Civilinė byla Nr. e2A-568-254/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14660-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.1.20, 3.3.1.19.2, 3.3.1.18.4.
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Kukalio,
rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. U. ieškinį atsakovei L. G. dėl pripažinimo teisės statyti tvorą ir atlikti kitus veiksmus be žemės sklypo bendraturtės sutikimo, atsakovės L. G. priešieškinį ieškovei E. U. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. C. ir A. K..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ieškovei teisę be atsakovės L. G. sutikimo pagal UAB „Banesta“ 2018 m. liepos 11 d. parengtą numatomos tvoros schemą (tvora suprojektuota žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) pastatyti tvorą, atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti tvorą Nekilnojamojo turto registre ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus tvorai pastatyti bei ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei, atsakovei ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-16-230/2017 yra nustatyta naudojimosi sklypu tvarka pagal UAB „Banesta“ 2016 m. rugsėjo 29 d. parengtą žemės sklypo planą. Atsakovė iš naudojamos sklypo dalies įkyriai stebi ieškovę, keikia ją necenzūriniais žodžiais, spjaudosi, o kai ieškovės nėra namuose, atėjusi į jos kiemą drasko augalus ir atlieka kitokius kenkėjiškus veiksmus. Pagal naudojimosi tvarką indeksu B1 pažymėta sklypo dalis yra priskirta ieškovei naudotis atskirai nuo kitų sklypo bendraturčių. Be to, pagal naudojimosi tvarką yra nustatytas servitutinis kelias, kurio vieta sklype nesutampa su faktiniu išasfaltuotu keliu, todėl atsakovė ir pas ją atvykstantys asmenys naudojasi ne servitutiniu keliu, o ieškovės naudojamo sklypo dalyje esančiu asfaltuotu keliu. Ieškovė siekia apsitverti naudojimosi tvarkoje indeksu B1 pažymėtą sklypo dalį, kad galėtų efektyviai, visavertiškai įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teises į naudojamą sklypo dalį, taip užkirstų atsakovei galimybę piktnaudžiauti teise bei pažeidinėti ieškovės teises ir teisėtus interesus. Atsakovė neduoda sutikimo tverti tvorą, o tretieji asmenys sutikimus davė. Atsakovės nuomone, tvoros dalis tarp taškų 7, 8, 9 ir 10 būtų ant asfaltuoto servitutinio kelio, kuriuo, anot atsakovės, turi teisę naudotis visi bendraturčiai. Servitutas skirtas patekti į kitą sklypą, atsakovė nėra kito sklypo savininkė, todėl ji neturi teisės naudotis servitutiniu keliu. Be to, atsakovė nesutinka, kad tvora būtų statoma ant sklypų ribos, kad būtų tveriama aklina tvora, nes dėl jos sumažės saulės patekimas į atsakovei priklausančias patalpas, pasireikš neigiamas poveikis statiniams ir jų eksploatavimui. Tačiau ir šiuo metu tam tikrose sklypo dalyse taip pat stovi aklina tvora.
3. Atsakovė L. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo įpareigoti ieškovę E. U. per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis likviduoti neteisėtos statybos padarinius – išmontuoti metalinių stulpų pamatus ir nugriauti metalinius stulpus, esančius UAB „Banesta“ 2018 m. liepos 11 d. tvoros schemos taškuose 1-2-3, ir sutvarkyti statybvietę, o šio įpareigojimo ieškovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius, suteikti teisę atsakovei atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš ieškovės.
4. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad ieškovė suprato ir žinojo, jog ginčo tvorai, kaip naujam statiniui, pastatyti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir būtinas žemės sklypo bendraturčių sutikimas. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustatė, jog „žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatyti metaliniai apie 2,00 m aukščio tvoros stulpeliai, numatomas tvoros ilgis apie 40 m. Vadovaujantis statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nurodytais techniniais parametrais, minėtu tvoros stulpeliai priskirtini 1 grupės nesudėtingiems statiniams. Riboženklių taip žemės sklypų nėra. Besiribojančio žemės sklypo savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų statytoja nepateikė“. Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą, statytojas privalo, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Taigi, ieškovė atliko savavališkos statybos veiksmus, pažeisdama Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą tvarką. Ieškovės vykdoma statyba yra nelegali ir dėl to, kad ieškovės įmūryti metalinių stulpų pamatai ir patys metaliniai stulpai UAB „Banesta“ 2018 m. liepos 11 d. parengtoje tvoros schemos taškuose 1-2-3 yra įmontuoti atsakovei priskirtoje žemės sklypo naudojimosi dalyje, t. y. ne mažiau kaip 16 centimetrų įrengti atsakovės žemės sklypo dalyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Įpareigojo ieškovę per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis likviduoti neteisėtos statybos padarinius – išmontuoti metalinių stulpų pamatus ir nugriauti metalinius stulpus, esančius UAB „Banesta“ 2018 m. liepos 11 d. tvoros schemos taškuose 1-2-3, ir sutvarkyti statybvietę, o šio įpareigojimo ieškovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius, suteikti teisę atsakovei atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš ieškovės.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė prieš pradėdama tvoros statybas neatskleidė atsakovei savo planų, negavusi nei atsakovės sutikimo, nei teismo leidimo, įrengė mūrinius tvoros pagrindus ir įstatė metalinius vamzdžius tvoros įrengimui. Atsakovė nesutiko su ieškovės statoma tvora, nurodė savo nesutikimo priežastis, taip pat patvirtino, kad neprieštarautų jeigu tvora būtų statoma vidinėje ieškovės naudojamos žemės sklypo dalies pusėje ir būtų ne aklina, o tinklinė. Teismas sprendė, kad dėl aklinos tvoros atsakovė patirs nepatogumų, pateikė tai patvirtinančius įrodymus – fotonuotraukas. Atsakovė tvirtina, kad, esant aklinai tvorai, sumažės natūralus saulės apšvietimas namo sienoje ir languose, tokia tvora darys neigiamą poveikį namo pamatams ir būklei. Ieškovė nori statyti tvorą ne savo sklypo dalyje, kaip nustatyta teismo sprendimu, o ant sklypų ribos, kas galimai pažeistų atsakovės interesus. Teismas sprendė, kad ieškovės statomai tvorai pagal galiojančius teisės aktus yra būtinas bendraturtės – atsakovės leidimas, atsakovė leidimo nedavė, nurodė savo argumentus, jos atsisakymas yra motyvuotas, pagrindžiantis grėsmę jos, kaip bendraturtės teisėtiems interesams, todėl ieškovės reikalavimus atmetė.
7. Nustatė, kad ieškovė, neturėdama rašytinio atsakovės sutikimo, pradėjo tvoros statybą ant sklypo ribos, tuo pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir tvorą statė savavališkai, todėl neteisėtai. Jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavališka, tai jos padarinių šalinimas vykdomas taikant CK 4.103 straipsnį kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą. Be atsakovės sutikimo pastačiusi tvorą ant sklypo ribos, ieškovė neturi galimybės gauti statybą leidžiančio dokumento, t. y. legalizuoti statinio, o atsakovė turi teisę gintis reikšdama reikalavimą pašalinti nelegalios statybos padarinius. Metalinių stulpų pamatai nėra išmontuoti, teismas tuo įsitikino įvykio vietos apžiūros metu, ieškovė pripažino ketinusi juos sutvarkyti. Sprendė, kad pašalinti nelegalios statybos padarinius įmanoma tik vienu būdu – pašalinant neteisėtai įrengtus metalinius tvoros stulpelius nuo sklypo ribos ir atsakovės sklypo dalies. Todėl atsakovės priešieškinio reikalavimus laikė pagrįstais ir juos tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė E. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą visa apimtimi ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nurodo, kad bylą pirmąjį kartą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Teismas laikė, kad statant tvorą ant ribos tarp to paties sklypo dalių, išskirtų naudojimosi tvarkoje, ieškovei yra būtinas atsakovės, kaip bendraturtės, sutikimas ir kad atsakovės teisė nesutikti yra absoliuti. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1779-555/2019 Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo būtina, atsižvelgiant į bendraturčių interesų derinimo ir kitus pirmiau išdėstytus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principus, įvertinti visus bendraturčių teisėms reikšmingus ginčo aspektus. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai yra privalomi bylą iš naujo nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas jais nesivadovavo, nė vieno apeliacinės instancijos teismo nurodyto trūkumo neištaisė, bylą išnagrinėjo formaliai, paviršutiniškai, neobjektyviai, darė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad tvora pažeistų atsakovės interesus, suabsoliutino atsakovės interesus, neieškojo bendraturčių interesų pusiausvyros.
8.2. Teismui nepašalinus apeliacinės instancijos teismo nustatytų trūkumų, dėl kurių byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti sprendimą visa apimtimi kaip nepagrįstą. Atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad tvora kenktų namui, augalams, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovės pateiktos nuotraukos patvirtina galimą žalą atsakovės namo sienai, langams, esant aklinai 1,8 m tvorai. Teismas nepaaiškino, kuo tariama žala pasireikštų, kaip tvora pažeistų atsakovės teises. Nuotraukose nei insoliacijos sumažėjimo, nei žalos nematyti. Tokios žalos nustatymui reikalingos specialios statybų srities žinios. Insoliacija yra vertinama ne subjektyviomis nuojautomis, o moksliniais metodais, teisės norminiai aktai numato insoliacijos normatyvus. Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kad jie būtų pažeisti. Atsakovės kambarys, kurio lango apatinė dalis (apie 30 proc.) būtų uždengta tvoros, nėra vienintelis jos to kambario langas. Šis kambarys turi kitą langą, pro kurį šviesa patenka į atsakovės patalpas (iš pietinės pusės). Kadangi dengtųsi tik apatinė pirmojo iš paminėtų lango dalis, o saulės šviesa krenta iš viršaus, todėl jokie esminiai suvaržymai neatsirastų. Be to, saulė į dengiamą langą šviečia trumpą laiką ir ne tiesiai į langą. Tvoros schemą parengė asmuo, turintis specialių žinių insoliacijai vertinti, ir pagal jo vertinimus tvora atsakovės patalpos insoliacijos normatyvų nepažeistų, namui nepakenktų. Tai yra vienintelis byloje esantis specialių žinių turinčio asmens vertinimas. Sklype yra ilgametė aklina tvora šiek tiek kitoje vietoje, kuri atsakovei šviesos neužstojo ir niekaip netrukdė. Jei atsakovė už naujos tvoros augintų augalus, jiems šviesos užtektų iš pietinės bei rytinės saulės. Ieškovė būtų sutikusi statyti peršviečiamą dalį tvoros, tačiau ir su tokiomis sąlygomis atsakovė nesutinka. Tai rodo, kad atsakovė nesutinka be rimtos priežasties, siekia pakenkti ir trukdyti ieškovei. Jei atsakovė dėl tvoros patirtų kažkokių nepatogumų, tai savaime nepaneigtų ieškovės teisės statyti pageidaujamą tvorą. Tačiau teismas neatliko bendraturčių interesų pusiausvyros paieškos. Teismas be pagrindo paneigė ieškovės teisę į privatumą ir atsitvėrimą nuo konfliktinius santykius palaikančios atsakovės. Be to, teismas ieškovės pasiūlymo statyti peršviečiamą tvoros dalį netyrė, neįvertino, kokį poveikį atsakovės interesams darytų tvora, jei jos dalis prie atsakovės lango būtų peršviečiama.
8.3. Ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės teisės į sklypą ir nustatyta naudojimosi tvarka nulemia ieškovės teisę apsitverti savo atskirai nuo kitų bendraturčių naudojamą sklypo dalį. Viešo intereso drausti ieškovei statyti tvorą ant tokios sklypo dalies ribų nėra. Tvora ant sklypų ribos yra būtina tam, kad savininkas galėtų visavertiškai, efektyviai įgyvendinti nuosavybės teises į savąjį sklypą. O teisinių galimybių statyti tvorą ant sklypo ribų nebuvimas iš esmės reiškia nuosavybės teisės į tam tikrą žemės plotą paneigimą ar teisėto ribojimo sąlygų aiškiai neatitinkantį nuosavybės teisės suvaržymą. Reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 1.1. p. ir 1.2. p. ribojimai dėl tvorų akytumo ir kt. nėra taikomi nagrinėjamam atvejui, nes ginčas yra kilęs ne dėl tvoros tarp savarankiškų sklypų, o dėl tvoros tarp to paties sklypo dalių. Svarbu įvertinti, ar tvora atitiktų bendraturčių interesų pusiausvyrą. Atsakovė nuolat seka (daro tai įkyriai) ieškovę, pastarajai esant savojoje sklypo dalyje. Pamačiusi ieškovę ją plūsta necenzūriniais žodžiais, spjaudosi ir pan. Kai ieškovės nėra namuose, atėjusi į jos kiemą, drasko augalus ir atlieka kitokius nemalonius ir kenkėjiškus veiksmus. Tuo atsakovė trikdo ieškovės ramybę, įžeidinėja, žemina ieškovę, gadina/ naikina ieškovės turtą, trukdo jai naudotis sklypo dalimi B1. Tokiais veiksmais atsakovė piktnaudžiauja teise, pažeidinėja ieškovės teisę į privatų gyvenimą, teisę į garbės ir orumo apsaugą bei teisę į nuosavybę. Teismas šių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų (liudutojų parodymų) netyrė, dėl jų nepasisakė. Tiek atsakovė, tiek pas ją vykstantys asmenys patekimui į atsakovės atskirai ar bendrai naudojamas sklypo dalis naudojasi ne sklypo dalimi, pažymėta indeksu E, o esamu asfaltuotu keliuku, kuriuo teisės naudotis neturi. Kadangi dalis asfaltuotos dangos (buvusio keliuko) patenka į ieškovės atskirai naudojamą sklypo dalį B1, atsakovė ir pas ją vykstantys asmenys nuolat praeina per sklypo dalį B1, tuo trikdo ieškovės ramybę, pažeidžia jos teisę į privatumą bei teisę į nuosavybę, o atsakovė plūsdama ieškovę necenzūriniais žodžiais – ir ieškovės teisę į garbę bei orumą. Atsakovė pardavinėja pastatą G2, pardavimo skelbime pateikė nuotraukas, kuriose pavaizduotos ir ieškovės atskirai naudojamos sklypo dalys, kas klaidina interesantus ir programuoja konfliktų tarp būsimų pirkėjų bei ieškovės kilimą ateityje. Visa tai patvirtina atsakovės piktnaudžiavimą teise, ieškovės teisių pažeidimus. Siekiant užkirsti tam kelią, ieškovei būtina užsitverti tvorą pagal tvoros schemą. Teismas neįvertino esaminės aplinkybės, jog ieškovė sklype gyvena. Savo gyvenamojoje vietoje asmuo turi teisę tikėtis didžiausios ramybės ir privatumo. Teismas turi pareigą apginti ieškovę nuo atsakovės piktnaudžiavimo ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį tenkinti visa apimtimi. Ieškovė prašė teismo pripažinti atsakovės dalyvavimą posėdžiuose būtinu, tačiau teismas šio prašymo netenkino.
8.4. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad šalių faktiškai naudojamas dalis iki šiol skiria esama aklina apie 1, 8 m. aukščio tvora. Taigi aklinos tvoros buvimo faktas yra nusistovėjęs ir priimtinas šalims. Atsakovė dėl šios tvoros pretenzijų nereiškė. Dėl ilgalaikės faktinės naudojimosi tvarkos ieškovei susiformavo teisėti lūkesčiai turėti akliną tvorą. Be to, atsakovė neturi galimybių patekti už senosios tvoros, faktiškai už senosios tvoros esančia žeme nesinaudoja, joje augalų neaugina, todėl jai neturi reikšmės, ar tvora sumažintų apšvietimą. Augalai dėl tvoros pastatymo neigiamo poveikio nepatirtų, nes kitoje aklinos tvoros pusėje augalai pas atsakovę auga ir veši, todėl tvorai pasislinkus 1 metru į ieškovės pusę situacija nepasikeistų. Tvoros perstatymas sudarys galimybes atsakovei naudotis apie 1 metro plotu, kuris yra jai praskirtas pagal naudojimosi tvarką. Dėl šių aplinkybių tvoros įrengimas pagerintų atsakovės padėtį. Senoji tvora yra prastos būklės, nusidėvėjusi ir neturinti estetinio vaizdo, todėl yra tikslinga ne senąją tvorą ant naujos ribos perkelti, o statyti naują. Tvoros pagal tvoros schemą pastatymas savo esme reiškia tvoros perkėlimą, nes tai yra esamo aptvėrimo pakoregavimas pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką. Taigi tvoros statymas ant sklypo dalių ribos atitiktų ir proporcingumo principą ir realizuotų ieškovės teisėtus lūkesčius. Neleisdamas atsitverti dalies, kuri priskirta ieškovei naudotis teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka, teismas pažeidė ir įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo ši dalis priskirta individualiam ieškovės naudojimui. Be to, teismas galėjo ieškinį tenkinti iš dalies, jei manė, kad toje dalyje aklina tvora negalima. Teismui nusprendus, kad dėl tvoros pamažės šviesos ir drėks pastato siena, tvoros turėjo neleisti statyti tik tose vietose, kur yra pastatas. Lieka neaišku, kodėl teismas neleido tvoros statyti kitoje dalyje, kur pastato nėra. Atsakovė dalyvaudama vietos apžiūroje teismui pripažino, kad nesutinka tik su tomis tvoros dalimis, kurios eina palei pastatus.
8.5. Ieškovės ieškinio patenkinimo galimybė nepriklauso nuo priešieškinio patenkinimo. Ieškovė prašo pripažinti jai teisę statyti tvorą ne faktiškai pastatytų tvoros stulpelių vietoje, o ant vienos iš savo atskirai nuo kitų bendraturčių naudojamų sklypo dalių. Tuo tarpu priešieškiniu atsakovė siekia dalies faktiškai pastatytų tvoros stulpelių pašalinimo, motyvuodama tuo, kad kai kurie jų yra pastatyti ne ant ribos, o nežymiai įsikišę į atsakovės atskirai naudojamą sklypo dalį. Ieškinio tenkinimo atveju statytinos tvoros vietą apibrėžia tvoros schema, ne faktiškai ieškovės pastatyti tvoros stulpeliai. Todėl net jei liktų galioti sprendimo dalis dėl priešieškinio patenkinimo, tai nebūtų kliūtis tenkinti ieškinį.
8.6. Teismas pritaikė neproporcingas statybos padarinių šalinimo priemones, nepagrįstai įpareigojo ieškovę pašalinti stulpelius. Teismas konstatavo, kad tvoros stulpeliai 1-2-3 yra ant sklypo dalies ribos, laikė, kad jie negali likti stovėti todėl, kad tvora negali būti aklina. Tačiau patys stulpeliai atsakovės teisių niekaip nepažeidžia. Stulpeliai saulės neužstoja, pastatų nepūdo, nekelia neigiamų padarinių, todėl neaišku kokiu pagrindu jie turi būti šalinami. Jokių objektyvių motyvų teismas nenurodė. Ieškovė juos galėtų panaudoti sklypo dekoracijoms, kaip atramas augalams, ant jų galėtų pritvirtinti kitokią (ne akliną, pvz. tinklinę) tvorą, t. y. kurios įrengimui atsakovės sutikimo nereikia. Byloje surinkti duomenys apie jų buvimo vietą yra prieštaringi dėl to, kad geodezinio matavimo prietaisai veikia su paklaidomis. Įvertinant galimas teisės aktų leidžiamas paklaidas stulpeliai laikytini įrengtais teisingai. Beje, teismas įpareigojo ieškovę pašalinti tvoros stulpelius tvoros schemoje esančius tarp taškų 1-2-3, o tai apima ne tik namo sienos ilgio numatomos tvoros atkarpą, bet ir tolesnius tvoros stulpelius, kurie jokio poveikio namui nedaro. Vertinant atsakovės reikalavimų pagrįstumą, reikšmingos aplinkybės, kad visi stulpeliai, kurių požeminė pamato dalis galimai (byloje skirtingų matininkų duomenys nesutampa) patenka į atsakovei priskirtą sklypo dalį, kurio ji faktiškai nenaudoja. Stulpeliai yra už senosios tvoros. Atsakovė teigė, kad tos sklypo dalies nenaudoja. Taigi realaus atsakovės teisių pažeidimo nėra.
8.7. Ieškovė pageidauja bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų galima pateikti bylos išsprendimui reikiamus paaiškinimus. Bylos nagrinėjimas trunka jau ilgiau nei dvejus metus. Bylos šalys turėjo visas galimybes pasisakyti ginčui aktualiais klausimais bei teikti įrodymus. Visi įrodymai yra byloje, taigi apeliacinės instancijos teismas turi galimybes pats ištaisyti teismo padarytus teisės pažeidimus, sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
9. Atsiliepimu į ieškovės E. U. apeliacinį skundą, atsakovė L. G. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nurodo, kad 80 procentų apeliacinio skundo argumentų yra identiški ieškovės 2019 m. liepos 22 d. apeliacinio skundo argumentams, kuriuos jau įvertino ir dėl kurių pasisakė Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkriio 28 d. nutartyje.
9.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, neturėdama rašytinio atsakovės sutikimo pradėjo tvoros statybą ant sklypo ribos, pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, laikė, jog tvorą ieškovė stato savavališkai, todėl neteisėtai. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių netinkamą atsakovės elgesį. Be to, nesupranta, kaip tvora apribos atsakovės žodžių ar pastabų pasakymą ieškovei (atsakovė neigia netinkamų veiksmų atlikimą ieškovės atžvilgiu). Ieškovės atsivesti liudytojai (ieškovės draugė ir ieškovės sūnus) taip pat nepaaiškino esminių aplinkybių. Byloje liudijęs ieškovės sūnus M. U. nurodė, kad liudijimu jis nori pagelbėti savo mamai, todėl tokio liudytojo parodymai vertintini kritiškai. Ieškovė patvirtino, jog dėl užgauliojimų, keikimosi, turto gadinimo į policiją ar kitas institucijas nesikreipė, o kitomis teisėtomis priemonėmis savo teisių nebandė ginti.
9.3. Bylos duomenys paneigia ieškovės teiginius, kad teismas nepašalino apeliacine?s instancijos teismo nustatytu? tru?kumu?. Vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartyje nurodytais išaiškinimais, atsakovė papildomai pateikė į bylą 5 fotonuotraukas vasaros laikotarpiu, kurios patvirtina jos įrodinėtas aplinkybes. 2020 m. lapkričio 9 d. teismas organizavo išvažiuojamąjį teismo posėdį betarpiškai atlikti ginčo teritorijos apžiūrą dėl ieškovės prašomo tvoros statybos būdo (apimties), įvertinti, ar tokiu atveju nebus pažeisti atsakovės teisėti interesai.
9.4. Nurodo, kad byloje pateiktos UAB „Banesta“ 2018 m. liepos 11 d. parengtos numatomos tvoros schemos pastabose nurodyta, kad tvora būtų tveriama ant naudojamų žemės sklypo dalių vidinėje E. U. naudojamos žemės sklypo dalies pusėje. Tačiau byloje pateikti 2020-02 mėn. IĮ „Geobaitas“ matavimai patvirtina, kad negavus nei atsakovės sutikimo, nei teismo leidimo, ieškovė jau įrengė mūrinius pagrindus ir įstačiusi metalinius vamzdžius tvoros įrengimui, kurie natūroje yra nutolę vos keliasdešimt centimetrų nuo gyvenamojo namo sienoje taškuose 42-54 esančio atsakovės lango. Taigi, ieškovė jau atliko dalį aklinos 1,8 metro tvoros įrengimo darbų ne jai priskirtoje žemės sklypo dalyje, faktiškai ženkliai mažesniu atstumu nei UAB „Banesta“ parengtoje numatomos tvoros schemoje. Be to, ieškovė prašė leidimo įrengti ne tinklinę, bet akliną 1,8 metro tvorą ne jai priskirtoje žemės sklypo dalyje, o ieškovės naudojamos žemės sklypo dalyje ir faktiškai mažesniu atstumu nei UAB „Banesta“ tvoros schemoje (vos keliasdešimt centrimetrų nuo gyvenamojo namo sienoje taškuose 42-54 esančio atsakovės lango). Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 7 priedo 1 ir 2 punktais, 1,8 metro aukščio aklinos tvoros įrengimas tokiu atstumu nėra galimas.
9.5. Atsakovė savo teisių pažeidimą sieja su savo, kaip gyvenamojo namo G1 bendrasavininkės, teisių pažeidimu, pasireiškiančiu neigiamu poveikiu jos namui: vos keliasdešimt centrimetrų atstumu nuo atsakovės lango (taškuose 42-54) atsirandanti tvora akivaizdžiai sumažins per langą į patalpą patenkančios šviesos, drėks namo siena ir pan. Senoji medinė tvora yra atsakovės žemės sklypo dalyje ir nesutampa su ieškovės prašomos tverti tvoros įrengimo ribomis. Ieškovė pripažįsta, kad teismo sprendimu nustačius naudojimosi tvarką, bendraturčių naudojimui priskirtos dalys šiek tiek pasikoregavo ir šalių valdomas dalis skirianti linija pasislinko į ieškovės pusę maždaug 1 metru, t.y. senoji medinė tvora yra ne atsakovei priskirtoje žemės sklypo dalyje. Fotonuotraukos patvirtina, kad senoji medinė tvora nėra arti ieškovės naujos savavalinės statybos vietos.
9.6. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad įvykio vietos apžiūros metu įsitikino, kad metalinių stulpų pamatai nėra išmontuoti, nors ieškovė pripažino ketinusi juos sutvarkyti. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad pašalinti nelegalios statybos padarinius įmanoma tik vienu būdu – pašalinant neteisėtai įrengtus metalinius tvoros stulpelius nuo sklypo ribos ir atsakovės sklypo dalies. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypo bendraturčių sutikimai yra būtini prieš inicijuojant ir pradedant tvoros statybos darbus. Ieškovė pripažino, kad negavus nei atsakovės sutikimo, nei teismo leidimo, įrengė mūrinius pagrindus ir įstačiusi metalinius vamzdžius tvoros įrengimui. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2018 m. liepos 9 d. raštas patvirtina, kad dar iki ieškinio pateikimo ir civilinės bylos iniciavimo ieškovė atliko savavališkos statybos veiksmus, pažeisdama Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą tvarką. IĮ „Geobaitas” tvoros koordinačių schema patvirtina, kad ieškovės įmūryti metalinių stulpų pamatai ir patys metaliniai stulpai UAB „Banesta“ parengtoje tvoros schemos taškuose 1-2-3 įmontuoti atsakovei priskirtoje žemės sklypo naudojimosi dalyje, t.y. daugiau kaip 16 centimetrų atstumu įrengti atsakovės žemės sklypo dalyje.
2. Apeliantė ieškovė E. U. 2021 m. vasario 25 d. pareiškimu nurodė, kad byloje kilęs ginčas tarp bendraturčių ieškovės ir atsakovės dėl teisės statyti tvorą sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) viduje, atitveriant bendraturtėms priskirtas naudotis dalis, kaip numatyta galiojančioje Sklypo naudojimosi tvarkoje. Atsakovė priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę šalinti faktiškai įrengtus tvoros stulpelius. Atsakovė prašymą grindė jos teisių pažeidimu, susijusiu su per mažu tvoros atitraukimu nuo jai priklausančių pastatų tvoros schemoje (ieškinio 1 priedas) pažymėtų G1 ir G2. Ieškovė buvo sutikusi toje tvoros dalyje kuri eina ties pastatu G1 tverti tinklinę ar kitokią peršviečiamą tvorą, kaip to pageidavo atsakovė. Šalys iš esmės nesutarė dėl tvoros peršviečiamumo ties pastatu G2, kadangi atsakovė primygtinai reikalavo ir ties visu tuo pastatu tinklinės tvoros. Patikrinus Sklypo duomenis Registrų centre paaiškėjo, kad iš tiesų pastato G2 savininkais yra nebe atsakovė, o U. T. ir E. T. pagal 2020 m. lapkričio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį, Registrų centre įrašas galioja nuo 2020 m. lapkričio 26 d. Paskutinis teismo posėdis byloje vyko 2020 m. lapkričio 27 d. , t. y. jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir nuosavybės perregistravimo. Akivaizdu, kad perleidus pastato G2 nuosavybės teises atsakovė nebetenka suinteresuotumo dėl to, kokia tvora būtų ties šiuo pastatu, nes tai jau yra naujųjų savininkų interesas. Be to, pardavusi pastatą G2, atsakovė ta pačia 2020 m. lapkričio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė kitiems savininkams (U. ir E. T.) ir 391/1934 dalį Skypo (Registro išrašo 4.1 p.). Taip pat šios sutarties pagrindu įregistruotas ir dar vienas Sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimas (Registrų centro išrašo 7.2 p.). Teismui nebuvo pateikta naujoji Skypo naudojimosi tvarka, o šis įrodymas turėjo esminę reikšmę nustatant kiekvieno iš savininkų teisių ir interesų ribas. Nes dėl tos dalies, kuri pakeitus naudojimosi tvarką buvo priskirta naudotis naujiesiems pastato G2 savininkams interesas tiek dėl tvoros tvėrimo, tiek dėl stulpelių šalinimo / nešalinimo perėjo jiems ir tik jie galėjo spręsti ar dėl toje dalyje siekiamos statyti tvoros būtų jiems kokiu būdu pažeidžamos teisės ar ne ir ar toliau palaikyti priešieškinio reikalavimus dėl stulpelių šalinimo ar ne. Ieškovė mano, kad šios aplinkybės teikia pagrindą konstatuoti absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindą, nes teismas bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė ir dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų – naujųjų savininkų U. T. ir E. T., juolab, kad atsakovė bylos eigoje perleidusi nuosavybės teises neteko reikalavimo teisės į dalį jos priešieškiniu reiškiamų reikalavimų ir šiuos faktus nuo teismo nuslėpė, o teismas sprendimu tenkino tokį jos priešieškinį.
3. Ieškovė prašo, nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; už piktybišką piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti atsakovei L. G. 5000 Eur baudą iš jos 50 proc. skiriant ieškovei E. U.. Atsakovė perleidusi dalį turto neteko reikalavimo teisės į dalį jos priešieškiniu reiškiamų reikalavimų, tačiau šiuos faktus nuslėpė nuo teismo, o teismas tenkino tokį jos priešieškinį.
4. Atsakovė atsiliepdama į ieškovės pareiškimą dėl obsoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų konstatavimo nurodė, kad tikrai 2020 m. lapkričio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi L. G. pardavė U. T. ir E. T. 391/1934 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Apie šiuos asmenis, kaip apie potencialius pirkėjus, ir apie faktą, kad šie asmenys įsigijo dalį žemės sklypo, kuriame ieškovė pageidauja statyti tvorą, pačiai ieškovei E. U. buvo žinoma betarpiškai, todėl ieškovės prašymas skirti atsakovei 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, yra visiškai nepagrįstas, kadangi ji pati neinformavo teismo apie savininkų pasikeitimą. Atsakovė prie pareiškimo pridėjo U. T. ir E. T. pareiškimą, kad jie nepageidauja pateikti savo pozicijos dėl ieškovės E. U. ir atsakovės L. G. pareikštų reikalavimų ir prašo teismo dėl šio ginčo spręsti teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
6. Ieškovė pageidauja bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų galima pateikti bylos išsprendimui reikiamus paaiškinimus, nes apeliacinės instancijos teismas turi galimybes pats ištaisyti teismo padarytus teisės pažeidimus, sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
7. Apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas.
8. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos matyti, kad bendriausia prasme Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą apima teisę į žodinį bylos nagrinėjimą (bendrasis principas), tačiau Teismas taip pat yra pripažinęs, kad tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas (plačiąja prasme – aukštesnės instancijos teismai) gali bylą išspręsti pasiremdamas rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti, remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais ar pastabomis), siekiant veiksmingo teisingumo vykdymo; taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti (žr. 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimą Oganova prieš Gruziją, Nr. 25717/03, par. 27). Šiame kontekste Teismas daro skirtumą tarp teisės į teisingą bylos nagrinėjimą elementų, būdingų procesui pirmosios instancijos teisme, kai „paprastai esama teisės į žodinį bylos nagrinėjimą“, ir proceso antrosios bei trečiosios instancijos teisme, kai specialūs šių procesų bruožai gali pateisinti žodinio nagrinėjimo stoką, su sąlyga, kad toks nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (žr. sprendimą Oganova, par. 28).
9. Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantys asmenys buvo išklausyti, jų paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžio protokole. 2020 m. lapkričio 9 d. išvažiuomojo teismo posėdžio protokolo garso įrašas patvirtina, kad šalys, dalyvaujant jų atstovams, paaiškinimus davė apžiūrint ginčo objektą, šalių apeliacinės instancijos teismui pateikti procesiniai dokumentai yra aiškūs ir suprantami, todėl teisėjų kolegija nemato būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Ieškovė 2021 m. vasario 25 d. pareiškimu pateikė teismui 2021 m. sausio 17 d. VĮ NTR Duomenų bazės išrašą su istorija, kuriame yra įrašas apie žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė ketina įrengti tvorą, esančio ginčo pastato G2 perleidimą 2020 m. lapkričio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi U. T. ir E. T.. Taip pat pateikė 2021 m. vasario 25 d. išrašą su istorija apie 391/1934 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) perleidimą (Registro išrašo 4.1 p.). Šiame išraše taip pat yra žinių apie šios sutarties pagrindu įregistruotą žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimą (Registrų centro išrašo 7.2 p.). Šiuos duomenis apeliantė pateikė nurodžiusi, kad byloje egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes turto savininkų pasikeitimas įvyko iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
11. Teisėjų kolegija apie šių duomenų gavimą pranešė kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Atsakovė atsiliepdama į ieškovės pareiškimą dėl naujų įrodymų pateikimo nurodė, kad tikrai 2020 m. lapkričio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi L. G. pardavė U. T. ir E. T. 391/1934 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismui ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) tikrinant, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, šie nauji įrodymai gali būti teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jie priimami (CPK 314 straipsnis).
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
12. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019, 58 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
13. Šios nutarties 20 punkte aptartos sąlygos lemia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019, 59 punktas). Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių turinį, konstatuotina, jog bylą nagrinėjęs teismas, analizuodamas bylos duomenis ir darydamas faktines išvadas dėl ieškovės ieškinio ir jį atmesdamas bei dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų bei jį tenkindamas visiškai, sprendė dėl į bylą neįtrauktų U. T. ir E. T. teisių ir pareigų.
14. Šie asmenys pagal ieškovės pateiktus 2021 m. vasario 17 d. ir 2021 m. vasario 25 d. Registrų centro įrašus su istorija 2020 m. lapkričio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš atsakovės ginčo pastatą G2 ir 391/1934 dalį ginčo žemės skypo (Registro išrašo 4.1 p.). Taip pat šios sutarties pagrindu įregistruotas ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimas (Registrų centro išrašo 7.2 p.). Šie įrašai galioja nuo 2020 m. lapkričio 26 d., o paskutinis teismo posėdis byloje vyko 2020 m. lapkričio 27 d., todėl šie juridiniai faktai buvo išviešinti dar iki paskutinio teismo posėdžio byloje ir iki skundžiamo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo priėmimo ir paskelbimo.
15. Atsakovė atsikirtimus į ieškinį bei priešieškinį grindė jos teisių pažeidimu ieškovei tvorą ketinant įrengti pagal UAB „Banesta“ 2018 m. liepos 11 d. parengtą numatomos tvoros schemą, kai tvora (numatomas tvoros ilgis apie 40,00 m.) dengiama dažyta cinkuota skarda, tveriama ant naudojamų sklypo dalių ribos vidinėje ieškovės naudojamo sklypo dalies pusėje. Atsakovė nesutiko su per mažu tvoros ir jos pamatų atitraukimu nuo jai priklausančių pastatų, tvoros schemoje pažymėtų G1 ir G2, nurodė, kad dalis tvoros patenka į jos žemės sklypą bei dėl to, kad tvora bus aklina (neperšviečiama). Pirmosios istancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, sutikdamas su atsakovės argumentais ir pripažindamas, kad ieškovės ketinama įrengti tvora pažeidžia atsakovės nekilnojamojo turto ir žemės sklypo dalies savininkės teises.
16. Nustačius, kad atsakovė dalį nuosavybės teise turėto naudojamo žemės sklypo dalies ir jame esantį pastatą G2 perleido U. T. ir E. T., teismas, pasisakydamas dėl atsakovės pažeistų teisių, ieškovės ieškinio pagrįstumo, iš esmės pasisakė ir dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Byloje iš esmės ginčas vyko dėl tvoros prie pastatų G1 ir G2, ką patvirtina ieškovės ieškinio aplinkybės ir prie jo pridėtos foto nuotraukos. Pažymėtina, kad tenkinus atsakovės priešieškinį, ieškovė buvo įpareigota per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis likviduoti neteisėtos statybos padarinius – išmontuoti metalinių stulpų pamatus ir nugriauti metalinius stulpus, esančius UAB „Banesta“ 2018 m. liepos 11 d. tvoros schemos taškuose 1-2-3, ir sutvarkyti statybvietę, o šio įpareigojimo ieškovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius, suteikti teisę atsakovei atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš ieškovės. Pagal paminėtą numatomos tvoros schemą ir atsakovės priešieškinio reikalavimą akivaizdu, kad buvo sprendžiama ir nuspręsta ir dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Kadangi pastato G2 ir dalies žemės sklypo savininkais U. T. ir E. T. tapo prieš paskutinį byloje paskirtą 2020 m. lapkričio 27 d. teismo posėdį, tai byla iš esmės buvo išnagrinėta kai atsakovė dalį turimo turto, t. t. žemės sklypo dalį ir vieną pastatą jau buvo perleidusi U. T. ir E. T.. Tai teikia pagrindą konstatuoti padarytą absoliutų skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, kuriam esant sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
17. Pažymėtina, kad tretieji asmenys negali būti įtraukti į bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018). Neįtraukus naujųjų ginčo pastato G2 ir dalies žemės sklypo savininkų U. T. ir E. T. į bylos nagrinėjimą ir nenustačius jų faktiškai naudojamos žemės sklypo dalies ribų, apeliacinės instancijos teismas negali spręsti ar skundžiamu teismo sprendimu yra pagrįstai ir teisėtai konstatuotas atsakovės savininkės teisių pažeidimas tokia apimtimi, kurią ji nurodo savo priešieškinyje. Todėl teisėjų kolegija neturi galimybių plačiau pasisakyti dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kuriomis ji grindžia skundžiamo teismo sprendimo neteisingumą dėl ieškinio atmetimo ir priešieškinio patenkinimo. Ieškinio faktinis pagrindas suformuotas, kuomet atsakovė buvo abiejų pastatų G1 ir G2 savininkė, bei jos naudojamas žemės sklypas turėjo ribą su ieškovės žemės sklypo dalimi, kurią ieškovė ir siekė apjuosti tvora. Teismas spręsti dėl ieškovės teisės be atsakovės sutikimo pastatyti tvorą, atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti tvorą Nekilnojamojo turto registre ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus tvorai pastatyti galės tik tuomet, kai bus įvertinta atsakovės turimo nekilnojamojo turto apimtis ir jos naudojamo žemės sklypo ribos bei įvertinti naujųjų turto savininkų U. T. ir E. T. argumentai, ar ieškovės ketinama pastatyti tvora pažeidžia jų interesus. Tai yra susiję ir su bylos nagrinėjimo ribų nustatymu.
18. Apeliantė nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1779-555/2019, panaikinęs Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą ir bylą perdavęs nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo būtina, atsižvelgiant į bendraturčių interesų derinimo ir kitus pirmiau išdėstytus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principus, įvertinti visus bendraturčių teisėms reikšmingus ginčo aspektus ir šie nurodymai yra privalomi pirmosios instancijos teismui.
19. Dėl apeliacinės instancijos teismo nurodymų kasacinis teismas yra suformulavęs išaiškinimus ir pabrėžęs, kad galiojantis procesinis įstatymas nenumato, jog apeliacinės instancijos teismo išvados ar nurodymai yra privalomi žemesnės instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą po teismo sprendimo panaikinimo apeliacinėje instancijoje. Tai reiškia, kad bylą iš naujo nagrinėjantis teismas savarankiškai, vien klausydamas įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), turi taikyti reikiamas teisės normas, aiškinti jų tikrąjį turinį. Bylą teismas turi išspręsti pagal galiojančius įstatymus, o ne pagal apeliacinės instancijos teismo išvadas ar nurodymus, neatitinkančius įstatymų. Kartu tai reiškia, kad žemesnės instancijos teismas gali kritiškai įvertinti apeliacinės instancijos teismo nurodymus. Jeigu nurodymai, teismo nuomone, kuri pagrįsta bylos aplinkybių visapusišku ištyrimu, įrodymų viseto įvertinimu ir teisės tikrąja prasme, nepagrįsti ar neteisėti, tai jais neturi būti vadovaujamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1223/2001).
20. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1779-555/2019 teisingai nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį ieškovei 2018 m. liepos 31 d. su pareiškimu kreipiantis į sklypo bendraturčius dėl sutikimo su jos planuojama statyba davimo, turėjo būti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių sutikimas (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad bylą nagrinėjęs teismas nevertino ieškovės prašomos tvoros statybos būdo (apimties), iš esmės nepatikrino, ar taip nebus pažeisti atsakovės teisėti interesai, ar atsakovės atsisakymas duoti ieškovei sutikimą atlikti tvoros statybą yra pagrįstas, nors atsakovė iš esmės neprieštarauja, kad bendraturčių naudojamos žemės sklypo dalys būtų atskirtos tvora, tačiau pateikė dėl to prieštaravimus, susijusius su tvoros šviesos pralaidumu, aukščiu bei statybos vieta.
21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė tvirtina, jog esant aklinai tvorai (tvora iš dažytos cinkuotos skardos) sumažės natūralus saulės apšvietimas namo sienoje ir languose, tokia tvora darys neigiamą poveikį namo pamatams ir būklei. Be to, ieškovė nori statyti tvorą ne savo sklypo dalyje, kaip nustatyta teismo sprendimu, o ant sklypų ribos, kas galimai pažeistų atsakovės interesus. Taigi pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pastebėtina, kad 2020 m. lapkričio 9 d. išvažiuojamasis teismo posėdis vyko ginčo vietoje ir šalys teikė savo paaiškinimus dėl ieškinio ir priešieškinio aplinkybių, kurių apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Pastebėtina, kad atsakovė jau teikdama atsiliepimą nurodė, jog sutiktų su tuo, jog ginčo žemės sklypo dalis būtų atribota tinkline tvora, tačiau ieškovė savo reikalavimų nekeitė, ji palaikė ieškinį ir prašė pripažinti jai teisę be atsakovės L. G. sutikimo pagal UAB „Banesta“ 2018 m. liepos 11 d. parengtą numatomos tvoros schemą pastatyti akliną (dažytos cinkuotos skardos) tvorą. Atsakovės nurodomos atsisakymo duoti sutikimą priežastys yra aiškiai apibrėžtos, ji ginčija ne pačią ieškovės teisę statyti tvorą, bet tik šios teisės įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Todėl į bylos nagrinėjimą įtraukus naujuosius dalies žemės sklypo, kuriame taip pat ketinama įrengti tvorą, bendraturčius, yra būtina įvertinti visų bendraturčių teisėms reikšmingus ginčo aspektus. Pirmosios instancijos teismas tik įvertinęs naujus duomenis – 2020 m. lapkričio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl ginčo pastato G2 ir 391/1934 dalies ginčo skypo perleidimo (Registro išrašo 4.1 p.) bei šios sutarties pagrindu įregistruotą žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimą (Registrų centro išrašo 7.2 p.) galėtų spręsti dėl atsakovės reikalavimo teisės apimties, o atsakovė turėtų spręsti dėl procesinių teisių byloje tinkamo įgyvendinimo (CPK 5 straipsnio 1dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
23. Nustatytas esminis proceso teisės pažeidimas sudaro pagrindą spręsti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir skundžiamą teismo sprendimą panaikinti. Teismo sprendimo panaikinimas dėl esminių civilinio proceso taisyklių pažeidimo suponuoja vertinimą apie tinkamo proceso byloje nebuvimą, todėl šis procesas pakartotinas, grąžinant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
24. Ieškovė po apeliacinio skundo pateikimo, teikdama 2021 m. vasario 25 d. pareiškimą, jame suformulavo prašymą už piktybišką piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti atsakovei L. G. 5000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos skiriant ieškovei E. U.. Nurodė, kad atsakovė perleidusi dalį turto neteko reikalavimo teisės į dalį jos priešieškiniu reiškiamų reikalavimų, tačiau šiuos faktus nuslėpė nuo teismo, o teismas tenkino tokį jos priešieškinį.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Ieškovė prašymo skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 2 dalis) nepareiškė apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei buvo žinomos aplinkybės apie tai, kad pastatas G2 yra pardavinėjimas, nes apie tai yra nurodžiusi ieškinyje. Ieškovė pateikė teismui duomenis iš VĮ RC NTR, jie yra reikšmingi tiek sprendžiant dėl ieškinio, tiek ir dėl priešieškinio pagrįstumo. Tai, kad teisiškai reikšminga aplinkybė nebuvo nustatyta pirmosios instancijos teisme teisėjų kolegija įžvelgia abiejų šalių galimą (ne)veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovei neskiria.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų ir teismo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi šias išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Dalė Burdulienė
Algimantas Kukalis