Civilinė byla Nr. 3K-3-191-381/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02687-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.1.2; 3.4.2.3.1; 3.4.2.7.2; 3.5.10; 3.5.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą dėl antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė, R. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentą, skolininko pareigas fizinio asmens bankroto procese, kreditorių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje pareiškimo būdus, jų pasibaigimą bei nurašymą, taip pat vykdomosios bylos užbaigimą, paaiškėjus aplinkybei apie užbaigtą skolininko fizinio asmens bankroto bylą, aiškinimo ir taikymo. 

2.       Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolės 2023 m. balandžio 12 d. patvarkymą Nr. S-23-75-7961 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomojoje byloje Nr. 0075/23/00363“, taip pat 2023 m. balandžio 6 d. patvarkymą Nr. S-23-75-7737 „Dėl skolininko skundo vykdomojoje byloje Nr. 0075/23/00363“ ir atnaujinti (tęsti) vykdomosios bylos Nr. 0075/23/00363 vykdymą.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-1598-901/2018 iškėlė skolininkui R. S. fizinio asmens bankroto bylą. 2022 m. lapkričio 9 d. teismas priėmė nutartį, kuria užbaigė fizinio asmens bankroto procesą, ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 16 d. Pareiškėjo teigimu, jo finansinis reikalavimas atsirado tik 2020 m. vasario 18 d., įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-1877-577/2019, t. y. po fizinio asmens bankroto bylos skolininkui iškėlimo. Anot pareiškėjo, bankrutuojančio fizinio asmens statusas nepanaikina ir neriboja asmens pareigos įvykdyti prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo. Todėl jis neturėjo teisės pateikti savo kreditoriaus reikalavimo bankroto byloje. Pareiškėjo įsitikinimu, antstolė, klaidingai interpretuodama įstatymo normas, skundžiamais patvarkymais neteisėtai ir nepagrįstai apribojo jo teises ir padarė skolos išieškojimą nebeįmanomą.

4.       Antstolė 2023 m. balandžio 28 d. patvarkymu pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Nurodė, kad sprendimas dėl skolos pareiškėjui priteisimo įsiteisėjo 2020 m. vasario 18 d. Tuo metu vyko skolininkui iškeltos bankroto bylos procedūra. Apie tai pareiškėjui buvo žinoma ir jis turėjo teisę kreiptis į bankroto administratorių, prašydamas įtraukti jį į kreditorių sąrašą, tačiau to laiku nepadarė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkino, panaikino antstolės A. Rimaitės-Žičkuvienės 2023 m. balandžio 6 d. patvarkymą dėl skolininko skundo Nr. S-23-75-7737 ir 2023 m. balandžio 12 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-75-7961, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0075/23/0363, įpareigojo antstolę A. Rimaitę-Žičkuvienę tęsti išieškojimo veiksmus.

6.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1877-577/2019 ieškovui R. S. iš atsakovo M. B. buvo priteista 3365 Eur skolos, 5 procentai metinių palūkanų bei 1003,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o iš ieškovo R. S. atsakovui M. B. – 8050 Eur skolos, 5 procentai metinių palūkanų bei 2304,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-109-464/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti, patikslino sprendimo rezoliucinę dalį, sumažindamas 2304,15 Eur priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą iki 1539,88 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-1877-577/2019 dėl 8050 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir 1539,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išieškojimo iš skolininko R. S. išieškotojo M. B. naudai. Išieškotojas M. B. pateikė antstolei A. Rimaitei-Žičkuvienei vykdomąjį dokumentą vykdyti priverstinai. Antstolė 2023 m. kovo 2 d. patvarkymu Nr. S-23-75-4869, patikrinusi ir patvirtinusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, užvedė vykdomąją bylą Nr. 0075/23/00363.

7.       Išieškotojas 2020 kovo 12 d. skolininkui pateikė pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, juo informavo, kad atliko vienašalį įskaitymą ir įskaitė skolininko skolą į išieškotojo skolą, t. y. išieškotojo 3365 Eur skolą, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei 1003,54 Eur bylinėjimosi išlaidų įskaitė į skolininko 8050 Eur skolą, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei 1539,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Papildomai informavo skolininką, kad pastarasis liko skolingas išieškotojui 4685 Eur skolą, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei 536,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

8.       Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4500-793/2020 netenkintas išieškotojo 2020 m. kovo 22 d. skundas dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/00221, kuriuo išieškotojas prašė panaikinti 2020 m. kovo 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2020 m. kovo 20 d. raginimą įvykdyti sprendimą ir 2020 m. kovo 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0004/20/00221. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodė, jog, R. S. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-15298-901/2018 iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, pareiškėjo M. B. vienašalis tarpusavio prievolių įskaitymas nėra galimas, todėl teismas pareiškėjo skundo argumentą dėl prievolių tarpusavio įskaitymo atmetė kaip nepagrįstą. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi ši pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista.

9.       Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-15298-901/2018 skolininkui R. S. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Turto valdymas“, nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 28 d. Kreditorių reikalavimų pareiškimo galutinis terminas – 2019 m. vasario 11 d. Nutartis patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjo 2019 m. gegužės 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-13-0901/2019 baigta suinteresuoto asmens R. S. bankroto byla ir nurašyti bankroto proceso metu nepatenkinti kreditorių reikalavimai. Nutartis baigti bankroto bylą įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 18 d.

10.       Antstolė 2023 m. kovo 28 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-75-6920, kuriuo įpareigojo skolininko R. S. darbovietę iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA.

11.       Skolininkas R. S. 2023 m. kovo 30 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti: 2023 m. kovo 28 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, 2023 m. kovo 2 d. raginimą įvykdyti sprendimą, 2023 m. kovo 2 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 2023 m. kovo 23 d. nurodymą priverstinai nurašyti lėšas ir 2023 m. kovo 2 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, ir grąžinti išskaičiuotas lėšas į skolininko asmeninę banko sąskaitą. Skunde skolininkas nurodė, kad išieškotojas M. B. savo nesąžiningais veiksmais suklaidino antstolę, t. y. pateikė jai vykdomąjį raštą ir nutylėjo faktines aplinkybes dėl skolininko fizinio asmens bankroto, taip norėdamas pasisavinti skolininko lėšas su apskaičiuotomis palūkanomis. Antstolė 2023 m. balandžio 6 d. patvarkymu Nr. S-23-75-7737 skolininko skundą tenkino, panaikino skundžiamus antstolės procesinius dokumentus vykdomojoje byloje ir vykdomąjį raštą grąžino išieškotojui. Antstolė nustatė, jog vykdomojoje byloje nėra nurašytų skolininko lėšų, todėl nėra grąžintinų lėšų skolininkui. Antstolė nurodė, kad skolininkui R. S. iškelta fizinio asmens bankroto byla, o išieškotojas nustatytu terminu finansinio reikalavimo bankroto administratorei nepareiškė, jis nebuvo įtrauktas į nurašytų skolų sąrašą ir reikalavimo teisė pasibaigė, todėl dėl išieškotojo veiksmų priimtas vykdomasis dokumentas yra nevykdytinas ir grąžintinas išieškotojui.

12.       Teismas nurodė, kad kreditoriai bankroto byloje turi teisę pareikšti reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos, draudžiančios bankrutuojančiam asmeniui vykdyti finansines prievoles, netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011). Po bankroto bylos iškėlimo atsiradusios finansinės prievolės įtraukimas į kreditorių sąrašą apsunkintų kitų kreditorių reikalavimų, kurie atsirado iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, patenkinimą FABĮ nustatyta tvarka.

13.       Kadangi skolininko mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi, teismo vertinimu, išieškotojo finansinis reikalavimas neturėjo būti tvirtinamas bankroto byloje ar įtrauktas į mokumo atkūrimo planą, nes skola buvo priteista tik 2020 m. gegužės 18 d. Teismas pabrėžė, kad po bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo atsiradęs kreditoriaus (išieškotojo) pagal teismo sprendimą reikalavimas nepateko į reikalavimų, kurių tenkinimo klausimai sprendžiami FABĮ nustatyta tvarka, apimtį.

14.       Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog vykdomojo rašto pateikimo antstolei metu skolininkui jau buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, pati savaime nėra laikytina akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Bankrutuojančio fizinio asmens statusas tokiu atveju nepanaikina ir neriboja asmens civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo.

15.       Teismas nurodė, kad antstolė skundžiamu 2023 m. balandžio 6 d. patvarkymu dėl skolininko skundo Nr. S-23-75-7737 bei 2023 m. balandžio 12 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-75-7961 vykdomąją bylą užbaigė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 631 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kai išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą, ir tuo pagrindu grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvo baigta skolininko bankroto byla, teismas padarė išvadą, kad skolininkas atkūrė savo mokumą ir buvo nurašytos nepadengtos skolos, susidariusios iki bankroto bylos. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad antstolė neturėjo jokio pagrindo užbaigti vykdomąją bylą ir persiųsti vykdomąjį dokumentą skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nes skolininko bankroto byla jau buvo baigta, skolininkas tapo mokus ir antstolė turėjo tęsti vykdymo veiksmus iš skolininko dėl skolos, kuri susidarė po bankroto bylos iškėlimo, išieškojimo.

16.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui R. S. 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad 2018 m. gruodžio 13 d. atsakovas M. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo R. S. 9478 Eur, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad priešieškinio reikalavimus atsakovas M. B. grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalies ir 6.242 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. kad ieškovas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. atsakovui priklausantį butą valdė be jokio teisinio pagrindo ir jį nuomodamas nepagrįstai gavo lėšų, todėl šios turi būti priteistos iš ieškovo atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovo M. B. reikalavimo teisė R. S. atsirado ne teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną – 2020 m. vasario 18 d., o 2016 m. rugpjūčio 2 d.

18.       Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad M. B. finansinis reikalavimas jau buvo atsiradęs iki R. S. bankroto bylos iškėlimo dienos, todėl M. B. reikalavimas turėjo būti pareikštas R. S. bankroto byloje ir tvirtinamas bei tenkinamas FABĮ nustatyta tvarka pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą.

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas M. B. buvo informuotas (2020 m. gegužės 15 d.) tiek telefoninio pokalbio metu, tiek el. paštu apie suinteresuotam asmeniui R. S. iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, jam buvo pasiūlyta pateikti finansinį reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad M. B. pateikė pranešimą nemokumo administratorei, iš šio pranešimo matyti, jog jis yra gerai susipažinęs su FABĮ, taip pat žinojo, kad R. S. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla ir jis turi teisę kreiptis į nemokumo administratorę ar į teismą su prašymu dėl jo finansinio reikalavimo fizinio asmens bankroto byloje patvirtinimo. Kadangi išieškotojui buvo žinoma apie skolininko bankroto bylą, tačiau jis reikalavimo skolininko bankroto byloje nepareiškė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jis nebeturi pagrindo tokio reikalavimo reikšti ir nebegali teikti vykdomojo rašto antstoliui po bankroto bylos pabaigos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20.       Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį, priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, klaidingai vertindamas byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo reikalavimo teisė į suinteresuotą asmenį (skolininką) atsirado ne nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1877-577/2019 įsiteisėjimo dienos, t. y. 2020 m. vasario 18 d., o nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. (t. y. laikotarpiu, kai suinteresuotas asmuo pareiškėjui priklausantį butą valdė be jokio teisinio pagrindo ir jį nuomodamas nepagrįstai gavo lėšų), todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas turėjo būti pareikštas suinteresuoto asmens bankroto byloje ir tvirtinamas bei tenkinamas FABĮ nustatyta tvarka pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą.

20.2.                      Kreditorių reikalavimai, atsiradę iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, patvirtinami ir tenkinami FABĮ nustatyta tvarka pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą. FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi. Taigi, fizinio asmens bankroto proceso metu FABĮ nustatyta tvarka išsprendžiamas klausimas dėl kreditorių reikalavimų, atsiradusių iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tenkinimo ir likusių nepatenkintų reikalavimų nurašymo.

20.3.                      Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-1598-901/2018 iškėlė suinteresuotam asmeniui fizinio asmens bankroto bylą. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-13-901/2019 buvo baigtas fizinio asmens bankroto procesas, nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 16 d. Tuo tarpu pareiškėjo reikalavimas suinteresuotam asmeniui atsirado tik 2020 m. vasario 18 d., t. y. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-1877-577/2019. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjo reikalavimo teisė atsirado po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu reikalavimo teisė neegzistavo.

20.4.                      Kreditoriai bankroto byloje turi teisę pareikšti reikalavimus, atsiradusius tik iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos, draudžiančios bankrutuojančiam asmeniui vykdyti finansines prievoles, netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011). Po bankroto bylos iškėlimo atsiradusios finansinės prievolės įtraukimas į kreditorių sąrašą apsunkintų kitų kreditorių reikalavimų, kurie atsirado iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, patenkinimą FABĮ nustatyta tvarka.

20.5.                      Sistemiškai aiškinant FABĮ nuostatas, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad bankrutuojančio fizinio asmens statusas nepanaikina ir neriboja asmens pareigos įvykdyti prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliacinės instancijos teismo nutartyje, tai lemia, jog antstolės priimti patvarkymai prieštarauja tiek įstatymams, tiek teismų praktikai, todėl yra naikintini, t. y. skolos išieškojimas iš suinteresuoto asmens pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo, gali ir privalo būti vykdomas.

20.6.                      Antstolė, klaidingai interpretuodama įstatymo normas, patvarkymais neteisėtai ir nepagrįstai apribojo pareiškėjo teises ir padarė skolos išieškojimą nebeįmanomą neva dėl paties pareiškėjo kaltės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad FABĮ nuostatos, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimai dėl fizinių asmenų bankroto proceso paskirties ir tikslų suponuoja išvadą, kad, tinkamai įgyvendinus mokumo atkūrimo planą ir teismui priėmus nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą, gali pasibaigti ne tik mokumo atkūrimo plane nustatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai. Išieškotojas, kuris žinojo (negalėjo nežinoti) apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusių finansinių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje nepareiškė, gali būti vertinamas kaip atsisakęs savo reikalavimo teisės. Tačiau nagrinėjamu atveju ši išvada negali būti taikoma, kadangi kreditoriaus reikalavimas atsirado gerokai po fizinio asmens bankroto bylos suinteresuotam asmeniui iškėlimo, todėl išieškotojas neturėjo teisės pateikti savo kreditoriaus reikalavimo bankroto byloje ir teisės į skolos išieškojimą neprarado.

20.7.                      Skolininko mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi. Dėl to šis pareiškėjo reikalavimas ir neturėjo būti tvirtinamas bankroto byloje ar įtrauktas į mokumo atkūrimo planą, nes skola buvo priteista tik 2020 m. gegužės 18 d. Po bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo pagal teismo sprendimą atsiradęs pareiškėjo reikalavimas nepateko į reikalavimų, kurių klausimai sprendžiami FABĮ nustatyta tvarka fizinio asmens bankroto byloje, apimtį, todėl visiškai nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo nurodyti argumentai, kad pareiškėjas turėjo kreiptis į suinteresuoto asmens bankroto bylos administratorę ar bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu patvirtinti jo, kaip kreditoriaus, reikalavimą.

20.8.                      Aplinkybė, kad vykdomojo rašto pateikimo antstolei metu suinteresuotam asmeniui jau buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, pati savaime nėra laikytina akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Bankrutuojančio fizinio asmens statusas tokiu atveju nepanaikina ir neriboja asmens civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo. Antstolei pateiktas vykdomasis dokumentas atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus, jis buvo pateiktas nepraleidus CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Taigi, jokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus nebuvo, todėl antstolė pagrįstai priėmė pateiktą pareiškėjo vykdomąjį dokumentą vykdyti.

20.9.                      Antstolė 2023 m. balandžio 6 d. patvarkymu dėl skolininko skundo Nr. S-23-75-7737 bei 2023 m. balandžio 12 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-75-7961 vykdomąją bylą užbaigė, remdamasi CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kai išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą, ir tuo pagrindu grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Svarbu pažymėti, kad 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvo baigta suinteresuoto asmens bankroto byla, taigi suinteresuotas asmuo atkūrė savo mokumą ir buvo nurašytos nepadengtos skolos, susidariusios iki bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, antstolė neturėjo jokio pagrindo užbaigti vykdomąjį bylą ir persiųsti vykdomąjį dokumentą skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nes skolininko bankroto byla jau buvo baigta, skolininkas tapo mokus ir antstolė turėjo tęsti vykdymo veiksmus iš skolininko dėl skolos, kuri susidarė po bankroto bylos iškėlimo, išieškojimo.

21.       Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 26 d. žinojo apie savo pažeistą teisę, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi teisingai įvertino įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytas aplinkybes ir teisingai bei pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo, kaip kreditoriaus, reikalavimas jau buvo atsiradęs iki suinteresuoto asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, todėl pareiškėjo reikalavimas turėjo būti pareikštas suinteresuoto asmens bankroto byloje ir tvirtinamas bei tenkinamas FABĮ nustatyta tvarka pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą.

21.2.                      FABĮ kreditoriaus sąvokos nesusieja su faktu, kad kreditoriaus reikalavimas skolininkui privalomai turi būti įformintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kreditoriaus sąvoka yra platesnė, nes neapribota reikalavimu, jog skola turi būti patvirtinta teismo sprendimu. Nurodoma kasacinio teismo praktika negali būti taikoma šioje byloje, nes šios bylos ir atsakovo nurodytų bylų aplinkybės nėra analogiškos.

21.3.                      Pareiškėjas kasaciniame skunde remiasi kasacinio teismo praktika, suformuota įmonių bankroto bylose, kuriose aiškinamos jau nebegaliojančio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos dėl procesinių palūkanų mokėjimo pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju paminėta kasacinio teismo praktika negali būti taikoma, nes skiriasi faktinės bylos aplinkybės.

21.4.                      Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

21.5.                      Šiuo atveju piktnaudžiavimas teise pasireiškia tuo, kad pareiškėjas nepasinaudojo jam suteikiama teise ir nesikreipė į bankroto administratorę dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo fizinio asmens bankroto byloje, kurioje būtų tenkinamas finansinis reikalavimas, tyčia delsė, iki bus užbaigtas bankroto procesas, ir tik tuomet pateikė vykdomąjį dokumentą antstoliui dėl priverstinio skolos išieškojimo.

21.6.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas buvo informuotas (2020 m. gegužės 15 d.) tiek telefoninio pokalbio metu, tiek el. paštu apie suinteresuotam asmeniui iškeltą fizinio asmens bankroto bylą ir jam buvo pasiūlyta pateikti finansinį reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje. Pareiškėjas pateikė pranešimą nemokumo administratorei, iš šio pranešimo matyti, kad asmuo yra gerai susipažinęs su FABĮ, taip pat žinojo, kad suinteresuotam asmeniui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla ir kad jis turi teisę kreiptis į nemokumo administratorę ar į teismą su prašymu dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo fizinio asmens bankroto byloje (UAB ,,Turto valdymas“ 2024 m. sausio 25 d. atsakymas).

21.7.                      Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog išieškotojas, žinodamas kreditorių reikalavimų pateikimo ir tenkinimo tvarką, tyčia nesikreipė į nemokumo administratorę dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas nebeturi pagrindo tokio reikalavimo reikšti ir nebegali teikti vykdomojo rašto antstoliui po suinteresuoto asmens bankroto bylos pabaigos.

21.8.                      Kitoks teisės normų taikymas ir aiškinimas sudarytų sąlygas skolininko kreditoriams piktnaudžiauti teise, t. y. fizinio asmens bankroto procese nereikšti kreditorių reikalavimų, jų netraukti į mokumo atkūrimo planą, tuo sudarant sąlygas nenurašyti nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalies, ir sulaukus bankroto proceso pabaigos pateikti vykdomuosius raštus antstoliui dėl skolos išieškojimo, dėl ko fizinio asmens bankrotas nebetenka prasmės, nes tokiu būdu kreditoriams piktnaudžiaujant teise užkertama galimybė skolininkui atkurti mokumą.

21.9.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik nustačius, jog Lietuvoje esantis kreditorius buvo tiesiogiai informuotas apie kitoje valstybėje narėje prasidėjusį jo skolininko bankroto procesą, ir konstatavus, kad šis kreditorius, patvirtinant jo reikalavimą, buvo įtrauktas į fizinio asmens bankroto procesą tos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka, egzistuoja pagrindas teigti, kad atleidimo nuo įsipareigojimų dokumentas apima šio kreditoriaus finansinį reikalavimą ir skolininkas gali tikėtis vykdomosios bylos nutraukimo bei prievolės kreditoriui pasibaigimo Lietuvoje vykstančiame išieškojimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-684/2021).

21.10.                      Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjas buvo informuotas tiek telefoninio pokalbio metu, tiek el. paštu apie suinteresuotam asmeniui iškeltą fizinio asmens bankroto bylą ir kad jam buvo pasiūlyta pateikti finansinį reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje, tačiau pareiškėjas nesikreipė FABĮ 23 straipsnio nustatyta tvarka su prašymu dėl jo, kaip kreditoriaus, įtraukimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo, nesiėmė veiksmų viso suinteresuoto asmens bankroto proceso metu (iki kol buvo bankroto byla užbaigta), yra pagrindas pripažinti, jog vykdomoji byla nutraukta pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės į skolininką atsiradimo momento

22.       Kasaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo reikalavimo teisė į suinteresuotą asmenį R. S. atsirado nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. (t. y. laikotarpiu, kai suinteresuotas asmuo pareiškėjui priklausantį butą valdė be jokio teisinio pagrindo ir jį nuomodamas nepagrįstai gavo lėšų), o ne nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1877-577/2019 įsiteisėjimo dienos, t. y. 2020 m. vasario 18 d. Todėl, anot pareiškėjo, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo reikalavimas suinteresuotam asmeniui R. S. turėjo būti pareikštas suinteresuoto asmens bankroto byloje ir tvirtinamas bei tenkinamas FABĮ nustatyta tvarka pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą.

23.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo kasaciniame skunde dėstoma pozicija, kad jo reikalavimo teisės į suinteresuotą asmenį R. S. atsiradimo momentas apeliacinės instancijos teismo turėjo būti siejamas su teismo sprendimo, kuriuo ši reikalavimo teisė patvirtinta, įsiteisėjimu.

24.       Kadangi pareiškėjo reikalavimo teisės pagrindas kildinamas iš nepagrįsto praturtėjimo instituto, tai šios reikalavimo teisės atsiradimo momentas nustatytinas atsižvelgiant į CK normas, reglamentuojančias šį institutą. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Ši pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).

25.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas).

26.       Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 50 punktas).

27.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas bei ją aiškinančią kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą asmeniui kyla nuo to momento, kai jis šį turtą įgyja, neturėdamas tam teisėto pagrindo, arba kai teisinis pagrindas išnyksta, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus. Tai, kad pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą atsiranda dar iki teismo sprendimo dėl kilusio ginčo priėmimo, patvirtina ir šios nutarties 25 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, pagal kurią viena iš būtinųjų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų yra tai, jog nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šiuo atveju prievolės atsiradimo pagrindas yra pats teisės pažeidimo juridinis faktas (turto įgijimas nesant tam pagrindo), o ne teismo sprendimo priėmimo momentas. Teismo sprendimas nėra prievolės atsiradimo pagrindas, juo tik apginama jau pažeista asmens subjektinė teisė.

28.       Pavyzdžiui, vienoje iš bylų kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta dėl prievolės, kilusios iš delikto, atsiradimo momento. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pagal įstatymą žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau nei ji padaroma) momentu; jokių šios normos išimčių įstatyme nenustatyta. Tai, kad skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, papildomai patvirtina ir CK 6.288 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią ieškinio senaties termino pradžia reikalauti atlyginti žalą taip pat siejama su žalos padarymo momentu. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda tik nuo jos konstatavimo teismo sprendimu momento. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011).

29.       Teisės doktrinoje taip pat laikomasi pozicijos, kad kai dėl kreditoriaus reikalavimo, atsiradusio iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nagrinėjamas ginčas teisme, nepaisant to, jog dėl jo dar nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, toks reikalavimas laikytinas atsiradusiu iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (Jokubauskas, Remigijus. Fizinių asmenų bankroto procesas. Krakow: Ksiegarnia akademicka, 2022, p. 74.)

30.       Byloje teismų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendimu tenkino pareiškėjo šioje byloje priešieškinį suinteresuotam asmeniui R. S. dėl be pagrindo įgyto turto (už pareiškėjui priklausančio buto nuomą suinteresuoto asmens gautų lėšų) priteisimo. Šiame sprendime Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. be teisinio pagrindo naudojosi pareiškėjui priklausančiu turtu ir buvo jį išnuomojęs 23 dienas.

31.       Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo reikalavimo teisė į suinteresuotą asmenį R. S. atsirado nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d., t. y. kai suinteresuotas asmuo pareiškėjui priklausantį butą valdė be jokio teisinio pagrindo ir jį nuomodamas nepagrįstai gavo lėšų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo reikalavimo teisė į suinteresuotą asmenį R. S. atsirado iki jo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Todėl kasacinio skundo argumentai, jog pareiškėjo reikalavimo teisė į suinteresuotą asmenį (skolininką) atsirado tik nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1877-577/2019 įsiteisėjimo dienos, t. y. 2020 m. vasario 18 d., atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl fizinio asmens bankroto proceso tikslų, taip pat skolininkui tenkančios informavimo apie jo kreditorius šiame procese pareigos teisinės reikšmės

32.       FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

33.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad, pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas). Sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso fizinio asmens mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2023, 23 punktas).

34.       FABĮ sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

35.       FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas ir pateikiamas kreditorių sąrašas (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punktas), taip pat pateikiama informacija apie fiziniam asmeniui teismuose iškeltas civilines bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, apie bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai, taip pat apie baudžiamąsias bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, ir apie išieškojimus ne ginčo tvarka (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 7 punktas).

36.       Taigi, įstatymas nustato, kad bankrutuoti siekiantis fizinis asmuo turi pareigą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo raštu informuoti kreditorius, taip pat jam keliama pareiga pateikti teismui duomenis apie informuotus kreditorius (kreditorių sąrašą) bei duomenis apie teisme iškeltas civilines bylas, kuriose bankrutuoti siekiančiam fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai. Šių skolininko pareigų tinkamas vykdymas yra svarbus keliais aspektais.

37.       Visų pirma, kadangi fizinio asmens bankroto proceso metu siekiama atkurti bankrutuoti siekiančio fizinio asmens mokumą (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis), toks fizinis asmuo pats turėtų būti suinteresuotas informuoti kreditorius apie savo bankroto procesą ir įtraukti juos į šį procesą. Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, užbaigus fizinio asmens bankroto bylą, nurašomi tik fizinio asmens mokumo plane nurodyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus.

38.       Antra, teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą terminą pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos (FABĮ 23 straipsnio 1 dalis). Šia teise kreditoriai gali pasinaudoti tik būdami informuoti apie fizinio asmens bankroto procesą ir turimą tokią teisę, o tai priklauso nuo to, kaip bankrutuoti siekiantis asmuo vykdo FABĮ nustatytą jam tenkančią informavimo pareigą.

39.       Trečia, nuo to, kaip skolininkas vykdo FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 7 punkte jam nustatytą pareigą informuoti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantį teismą apie kituose teismuose nagrinėjamas bylas, kuriose skolininkui pareikšti turtiniai reikalavimai, priklauso, ar šie kreditorių reikalavimai bus įtraukti į fizinio asmens bankroto procesą ir fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimai skolininkui gali būti pareikšti ne tik FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka fizinio asmens bankroto procese. Kreditoriai turtinius reikalavimus skolininkui gali būti pareiškę dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atskirose civilinėse, baudžiamosiose bylose, taip pat pagal kreditorių reikalavimus gali būti vykdomas priverstinis išieškojimas iš skolininko turto vykdymo procese pagal kreditoriams išduotus vykdomuosius dokumentus.

40.       Nors, priešingai nei JANĮ (29 straipsnis), FABĮ detaliai nereglamentuojama kitų bylų, kuriose skolininkui pareikšti turtiniai reikalavimai, perdavimo fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ar jų užbaigimo nagrinėti atskiroje byloje tvarka, šie procesiniai klausimai išspręsti CPK. FABĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta tik bendro pobūdžio nuostata, kad proceso įstatymo nustatytais atvejais fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas perima kitų bylų, kuriose skolininkui pareikšti turtiniai reikalavimai, nagrinėjimą. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, teismas privalo sustabdyti bylą ir ją perduoti bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 166 straipsnio 2 dalis). Jei atskira byla jau pradėta nagrinėti iš esmės, ji neperduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o bylą išnagrinėjęs teismas byloje įsiteisėjusį sprendimą perduoda bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Šios bendrosios procesinės taisyklės taikomos ir fizinio asmens bankroto procese.

41.       Atitinkamai tiek JANĮ 30 straipsnis, tiek FABĮ 20 straipsnis iš esmės analogiškai reglamentuoja antstolio pareigas dėl arešto ir vykdomųjų dokumentų perdavimo juridinio ar fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą, antstolis privalomai sustabdo vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą, šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.

42.       Ketvirta, tam, kad būtų sklandžiai įgyvendinamos anksčiau nurodytos procedūros, kai kreditorių reikalavimai yra pareikšti ne fizinio asmens bankroto byloje, o nagrinėjami atskirose civilinėse ar baudžiamosiose bylose ar jau vykdomas išieškojimas vykdymo procese, būtina užtikrinti veiksmingą susižinojimą tarp bankroto bylą iškėlusio teismo ir kitų teismų, kurie nagrinėja bylas pagal kreditorių pareikštus turtinius reikalavimus skolininkui, taip pat bankroto bylą iškėlusio teismo ir antstolių, kurie vykdo išieškojimus iš skolininko, kuriam iškelta bankroto byla. Tuo tikslu FABĮ 6 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktuose įtvirtinta teismo, kuris iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, pareiga apie tokios teismo nutarties priėmimą ir įsiteisėjimą pranešti kitiems atitinkamas bylas nagrinėjantiems teismams ir išieškojimus iš skolininko turto vykdantiems antstoliams. Tačiau šios fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui keliamos pareigos tinkamas vykdymas yra tiesiogiai priklausomas nuo bankrutuoti siekiančio fizinio asmens FABĮ įtvirtintos informavimo pareigos tinkamo vykdymo. Kai bankrutuoti siekiantis fizinis asmuo netinkamai vykdo jam tenkančią informavimo pareigą ir fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančio teismo neinformuoja apie kituose teismuose nagrinėjamas civilines bylas, kuriose skolininkui kreditoriai yra pareiškę turtinius reikalavimus, kyla rizika, kad tokie kreditorių reikalavimai, atsiradę dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nebus perimti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančio teismo, atitinkamai įtraukti į fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, vykdomi skolininko mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka ir kad užbaigus fizinio asmens bankroto procesą likę neįvykdyti reikalavimai nebus nurašyti.

43.       Taigi, skolininkui, siekiančiam atkurti savo mokumą, mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka įvykdant kreditorių reikalavimus, o neįvykdytus reikalavimus nurašant užbaigus bankroto bylą, tenka pareiga būti aktyviam ir tinkamai vykdyti FABĮ nustatytą informavimo apie visus kreditorius ir nagrinėjamas bylas pagal kreditorių pareikštus turtinius reikalavimus pareigą. Skolininkui netinkamai vykdant informavimo pareigą, jam tenka neigiamos tokios pareigos neįvykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmės, t. y. kad dėl netinkamo šios pareigos vykdymo į fizinio asmens bankroto procesą nebus įtraukti tam tikrų kreditorių reikalavimai ir jie nebus nurašyti užbaigus fizinio asmens bankroto bylą.

Dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo fizinio asmens bankroto procese būdų

44.       Kaip minėta, priklausomai nuo to, ar kreditoriai turtinius reikalavimus, atsiradusius dar iki fizinio asmens bankroto proceso, yra pareiškę skolininkui atskiruose procesuose, ar jie vykdomi priverstinai vykdymo procese, ar tokie kreditorių reikalavimai nėra skolininkui iš viso pareikšti, skiriasi kreditorių įtraukimo į kreditorių sąrašą fizinio asmens bankroto procese tvarka.

45.       Kai kreditoriai savo turtinių reikalavimų, atsiradusių dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nėra pareiškę skolininkui teisme atskiroje byloje arba dėl kurių nėra išduotas ir pateiktas priverstinai vykdyti vykdomasis dokumentas, tokie kreditorių turtiniai reikalavimai fizinio asmens bankroto procese pareiškiami FABĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.

46.       Kai fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu pagal kreditorių reikalavimus, atsiradusius dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, vykdomas priverstinis išieškojimas iš skolininko turto, bankrutuoti siekiantis fizinis asmuo turi pareigą apie tai informuoti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantį teismą (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 7 punktas), o teismui, iškėlusiam fizinio asmens bankroto bylą ir įsiteisėjus nutarčiai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tenka pareiga apie tai pranešti antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto. Antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą (FABĮ 20 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju kreditorių reikalavimai, kurie atsirado iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir nebuvo patenkinti antstoliui vykdant išieškojimą, yra tenkinami FABĮ nustatyta tvarka (FABĮ 20 straipsnio 2 dalis) ir kreditorius savo reikalavimo fizinio asmens bankroto byloje FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tokiu atveju pakartotinai neturi pareikšti.

47.       Kai kreditorius turtinį reikalavimą, atsiradusį dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, skolininkui yra pareiškęs atskirame procese (civilinėje ar baudžiamojoje byloje), kaip minėta, bankrutuoti siekiančiam fiziniam asmeniui tenka pareiga apie tai informuoti jo bankroto bylą nagrinėjantį teismą (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 7 punktas), kuris, įsiteisėjus nutarčiai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, apie ją praneša kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, ir proceso įstatyme nustatytais atvejais perima šių bylų nagrinėjimą (šios nutarties 40 punktas). Jei atskira byla jau pradėta nagrinėti iš esmės, ji neperduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o bylą išnagrinėjęs teismas byloje įsiteisėjusį sprendimą perduoda bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.

48.       Taigi, kai kreditoriaus reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui. Teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galia draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi, pakartotinis kreditoriaus reikalavimo, kuris patvirtintas teismo sprendimu, tikrinimas reikštų ankstesnio teismo sprendimo res judicata galios paneigimą. Tokį kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje teismas turi tvirtinti nereikalaudamas pridėti dokumentų, patvirtinančių pirminį reikalavimo pagrindą, nes reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo.

49.       Tokiu atveju fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas patikslina kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus. Tai galima atlikti, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 23 straipsnio 7 dalis). Fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui priėmus nutartį dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimo, atitinkamai tikslinamas mokumo atkūrimo planas FABĮ nustatyta tvarka (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis, 23 straipsnio 9 dalis). Fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui FABĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir proceso įstatyme nustatyta tvarka perėmus kitoje byloje bankrutuoti siekiančiam fiziniam asmeniui pareikštų kreditorių turtinių reikalavimų nagrinėjimą, tokio kreditoriaus reikalavimas fizinio asmens bankroto byloje FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pakartotinai taip pat nebeturi būti reiškiamas. Šiuo atveju bankroto bylą nagrinėjantis teismas atnaujina iš kito teismo perimtoje byloje pareikštų kreditoriaus reikalavimų nagrinėjimą ir išsprendžia jų pagrįstumo ir dydžio klausimą.

50.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš esmės analogiškai kasacinio teismo praktikoje buvo aiškinama kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka ir įmonių bankroto procese pagal iki JANĮ įsigaliojimo galiojusį ĮBĮ. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažinta, kad pagal bendrąją taisyklę bankrutuojančios įmonės kreditoriai savo valią gauti reikalavimų ar jų dalies patenkinimą bankroto procese išreiškia pateikdami reikalavimą įmonės administratoriui, o šis perduoda teismui tvirtinti. Be to, bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje teismas perima iš antstolių vykdomuosius dokumentus, pagal kuriuos vykdomi išieškojimai iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 18 straipsnio 1 dalis) (jei bankrutuojanti įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami ir vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos ieškoma iš tokios įmonės dalyvio (savininko). Taip pat perimamos visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai. Tokiu būdu visų kreditorių reikalavimai sutelkiami vienoje – bankroto – byloje, taip garantuojant, kad nebus pažeistas kreditorių lygiateisiškumo, reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo principai. Tačiau bankroto byloje tvirtinti pateikiami kreditorių reikalavimai skiriasi savo apibrėžtumo lygiu. Įmonės administratoriui po bankroto bylos iškėlimo pateikiamus kreditorių reikalavimus administratorius gali ginčyti, tokiais atvejais ginčą nagrinėja ir dėl reikalavimo pagrįstumo ir dydžio sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Kai yra išduotas ir pradėtas vykdyti vykdomasis dokumentas, reikalavimo pagrįstumas ir dydis jau būna nustatyti teismo arba kitų vykdomąjį dokumentą išdavusių institucijų ar kompetentingų asmenų ir bankroto byloje paprastai nebegali būti ginčijami. Be to, kreditoriai, pateikę antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš skolininko, jau yra pareiškę savo valią, kad jų materialusis teisinis reikalavimas būtų patenkintas. Dėl to tokio reikalavimo tvirtinimas galimas be pakartotinio kreditoriaus valios išieškoti išreiškimo, t. y. be atskiro jo pareiškimo tenkinti reikalavimus bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013). Ši praktika laikytina aktualia aiškinant ir taikant analogiškas FABĮ nuostatas.

51.       Nagrinėjamu atveju byloje teismų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-1877-577/2019 pareiškėjas priešieškiniu suinteresuotam asmeniui R. S. turtinius reikalavimus pareiškė 2018 m. gruodžio 13 d., priešieškinio reikalavimai išspręsti ir patenkinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu, šis įsiteisėjo 2020 m. vasario 18 d., kai apeliacinės instancijos teismas jį paliko nepakeistą. Tuo tarpu fizinio asmens bankroto byla suinteresuotam asmeniui buvo iškelta Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-15298-901/2018, ši įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis, kuria buvo baigtas fizinio asmens bankroto procesas, įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 16 d.

52.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šios teismų nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo 2018 m. gruodžio 13 d. priešieškiniu suinteresuotam asmeniui civilinėje byloje Nr. e2-1877-577/2019 pareikštas turtinis reikalavimas, kaip minėta, atsiradęs dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turėjo būti įtrauktas į fizinio asmens bankroto bylą šios nutarties 47 punkte nustatyta tvarka ir tenkinamas mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka, o nepatenkinta šio reikalavimo dalis turėjo būti nurašyta teismo nutartimi, kuria užbaigtas fizinio asmens bankroto procesas. Vis dėlto byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjo suinteresuotam asmeniui kitoje civilinėje byloje pareikštas turtinis reikalavimas, atsiradęs iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą fizinio asmens bankroto procese, mokumo atkūrimo planą, dėl to teismo nutartimi, kuria buvo baigtas fizinio asmens bankroto procesas, nurašytas nebuvo.

53.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius suinteresuoto asmens R. S. bankroto administratorės UAB „Turto valdymas“ 2024 m. sausio 25 d. atsakymą pareiškėjo atstovui (b. l. 45), taip pat pareiškėjo 2020 m. gegužės 15 d. elektroninio laiško (b. l. 46) bei 2024 m. gegužės 14 d. pranešimo minėtai bankroto administratorei (b. l. 47) ir jos 2020 m. gegužės 15 d. elektroninio laiško pareiškėjui (b. l. 48) turinį, padarė išvadą, kad pareiškėjas buvo informuotas apie suinteresuotam asmeniui R. S. iškeltą fizinio asmens bankroto bylą ir pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti finansinį reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas nebeturi pagrindo tokio reikalavimo reikšti ir nebegali teikti vykdomojo rašto antstoliui po suinteresuoto asmens R. S. bankroto bylos pabaigos.

54.       Pareiškėjas kasaciniame skunde su apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka ne tik remdamasis argumentu, kad, kaip jis pats teigia, jo reikalavimas atsirado po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Šis pareiškėjo argumentas įvertintas ir šioje nutartyje pripažintas nepagrįstu (šios nutarties 22–31 punktai). Pareiškėjas nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis nebeturi teisės reikšti reikalavimo suinteresuotam asmeniui, nes jo nepareiškė fizinio asmens bankroto byloje. Dėl šio teisės klausimo, kuris patenka į bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas, teisėjų kolegija pasisako atskirai.

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės, atsiradusios iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, (ne)pasibaigimo tokio kreditoriaus reikalavimo neįtraukus į kreditorių sąrašą fizinio asmens bankroto byloje

55.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įvykdžius specialias FABĮ nustatytas bankroto procedūras nurašomi tie kreditorių reikalavimai, kurie buvo nurodyti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane, t. y. jie nebeturi būti vykdomi. Tai yra specialus įstatymo nustatytas prievolės pasibaigimo pagrindas. Prievolė pasibaigia pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, t. y. įsiteisėjus teismo nutarčiai baigti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-1075/2021, 15 punktas; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-823/2022, 12 punktas).

56.       Skirtingai nei JANĮ 41 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus, FABĮ nereglamentuojamas kreditoriaus reikalavimo teisės pasibaigimas, šiam tokio reikalavimo nepareiškus fizinio asmens bankroto procese. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie reguliavimo skirtumai nulemti skirtingo bankrutuojančio asmens teisinio statuso, kuris lemia ir skirtingus bankroto bylos pabaigos padarinius: užbaigus juridinio asmens bankroto procedūrą, juridinis asmuo likviduojamas dėl bankroto ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro, tai reiškia juridinio asmens pabaigą, todėl baigiasi ir juridinio asmens prievolės, o likusios kreditoriams neįvykdytos juridinio asmens prievolės nepereina kitiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu užbaigus fizinio asmens bankroto bylą nurašomi tik fizinio asmens mokumo plane nurodyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis). Vadinasi, kiti kreditorių reikalavimai (pvz., atsiradę iki bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, bet neįtraukti į mokumo atkūrimo planą, arba atsiradę po bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo) savaime nepasibaigia, nes nei bendrosios prievolių pasibaigimą reglamentuojančios teisės normos (CK šeštosios knygos IX skyrius), nei specialūs teisės aktai tokios taisyklės nenustato. Tokius kreditorių reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka gali būti reikalaujama vykdyti iš fizinio asmens ir po šio asmens bankroto pabaigos.

57.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas į kreditorių sąrašą bei mokumo atkūrimo planą fizinio asmens bankroto byloje turėjo būti įtrauktas ne bendra FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kuri taikoma kreditorių turtiniams reikalavimams, atsiradusiems iki fizinio asmens bankroto bylos ir nesant pareikštiems kituose procesuose ar vykdomiems priverstinai iki bankroto bylos iškėlimo, o FABĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta ir proceso įstatyme detalizuota tvarka (šios nutarties 47 punktas).

58.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo suinteresuotam asmeniui R. S. pasibaigimo užbaigus fizinio asmens bankroto bylą, į kurią šis reikalavimas nebuvo įtrauktas, neatsižvelgė į byloje nustatytas šiam klausimui tinkamai išspręsti reikšmingas aplinkybes.

59.       Teisėjų kolegija išaiškina, kad tuo atveju, kai bankrutuoti siekiančiam asmeniui kitoje byloje yra pareikšti kreditoriaus turtiniai reikalavimai, atsiradę dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, reikšminga aplinkybe laikytina ne tai, ar toks kreditorius žinojo ar turėjo žinoti apie skolininkui iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, nes toks kreditoriaus reikalavimas į fizinio asmens bankroto bylą įtraukiamas ne bendra FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir pakartotinis kreditoriaus valios išreiškimas tam nereikalingas, o tai, ar bankrutuoti siekiantis fizinis asmuo tokiame procese buvo aktyvus ir tinkamai vykdė FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatytą bankroto bylą nagrinėjančio teismo informavimo apie kitoje byloje jam pareikštus turtinius reikalavimus pareigą, taip pat ar bankroto bylą nagrinėjantis teismas tinkamai vykdė FABĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytą pareigą. Kreditoriaus turtiniai reikalavimai, pareikšti kituose procesuose civilinėse ar baudžiamosiose bylose iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, į fizinio asmens bankroto bylą įtraukiami FABĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir proceso įstatyme nustatyta tvarka bei pakartotinai FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka bankroto byloje kreditoriaus neturi būti pareiškiami. 

60.       Nors teismai byloje netyrė ir nevertino aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo reikalavimas suinteresuotam asmeniui nebuvo įtrauktas į fizinio asmens bankroto bylą (ar tai lėmė skolininko pasyvus elgesys fizinio asmens bankroto procese ir netinkamas fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančio teismo informavimo pareigos apie kitoje byloje jam pareikštus turtinius reikalavimus vykdymas, ar fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančio teismo klaida neinformavus apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą kreditoriaus turtinius reikalavimus nagrinėjančio teismo ir (arba) neperėmus tokio reikalavimo nagrinėjimo FABĮ ir proceso įstatyme nustatyta tvarka), byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintas pareiškėjo turtinis reikalavimas suinteresuotam asmeniui į jo fizinio asmens bankroto bylą nebuvo įtrauktas ir dėl to šią bylą nagrinėjusio teismo nutartimi baigti fizinio asmens bankroto bylą nebuvo nurašytas. Priežasčių, dėl kurių pareiškėjo reikalavimas suinteresuotam asmeniui nebuvo įtrauktas į fizinio asmens bankroto bylą, nustatymas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl nagrinėjamoje byloje skundžiamų antstolio patvarkymų teisėtumo, nes byloje nustatyta ir šalių neginčijama bylai reikšminga aplinkybė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintas pareiškėjo turtinis reikalavimas suinteresuotam asmeniui, atsiradęs iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, šį bankroto procesą užbaigus nebuvo nurašytas. Būtent šis faktas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinto kreditoriaus turtinio reikalavimo, atsiradusio iki skolininko fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pasibaigimo.

61.       Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nepagrįsta pripažįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės reikalauti vykdyti reikalavimą, patvirtintą įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, tačiau į fizinio asmens bankroto procesą FABĮ nustatyta tvarka neįtrauktą ir nenurašytą.

Dėl antstolio veiksmų užbaigti vykdomąją bylą teisėtumo ir bylos procesinės baigties

62.       Nagrinėjamu atveju antstolė skundžiamu 2023 m. balandžio 6 d. patvarkymu dėl skolininko skundo Nr. S-23-75-7737 bei 2023 m. balandžio 12 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-75-7961 vykdomąją bylą užbaigė CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu ir grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui.

63.       CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktą, vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą. Kokie išieškotojo veiksmai gali būti laikomi padariusiais sprendimo įvykdymą neįmanomą, teisės aktuose nedetalizuojama.

64.       Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus fizinio asmens bankroto proceso tikslus, bankrutuoti siekiančio fizinio asmens informavimo pareigas, taip pat kreditorių reikalavimų pareiškimo, tenkinimo ir nurašymo tvarką, nusprendžia, kad aplinkybė, jog skolininkui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, kurioje nebuvo nurašyta antstolei pateikta vykdyti iki fizinio asmens bankroto bylos atsiradusi ir vėliau priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta kreditoriaus reikalavimo teisė, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji priskirtina prie aplinkybių, kai išieškotojas savo veiksmais padaro išieškojimą neįmanomą. Priešingai,

65.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, atnaujinus civilinės bylos procesą (CPK 365–369 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 16 punktas).

66.       Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija. Jos metu asmuo, įgyvendinęs savo teisę į teisminę gynybą ir turėdamas galutinį teismo sprendimą (lot. res judicata), turi teisę reikalauti šį sprendimą įvykdyti. Šaliai, dėl kurios sprendimas priimtas, nevykdant sprendimo geranoriškai, jis įvykdomas priverstinai, vadovaujantis CPK VI dalies normomis. Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis. Įstatymas antstolį apibūdina kaip valstybės įgaliotą asmenį, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso normos, reglamentuojančios išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą. Tam, kad užtikrintų šių interesų balansą, antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vadovautis taip pat ir teisėtumo principu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

67.       Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pažymima, kad antstolis savo patvarkymu negali pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo, nes tai reikštų res judicata principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; Jokubauskas R., ir kiti. Vykdymo procesas: asmenų teisių ir pareigų balansas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2022, p. 105). Tai reiškia, kad antstolis vykdymo proceso metu neturi teisės atsisakyti vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir jo pagrindu teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, vien tuo pagrindu, kad skolininkui buvo iškelta ir užbaigta fizinio asmens bankroto byla, kai dėl šio kreditoriaus reikalavimo fizinio asmens bankroto byloje nebuvo priimtas teismo procesinis sprendimas jį nurašyti.

68.       Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolė skundžiamais patvarkymais nepagrįstai atsisakė vykdyti įsiteisėjusį ir priverstinai vykdytiną teismo sprendimą, užbaigdama vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžindama pareiškėjui. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto proceso tikslus, kreditorių reikalavimų pareiškimą, jų tvirtinimą ir nurašymą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas suinteresuotam asmeniui pasibaigė jam šio nepareiškus fizinio asmens bankroto byloje, todėl nepagrįstai paliko galioti neteisėtus ir nepagrįstus skundžiamus antstolės patvarkymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje teismų nustatytos aplinkybės ir pirmiau nurodyti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir remdamasis netinkamais argumentais, priėmė byloje iš esmės teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinama ir paliekama galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos priteisiamos iš antrosios šalies. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

70.       Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. S. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl, pareiškėjo kasacinį skundą tenkinus, turėtų būti sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, priteisiant šių išlaidų atlyginimą iš suinteresuoto asmens pareiškėjo naudai (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

71.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

72.       Pareiškėjas kartu su kasaciniu skundu pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad kasaciniame teisme patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą parengiant kasacinį skundą (2024 m. balandžio 30 d. sąskaita faktūra, serija LP20240430/01, ir AB SEB banko 2024 m. balandžio 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. 122). Pareiškėjo prašomas priteisti jo kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.12 punktuose nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, pareiškėjui iš suinteresuoto asmens R. S. priteistinas 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 340 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį.

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Artūras Driukas

        Agnė Tikniūtė

        Dalia Vasarienė