Byla Nr. 1S-475-348/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09312-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Jaliniausko ir Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (Toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. J..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       M. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi 5 dalies 1 punktu už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrinti apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams. Šis Panevėžio apygardos teismo nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu buvo pakeistas: veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 135 straipsnio 1 dalį ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi 5 dalies 1 punktu, bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Bausmės pradžia – 2018 m. kovo 5 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 5 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 1 metai 10 mėnesių 12 dienų.

2.       Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Marijampolės apylinkės teismas, 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi, atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, jog surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei padarė tai tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Teismas sprendė, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

3.       Nesutikdamas su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi, nuteistasis M. J. pateikė skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės 2020 m. gegužės 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1.                      Nuteistasis M. J. nurodo, jog atsižvelgtinai į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis yra 5 kartus skatintas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, lanko įvairias socialinės reabilitacijos programas, įgijo šaltkalvio-įrankininko specialybę, be to, šiuo metu mokosi 9 klasėje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį jo nusikalstamo elgesio rizika buvo žemėjanti ir tai rodo nuteistojo asmenybės keitimąsi, norą keisti gyvenimo būdą, gyventi pilnavertį gyvenimą, rūpintis savo trimis vaikais, gyventi nepažeidinėjant įstatymų. Nuteistasis pažymi, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį baustas drausmine nuobauda jis buvo tik vieną kartą. Nurodo, kad dėl pažeidimo labai gailisi bei padarė išvadas, t. y. pradėjo keistis, pasikeitė požiūris į gyvenimą, kurį nori gyventi taip, kaip negyveno anksčiau. Nuteistojo manymu, skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra didelė, prieštarauja Komisijos nutarimui, kuriame nurodyta, jog yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, kadangi nuteistasis yra atlikęs pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmę. Skunde aukštesniajam teismui nuteistasis pažymi ir tai, jog išėjęs į laisvę turėtų kur gyventi, be to, UAB „A grupė“ sutinka priimti jį į darbą.

3.2.                      Skundą pateikusio nuteistojo M. J. teigimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas vadovavosi prokuroro pateiktais nereikšmingais teiginiais. Nurodo, kad prokuroro darbas ir būtinybė apkaltinti bei nepaleisti nuteistojo, nuteistojo manymu, prokuroras primetė savo nuomonę teismui, kuri yra tik prielaida teismui suklaidinti ir palenkti prokurorui tinkama linkme.

3.3.                      Skundžiamą nutartį priėmęs teismas vadovavosi BVK 8 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri nuteistojo manymu, prieštarauja BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijai. Akcentuojama ir tai, kad bausmės laikas yra nustatomas teismui skelbiant apkaltinamąjį nuosprendį, o asmens teistumas yra įstatymo nustatytas statutas, jog pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys atliekantys laisvės atėmimo bausmę yra įsitikę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas nuteistųjų teises pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį. Be to, nuteistieji turi teisę į lygtinį paleidimą iš pataisos namų, jeigu atlieka tam tikrą minimalią bausmės dalį, kuri būtina lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nuteistasis pabrėžia ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visiško atleidimo nuo bausmės, kadangi net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus.

4.       Atsiliepimu į nuteistojo M. J. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Nerijus Brundza prašo nuteistojo skundą atmesti.

4.1.                      Atsiliepime į nuteistojo skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė apylinkės teismas, nėra pagrindo.  Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

5.       Nuteistojo M. J. skundas atmetamas.

6.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir, kurių elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7.       Įvertinus M. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 5 kartus buvo skatintas, pataisos namuose lanko mokyklą, mokosi 9 –oje klasėje, profesinio rengimo centre siekia įgyti šaltkalvio-įrankininko specialybę, palaiko artimus ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą, teigia, jog bus priimtas dirbti UAB „A grupė“, nors tokių duomenų skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. J. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

8.       Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo sąlygų – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas, todėl kiekvienu atveju sprendžiant asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo klausimą yra svarbu atsižvelgti į tai, ar minėtų balų mažėjimas iš tiesų egzistuoja ir tai, ar jis rodo, jog nuteistasis deda pakankamai pastangų, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9.       Iš apygardos teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju minėtų balų pokytis iš tiesų egzistuoja. M. J. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo 77 balai. Tuo tarpu pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta, jog aptariamas rezultatas sumažėjo iki 64 balų, tačiau nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti vis dar išlieka vidutinė, be to, dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai sudaro net 44 balus, kuriuos nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Tokio didelio dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad M. J. vis dar deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

10.       Šių duomenų kontekste akcentuotina ir tai, kad vadovaujantis „OASys“ metodika nuteistajam M. J. nustatyti net keturi kriminogeniniai veiksniai: smurtinis nusikaltimų pobūdis; menkas išsilavinimas; lėšų tvarkymas, šeimos išlaikymas bei gyvenimo stilius ir draugai. Tais atvejais, kai nustatomi nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui.

11.       Vertinant M. J. kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesniam jo elgesiui, atkreiptinas dėmesys į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis yra linkęs elgtis impulsyviai, stokoja impulsų kontrolės, ypač būdamas neblaivus, stebimi prieštaravimai tarp to, ką vertina kaip problemą ir kaip suvokia savo indėlį jos atsiradime. Abejonių tinkamu M. J. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo finansinis nestabilumas. Nors nuteistasis išreiškia susirūpinimą, kad negali prisidėti prie šeimos išlaikymo, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad būdamas laisvėje jis oficialiai nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Skunde nuteistasis teigia, jog išėjęs į laisvę turės kur dirbti, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų skundo nagrinėjimo medžiagoje nepateikta.

12.       Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo išimtinai nepriekaištingas. Kaip jau buvo minėta, už gerą elgesį, dalyvavimą renginiuose ir programose nuteistasis buvo 5 kartus skatintas, tačiau M. J. 2 kartus pažeidė pataisos įstaigos režimo reikalavimus, už pataisos įstaigos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimą buvo baustas 1 kartą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog drausminių nuobaudų egzistavimo faktas rodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai, sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals.

13.       Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalimi imperatyviai nustatyta, jog nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Ta aplinkybė, kad prokuroras pateikė atsiliepimą dėl Komisijos nutarimo ir šį atsiliepimą nutartyje teismas paminėjo, pacitavo jo turinį, esminės reikšmės nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi, kadangi pats teismo sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo yra teisėtas ir pagrįstas, išvados dėl galimybės taikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą nebuvimo yra teisingos, teismo priimtas sprendimas savo esme atitinka BPK 360 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kokius sprendimus gali priimti teismas. Šiuo atveju apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą ir nurodydamas tokio sprendimo motyvus, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Apylinkės teismo priimtas nutartis paremta visapusiška duomenų, turinčių reikšmės svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, analize vertinant šiuos duomenis BVK 157 straipsnio taikymo kontekste.

14.       Priešingai nei teigia nuteistasis, BVK 8 straipsnio 1 dalies nuostata BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatai neprieštarauja. Pažymėtina, jog BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones ir yra sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15.       Pritartina nuteistojo skunde dėstomiems argumentams, jog lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. J. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

16.       Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. J. neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo M. J. skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a:

nuteistojo M. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai:                                         Jūratė Jakubonienė

Algirdas Jaliniauskas

Svetlana Jurgaitienė