Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-535-557/2015
Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00226-2015-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.2.; 39.1.; 39.2.
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties, kuria netenkintas E. V. skundas ir paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės specialisto 2015 m. balandžio 21 d. nutarimas.
Išnagrinėjęs bylą, teisėjas
n u s t a t ė:
E. V. 2015 m. balandžio 10 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015-03-12 13.30 val. vairuodama automobilį, įvažiavo į kelio ženklo „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ galiojimo zoną Naglio al. Palangoje. Tokiais veiksmais E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 p. ir 1 priedo kelio ženklo Nr. 413 reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1241 str. 2 d.
Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės specialisto 2015 m. balandžio 21 d. nutarimu E. V. nubausta pagal ATPK 1241 str. 2 d. 60 Eur dydžio bauda. Šį nutarimą E. V. apskundė teismui.
Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartimi E. V. skundas netenkintas ir paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės specialisto 2015 m. balandžio 21 d. nutarimas motyvuojant tuo, kad E. V. pripažino, jog 2015-03-12 13.30 val., vairuodama automobilį, įvažiavo į kelio ženklo „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ galiojimo zoną Naglio al., Palangoje, ir pažeidė kelių eismo taisyklių 1 priedo kelio ženklo Nr. 413 (Pėsčiųjų ir dviračių takas) reikalavimą. Pažymėta, jog E. V. argumentai, kad pažeidimas padarytas nepiktybiškai ir skiriant jai nuobaudą nebuvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, vertintini kaip pareiškėjos siekis išvengti administracinės atsakomybės ar ją sušvelninti. E. V. ne kartą bausta už KET taisyklių pažeidimus ir turi galiojančių nuobaudų. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.
Apeliaciniu skundu E. V. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį administracinėje byloje ir administracinę bylą nutraukti, arba, teismui nusprendus, kad pažeidimas yra padarytas, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, neskirti administracinės nuobaudos. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra be motyvų. iš jos turinio nėra aišku, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu teismas nusprendė, jog apeliantė teisingai patraukta ir nubausta administracine tvarka. Palangos miesto apylinkės teismas sprendimo visiškai nemotyvavo, t. y. nutartyje nėra nurodyta, kokias teismas nustatė bylos aplinkybes, kokiais įrodymais grindžiamos teismo išvados bei argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Pažymi, kad motyvuotas nustatytų aplinkybių įvertinimas reiškia, kad motyvuojamojoje nutarimo dalyje turi būti nurodyta ne tik nustatytos aplinkybės, atitinkančios konkretaus ATPK straipsnio numatyto pažeidimo požymius ar jų nebuvimas, bei nurodytos faktinės pažeidimo aplinkybės, bet ir išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos nutarimą priimančio pareigūno ar organo išvados; argumentai, dėl kurių vienais įrodymais remiamasi, o kiti įrodymai atmetami. Turi būti ne tik išvardinti įrodymai, bet ir išdėstytas jų turinys, nurodant įrodomąją reikšmę, taip pat pasisakoma dėl kiekvieno pareiškėjo argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P-146-17-12 yra pasisakęs, jog įstatymai reikalauja, kad teismo sprendime būtų atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, pateikiant sprendimo rezoliucinėje dalyje išvadas. Nagrinėjamu atveju Palangos miesto apylinkės teismas motyvuojamoje dalyje nurodė, jog „Vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktos E. V. skundą bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ji pripažino, jog pažeidė kelių eismo taisyklių 1 priedo kelio ženklo Nr. 413 reikalavimą“. Daugiau motyvuojamoje dalyje dėl pažeidimo nėra visiškai pasisakyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į būtinybę nutarimus tinkamai motyvuoti (pvz. administracinė byla Nr. N -443/2006; Administracinių teismų praktika Nr. 9, 27-31 p.). Institucija, nagrinėjanti administracinę bylą, privalo vykdyti ATPK 257 str. reikalavimus ir surinkti visumą įrodymų, kurių pagrindu konstatuojamos arba paneigiamos neteisėtos veikos aplinkybės, įrodymus, reikšmingus skiriant nuobaudą, liečiančius pažeidėjo asmenį. Atkreiptinas teismų dėmesys į tai, kad nutarimas pripažįstamas pagrįstu tik tada, jei išvados padarytos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas bylai svarbias faktines aplinkybes. Taigi, būtina teismų daromas išvadas pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Apeliantė mano, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų – joje nėra nurodytų įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nėra argumentų, dėl ko teismas atmetė ir visiškai nevertino apeliantės nurodytų argumentų ir motyvų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nemotyvuotas sprendimas esminiai pažeidžia asmens teisę žinoti jo teises ir pareigas įtakojančias faktines aplinkybes ir naudotis teise į gynybą, o taip pat apsunkina ir teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-333/2008 yra pasisakęs, kad nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai, o išspręstoje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta. Atsižvelgdama į išdėstytą, apeliantė daro išvadą, jog Palangos miesto apylinkės teismo skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir turi būti pripažįstama negaliojančia.
Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nevertino byloje esančių teisinančių įrodymų bei įrodymuose esančių prieštaravimų apeliantės naudai. Teismas nepagristai nesivadovavo oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąja galią (prima facie). ATPK 301 straipsnyje įtvirtinta, kad Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ATPK 284 str. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Mano, kad tiek priimant nutarimą, tiek skundžiamą nutartį, nebuvo nagrinėjami apeliantės argumentai ir gilinamasi į svarbias bylai aplinkybes, jog E. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, viloje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje užima restorano vedėjos pareigas. Prie darbo vietos kitų kelių, išskyrus dviračių takelį Naglio al., pažymėtą kelių eismo ženklu 413, nėra. Pradėjus dirbti įmonėje, įmonės direktorius E. K. ją informavo, jog ji, būdama įmonės aptarnaujantysis personalas, prie savo darbo vietos gali patekti automobiliu. E. V. darbdavys E. K. nuo 2010-06-14 nesėkmingai siekia išspręsti privažiavimo prie žemės sklypo adresu Palanga, (duomenys neskelbtini), kuriame yra E. V. darbovietė, klausimą, kreipdamasis į įvairias institucijas, tame tarpe ir daugiausiai į Palangos miesto savivaldybę, kadangi vienintelis šiuo metu galimas patekimas į sklypą, kuriame stovi viešbutis/restoranas, yra pėsčiųjų dviračių takas Kontininkų g. - (duomenys neskelbtini), pažymėtas KET ženklu 413. Nurodo, kad 2011-12-27 LR Seimo kontrolierius pažymoje „Dėl skundo prieš Palangos miesto savivaldybę“ Nr. 4D-2011/4-1005 pažymėjo, jog Savivaldybės pareigūnai privalo išspręsti pareiškėjo keliamą privažiavimo problemą (16 p.) ir rekomendavo imtis priemonių, jog būtų sudarytos sąlygos nepažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimų automobiliais privažiuoti prie Vilos (IV 1 p.). Tačiau problema išspręsta nebuvo, buvo pakartotinai kreiptasi į Seimo kontrolierių. LR Seimo kontrolierius 2014-07-14 pažymoje „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo prieš Palangos miesto savivaldybę“ Nr. 4D-2012/2-1044 pasiūlė, be kita ko, Palangos miesto merui Š. V. inicijuoti klausimo dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir priežiūros reglamentavimo savivaldybėse patvirtinimo sprendimą, o Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorei A. K. nurodė užtikrinti, kad bendrovė būtų raštu informuota, kokiu būdu aptarnaujantis transportas gali teisėtai privažiuoti prie žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Palangoje, kol nėra išspręstas klausimas dėl privažiavimo. Net ir po Seimo kontrolieriaus išvadų Savivaldybei atsisakant spręsti privažiavimo prie Vilos problemas, 2015-03-02 E. V. darbdavys, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu išspręsti susidariusią situaciją ir priimti sprendimą, kuris užtikrintų galimybę patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga, kadangi dėl viešojo administravimo subjektų neveikimo, vilkinimo atlikti jų kompetencijoje esančius veiksmus, dėl jų veiklai keliamų principų pažeidimo, yra sudaromos dirbtinės kliūtys ir baudžiami asmenys. Be to, 013-03-14 Palangos miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos protokolo išraše yra užfiksuota, jog komisijos pirmininkas S. S., svarstant UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl privažiavimo prie vilos problemos išsprendimo nurodė, jog „specialusis transportas gali privažiuoti prie minėto sklypo“. 2013-05-16 Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius Nutarime Nr. CB2-42 (oficialiame rašytiniame įrodyme) nurodė, jog tyrimo metu buvo nustatyta, jog privažiavimas iki pastato aptarnaujančiajam personalui yra numatytas šiuose dokumentuose: 2006-09-06 Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė statybos leidimą Nr. 212 kavinės su visuomeniniu tualetu rekonstrukcijos projektui. Projektavimo sąlygų sąvade, patvirtintame Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius vedėjo, buvo numatytas reikalavimas išspręsti klausimą dėl privažiavimo kelių, pėsčiųjų takų. Kavinės su visuomeniniu tualetu rekonstrukcijos projekto aiškinamajame rašte numatyta, jog iki sklypo iš pietų pusės įrengtas betono trinkelių takas, kuriuo leidžiama privažiuoti pastatą aptarnaujančiajam personalui. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2013-07-09 Nutarime Nr. 13.12-79, kuriuo buvo paliktas galioti aukščiau nurodytas Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimas, taip pat padarė išvadą, jog privažiavimas iki pastato aptarnaujančiam personalui yra numatytas. Taigi, leidimą važiuoti šiuo keliu yra suteikę Palangos Eismo saugumo komisija, LR Generalinė prokuratūra, LR Seimo kontrolierius.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į paminėtas normas, nepatikrino byloje esančių įrodymų ir apeliantės argumentų, jų nevertino. Tiek protokole, tiek nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje net nėra užsiminta apie E. V. paaiškinimus bei teiktus įrodymus ir jų vertinimą. Todėl pagrįsta teigti, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo ištirti įrodymai, nebuvo išsiaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Pažymi, kad teismui sprendžiant, jog visgi pažeidimas apeliantės buvo padarytas, nebuvo įvertinta tai, kad administracinio teisės pažeidimo padarymą sąlygojo Palangos miesto savivaldybės neveikimas, funkcijų nevykdymas ir susidariusi situacija laikytina kaip kompetentingų valstybės pareigūnų neteisingos informacijos pateikimas savo raštuose bei išvadose, dėl ko E. V. buvo šiose susidariusioje situacijoje be pagrindo suklaidinta, todėl yra pagrindas taikyti 301 str. nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4- 2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 301 str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti j teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali. Apeliantės manymu, įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, skunde išdėstytus argumentus buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad priimant nutarimą nebuvo įsigilinta į susidariusios problemos sudėtingumą, apeliantei buvo skirta per giežta nuobauda, kuri neatitinka teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimų, prieštarauja Konstitucinėms nuostatoms, neatitinka proporcingumo reikalavimų ir ja nebus pasiekti nuobaudos tikslai.
Pažymi, kad teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos analogiškose bylose. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant teismų praktikos auctoritate rationis (vienodumą, nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama). Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami, jei tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Pabrėžia, kad analogiškoje administracinio teisės pažeidimo byloje 2011-07-15 Palangos miesto apylinkės teismas nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-228-890/2011, įvertinęs situacijos dviprasmiškumą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už ATPK 1241 str. 2 d. pažeidimą, pritaikius ATPK 301 str. nuostatas, neskyrė administracinės nuobaudos už padarytą administracinį pažeidimą. Šia nutartimi, kaip precedentu, rėmėsi ir Palangos miesto apylinkės teismas, analogiškoje situacijoje priimdamas 2015-06-19 nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-19-549/2015. Todėl atsižvelgiant į visų faktinių aplinkybių visumą, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliantė prašo susidariusią situaciją vertinti kaip suteikiančią galimybę jos atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir už ATPK 1241 str. 2 d. pažeidimą neskirti nuobaudos.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad E. V. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.
E. V. pripažinta kalta padariusi ATPK 1241 str. 2 d. numatytą pažeidimą, t. y. tuo, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 p. ir 1 priedo 413 p. ATPK 1241 str. 2 d. inter alia numato atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, važiavimą pėsčiųjų (dviračių) taku, ir užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Kelių eismo taisyklių 8 punktas nurodo, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Kelių eismo taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 413 p. nurodyto ženklo „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ galiojimo zonoje leidžiama eiti tik pėstiesiems ir važiuoti dviračiais. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. V. 2015-03-12 13.30 val., vairuodama automobilį, įvažiavo į kelio ženklo „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ galiojimo zoną Naglio al., Palangoje.
Nagrinėjamu atveju E. V. neneigia, kad pažeisdama Kelių eismo taisyklių 8 p. ir 1 priedo kelio ženklo Nr. 413 nustatytus reikalavimus, įvažiavo į šio ženklo galiojimo zoną, tačiau skunde nurodo, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, viloje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje užima restorano vedėjos pareigas. Prie darbo vietos kitų kelių, išskyrus dviračių takelį Naglio al., pažymėtą kelių eismo ženklu 413, patekimo nėra, tokiu būdu teigia, kad jos automobilis priskirtinas aptarnaujančiam transportui ir ji turi teisę važiuoti dviračių taku. KET 3.1. p. įtvirtina, kad aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atvežančios į tą zoną krovinius arba atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi, atvežančius į tą zoną keleivius arba atvykstančius jų paimti. Nors E. V. vairuota transporto priemonė atitinka šią KET įtvirtintą aptarnaujančio transporto sąvoką, tačiau ji turėjo teisę įvažiuoti tik į draudžiamųjų kelio ženklų, įtvirtintų Kelių eismo taisyklių 1 priedo 3 skyriuje veikimo zoną. Aptarnaujančiam transportui nesuteikiama teisė įvažiuoti į kelio ženklų, absoliučiai draudžiančių motorinių transporto priemonių eismą – būtent toks ženklas yra „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ – galiojimo zonas. Tokios teisės, skirtingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nesuteikia ir apeliaciniame skunde minimi Eismo saugumo komisijos posėdžio protokolas, Generalinės prokuratūros nutarimas ar Seimo kontrolierius pažyma – juose tik konstatuojama, kad tokia teisė turi būti suteikta ir reglamentuota savivaldybės. Akivaizdu, kad apeliaciniame skunde nurodyta įvažiavimo į viešbutį problema vis dar nėra išspręsta, todėl vien tai, kad egzistuoja žinoma teisinio reguliavimo problema ir kad ji ateityje bus sprendžiama, nesuteikia teisės nesilaikyti šiuo metu galiojančių taisyklių ir pažeisti įstatymus – pagal galiojančius teisės aktus nei vilą „(duomenys neskelbtini)“ aptarnaujančiam personalui, nei kitiems asmenims nėra suteiktos išskirtinės teisės pažeisti imperatyvius kelio ženklo „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ reikalavimus. Pažymėtina, kad vairuotojas pirmiausia turi atsižvelgti į Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir jų laikytis, o ne vadovautis savo manymu ar interesu, todėl E. V. pagrįstai pripažinta kalta padarius ATPK 1241 str. 2 d. numatytą pažeidimą.
Vis dėlto, įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir pateiktus dokumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo pakankamai įsigilinta į susidariusios situacijos sudėtingumą ir E. V. paskirta per griežta nuobauda. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje konstatuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-8-2013).
Byloje susiklostė situacija, kad projektuojant statinį privažiavimas prie jo buvo numatytas – tai patvirtina ir skunde įvardijamas 2013-05-16 Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimas Nr. CB2-42, kuriame nurodyta, jog „tyrimo metu buvo nustatyta, jog privažiavimas iki pastato aptarnaujančiajam personalui yra numatytas šiuose dokumentuose: 2006-09-06 Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė statybos leidimą Nr. 212 kavinės su visuomeniniu tualetu rekonstrukcijos projektui. Projektavimo sąlygų sąvade, patvirtintame Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius vedėjo, buvo numatytas reikalavimas išspręsti klausimą dėl privažiavimo kelių, pėsčiųjų takų. Kavinės su visuomeniniu tualetu rekonstrukcijos projekto aiškinamajame rašte numatyta, jog iki sklypo iš pietų pusės įrengtas betono trinkelių takas, kuriuo leidžiama privažiuoti pastatą aptarnaujančiajam personalui.“, tačiau projekte numatytas privažiavimas nebuvo ir vis dar nėra įtvirtintas teisės aktuose, reglamentuojančiuose transporto priemonių judėjimą Palangos mieste, todėl faktiškai, nepažeidžiant norminių aktų reikalavimų, automobiliu vilos „(duomenys neskelbtini)“ pasiekti neįmanoma.
Šią situaciją panašaus pobūdžio bylose jau vertino Palangos miesto apylinkės teismas, kuris, atsižvelgdamas į situacijos reglamentavimą, 2011-07-15 nutartimi pažeidėjui (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui) taikė ATPK 301 str. ir neskyrė administracinės nuobaudos motyvuodamas tuo, kad „kad pareiškėjas E. K. pripažįsta, jog padarė pažeidimą, tačiau prašo įvertinti protingumo bei teisingumo kriterijus, pateikė įrodymus, jog krovinine transporto priemone, skirta aptarnauti pareiškėjo valdomą viešbutį – restoraną, važiavo iš darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), iš kurios kitokio patekimo transporto priemone būdo, nei važiuojant pėsčiųjų-dviračių taku, į kelią, kuriuo gali važiuoti ir automobiliai, nėra” ir tuo, kad „restoranui suteikti visi leidimai užsiimti ūkine – komercine veikla, todėl įmonei neišvengiamai reikalingas krovinių vežimas į viešbutį”. 2015-06-19 nutartimi, Palangos miesto apylinkės teismas panašioje situacijoje taip pat pažeidėjui taikė ATPK 301 str. ir neskyrė administracinės nuobaudos motyvuodamas tuo, kad „pažeidimo padarymui įtakos turėjo tai, kad jis vairavo aptarnaujančią transporto priemonę, vykdydamas darbines funkcijas – vežė į viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), skalbinius, į šį viešbutį kitokio patekimo automobiliu būdo, nei važiuojant pėsčiųjų -dviračių taku, į kelią, kuriuo gali važiuoti ir automobiliai, nėra, toks važiavimo maršrutas jam buvo nurodytas ir darbdavio bei vilos „(duomenys neskelbtini)“ vadovų, kitokio kelio B. L. nežinojo ir neturėjo galimybės pasirinkti“. Taigi vienas iš pagrindinių kriterijų sprendžiant ATPK 301 str. taikymą ir nuobaudos neskyrimą buvo aptarnaujančios transporto priemonės vairavimas ir kitokio patekimo būdo nebuvimas.
Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas pažymi, kad nors pagal KET 3.1 p. inter alia numato, jog aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje dirbantiems asmenims, t. y. ir pažeidėjos vairuota transporto priemonė šio punkto prasme laikytina aptarnaujančiu transportu, tačiau, skirtingai nei aptartose Palangos miesto apylinkės teismo bylose, kur krovininiais automobiliais vežti skalbiniai ir viešbučio aprūpinimo daiktai, pažeidėjai nebuvo neišvengiamos būtinybės važiuoti į darbą automobiliu iki pat darbovietės – E. V. galėjo pasistatyti transporto priemonę prie pėsčiųjų tako ir likusią kelio dalį iki darbovietės (kelis šimtus metrų) nueiti pėsčiomis, taip išvengiant papildomo pavojaus kėlimo dviračių ir pėsčiųjų taku besinaudojantiems asmenims. Jokių svarbių priežasčių vykti automobiliu iki pat įėjimo į pastatą, kuriame dirba, nenurodė ir pati apeliantė.
Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta panaši, tačiau ne analogiška situacija, kaip aukščiau paminėtuose precedentuose. Precedentinėse Palangos m. apylinkės teismo nutartyse, be kitokio patekimo būdo į pastatą nebuvimo ir aptarnaujančios transporto priemonės vairavimo, buvo nustatytas ir trečia svarbi aplinkybė, lėmusi teismo sprendimą neskirti nuobaudos – tai, kad nesant kitų privažiavimo kelių, į pastatą krovininiais automobiliais buvo gabenami kroviniai, reikalingi ūkinei – komercinei veiklai vykdyti. Šioje byloje gi nustatytas tik pastate dirbančios E. V. siekis patogesniu būdu pasiekti darbo vietą (nesant jokių kliūčių likusią kelių šimtų metrų atkarpą, kurioje draudžiamas automobilių eismas, įveikti pėsčiomis), motyvuojant žodiniu tam jokių įgaliojimų neturinčio įmonės direktoriaus (kuris, kaip minėta, pats buvo pripažintas kaltu padarius panašų pažeidimą) leidimu nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimu nebuvo padaryta didelės žalos, įvertinus pažeidėjos asmenybę, jos kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad galima vadovautis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Akivaizdu, jog neskyrus administracinės nuobaudos, kaip to pageidauja apeliantė, kiltų didelė grėsmė sukurti teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situaciją, kuri gali paskatinti ir kitus minėtos įmonės darbuotojus analogišku būdu pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir kelti grėsmę eismo saugumui tikintis, kad susidariusi dviprasmiška situacija reglamentuojant privažiavimą prie pastato ir jiems padės išvengti atsakomybės. Tokių tendencijų realumą patvirtina ir apeliantės minimas įmonės direktoriaus „leidimas“ darbuotojams vykti iki pastato automobiliu, ignoruojant Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, matomai, tokiu būdu tikintis paspartinti kilusios problemos dėl privažiavimo kelio sprendimą. Akivaizdu ir tai, jog važinėjimas automobiliais dviračių ir pėsčiųjų taku kurortinio sezono metu, esant dideliam pėsčiųjų ir dviratininkų skaičiui, gali sukelti itin sunkias pasekmes, kurių pavyko išvengti nagrinėjamu atveju.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – E. V. gali būti pasiekti taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskiriant jai kitos rūšies, negu numatyta ATPK 1241 str. 2 d. sankcijoje, numatytą administracinę nuobaudą - įspėjimą. Apygardos teismo vertinimu, įspėjimas būtų teisinga ir proporcinga nuobauda padarytam pažeidimui, todėl E. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 1241 str. 2 d., padarymą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės specialisto paskirta nuobauda – 60 Eur bauda, taikant ATPK 301 straipsnį, keičiama į įspėjimą. Tokios rūšies nuobauda, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, bus optimali įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant E. V. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad ji laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje.
Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 6 p.,
nutarė:
Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį pakeisti: pritaikius ATPK 301 str., Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės specialisto 2015 m. balandžio 21 d. nutarimu E. V. pagal ATPK 1241 str. 2 d. paskirtą 60 eurų baudą pakeisti kitos rūšies administracine nuobauda - įspėjimu.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Linas Pauliukėnas