(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 20 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė  teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. S. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė:

2022 m. balandžio 20 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 81/04-522 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta G. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 

Komisija nutarime nurodo, jog nuteistajam nutarta taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, bausmės atlikimo metu jis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, skatintas 17 kartų, yra apmastęs bei pakeitęs savo gyvenimo būdą, vertybes, nepasiduoda kitų įtakai, nusikalstamo elgesio rizika žema, už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą, prašo teismo netvirtinti Komisijos nutarimo. Nurodo, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Atliktų vertinimų metu 2021-04-29 ir 2021-11-17 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema, tačiau neženkliai didėjanti. Prokurorės teigimu, nuteistasis siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Prokurorės teigimu, būtina atsižvelgti į tai, jog nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą. Nuteistasis ankščiau teistas 10 kartų, dabartinis nusikaltimas yra sunkiausias palyginti su ankstesniais nuteistojo padarytais nusikaltimais. Prokurorės nuomone, nuteistasis šiuo metu vis dar nėra įsisąmoninęs priešingų visuomenėje nustatytoms normoms ir elgesio reikalavimams veiksmų pasekmių, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip akivaizdi ir pakankama.

Komisijos nutarimas tvirtinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad G. S., teistas 2013-02-08 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jam paskirta galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 6 mėnesiai ir 24 dienos.

Bylos duomenimis, nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant.

Nutarime Komisija nurodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, bausmės atlikimo metu jis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, skatintas 17 kartų. Nuteistasis visą laiką dirbo tiek būdamas laisvėje, tiek įkalinimo įstaigoje, neturi finansinių įsiskolinimų, gauna senatvės pensiją, išėjęs į laisvę turės kur gyventi, palaiko socialinius ryšius su seserimi. Lygtinio paleidimo komisijoje svarstomas trečią kartą, ankstesniu Komisijos įpareigojimus nuteistasis pilnai įvykdė. Komisija vienbalsiai nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema.

Nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, tačiau atsižvelgti ir į kitų aplinkybių visumą įskaitant ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat teismas turi pagrindą spręsti, kad paskirtos bausmės šiuo metu atliktas laikas yra pakankamas ir nesudaro galimybės asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Teismas pažymi, kad skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą bei į paties nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Be to, sprendžiant ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismo nuomone, ypatingą reikšmę turi pataisos namų administracijos, kuri tiesiogiai stebėjo ir kontroliavo nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuomonė ir pozicija tuo klausimu.

 Pabrėžtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau tiek Komisijos nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad 2021-04-29 ir 2021-11-17 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema, tačiau neženkliai didėjanti. Pabrėžtina, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje nenurodoma kokie veiksniai lėmė tai, kad rizika neženkliai didėja. Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujasi BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema <...> gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę įstatyme numatytą bausmės dalį. Teismo vertinimu asmuo gali tęsti pataisą neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamas Probacijos tarnybos.

Nors nuteistasis ir atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, jam yra nustatyti keturi kriminogeniniai veiksniai, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, jog vienas veiksnys sietinas su nuteistojo praeitimi, t. y. ankstesni teistumai, sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Nuteistajam nustatyti septyni apsauginiai veiksniai, todėl atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad nuteistasis yra apmastęs bei pakeitęs savo gyvenimo būdą, vertybes, nepasiduoda kitų įtakai, todėl jo atžvilgiu yra galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis pripažįsta savo nusikaltimą, jo nemenkina, prisiima visą atsakomybę už jį, gailisi. Pataisos namuose savitvardos praradimo atvejų fiksuota nebuvo, taigi fizinių ir emocinių impulsų kontrolė pakankamai aukšta. Atliktas pakartotinio smurtinio elgesio rizikos vertinimas HCR-20, rizika pakartotinai įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimą - maža. Nuteistojo požiūris į įstatymą ir tvarką – teigiamas. Supranta poreikį turėti bendras vertybes, kurios yra visų pripažintos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertinant teigiamą pataisos proceso įtaką nuteistajam, galima konstatuoti, jog paleidimas padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet ir skatins nuteistąjį ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį bei turės teigiamą ir drausminantį poveikį. Spręstina, jog tai padės nuteistajam integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas (BVK 9 str.).

Teismas, įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, daro išvadą, kad asmuo atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą, dirbti, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, besilaikančiu teisės aktų reikalavimų. Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Dėl išdėstytų motyvų Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą tvirtinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Patvirtinti 2022 m. balandžio 20 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-522 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. S..

Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                    Aksinija Žemantauskienė