Baudžiamoji byla Nr. N1-46-997/2016

proceso Nr. 1-01-1-61067-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.11.9.; 1.2.23.1.; 2.1.16.1.10.;  2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.

(S)

KLAIPĖDOS  MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Bystriakovienė,

sekretoriaujant Simonai Ivanauskienei, Erikai Grigišienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Ritai Ušinskienei,

kaltinamajam A. V., jo gynėjai advokatei Julijai Manako-Galminei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokyklos 9 klasėje, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis A. V. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, tai yra:

2015-11-03 apie 16.00 val., ties Minijos g. 129, Klaipėdoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nenustatytą kiekį – vieną lankstinuką su narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), kurių masė ne mažiau 0,62 g, iš šio kiekio dalį suvartojo pats, o likusį kiekį – 0,31 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių),– neteisėtai laikė ir gabeno su savimi iki 2015-11-04 14.00 val., kol prie namo, adresu Naikupės g. 18, Klaipėdoje, policijos pareigūnai jo piniginėje šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

Kaltinamasis A. V. teisiamajame posėdyje kaltu pripažino visiškai. Parodė, kad susitiko su senu pažįstamu, susimetė pinigus, ir po to jie susitiko iš matymo žinomus asmenis, iš kurių įsigijo „žolės“. Vieną „žolės“ lankstinuką per pusę su draugu už 10 Eur įsigijo iš dviejų romų ar armėnų tautybės asmenų. Abu nusipirko ir parūkė, o nesuvartotą likutį jis įsidėjo į piniginę. Kitą dieną jis norėjo parduoti telefoną, tačiau atvyko policijos pareigūnai ir patikrinimo metu rado „žolės“ likutį piniginėje. Nurodė, kad tai buvo pirmas kartas, kai jis vartojo marihuaną. Nurodė nesąs priklausomas nuo narkotikų. Pinigų turėjo: jį globojanti močiutė duoda dienpinigius pietums mokykloje. Paaiškino, kad mokytis sekasi gerai, tačiau ateities planų dar nėra sukūręs. Savo elgesį vertina blogai, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltę pripažino (t. 1, b.l. 62-63).

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir gynėjai, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo A. V. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

2015-11-04 policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš A. V. paimtas lankstinukas, kuris įdėtas į paketą Nr. 142849 (t. 1, b.l. 4).

Liudytojai A. Ž. ir A. V. apklausti ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus ir parodė, kad 2015-11-04 patruliuodami tarnybiniu automobiliu jie važiavo prie Naikupės g. 18, Klaipėdoje. Tuo metu buvo apie 14.00 val., kai prie pastato, adresu Naikupės g. 18, Klaipėdoje, buvo grupelė asmenų, kurių vienas sukėlė įtarimą savo elgesiu: pamatęs pareigūnus sutriko. Jie šį asmenį patikrino ir vėliau sužinojo, kad tai A. V., nes pastarojo paprašius, jis pateikė savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pareigūnai atliko A. V. dalinę apžiūrą ir apžiūrint šio piniginę, joje aptiko balto popieriaus lankstinuką, kurio viduje buvo augalinės kilmės medžiaga, kurią įtarė galint būti narkotine. Paklausus, kas lankstinuke, A. V. paaiškino, kad tai marihuana, kurią jis įsigijo savo reikmėms. Po to pareigūnai A. V. pristatė į Klaipėdos miesto policijos komisariatą, kur toliau su juo dirbo miesto policijos komisariato pareigūnai. Iš kur A. V. gavo marihuaną, jiems nežinoma (t. 1, b.l. 6-7, 9-10).

Kaltinamojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose užfiksuota, kad jis įsigijo dvigubai didesnį kiekį narkotinės medžiagos, nei buvo rasta pas jį apžiūros metu kitą dieną (t. 1, b.l. 62-63).

2015-11-13 specialisto išvadoje Nr. 30-(U-3143)-IS1-986 užfiksuota, kad žalios spalvos sausa susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš medžiagų mišinio, aptikto 2015-11-04 pas A. V., yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurios masė yra – 0,31 g. Rudos spalvos sausoje susmulkintoje medžiagoje iš medžiagų mišinio, aptikto 2015-11-04 pas A. V.,– narkotinių medžiagų nerasta (t. 1, b.l. 22-24).

Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, kad 2015-11-04 14.15 val. A. V. buvo blaivus. Taip pat nepastebėta jokių medicininių neatitikimų atliekant apžiūrą (t. 1, b.l. 27, 29).

2015-11-11 specialisto išvadoje Nr. T-N 3278/15(01) nurodoma, kad A. V. šlapime, paimtame 2015-11-04, rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Kitų medžiagų pėdsakų nerasta (t. 1, b.l. 30).

BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Kadangi šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardinti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje išvardintų alternatyvių veiksmų.

Narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmas, kuriuo asmuo įgyja narkotines medžiagas, taip pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką. Narkotinių medžiagų laikymas – tai bet kokia tyčinė veika, susijusi su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė už narkotinių medžiagų laikymą pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką kyla nepriklausomai nuo jų laikymo trukmės. Narkotinių medžiagų gabenimu laikomas šių medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką bet kokia transporto rūšimi, bet kokiu būdu, ar medžiagos paslėptos ar ne ir pan.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis A. V. nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) neteisėtai įsigijo 2015-11-03 apie 16.00 val., ties Minijos g. 129, Klaipėdoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, jas įsigijo savo reikmėms. Specialisto išvada patvirtina, kad rastų pas kaltinamąjį narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) kiekis buvo 0,31 g, o vadovaujantis A. V. parodymais nustatyta, kad jis įsigijo apie du kartus didesnį kiekį, t.y. vieną lankstinuką, kuriame buvo apie 0,62 g narkotinės medžiagos. Dalį šios medžiagos jis suvartojo, o likutį neteisėtai laikė savo piniginėje. Kitą dieną, t. y. 2015-11-04, jis neteisėtai laikė ir gabeno su savimi šias narkotines medžiagas, kol apie 14.00 val. policijos pareigūnai jo piniginėje jas rado ir paėmė. A. V. kaltė, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, įrodyta tarnybiniais pranešimais, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis. Tikslas realizuoti narkotines medžiagas nenustatytas.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau –Rekomendacijos), patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239, kanapių (antžeminės dalies) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. neteisėtai įgijo apie 0,62 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), dalį šio kiekio suvartojo pats, o likusį kiekį – 0,31 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikė ir gabeno. Atsižvelgiant į tai, tiek įgytas, tiek laikytas bei gabentas narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra laikytinas nedideliu.

Už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti įstatyme nustatyta tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai sutampa su dalimi BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta administracinė atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. V. ne tik neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, bet ją ir gabeno. Tai, kad narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių,– ne tik įgijo ir laikė, bet ją ir gabeno, neneigė ir pats kaltinamasis. Nustatytas objektyvusis nusikalstamos veikos požymis – narkotinių medžiagų gabenimas,– eliminuoja galimybę A. V. taikyti administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-306/2012; Nr. 2K-354/2014). 

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo A. V. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Nusikalstama veika – baudžiamasis nusižengimas,– padarytas tiesiogine tyčia: A. V. suvokė, kad neteisėtai įsigyja narkotinę medžiagą – kanapes, neteisėtai ją gabena ir laiko, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis A. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 93 straipsnyje yra įtvirtintas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas. Nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos išsamiai išnagrinėtos kasacinėje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 išaiškino, kad: „Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų“.

Dėl kaltinamojo pašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tai pažymėtina tai, kad jis jau du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmą kartą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-18 nuosprendžiu kaltinamasis A. V., vadovaujantis BK 93 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą, ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą šešiems mėnesiam, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Elgesio apribojimo terminas baigėsi 2015-08-04. Antrą kartą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-10 nuosprendžiu kaltinamasis A. V., vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, kadangi susitaikė su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, skiriant jam elgesio apribojimą – įpareigojimą šešis mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymųsi ar darbu. Byloje yra duomenys, jog nustatytų elgesio apribojimų kaltinamasis laikosi (t. 1, b.l. 85).

Teismas 2016-02-01 teisiamojo posėdžio metu, prieš pradėdamas nagrinėti šią baudžiamąją bylą, protokoline nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad BK 38 suteikia teismui diskrecijos teisę šiuo klausimu, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis yra nepilnametis, į jį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad kaltinamasis A. V. yra kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, kuris nėra smurtinis, kaip nusikalstama veika, kurios atžvilgiu byla nutraukta pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, nutarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-10 nuosprendžio nenaikinti ir apsiriboti tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjimo kaltinamojo atžvilgiu.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam dukart buvo išreikštas teismo pasitikėjimas, tačiau savo gyvenimo būdo iš esmės nekeičia, teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl taikyti BK 93 straipsnio nuostatas ir atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju nėra pagrindo. Teismo vertinimu, bausmės paskyrimas kaltinamajam neprieštarautų teisingumo principams.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

A. V. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 str.). A. V. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, anksčiau teistas nebuvo. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei tai, jog A. V. nuo 2009 metų globoja jo močiutė, su kuria santykiai yra geri, jis turi motyvacijos tęsti mokslus, jo socialinė branda atitinka jo amžių, savo elgesį vertina blogai, narkotines medžiagas ­– kanapes, įsigijo pirmą kartą, ypatingai nedidelį kiekį tik norėdamas pabandyti, po ko paaiškino, kad daugiau nebandys vartoti narkotinių medžiagų,– teismas mano, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajam A. V. paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė artima minimaliam terminui (BK 48 str. 2 d.), paskiriant kaltinamajam suderintus įpareigojimus, t.y. tam tikru laiku būti namuose bei tęsti mokslus (BK 48 str. 6 d. 1, 3 p.).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b.l. 64-66),– nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kanapių dalimis, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 1, b.l. 25-26),– nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

A. V. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant per visą šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir tęsti mokslus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą keturiems (4) mėnesiams, įpareigojant per visą šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir tęsti mokslus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,– nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kanapių dalimis, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate,– nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                       Skaistė Bystriakovienė