Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Ik-771-815-2011].doc
Bylos nr.: Ik-771-815/2011
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 191630223 atsakovas
VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 191683350 atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Socialinė apsauga
Bylos dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų
Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo išlaidos
Teismo sprendimas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"

Administracinė byla Nr. I-771-815/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02631-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 15.2.3.2; 59; 74

(S)

 



 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 25 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant pareiškėjai – E. M., atsakovės – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei – šios institucijos Pensijų skyriaus vyriausiajai specialistei Daliai Cirtautienei, atsakovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus atstovei – šios institucijos vedėjo pavaduotojai Danutei Ribinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – E. M. skundą atsakovams – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ajam pensijų skyriui dėl sprendimo panaikinimo, palūkanų ir neturtinės žalos priteisimo.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

 

I

 

1. Pareiškėja – E. M. (toliau – ir pareiškėja) su 2010 m. rugsėjo 6 d. skundu (t. 1, b. l. 1-37), 2010 m. rugsėjo 22 d. patikslintu skundu (t. 1, b. l. 57-88) bei 2010 m. spalio 8 d. patikslintu skundu (t. 1, b. l. 111-141) (toliau šiame sprendime skundo ir patikslintų skundų prasme vartojama skundo sąvoka) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus (toliau – ir Pensijų skyrius) 2010 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (11.5.3)3-47244 „Dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (11.5.3)3-47244); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, ir Fondo valdyba) 2010 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4133 „Dėl negautos pensijos dalies išmokėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (6.5)I-4133); 3) panaikinti Fondo valdybos 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4642 „Dėl prašymo nenagrinėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (6.5)I-4642); 4) priteisti iš atsakovo – Pensijų skyriaus neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo pensijos dalį – 20 103,39 Lt ir ją išmokėti iki teismo sprendimo įsigaliojimo; 5) priteisti iš atsakovų – Pensijų skyriaus ir Fondo valdybos palūkanas – 11 660,91 Lt nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d.; 6) priteisti iš atsakovų – Pensijų skyriaus, Fondo valdybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Fondo valdybos, neturtinę žalą – po 1 000 Lt.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 20 d. nutartyje (t. 1, b. l. 161-164, 172-173), kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-726/2010 (t. 1, b. l. 180-182) paliko nepakeistą, priėmė pareiškėjos skundą dalyje, t. y. dėl šių reikalavimų:

2.1. panaikinti Fondo valdybos sprendimą Nr. (6.5)I-4642;

2.2. priteisti iš atsakovo – Pensijų skyriaus 1 000 Lt neturtinę žalą;

2.3. priteisti iš atsakovės – Fondo valdybos 1000 Lt neturtinę žalą.

3. Pareiškėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.

3.1. Pareiškėja nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. dirbo ir kaip senatvės pensininkė negavo senatvės pensijos dalies. Pensijų skyrius 2009 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 11-25-457 „Dėl E. M. valstybinio socialinio draudimo senatvės / invalidumo pensijos dalies išmokėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 11-25-457), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymu (toliau – ir Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintu Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), nusprendė pareiškėjai išmokėti apskaičiuotą 20 933,39 Lt negautos valstybinio socialinio draudimo senatvės / invalidumo pensijos dalies sumą. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 6.3. punktu, 2009 m. birželio mėn. pareiškėjai į banko sąskaitą pervesta dalis apskaičiuotos sumos – 830 Lt, kita dalis – 20 103,39 Lt turėjo būti išmokėta 2010 m. birželio mėn., tačiau tai neįvykdyta: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1780 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 144 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1780) Tvarkos aprašo 6.3 punktas pakeistas, numatant, jog kita asmeniui apskaičiuotos sumos dalis išmokama 2012 m. birželio mėn., tuo pažeistos pareiškėjos teisės bei interesai, sukelta turtinė ir neturtinė žala. Taigi, nuo 2009 m. birželio mėn. pareiškėja, kaip senatvės pensininkė, iš Pensijų skyriaus negauna 1996 m.–2002 m. uždirbtos senatvės pensijos dalies, kuri nėra Vyriausybės, Fondo valdybos ir Pensijų skyriaus nuosavybė, o šia pareiškėjos nuosavybe disponuojama nuo 1996 m., nemokant jai delspinigių ir palūkanų.

3.2. Pareiškėjai ne tik kad neišmokėta visa senatvės pensija nuo 1996 m., tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu, esama senatvės pensija buvo sumažinta, tokiu būdu antrą kartą buvo pažeistos pareiškėjos teisės.

3.3. Pasak pareiškėjos, teisė gauti pensiją – svarbi socialinė garantija, o nutarimas Nr. 1780 yra antikonstitucinis aktas, juo buvo pažeistos ir Konstitucijos nuostatos, t. y. Konstitucijos 23, 29, 30, 48 ir 52 straipsniai bei teisinės valstybės principas, todėl pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo baigiamuosiuose aktuose suformuluotomis doktrininėmis nuostatomis, prašo teismą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar nutarimo Nr. 1780, kurio 1.1 punktu Tvarkos aprašo 6.3 punktas išdėstytas taip: „asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, – 2009 metų birželio mėnesį. Jeigu asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma neviršija 100 litų, išmokama viso dydžio apskaičiuota suma. Jeigu asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma viršija 100 litų, išmokama 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 litų. Kita asmeniui apskaičiuotos sumos dalis išmokama 2012 metų birželio mėnesį.“, nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 30, 48 ir 52 straipsniams bei teisinės valstybės principui ir nagrinėjamą administracinę bylą sustabdyti, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės nurodytą prašymą.

3.4. Pareiškėja, remdamasi Konstitucijos 5 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, nurodo, kad Seimo veiksmai (neveikimas) pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais, o todėl Seimo neteisėti veiksmai sukėlė pasekmes Lietuvos valstybei. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą pareiškėja, kaip senatvės pensininkė, negavo dalies (20 103,39 Lt) pagrįstai ir teisėtai įgytos senatvės pensijos, t. y. negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu nebūtų nustatytas neteisėtas, diskriminacinis teisinis reguliavimas. Taigi, yra visos sąlygos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėja žalos atsiradimą kildina iš Fondo valdybos bei Pensijų skyriaus veiksmų, nurodo, kad jos senatvės pensijos dalis nusavinta nuo 1996 m. iki 2010 m. rugsėjo mėn., tai daroma kiekvieną mėnesį, tuo pažeidžiami pareiškėjos garbė, orumas., ji patiria dvasinius sukrėtimus, sunkius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo jos sveikatos būklė, neturint piniginių lėšų sumažėjo bendravimo galimybės su giminėmis, draugais. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad jai, E. M., turėtų būti priteistas žalos atlyginimas.

 

II

 

Atsakovė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 1, b. l. 184-187) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1. 1995 m.–2002 m. dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo negautos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos apskaičiuojamos ir išmokamos vadovaujantis Įstatymu ir Tvarkos aprašu. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumas apskaičiuoja Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir Fondo valdybos Užsienių išmokų tarnyba. Iki 2009 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Įstatyme buvo nustatyta, kad negautos senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumos, kurių 1995 m.–2002 m. dirbę pensininkai negavo dėl to, kad turėjo didesnių, negu buvo nustatyta, draudžiamųjų pajamų, turi būti išmokama 2008–2010 metais Vyriausybės nustatyta tvarka. Negautos pensijos dalies išmokėjimo eiliškumas ir periodiškumas buvo nustatytas Tvarkos apraše, kurio iki 2009 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos 6.3 punkte buvo nustatyta, kad asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, negauta pensijos dalis (jeigu išmokėtina suma viršijo 100 Lt), turėjo būti išmokėta dalimis: 2009 m. birželio mėn. – 50 proc. asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 Lt, o likusi dalis – 2010 m. birželio mėn. 2009 m. gruodžio 8 d. Įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu negautos senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumų išmokėjimas atidėtas iki 2012 m., todėl nutarimu Nr. 1780 pakeistas ir Tvarkos aprašo 6.3 punktas, nustatant, kad asmenims likusi negauta pensijos dalis bus išmokėta 2012 m. birželio mėn.

2. Pensijų skyrius 2009 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 11-25-457 pareiškėjai apskaičiavo 20 933,39 Lt dydžio negautą pensijos dalies sumą, vadovaudamasis Tvarkos aprašu, 2009 m. birželio mėn. išmokėjo pareiškėjai 830 Lt, likusi negauta pensijos dalis (20 103,39 Lt), remiantis šiuo metu galiojančia Tvarkos aprašo 6.3 punkto redakcija, turės būti išmokėta pareiškėjai 2012 m. birželio mėn.

Pareiškėja 2010 m. birželio 29 d. prašymu kreipėsi į Fondo valdybą, reikalaudama išmokėti likusią negautos pensijos dalį. VSDFV 2010 m. liepos 12 d. sprendime Nr. (6.5)I-4133 informavo pareiškėją, kad Pensijų skyrius teisėtai ir pagrįstai 2009 m. birželio mėn. pareiškėjai išmokėjo 830 Lt, o likusi negautos pensijos dalis (20 103,39 Lt), vadovaujantis Tvarkos aprašo 6.3 punktu, numatyta išmokėti 2012 m. birželį. Pareiškėja 2010 m. liepos 30 d. prašymu dar kartą kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama išmokėti likusią negautos pensijos dalį, nelaukiant 2012 m. birželio mėn., nenurodydama, jog skundžia Pensijų skyriaus 2010 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (11.5.3)3-47244 ir nesutikimo su šiuo sprendimu motyvų. Į analogiško turinio prašymą VSDFV pareiškėjai atsakė 2010 m. liepos 12 d. sprendimu Nr.(6.5)I-4133, nurodydama ir šio sprendimo apskundimo tvarką. Atsižvelgdama į tai, kad E. M. 2010 m. liepos 30 d. prašyme nebuvo nurodyta naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, VSDFV, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punktu, teisėtai ir pagrįstai 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr.(6.5)I-4642 atsisakė nagrinėti minėtą prašymą, nurodydama šio atsisakymo apskundimo tvarką ir terminą. Abu pareiškėjos skundžiami VSDFV sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis Įstatymo, Tvarkos aprašo, Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, todėl pareiškėjos reikalavimai dėl sprendimų Nr.(6.5)I-4133 ir Nr.(6.5)I-4642 panaikinimo atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjos reikalavimai dėl Pensijų skyriaus sprendimo Nr. (11.5.3)3-47244 panaikinimo bei priteisimo iš Pensijų skyriaus neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies (20 103,39 Lt), ją išmokant iki teismo sprendimo įsigaliojimo, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šis Pensijų skyriaus sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

3. Nei Įstatyme, nei Tvarkos apraše nėra numatyta apskaičiuojant negautą pensijos dalį apskaičiuoti ir palūkanas, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl 11 660,91 Lt palūkanų priteisimo yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįsti pareiškėjos reikalavimai dėl žalos atlyginimo, kadangi tenkinti pareiškėjos reikalavimus išmokėti pensijos dalį anksčiau, negu nustatyta norminiuose teisės aktuose, atsisakyta teisėtai, o todėl VSDFV ir Pensijų skyriaus tarnautojų veiksmai laikytini teisėtais, t. y. nėra būtinos deliktinės civilinės sąlygos – neteisėtumo. Be to, galimybė išieškoti įstatymų leidėjo padarytą žalą Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta.

 

III

 

Atsakovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 1, b. l. 193-195) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo sąlygas ir tvarką tiems šių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija reglamentuoja Įstatymas bei Tvarkos aprašas.

2. Ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar pagrįstai pareiškėjai 2010 m. birželio mėn. buvo neišmokėta senatvės pensijos dalies suma – 20 103,39 Lt, vadovaujantis nutarimu Nr. 1780 pakeisto Tvarkos aprašo 6.3 punktu, taip pat, ar minėto punkto nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, t. y. įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai; pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta tik Konstituciniam Teismui, todėl kai nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą. Įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas tik nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas nenagrinėjo Tvarkos aprašo atitikties Konstitucijai, todėl šis teisės aktas yra galiojantis ir privaloma jį vykdyti.

3. Remiantis Įstatymo 5 straipsniu, apskaičiuota valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 metais Vyriausybės nustatyta tvarka, kurią Vyriausybė išdėstė Tvarkos apraše.

Vadovaujantis Įstatymu, Pensijų skyrius 2009 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 11-25-457 pareiškėjai apskaičiavo 20 933,39 Lt senatvės pensijos dalies sumą ir, taikant Tvarkos aprašo 6.3 punkto nuostatas, pareiškėjai 2009 m. birželio mėn. išmokėta 830 Lt minėtos sumos; pareiškėja informuota, kad kita apskaičiuotos sumos dalis bus išmokėta 2010 m. birželio mėn., kadangi taip buvo numatyta Tvarkos aprašo 6.3 punkte. Nutarimu Nr. 1780 buvo pakeistas Tvarkos aprašas ir 6.3 punkte nurodyta, kad kita apskaičiuotos sumos dalis išmokama 2012 m. birželio mėnesį, todėl Pensijų skyrius, vadovaudamasis Tvarkos aprašu, 2010 m. birželio mėn. pareiškėjai neišmokėjo kitos apskaičiuotos sumos dalies – 20 103,39 Lt. Apie kitos apskaičiuotos sumos dalies išmokėjimą Pensijų skyrius pareiškėjai išaiškino 2010 m. liepos 29 d. rašte Nr. (11.5.3)3-47244.

4. Teisės aktai nesuteikia teisės VSDFV teritoriniams skyriams reikšti savo abejones dėl įstatymo konstitucingumo ir tuo remiantis nevykdyti įstatymo, taigi, Pensijų skyriaus veiksmai, tinkamai taikant Tvarkos aprašą laikytini teisėtais, nes jis negalėjo veikti kitaip, negu nustatyta Vyriausybės nutarime, t. y. neturėjo teisės nevykdyti galiojančio Tvarkos aprašo, o todėl pareiškėjos reikalavimai panaikinti sprendimą Nr. (l1.5.3) 3-47244 dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo, priteisti pareiškėjai iš Pensijų skyriaus neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 20 103,39 Lt ir ją išmokėti iki teismo sprendimo įsigaliojimo, priteisti palūkanas – 11 660,91 Lt nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. yra nepagrįsti.

5. Pensijų skyriaus darbuotojų veiksmai laikytini teisėtais, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, nėra būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtumo. Civilinė atsakomybė, kaip ir bet kuri teisinė atsakomybė, atsiranda tik esant neteisėtais veiksmais padarytai žalai; jeigu veiksmai teisėti, jie objektyviai negali būti prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas. Nekonstatavus valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė neatsiranda, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl 1 000 Lt neturtinės žalos priteisimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

 

III

 

1. Teismo posėdyje pareiškėja – E. M., remdamasi skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti, paaiškino, jog nuo senatvės pensijos paskyrimo gavo tik bazinę pensiją dėl to, kad dirbo, jog 2010 m. senatvės pensija ir našlės pensija buvo sumažintos, jog prašo išmokėti pinigus, kurie jai priklauso.

2. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė – šios institucijos Pensijų skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Cirtautienė (2010 m. gruodžio 16 d. įgaliojimas Nr. 23-33 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interesų atstovavimo teismuose“ (t. 2, b. l. 4)) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, papildomai nurodė, jog reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti kildinami iš VSDFV 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. (6.5)I-4642, jog pareiškėjos skundas pirmą kartą VSDFV buvo išnagrinėtas ir priimtas sprendimas, kurio pareiškėja per nustatytus terminus neapskundė, taigi, pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovės atstovė taip pat nurodė, jog prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra atmestinas, kadangi teisme priimtas nagrinėti skundas, kuriuo skundžiamas VSDFV sprendimas dėl atsisakymo nagrinėti pakartotinį skundą.

3. Teismo posėdyje atsakovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus atstovė – šios institucijos vedėjo pavaduotoja Danutė Ribinskienė (2011 m. sausio 4 d. įgaliojimas Nr. Įg-8 (t. 2, b. l. 5)) sutiko su atsakovės – Fondo valdybos atstovės pozicija ir prašė skundo netenkinti, pabrėžė, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius veikia pagal teisės aktus.

 

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

 

1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1.1. Pensijų skyriaus vedėja, vadovaudamasi Įstatymu bei Tvarkos aprašu, 2009 m. vasario 12 d. sprendime Nr. 11-25-457 „Dėl E. M. valstybinio socialinio draudimo senatvės / invalidumo pensijos dalies išmokėjimo“ (t. 1, b. l. 196) nusprendė išmokėti pareiškėjai apskaičiuotą 20 933,39 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės / invalidumo pensijos dalį.

1.2. Pareiškėja 2010 m. birželio 29 d. pateikė Fondo valdybai prašymą (t. 1, b. l. 191), kuriame prašė sugrąžinti 15 metų negrąžintą pensiją, t. y. išmokėti likusią negautos pensijos dalį.

1.3. Fondo valdyba 2010 m. liepos 12 d. sprendime Nr. (6.5)I-4133 „Dėl negautos pensijos dalies išmokėjimo“ (t. 1, b. l. 51, 102, 155, 190) paaiškino pareiškėjai tvarką, pagal kurią turi būti išmokamos 1995–2002 metais dirbusiems pensininkams jų negautos senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumos, kurių jie negavo dėl to, kad dirbdami turėjo didesnių, negu buvo nustatyta, draudžiamųjų pajamų, taip pat informavo pareiškėją, kad Pensijų skyrius teisėtai ir pagrįstai 2009 m. birželio mėn. pareiškėjai išmokėjo 830 Lt, o likusi negautos pensijos dalis – 20 103,39 Lt, vadovaujantis Tvarkos aprašo 6.3 punktu, numatyta išmokėti 2012 m. birželio mėnesį. Sprendime Nr. (6.5)I-4133 taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.

1.4. Pareiškėja 2010 m. liepos 26 d. pateikė Pensijų skyriui skundą (t. 1, b. l. 197), kuriame nurodė, jog nuo 1996 m. liepos 30 d. turėjo gauti paskirtą senatvės pensiją, bet jai mokėta tik bazinė pensija, jog 2009 m. birželio mėn. gavo Pensijų skyriaus raštą, kad nuo 1996 m. liepos 30 d. neišmokėta pensijos dalis bus išmokėta iki 2010 m. birželio mėn., tačiau iki 2010 m. liepos 26 d. tos išmokos ji negavo, taip pat prašė skubiai atsakyti, kada bus grąžinta neišmokėta pensijos dalis – 20 103,39 Lt.

1.5. Pensijų skyrius 2010 m. liepos 29 d. sprendime Nr. (11.5.3)3-47244 „Dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo“ (t. 1, b. l. 38, 89, 142, 198) paaiškino pareiškėjai tvarką, pagal kurią turi būti išmokamos 1995–2002 metais dirbusiems pensininkams jų negautos senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumos, kurių jie negavo dėl to, kad dirbdami turėjo didesnių, negu buvo nustatyta, draudžiamųjų pajamų, taip pat informavo pareiškėją, kad Pensijų skyrius teisėtai ir pagrįstai 2009 m. birželio mėn. pareiškėjai išmokėjo 830 Lt, o likusi negautos pensijos dalis – 20 103,39 Lt, vadovaujantis Tvarkos aprašo 6.3 punktu, turėtų būti išmokėta 2012 m. birželio mėnesį. Sprendime Nr. (11.5.3)3-47244 taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.

1.6. Pareiškėja 2010 m. liepos 30 d. pateikė Fondo valdybai prašymą (t. 1, b. l. 41, 92, 145, 189), kuriame prašė išmokėti likusią negautos pensijos dalį – 20 103,39 Lt, nelaukiant 2012 m. birželio mėn.

1.7. Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjos 2010 m. liepos 30 d. prašymą, 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendime Nr.(6.5)I-4642 „Dėl prašymo nenagrinėjimo“ (t. 1, b. l. 39, 90, 143, 188) nurodė, kad: į prašymą dėl negautos pensijos dalies išmokėjimo Fondo valdyba atsakė 2010 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4133; remiantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, Taisyklių 12 punktu, pareiškėjos pakartotinis prašymas nenagrinėtinas, kadangi jame nenurodytos naujos aplinkybės, sudarančios pareiškimo pagrindą. Sprendime Nr.(6.5)I-4642 taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagrindinis pareiškėjos – E. M. reikalavimas, kuris yra priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartimi (t. 1, b. l. 161-164, 172-173), kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-726/2010 (t. 1, b. l. 180-182) paliko nepakeistą, yra panaikinti Fondo valdybos sprendimą Nr. (6.5)I-4642. Pabrėžtina, jog, kaip minėta, Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjos 2010 m. liepos 30 d. prašymą, 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendime Nr.(6.5)I-4642 „Dėl prašymo nenagrinėjimo“ (t. 1, b. l. 39, 90, 143, 188) nurodė, kad: į prašymą dėl negautos pensijos dalies išmokėjimo Fondo valdyba atsakė 2010 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4133; remiantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, Taisyklių 12 punktu, pareiškėjos pakartotinis prašymas nenagrinėtinas, kadangi jame nenurodytos naujos aplinkybės, sudarančios pareiškimo pagrindą; Sprendime Nr.(6.5)I-4642 taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.

Teismas daro išvadą, jog Fondo valdybos sprendimas Nr. (6.5)I-4642, kuris priimtas remiantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, kurioje, be kita ko, įtvirtinta, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 12 punktu, kuriame, be kita ko, įtvirtinta, jog prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, yra pagrįstas bei teisėtas, nes pareiškėjos 2010 m. birželio 29 d. pateiktas Fondo valdybai prašymas (t. 1, b. l. 191), kuriame prašoma sugrąžinti 15 metų negrąžintą pensiją, t. y. išmokėti likusią negautos pensijos dalį, bei pareiškėjos 2010 m. liepos 30 d. pateiktas Fondo valdybai prašymas (t. 1, b. l. 41, 92, 145, 189), kuriame prašoma išmokėti likusią negautos pensijos dalį – 20 103,39 Lt, nelaukiant 2012 m. birželio mėn., iš esmės yra dėl to paties klausimo. Todėl pareiškėjos prašymas panaikinti teisėtą bei pagrįstą Fondo valdybos sprendimą Nr. (6.5)I-4642 atmestinas kaip nepagrįstas.

3. Minėta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartimi (t. 1, b. l. 161-164, 172-173), kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-726/2010 (t. 1, b. l. 180-182) paliko nepakeistą, yra priimti pareiškėjos – E. M. reikalavimai priteisti iš atsakovo – Pensijų skyriaus 1 000 Lt neturtinę žalą bei priteisti iš atsakovės – Fondo valdybos 1000 Lt neturtinę žalą. Teismas pabrėžia, kad, konstatavus, jog Fondo valdybos sprendimas Nr. (6.5)I-4642 yra teisėtas ir pagrįstas, konstatuotina ir tai, kad teismas nenustatė atsakovų veikų neteisėtumo bei nepagrįstumo, o todėl nėra būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, t. y. veikos neteisėtumo. Dar daugiau, teismas pabrėžia, kad atsakovai laikėsi teisės aktų reikalavimų, o teismas nenustatė žalos fakto bei pareiškėja nenurodė, kad jai kilo kokia nors neturtinio pobūdžio žala. Todėl pareiškėjos prašymai priteisti iš atsakovo – Pensijų skyriaus 1 000 Lt neturtinę žalą bei priteisti iš atsakovės – Fondo valdybos 1000 Lt neturtinę žalą yra atmestini kaip nepagrįsti.

4. Nors teismas išanalizavo visus pareiškėjos reikalavimus, kurie yra priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartimi (t. 1, b. l. 161-164, 172-173), kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-726/2010 (t. 1, b. l. 180-182) paliko nepakeistą, tačiau teismas pasisakys ir dėl kitų pareiškėjos 2010 m. spalio 8 d. patikslintame skunde (t. 1, b. l. 111-141) nurodytų reikalavimų, kurie minėtąja Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi buvo nei priimti, nei nepriimti.

4.1. Pirmiausia, pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1780 1.1 punktu išdėstytas Tvarkos aprašo 6.3 punktas „asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, – 2009 metų birželio mėnesį. Jeigu asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma neviršija 100 litų, išmokama viso dydžio apskaičiuota suma. Jeigu asmeniui apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma viršija 100 litų, išmokama 50 procentų asmeniui apskaičiuotos sumos, bet ne daugiau kaip 830 litų. Kita asmeniui apskaičiuotos sumos dalis išmokama 2012 metų birželio mėnesį“ neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 30, 48 ir 52 straipsniams bei teisinės valstybės principui ir nagrinėjamą administracinę bylą sustabdyti, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės nurodytą prašymą.

Teismas pabrėžia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartimi (t. 1, b. l. 161-164, 172-173), kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-726/2010 (t. 1, b. l. 180-182) paliko nepakeistą, atsisakius priimti pagrindinius pareiškėjos reikalavimus, nėra pagrindo šioje byloje taikyti ir nuostatas, kurių konstitucingumu abejoja pareiškėja. Kitaip tariant, teismas pagal locus standi doktriną (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d. sprendimą) net neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes pastarasis atsisakytų priimti tokį Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą. Vadinasi, pareiškėjos prašymai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1780 atitinkamos nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, ir stabdyti nagrinėjamą administracinę bylą netenkinami.

4.2. Pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo – Pensijų skyriaus neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo pensijos dalį – 20 103,39 Lt ir ją išmokėti iki teismo sprendimo įsigaliojimo netenkinamas, nes jį patenkinus, būtų pažeisti teisės aktų, inter alia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1780 nuostatų, reikalavimai.

4.3. Pareiškėja – E. M. skunde taip pat prašo „priteisti atsakovams VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ajam Pensijų skyriui ir VSDFV išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (ABTĮ 6 skirsnis)“. Teismas šį reikalavimą traktuoja kaip prašymą atlyginti pareiškėjai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos reikalavimai šioje administracinėje byloje nėra patenkinti, pareiškėjos prašymas atlyginti jai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, netenkinamas.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

 

pareiškėjos – E. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

 

 

Teisėjai                            Ina Kirkutienė

 

 

                            Ernestas Spruogis

 

 

                            Donatas Vansevičius