Civilinė byla Nr. 2S-301-585/2012
Proceso Nr. 2-02-3-06847-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1;122.4.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. birželio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams UAB „VR Projektai“ ir S. B. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 7300,19 Lt įsiskolinimą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Tuo pačiu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą ieškinio sumai.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-08-11 nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, nurodydamas, kad pareikšto ieškinio suma yra ženkli, vienas iš atsakovų yra fizinis asmuo, atsakovų turtinė padėtis yra nežinoma, todėl siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Atskiruoju skundu atsakovas S. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-11 nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo S. B.. Nurodė, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nepateikė jokių įrodymų apie atsakovų sunkią turtinę padėtį, o teismas nepagrįstai konstatavo, jog 7300,19 Lt suma atsakovams yra ženkli ir pritaikė prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundo netenkinti, nurodydamas, kad didelė reikalavimo suma ir skolininkų vengimas sumokėti įsiskolinimą leidžia pagrįstai teigti, kad egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo jo pažeistų teisių ir/ar teisėtų interesų atstatymo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui, priėmus jo naudai teismo sprendimą, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galimai pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas taikė apelianto turto areštą nagrinėjamoje byloje, nurodydamas, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad yra reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas ar pasunkėtų. Kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-12-08 šią civilinę bylą išnagrinėjo – ieškovo ieškinį patenkino, 2012-05-04 minėtas sprendimas įsiteisėjo, Vilniaus apygardos teismui sprendimą palikus nepakeistą. 2012-05-30 išduotas vykdomasis dokumentas ieškovui UAB „Swedbank lizingas“. Tai reiškia, kad šis sprendimas tapo galutinis ir privalomas vykdyti (CPK 18 str.), tačiau neįvykdytas geruoju. Taigi pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir patenkinus ieškovo reikalavimus, darytina išvada, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu prima facie patvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti vykdomas, o vykdymas turi būti užtikrintas, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo atskirojo skundo ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės atsakovo S. B. atžvilgiu buvo pritaikytos pagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vytautas Zelianka