VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 1 000 Eur neturtinės ir 52 Eur turtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–2).

Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. vasario 26 d. jis Vilniaus PN pareigūnų buvo patikrintas dėl narkotinių medžiagų vartojimo t.y. atlikta greitoji tyrimo priemonė (testas). Pareigūnai jį informavo, kad tyrimo metu jo šlapime buvo aptikta narkotinės medžiagos metchathinono. Pareiškėjas nesutiko su narkotinių medžiagų testo rezultatais, todėl pareikalavo, kad jo tiriamoji medžiaga būtų nusiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratoriją (toliau – ir Toksikologijos laboratorija) ir būtų atliktas išsamus tyrimas. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad Vilniaus PN pareigūnų atlikto testo rezultatai buvo klaidingi, pareiškėjo organizme draudžiamų medžiagų nebuvo rasta. Pažymėjo, jog už tyrimą Toksikologijos laboratorijoje pareiškėjas buvo priverstas susimokėti pats, iš jo asmeninės sąskaitos buvo nuskaičiuoti 52,10 euro. Pabrėžia, kad dėl pinigų grąžinimo kreipėsi į Vilniaus PN administraciją ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau pareiškėjui buvo atsakyta, kad pinigai grąžinti nebus. Teigia, kad dėl susiklosčiusios situacijos patyrė dvasinius išgyvenimus, emocines kančias, tapo irzlus ir nervingas, taip pat stipriai sutriko įprastas miego ritmas ir dėl susidariusios situacijos pablogėjo santykiai su gyvenimo drauge.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–18).

Paaiškina, kad 2020 m. vasario 26 d. įtarus, kad pareiškėjas galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jis 22.45 val. buvo nuvestas į specialiai tam pritaikytą patalpą ir patikrintas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Atlikus greitąją tyrimo priemonę (testą) buvo nustatyta, kad pareiškėjas vartojo metchathinoną. 2020 m. vasario 26 d. buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 79-188(1). Pareiškėjas pateikė rašytinį paaiškinimą, kad su atlikto testo rezultatais nesutinka ir prašė atlikti tyrimą laboratorijoje už jo lėšas. Pažymi, kad Toksikologijos laboratorijai ištyrus pareiškėjo tiriamąją medžiagą neaptiko narkotinių medžiagų vartojimo, todėl tokiu būdu buvo paneigtas Vilniaus PN atliktos greitosios tyrimo priemonės rezultatas. Atsižvelgiant į Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, pareiškėjui nebuvo taikyta nei drausminė, nei administracinė atsakomybė nesant pažeidimo sudėties. Pabrėžia, kad teisės aktuose nėra nustatyta galimybė laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Pažymi, kad teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą jo lėšomis, todėl šiuo atveju neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nėra. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymu grąžinti pinigus ir jam buvo pateiktas Vilniaus PN atsakymas                               Nr. 42-459, kurį pareiškėjas apskundė. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, konstatavo, kad Vilniaus PN atsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovės atstovo nuomone, Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo svarstyti dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl galimai neteisėtų Vilniaus PN veiksmų.

        Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

        Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).

        LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-968/2019).

Iš į bylą pateikto 2020 m. vasario 26 d. Vilniaus PN Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 79-118(1) matyti, kad pareiškėjui                          2020 m. vasario 26 d. 20.45 val. – 20.55 val. buvo atlikta greitoji tyrimo priemonė apsvaigimui aptikti ir nustatyta, kad pareiškėjas vartojo metchathinoną (b. l. 21–22).

Pareiškėjas su greitosios tyrimo priemonės rezultatu nesutiko ir 2020 m. vasario 26 d. pateikė prašymą Nr. 50-208(1) išsiųsti jo tiriamąją medžiagą Valstybinei teismo medicinos tarnybai, apmokant tyrimą jo paties lėšomis (b. l. 24).

Toksikologijos laboratorijos parengė išvadą Nr. T-N 535/2020(1), iš kurios matyti, kad laboratorijai ištyrus pareiškėjo tiriamąją medžiagą neaptiko katinono darinių t. y. narkotinių medžiagų vartojimo (b. l. 25).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas vykdomas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5 punkte nustatyta, jog neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.  Aprašo 15 punkte nustatyta, jog suimtajam (nuteistasis) nesutikus su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui.

Iš Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 535/2020(1) matyti, kad ištyrus pareiškėjo tiriamąją medžiagą pareiškėjo šlapime katinono darinių ir etilo alkoholio nerasta. Minėti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtino reikalavimo, draudžiančio narkotinių priemonių vartojimą, nepažeidė, todėl laikytina, jog pareiškėjui drausminė atsakomybė nebuvo taikyta pagrįstai. Iš Aprašo 5 punkto nuostatų matyti, kad neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl pareiškėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo būti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje.

Pareiškėjas skunde nesutiko, kad atliktas išsamus tyrimas turėjo būti apmokamas pareiškėjo asmeninėmis lėšomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių                           21 punkte nustatyta, jog Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per 1 val. po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą yra sumokėtas. 

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktuose nėra nustatyta galimybė laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Pažymėtina, kad teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jų tiriamosios medžiagos ištyrimą jų lėšomis. Atsižvelgiant į tai, šiuo pagrindu neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nenustatyta.

Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                       84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

        Pareiškėjo E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

        Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                  Jolanta Vėgelienė