Civilinė byla Nr. 2-2979-642/2012
(Proceso Nr. 2-06-3-00829-2012-5)
Procesinio sprendimo kategorija 25,1;
43.2;63.1;114.1;114.4;114.11;116.1;116.4.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei ir Svajonei Krakienei, dalyvaujant ieškovės M. B. atstovui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, atsakovės ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų T. J. atstovui advokatui Laimonui Straukai, teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovų M. B. ir I. B. (I. B.) ieškinį atsakovei L. M., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų T. J. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovai patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės L. M. 16 302,00 Lt skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų (b.l. 77, 78, 79, 80). Nurodė, kad ieškovai paskolino atsakovei 16 302,00 Lt. Paskolos sutartis buvo žodinės formos, skolos grąžinimo terminas nebuvo nustatytas. Ieškovai pateikė atsakovei pareikalavimą sugrąžinti paskolintus pinigus, tačiau atsakovė pinigų negrąžino. Ieškovai, gavę atsakovės atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad atsakovė iš ieškovų gavo šiuos pinigus be teisėto pagrindo.
Atsakovė ir trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų T. J. atsiliepimu į ieškovų ieškinį nurodė, kad su ieškovų ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovė visiškai nesiskolino iš ieškovų pinigų, Ieškovai sandorius sudarinėjo su trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų T. J., o pinigai į atsakovės sąskaitą buvo pervesti už atliktus statybos darbus, kuriuos atliko trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų T. J. (b.l. 25).
Dėl paskolos sutarties įrodinėjimo
Ieškovas nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d., atlikdamas 4 mokėjimus, pervedė į atsakovės sąskaitą 16 302,00 Lt. Visuose mokėjimo nurodymuose “Mokėjimo paskirtis” nurodyta “Pavedimas” (b.l. 6, 7, 8, 9).
Šioje byloje ieškovai įrodinėjo, kad ieškovai atsakovei žodinės paskolos sutarties pagrindu paskolino 16 302,00 Lt, nes atsakovė buvo trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų T. J., kuris vykdė ieškovams statybos rangos darbus, draugė. Atsakovė atsikirto, kad jokių pinigų iš ieškovų nesiskolino.
Taigi byloje kilo ginčas dėl aplinkybių, kurios turi būti nustatytos ir laikomos pakankamomis pripažinti, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, kai nėra sudarytos rašytinės paskolos sutarties.
Kilus tokio pobūdžio ginčui, būtina turėti omenyje kasacinio teismo formuojamą praktiką šiais klausimais. Kasacinis teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalis), ne kartą yra išaiškinęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Henri-Jean A. G. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-290/2011; kt.). Šias aplinkybes – pinigų perdavimą ir gavusio asmens įsipareigojimą juos grąžinti – nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Be to, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-377/2009).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad šalys nesudarė rašytinės paskolos sutarties, t. y. kartu jos prisiėmė riziką dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui.
Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d., atlikdamas 4 mokėjimus, pervedė į atsakovės sąskaitą 16 302,00 Lt. Nė viena iš šalių šios aplinkybės neginčijo. Taigi, šioje byloje nustatytas pirmas būtinas paskolos sutarties požymis – pinigų perdavimo faktas. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, kitas paskolos sutarties elementas yra paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą.
Visuose mokėjimo nurodymuose “Mokėjimo paskirtis” nurodyta “Pavedimas” Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės įsipareigojimą grąžinti ieškovų jai sumokėtą pinigų sumą. Atsakovė, neneigdama pinigų gavimo fakto, nurodė, kad tai buvo ne paskola, o jai pervesti pinigai iš ieškovų ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų T. J. sudarytos statybos rangos sutarties. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės įsipareigojimo grąžinti gautą sumą ar fakto, kad ji būtų grąžinusi ar ketinusi grąžinti bent dalį ieškovų sumokėtos sumos.
Įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad vien faktas, jog ieškovai pervedė atsakovei pinigus, savaime neįrodo paskolos teisinių santykių buvimo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009).
Taigi, ieškovams nepateikus jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalys buvo susitarusios dėl paskolos grąžinimo, nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimą grąžinti ieškovų pervestą sumą, taip pat kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, paskolos sandorio sudarymo įrodymų, teismas daro išvadą, kad ieškovų pateikti mokėjimo nurodymai ir pinigų perdavimo atsakovei faktas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus šalių paskolos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193, 6.870 straipsniai).
Iš atsakovės ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų T. J. atstovo pateiktų įrodymų (b.l. 46-63) ir išreikalautų iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinių bylų Nr. 2-174-838/2012 ir Nr. 2-1934-867/2011, matyti, kad nuo 2010 m. rugsėjo 2 d. iki 2011 m. liepos 27 d. tarp ieškovų ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų T. J., veikiančio kaip asmens vykdančio individualią veiklą ir UAB “Netora” direktorius, susiformavo statybos rangos teisiniai santykiai. 2010 m. rugsėjo 2 d. ieškovams ir trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų T. J. pasirašius statybos rangos sutartį, ieškovai sumokėjo pagal šią sutartį 114647,00 Lt, o dabų buvo atlikta už 25092,14 Lt (b.l. 65). Pažymėtina, kad ieškovai atsakovei pervedė pinigus tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir mokėdami pinigus už statybos rangos darbus trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų T. J.. Teismas šioje byloje nerado jokių įrodymų, grindžiančių buvus ieškovų ir atsakovės teisinius santykius.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Minėtas laisvo įrodymų vertinimo principas leidžia teismui daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovų sumokėta 16 302,00 Lt suma per tarpinį asmenį-atsakovę, buvo skirti trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų T. J. už statybos rangos darbus. Neįtikėtina, kad nesant jokių santykių tarp ieškovų ir atsakovės, ieškovai be jokio pagrindo, būtų mokėję atsakovei pinigus.
Dėl teisės normų, kuriose reglamentuojamas nepagrįstas praturtėjimas, aiškinimo ir taikymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.241 straipsnyje. Teismų praktikoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu.
Atsakovei neįrodžius, jog iš ieškovų įgijo 16 302,00 Lt konkrečiu teisės aktu ar sandoriu, laikytina, kad atsakovė be teisinio pagrindo tyčia įgijo pinigus, kurių ji negalėjo ir neturėjo gauti, todėl privalo juos grąžinti ieškovams
Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,5, 3.92, 3.94, 6.237 straipsniais).
Dėl palūkanų pritesimo
Ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo visiškai tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Remiantis minėta teisės norma, ieškovei M. B., sumokėjusiai žyminį mokestį ir išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, šios išlaidos (2421,80 Lt) pritiestinos iš atsakovės.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iš atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 98, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškovų patikslintą ieškinį visiškai tenkinti.
Priteisti solidariems ieškovams M. B. ir I. B. (I. B.) iš atsakovės L. M. 16 302,00 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 16 302,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo 2012 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei M. B. iš atsakovės L. M. 2421,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės L. M. 15,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti Klaipėdos rajono apylinkės teismui civilines bylas Nr. Nr. 2-174-838/2012 ir Nr. 2-1934-867/2011.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus Klaipėdos miesto apylinkės teisme.
Teisėja Danutė Žvinklytė