Civilinė byla Nr. 2S-333-1092/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09039-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.5.21.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens mažosios bendrijos „A“ vadovo M. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolės reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys mažoji bendrija „A“, M. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. B..

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja antstolė G. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama skirti baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą mažosios bendrijos (toliau – MB) „A“ vadovui M. J..

2.       Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. kovo 4 d. skolininko V. B. darbovietei MB „A“ išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-188-4723, juo MB „A“ įpareigota iš skolininko darbo užmokesčio daryti išskaitas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė pažymi, jog iki šios dienos negauta jokios informacijos, kodėl nepervedamos lėšos, taip pat negauta jokių piniginių lėšų pervedimo. 2020 m. birželio 4 d. gautas MB „A“ pranešimas, jog išskaičiuotas lėšas pervesti vėluos, tačiau iki šios dienos negautas joks pavedimas iš MB „A“, nors darbo užmokestis, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, yra mokamas. Atsižvelgdama į tai, antstolė prašo skirti MB „A“ vadovui M. J. iki 300 Eur baudą už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną nuo 2020 m. kovo 4 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė MB „A“ vadovui M. J. už antstolės G. Ž. 2020 m. kovo 4 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-188-4723 nevykdymą 3 Eur baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

4.       Teismas nustatė, kad antstolės G. Ž. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0188/20/00126, pradėta pagal Telšių apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. e2-3470-715/2019 dėl 116,86 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Antstolė 2020 m. kovo 4 d. patvarkymu Nr. S-20-188-4723 įpareigojo skolininko V. B. darbdavę MB „A“ iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Pinigus vėluojant pervesti daugiau kaip 15 dienų, įpareigojo apie tai pranešti antstolei ir nurodyti vėlavimo priežastis. Antstolės patvarkymas buvo išsiųstas skolininko darbovietei MB „A“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Patvarkymą skolininko darbovietė gavo, kadangi 2020 m. birželio 4 d. el. paštu MB „A“ vadovas M. J. informavo antstolę, jog vėluos daryti išskaitas, tačiau, situacijai pagerėjus, nedelsiant padarys pavedimus.

5.       Teismas pažymėjo, kad konkrečių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių nevykdomas patvarkymas, MB „A“ vadovas antstolei nenurodė ir nepagrindė. Taigi byloje duomenų, kodėl MB „A“ nevykdo patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, nėra. Pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenis, darbo užmokestis skolininkui V. B. 2020 m. balandžio–lapkričio mėn. buvo mokamas.

6.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad MB „A“ vadovas M. J. savo neveikimu ir antstolio reikalavimų nevykdymu apsunkina vykdymo procesą, trukdo antstoliui per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, pateisinančių antstolio įpareigojimų nevykdymą priežasčių nenustatyta, todėl už antstolio reikalavimų nevykdymą MB „A“ vadovui skirtina bauda. Atsižvelgiant į patvarkymo nevykdymo trukmę, išieškotinos sumos dydį, į tai, kad MB „A“ vadovui bauda šioje vykdomojoje byloje skiriama pirmą kartą, 300 Eur dydžio bauda už kiekvieną antstolės patvarkymo nevykdymo dieną būtų neproporcinga padarytam pažeidimui ir neprotingai didelė. Todėl, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas M. J. paskyrė 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolės patvarkymo neįvykdymo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

7.       Teismas taip pat išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo MB „A“ vadovas M. J. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį paskirti baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      MB „A“ neatliko veiksmų ar kitais būdais neveikė tam, kad nebūtų vykdomas antstolės išieškojimas.

8.2.                      MB „A“ turi vykdyti 3 skirtingų antstolių, išieškančių skolas iš V. B., nurodymus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais jie yra vykdomi pagal nurodytus prioritetus, šiuo atveju būtent pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 754 straipsnį, todėl MB „A“ įmonės buhalterės apskaičiuojamos išskaitos pagal vykdomuosius raštus vykdant išieškojimą iš V. B. nuo šių metų balandžio mėn. yra paskirtos vaikų išlaikymui. Kadangi skolos išieškojimo patvarkymą gavo šių metų kovo pabaigoje / balandžio pradžioje (tikslios datos nepamena), tai į kovo mėn. apskaičiavimus nebetraukė. 

9.       Pareiškėja antstolė G. Ž. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      MB „A“ vadovas M. J. teismui teikia netikslią informaciją, galbūt siekdamas suklaidinti teismą dėl siekio išvengti paskirtos baudos. M. J. teigia, jog antstolės G. Ž. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-188-4723 gavo kovo gale ar balandžio pradžioje, nors patvarkymas dėl skolos išieškojimo MB „A“ buvo įteiktas iki 2020 m. kovo 15 d., t. y. iki kovo mėnesio vidurio, o ne kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Tai patvirtina AB Lietuvos pašto korespondencijos siuntimo išrašas, kuriame nurodyta, kad korespondencija buvo išsiųsta 2020 m. kovo 5 d., o saugoma pašte ne ilgiau kaip 10 dienų, todėl akivaizdu, jog korespondencija negalėjo būti įteikta vėliau nei 2020 m. kovo 15 d.  

9.2.                      Įmonė, gavusi antstolės patvarkymą, turi nedelsiant pradėti jį vykdyti, o ne atidėti įmonei patogiam laikui, pavyzdžiui, po mėnesio, metų ar visai nevykdyti, kaip šiuo atveju.

9.3.                      MB „A“ neneigia, kad nevykdė antstolės patvarkymo dėl skolos išieškojimo kovo mėnesį.

9.4.                       Antstolės G. Ž. patvarkymas buvo išsiųstas kovo mėnesio pradžioje, o antstolio S. D. patvarkymas buvo išsiųstas balandžio pabaigoje, todėl visiškai neaišku, kodėl antstolės G. Ž. patvarkymo nevykdė, o S. D. vykdė, nors tarp patvarkymų surašymo daugiau nei pusantro mėnesio skirtumas. Akivaizdu, kad MB „A“ tyčia nevykdė ir toliau tyčia nevykdo antstolės G. Ž. teisėto nurodymo.

Teismas

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11.       CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13.       Suinteresuotas asmuo MB „A“ vadovas M. J. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – MB „A“ buhalterės vykdomųjų raštų apskaičiavimų darbuotojams išrašą ir antstolio S. D. 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymo kopiją. Suinteresuoto asmens vertinimu, pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad MB „A“ antstolės pateikto patvarkymo į kovo mėnesio skaičiavimus neįtraukė, o skolininko atžvilgiu yra vykdomi ir kiti, pirmesnės eilės, išieškojimai.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės teikiamų naujų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme (pareiškėjos pareiškimas buvo išnagrinėtas nepranešus suinteresuotam asmeniui), pareiškėja su teikiamais naujais įrodymais yra supažindinta įteikiant juos kartu su suinteresuoto asmens atskiruoju skundu, suinteresuoto asmens teikiamus naujus įrodymus priima ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

15.       Pareiškėja antstolė G. Ž. kartu su atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą taip pat pateikė naują įrodymą – AB Lietuvos pašto korespondencijos siuntimo išrašą. Pareiškėjos įsitikinimu, šis išrašas paneigia suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodytą aplinkybę apie antstolės patvarkymo gavimą tik kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje.

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo jau po pirmosios instancijos teismo priimtos skundžiamos nutarties priėmimo, suinteresuotam asmeniui atskirajame skunde iškėlus klausimą dėl antstolės patvarkymo įteikimo laiko. Dėl šios priežasties pareiškėjos pateiktas naujas įrodymas taip pat priimtinas ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

17.       Suinteresuotas asmuo pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, iš esmės argumentuodamas, kad MB „A“ neatliko jokių veiksmų, kurie trukdytų pareiškėjos antstolės G. Ž. vykdomam išieškojimui iš skolininko V. B.. MB „A“ turi vykdyti 3 skirtingų antstolių, išieškančių skolas iš skolininko, nurodymus ir pagal 754 straipsnį įmonės buhalterės apskaičiuojamos išskaitos pagal vykdomuosius raštus nuo šių metų balandžio mėn. yra paskirtos vaikų išlaikymui. Kadangi antstolės G. Ž. skolos išieškojimo patvarkymą gavo šių metų kovo pabaigoje / balandžio pradžioje (tikslios datos nepamena), tai į kovo mėn. apskaičiavimus nebetraukė. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius suinteresuoto asmens argumentus kaip nepagrįstus.

18.       CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 616 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vykdymo procese nustatytais atvejais kalti asmenys už proceso pažeidimus gali būti baudžiami pinigine bauda arba areštu CPK 106 ir 108 straipsniuose nustatyta tvarka. CPK 585 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bauda skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 31 punktas). Toks skiriamos baudos tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, kai egzistuoja galimybė įvykdyti antstolio nurodymą. Konstatavus, kad antstolio patvarkyme nurodyta prievolė pasibaigė arba jos vykdymas neįmanomas, nėra pagrindo skolininkui ar kitam suinteresuotam asmeniui taikyti CPK 585 straipsnyje nustatytas sankcijas už antstolio reikalavimų nevykdymą (tęsti jų taikymą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019, 35 punktas).

20.       Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Todėl sprendžiant klausimą dėl baudos asmeniui už antstolio reikalavimo nevykdymą skyrimo asmuo turi pareigą įrodyti, jog antstolio reikalavimo neprivalo vykdyti ar negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

21.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė G. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/20/00126, pradėtą pagal Telšių apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. e2-3470-715/2019 dėl 116,86 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolė 2020 m. kovo 4 d. patvarkymu Nr. S-20-188-4723 įpareigojo skolininko V. B. darbdavę MB „A“ iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Pinigus vėluojant pervesti daugiau kaip 15 dienų, įpareigojo apie tai pranešti antstolei ir nurodyti vėlavimo priežastis. Patvarkyme taip pat nurodyta, kad jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytų reikalavimų patenkinimo eilę, o išskaitytos sumos turi būti pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą.

22.       Pareiškėjos pateiktas AB Lietuvos pašto korespondencijos siuntimo išrašas patvirtina, kad antstolės patvarkymas buvo išsiųstas skolininko darbovietei MB „A“ 2020 m. kovo 5 d. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo neginčija aplinkybės, kad jis turėjo pareigą už 2020 m. kovo mėnesį išskaičiuoti iš skolininko atlyginimo antstolio patvarkyme nurodytą pinigų sumą, tačiau teigia, kad nusprendė nebeįtraukti antstolės pateikto patvarkymo į įmonės vykdomųjų raštų apskaitą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, priešingai, nei akcentuoja suinteresuotas asmuo, svarbus yra atlyginimo išmokėjimo darbuotojui momentas, o ne tai, kada įmonės buhalterė apskaičiuoja darbuotojams mokėtinus atlyginimus. Vadinasi, šiai bylai svarbu tai, kad byloje nėra ir suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, jog minėtą antstolės patvarkymą gavo vėliau, negu buvo išmokėtas atlyginimas skolininkui V. B. už 2020 m. kovo mėnesį.

23.       Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde taip pat nurodo, kad buvo gautas ir kitas antstolio patvarkymas dėl įsiskolinimo iš skolininko išieškojimo pirmesnės eilės kreditoriui, pagal kurį buvo atliekami išskaitymai iš skolininko atlyginimo balandžio mėnesį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad suinteresuoto asmens kartu su atskiruoju skundu pateiktas antstolio S. D. patvarkymas priimtas tik 2020 m. balandžio 21 d. Vadinasi, šis patvarkymas negali paneigti suinteresuoto asmens pareigos vykdyti pateikto antstolės 2020 m. kovo 4 d. patvarkymo Nr. S-20-188-4723 už laikotarpį iki minėto antstolio S. D. patvarkymo gavimo dienos.

24.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Tačiau suinteresuotas asmuo nepateikė nei antstolei, nei teismui įrodymų, kad atlyginimas (jo dalis) skolininkui už 2020 m. kovo ar balandžio mėn. nebuvo mokamas iki antstolio S. D. 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymo gavimo. Suinteresuotas asmuo nei antstolei, nei teismui nepateikė įrodymų, kad nuo antstolės G. Ž. patvarkymo gavimo dienos iki antstolio G. D. patvarkymo gavimo dienos nemokėjo V. B. darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų, iš kurių išskaitas jis turėjo daryti pagal antstolės patvarkymą.  

25.       Anksčiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad suinteresuotas asmuo nėra tinkamai įvykdęs antstolės G. Ž. patvarkymo už 2020 m. kovo ir balandžio mėn. (iki antstolio S. D. patvarkymo gavimo). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai paskyrė MB „A“ vadovui M. J. už antstolės G. Ž. 2020 m. kovo 4 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-188-4723 nevykdymą 3 Eur baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodė priežastis, kodėl nuo 2020 m. balandžio mėn. neperveda išskaitų antstolei G. Ž., o antstolė neįrodinėja, kad nuo antstolio S. D. patvarkymo gavimo dienos MB „A“ vis tiek turėjo dalį skolininkui V. B. išmokėto darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų pervesti į jos depozitinę sąskaitą. Vadinasi, suinteresuotas asmuo, siekdamas tinkamai įvykdyti antstolės patvarkymą, nagrinėjamu atveju turėtų užtikrinti, kad antstolei arba būtų pervestos tos sumos, kurios jai turėjo būti pervestos nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų skolininkui V. B., atliktų iki antstolio S. D. patvarkymo gavimo dienos, arba informuoti antstolę ir pagrįsti priežastis, kodėl atitinkamos sumos jai neturėjo būti pervestos (pvz., pateikti įrodymus, kad darbo užmokestis ar jam prilygintos išmokos V. B. nuo antstolės G. Ž. iki antstolio G. D. patvarkymo gavimo dienos nebuvo faktiškai mokamos). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad jis tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, o ne nagrinėja bylą iš naujo, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju bauda suinteresuotam asmeniui yra paskirta už antstolės G. Ž. patvarkymo nevykdymą (netinkamą vykdymą), egzistavusį (besitęsusį) skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną. Vadinasi, šia nutartimi teismo paskirta bauda negali būti taikoma (skaičiuojama) už antstolės patvarkymo nevykdymą (ar netinkamą vykdymą), jei toks egzistuoja, prasidėjusį po skundžiamos nutarties priėmimo dienos (pvz., už išskaitų nepervedimą ar nepranešimą apie jų nedarymo priežastis už konkrečius mėnesius nuo skundžiamos nutarties priėmimo). Bauda už pastaruosius veiksmus ar neveikimą galėtų būti taikoma pagal atskirą antstolės prašymą.

26.       Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytas motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista. Tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad suinteresuotam asmeniui bauda skiriama į ateitį nuo pirmosios instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki tinkamo antstolės patvarkymo įvykdymo, taip pat siekiant užtikrinti, kad nebūtų priskaičiuota neproporcingai didelė baudos suma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tikslinga patikslinti pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad maksimali išieškotina iš MB „A“ vadovo M. J. baudos suma negali viršyti 1 000 Eur. Jei M. J. priskaičiuota baudos suma pasieks nustatytą maksimalią sumą, bet antstolės patvarkymas pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus vis dar nebus įvykdytas, antstolė galės iš naujo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo.

27.       Kiti suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant nutarties rezoliucinę dalį ir nurodant, kad maksimali išieškotina iš MB „A“ vadovo M. J. baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 1 000 Eur.

Teisėjas                                                            Aurimas Brazdeikis