Pranešėja Jolanta Čepukėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 128/2013
Teisėja E. Z. Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00741-2009-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 1d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,
teisėjų Sigitos Bieliauskienės ir Algimanto Valantino,
sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,
dalyvaujant prokurorei E. G.,
gynėjams advokatams Virginijai Bradulskienei, Aldevinui Švedui,
nuteistiesiems Vidui K. V., R. F.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Vido K. V. ir R. F. (R. F.) apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo Vidas K. V. nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl svetimo turto įgijimo sukčiaujant iš K. B. laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl svetimo turto įgijimo sukčiaujant iš N. S. laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams ;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl svetimo turto įgijimo sukčiaujant iš A. I. B. laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl svetimo turto įgijimo sukčiaujant iš J. B. laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl svetimo turto įgijimo sukčiaujant iš E. V. laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl svetimo turto įgijimo sukčiaujant iš E. J. laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl svetimo turto įgijimo sukčiaujant iš S. F. laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams.
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. pagrindu bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, Vidui K. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. 184 str. 3 d. V.K. V. išteisintas (dėl sukčiavimo A. M. ir J. Š. atžvilgiu).
R. F. nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl svetimo turto įgijimo sukčiaujant iš K. B. laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl svetimo turto įgijimo sukčiaujant iš N. S. laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams ;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl svetimo turto įgijimo sukčiaujant iš A. I. B. laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl svetimo turto įgijimo sukčiaujant iš J. B. laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl svetimo turto įgijimo sukčiaujant iš E. V. laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl svetimo turto įgijimo sukčiaujant iš E. J. laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl svetimo turto įgijimo sukčiaujant iš S. F. laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. dėl pasikėsinimo įgyti svetimą turtą sukčiaujant iš A. M. laisvės atėmimu vieneriems metams
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 3 d. dėl pasikėsinimo įgyti svetimą turtą sukčiaujant iš J. Š. areštu trisdešimčiai parų.
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 5 d. 2 p. pagrindu bausmės subendrintos jas apimant, arešto bausmę pakeitus LR BK 65 str. 1 d. 1 p. a) p. pagrindu į laisvės atėmimą ir iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams dviems mėnesiams.
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. pagrindu subendrintos šiuo nuosprendžiu ir 2012-09-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2012-09-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir paskirta R. F. galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai patenkinti ir iš V. K. V. ir R. F. solidariai priteista: K. B. - 3000 Lt (trys tūkstančiai litų), N. S. - 4500 Lt (keturi tūkstančiai penkis šimtai litų), A. I. B. - 5040 Lt (penki tūkstančiai keturiasdešimt litų), J. B. - 8000 Lt (aštuoni tūkstančiai litų), E. V. -12000 Lt (dvylika tūkstančių litų), E. J. - 1000 Lt (vienas tūkstantis litų), S. F. - 400 Lt (keturi šimtai litų).
Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
Vidas K. V. ir R. F. nuteisti už tai, kad įgijo svetimą turtą apgaule savo naudai, o R. F. pasikėsino įgyti svetimą turtą apgaule savo naudai bei pasikėsino įgyti nedidelės vertės svetimą turtą apgaule savo naudai o būtent:
Vidas K. V. ir R. F., veikdami bendrininkų grupėje, 2009-09-11 apie 17.00 val. R. F. paskambinus K. B. į telefono numerį 8-340 44634 ir prisistačius policijos pareigūnu, pasakė, kad jos sūnus sumušė žmogų ir sudaužė nešiojamą kompiuterį, o kad jos sūnui nebūtų iškelta baudžiamoji byla, reikia atlyginti žalą nukentėjusiajam, po to R. F. liepė paskambinti nemokama policijos linija Nr. (duomenys neskelbtini), o K. B. patikėjus ir paskambinus nuodytu telefono numeriu, atsiliepęs bei policijos pareigūnu apsimetęs R. F. pasakė, kad už padarytą žalą reikia sumokei 3.000 litų, o neva perdavus telefono ragelį jos sūnui, kuriuo apsimetęs R. F. ir pakeitęs balsą patvirtino, kad sužalojo žmogų ir sudaužė kompiuterį, po to vėl apsimetęs policijos pareigūnu R. F. telefonu liepė sudiktuoti 3.000 litų kupiūrų numerius, surašyti juos ant popieriaus lapo, bei surašyti diktuojamą susitaikymo protokolą, taip pat liepė pasakyti savo adresą ir laukti ateinančio nukentėjusiojo brolio P. K., o Vidas K. V., netrukus, veikdamas pagal iš anksto suderintą planą melagingai prisistatęs avarijoje nukentėjusiojo broliu P. K., atėjo pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), jis, V. K. V., ir paėmė iš K. B. 3.000 litų, ir tokiu apgaulės būdu Vidas K. V. ir R. F. pasisavino K. B. priklausančius 3.000 litų, tuo padarydami nukentėjusiajai K. B. 3.000 litų turtinę žalą.
Vidas K. V. ir R. F., veikdami bendrininkų grupėje, 2009-09-17 apie 14.30 val. R. F. paskambinus N. S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini),, pakeitęs balsą, apsimetė jos dukra ir pasakęs, kad padarė avariją, kurios metu sužalojo žmogų, po to, padiktavęs telefono Nr. (duomenys neskelbtini),, paprašė juo paskambinti, o N. S. patikėjus ir paskambinus nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini),, atsiliepęs jis, R. F., prisistatė policijos pareigūnu M. M. ir melagingai tvirtindamas apie jos dukters padarytą eismo įvykį ir sužalotą žmogų, pareikalavo 5.000 litų, kuriuos nurodė perduoti pas ją ateisiančiam avarijoje nukentėjusiojo giminaičiui, o netrukus, Vidas K. V., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, atėjęs adresu (duomenys neskelbtini),, ir prisistatęs avarijoje nukentėjusiojo giminaičiu, jis, V.K. V., paėmė iš N. S. 4.500 litų, ir tokiu apgaulės būdu Vidas K. V. ir R. F. pasisavino N. S. priklausančius 4.500 litų, tuo padarydami nukentėjusiajai N. S. 4.500 litų turtinę žalą.
Vidas K. V. ir R. F., veikdami bendrininkų grupėje, 2009-09-27 apie 16.00 val. R. F. paskambinus A. I. B. į telefono numerį (duomenys neskelbtini), ir apsimetęs jo sūnumi pasakė, kad jis sužalojo 17 metų merginą, kuri šiuo metu yra ligoninėje ir už jos gydymą reikia sumokėti pinigų, po to R. F. teigdamas A.I. B., kad perduoda ragelį policijos pareigūnui, pats melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, patvirtino, kad jo sūnus sužalojo merginą, ir kad jo sūnui nebūtų iškelta baudžiamoji byla, paklausė A.I. B., kiek jis galintis sumokėti, A.I. B. pasiūlius 3.000 litų, R. F. pasakė, kad per mažai, A.I. B. sutiko sumokėti 5.000 litų, R. F. liepė pasakyti asmens duomenis ir adresą, bei atsinešti turimus 5.000 litų ir sudiktuoti jų numerius bei laukti kol atvažiuos sužalotos merginos tėvas pasiimti pinigų, o netrukus, Vidas K. V., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, melagingai prisistatęs sužalotos merginos tėvu, atėjo pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), jis, V.K. V., ir paėmė iš A.I. B. 5.000 litų, ir tokiu apgaulės būdu Vidas K. V. ir R. F. pasisavino A. I. B. priklausančius 5.000 litų, tuo padarydami nukentėjusiajam A.I. B. 5.000 litų turtinę žalą.
Vidas K. V. ir R. F., veikdami bendrininkų grupėje, 2009-10-04 R. F. paskambinus J. B. į telefono numerį 8-340 61786, pakeitęs balsą, apsimetė jos sūnumi ir pasakęs, kad Airijoje sumušė draugą, sudaužė jo kompiuterį ir už gydymą ir žalos atlyginimą reikia sumokėti 8.000 Lt, nurodė sudiktuoti piniginių kupiūrų numerius bei eiti į autobusų stotelę, esančią netoli jos namų, (duomenys neskelbtini),, kur, Vidas K. V., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, melagingai prisistatęs žmogumi iš ambasados R. K., atėjęs, jis, V.K. V., paėmė iš J. B. 8.000 litų, ir tokiu apgaulės būdu Vidas K. V. ir R. F. pasisavino J. B. priklausančius 8.000 litų, tuo padarydami nukentėjusiajai J. B. 8.000 litų turtinę žalą.
Vidas K. V. ir R. F., veikdami bendrininkų grupėje, 2009-10-22 apie 14.30 val. R. F. paskambinus E. V. į telefono numerį (duomenys neskelbtini), bei pakeitęs balsą, apsimetė jos dukra ir pasakęs, kad padarė avariją, kurios metu sužalojo žmogų, po to padiktavęs telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paprašė juo paskambinti, o E. V. patikėjus ir paskambinus nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepęs jis, R. F., prisistatė policijos pareigūnu R. Ž. ir melagingai tvirtindamas apie jos dukters padarytą eismo įvykį ir sužalotą žmogų, pareikalavo 12000 litų, kuriuos nurodė perduoti pas ją ateisiančiam avarijoje nukentėjusiojo sūnui, o netrukus, Vidas K. V., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, atėjęs pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs avarijoje nukentėjusiojo sūnumi M. B., jis, V.K. V., paėmė iš E. V. 12000 litų, ir tokiu apgaulės būdu Vidas K. V. ir R. F. pasisavino E. V. priklausančius 12000 litų, tuo padarydami nukentėjusiajai E. V. 12000 litų turtinę žalą.
Vidas K. V. ir R. F., veikdami bendrininkų grupėje, 2009-10-30 apie 18.00 val. R. F., paskambinęs E. J. į telefono numerį (duomenys neskelbtini), bei pakeitęs balsą, apsimetė jos sūnumi ir pasakęs, kad avarijoje sužalojo žmogų ir, kad perduoda ragelį policijos pareigūnui, kuriuo apsimetęs R. F. melagingai tvirtindamas apie jos sūnaus padarytą eismo įvykį ir sužalotą žmogų, kurio operacijai reikia sumokėti 3.000 litų, tačiau E. J. pasakius, kad ji turi tik 1000 Lt, policijos pareigūnu apsimetęs R. F. sutiko su 1000 Lt suma ir nurodė sudiktuoti piniginių kupiūrų numerius bei parašyti prašymą policijos komisariatui ir laukti pas ją ateinančio avarijoje nukentėjusiojo tėvo, o netrukus, Vidas K. V., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, melagingai prisistatęs avarijoje nukentėjusiojo tėvu, atėjo pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), jis, V.K. V., paėmė iš E. J. 1000 litų, ir tokiu apgaulės būdu Vidas K. V. ir R. F. pasisavino E. J. priklausančius 1000 litų, tuo padarydami nukentėjusiajai E. J. 1000 litų turtinę žalą.
Vidas K. V. ir R. F., veikdami bendrininkų grupėje, 2009-11-08 R. F., paskambinęs S. F. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs policijos komisaru Žukausku, pasakė, kad jos sūnus padarė eismo įvykį ir sužalojo žmogų, kuris guli ligoninėje, o S. F. paprašius leisti pakalbėti su sūnumi, R. F. teigdamas, kad perdavė ragelį jos sūnui, apsimetęs jos sūnumi pasakė, kad jam yra išmušti dantys, todėl jis neaiškiai kalba bei liepė daryti viską, ko paprašys komisaras, po to R. F., apsimetęs policijos komisaru, pasakė, kad už sužaloto asmens gydymą reikia sumokėti 11000 litų, bei paklausė, ar ji tiek galinti sumokėti, nukentėjusiajai S. F. atsakius, kad grynųjų pinigų namie neturi, turi tik kreditinę kortelę, R. F. paprašė, kad ji sumokėtų bent dalį pinigų, o kitą dieną sumokėsianti likusią dalį, tačiau nukentėjusiajai pasakius kad neturinti pinigų, jis, R. F., paprašė papildyti nukentėjusiojo avarijos metu žmogaus telefono sąskaitą, S. F. sutikus, R. F. liepė visą laiką kalbėtis su juo ir nepadėti ragelio, kol S. F. ėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią Ukmergėje, Žiedo g. 1, ir nupirko „Labas“ papildymus už 400 litų ir grįžusi į namus adresu (duomenys neskelbtini),, R. F. liepimu sudiktavo papildymų kodus, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kitą dieną, t.y. 2009-11-09 R. F. vėl paskambinus S. F. ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, nurodė laukti, kol atvažiuos nukentėjusiojo giminaitis pasiimti dar 3.000 litų, ir netrukus, Vidas K. V., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, nukentėjusiojo giminaičiu apsimetęs jis, V.K. V., eidamas pas S. F. į namus, pamatė kriminalinės policijos pareigūną, todėl pabėgo ir dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių Vidas K. V. ir R. F. apgaulės būdu neužvaldė 3000 Lt, tačiau apgaulės būdu padarė nukentėjusiajai S. F. 400 litų turtinę žalą.
2009-11-13 R. F., paskambinęs A. M. į telefono numerį (duomenys neskelbtini), bei pakeitęs balsą, apsimetė jos anūku, gyvenančiu Airijoje, ir pasakė, kad avarijoje sužalojo žmogų ir, kad perduoda ragelį ambasadoriui, kuriuo apsimetęs bei pakeitęs balsą R. F. melagingai patvirtino, kad jos anūkas sužalojo žmogų, kuris guli ligoninėje, ir tam, kad jos anūkas nesėstų į kalėjimą, reikia sumokėti 2000 litų, bei prašė apie tai niekam nepasakoti, nes jis, kaip ambasadorius, gali netekti darbo. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kitą dieną jis, R. F., vėl paskambinęs A. M. ir apsimetęs jos anūku, apgaulės būdu pasikėsino pasisavinti A. M. priklausančius 2000 Lt, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi A. M. suprato, kad yra apgaudinėjama ir padėjusi telefono ragelį daugiau nebendravo.
2009-11-14 R. F., paskambinęs J. Š. į telefono numerį (duomenys neskelbtini), bei pakeitęs balsą, apsimetė jos marčia ir pasakė, kad parduotuvėje susimušė su kita moterimi ir jai reikia pagalbos, po to R. F. sakydamas J. Š., kad perduoda ragelį tardytojui, toliau pats tęsė pokalbį, melagingai prisistatydamas tardytoju ir paaiškino, kad jos marti sužalojo galvą moteriai, kuriai reikia nupirkti Tele 2 tinklo šešis papildymus po 50 litų ir vieną papildymą po 20 litų. J. Š. sutikus, pastaroji nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini),“, esančią , paprašė pardavėjos Tele 2 papildymų, tačiau, pardavėjai nesupratus kokių papildymų reikia ir paėmus telefono ragelį iš J. Š., suprato, kad J. Š. kėsinasi apgauti, apie tai pasakė J. Š., bei išjungė telefoną, todėl dėl aukščiau išvardintų aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, R. F. savo nusikalstamos veikos nebaigė ir apgaulės būdu nepasisavino J. Š. Tele2 tinklo papildymų už 320 litų sumą.
Apeliaciniu skundu Vidas K. V. prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo spalio 19 nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei kvalifikavo jo veikas, padarė baudžiamojo proceso pažeidimus, paskyrė per griežtą bausmę bei nepagrįstai priteisė civilinius ieškinius. Teigia, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, buvo šališkas.
Apeliantas pažymi, jog teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl sukčiavimo nukentėjusios S. F. atžvilgiu 2009-11-08 epizode. Teigia, kad teismas nenustatė S. F. atžvilgiu padaryto nusikaltimo laiko ir vietos. Nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog jis šios nukentėjusiosios atžvilgiu veikė bendrininkų grupėje kartu su R. F., tačiau, kokius konkrečiai nusikalstamus veiksmus atliko jis, teismas nenurodė. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad minėtą dieną R. F. išviliojo iš S. F. papildymo kvitų kodus, kai tuo tarpu nukentėjusioji pinigų tą dieną nedavė. V.K. V. nurodo, kad 2009-11-08, kai iš nukentėjusiosios buvo išvilioti papildymo kvitų kodai, jis su R. F. telefonu nebendravo, Ukmergės mieste nebuvo ir nežinojo, jog daromas nusikaltimas. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl sukčiavimo S. F. atžvilgiu 2009-11-09 epizode, nepagrįstai šiame epizode jo veikos nekvalifikavo pagal BK 21 str., kaip rengimosi daryti nusikalstamą veiką, kadangi jis, eidamas į susitikimą su S. F. paimti pinigų, pastebėjo įtartiną žmogų ir nutarė nusikaltimo geriau nedaryti. Pažymi, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog šios nusikalstamos veikos jis nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, kadangi nusikaltimo - pasikėsinimo jis nebuvo pradėjęs daryti, todėl jo policijos pareigūnai, surengę pasalą, neturėjo už ką sulaikyti. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ankstesnio teismo apklausto liudytojo V. D. melagingais parodymais, pakartotinai, jam prašant, liudytojo neapklausė. Tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės į gynybą. Bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas, kadangi turėjo ištaisyti ankstesnės teismo sudėties, kuriai pirmininkavo teisėjas R. A., kuris šiuo metu laikinai eina teismo pirmininko pareigas, klaidas, be to, nagrinėjant bylą, valstybinį kaltinimą palaikė šališkas prokuroras, kuriam jis reiškė nušalinimą, tačiau teismas jo nenušalino.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino nukentėjusiųjų E. V., I. B., S. F. civilinius ieškinius. Teigia, jog byloje nėra nustatyta, kad iš E. V. buvo paimta 12 000 Lt, šios aplinkybės neginčijamai nepatvirtina ir nukentėjusiosios duoti parodymai teisme. Be to, šios pinigų sumos neskaičiavo nei E. V., nei apeliantas. Tik vėliau, banke suskaičiavus minėtus pinigus, paaiškėjo, jog iš pastarosios gavo tik 11 000 Lt. Iš I. B. jis paėmė ne 5000 Lt, kaip teigia nukentėjusysis, o tik 4800 Lt, kas girdėti telefoniniame garso įraše, kur I. B., prieš paduodamas pinigus, garsiai skaičiuoja, pasako kiekį ir kokias kupiūras paduoda jam. Teismas šių prieštaravimų nepašalino. Anot apelianto, teismas nepagrįstai iš jo priteisė 400 Lt S. F. turtinei žalai atlyginti, kadangi šio nusikaltimo nepadarė.
Pažymi, jog į teismo depozitinę sąskaitą jis įnešė 33 940 Lt, todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, prašo jam grąžinti 1600 Lt.
Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į nukentėjusiųjų prašymus neskirti griežtos bausmės, į tai, jog jis turi šeimą, žmona ir sūnus yra dalinai neįgalūs, jiems reikalinga jo pagalba. Be to, pažymi, kad teismas, paskirdamas griežtą realią bausmę, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiesiems žala atlyginta. Nurodo, jog jo padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių.
Apeliaciniu skundu R. F. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Nurodo, jog teismas, paskirdamas jam galutinę bausmę, nepagrįstai į bausmės laiką neįskaitė 5 mėnesių, kuriuos jis buvo suimtas pagal 2011 metų gegužės mėn. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendį, panaikintą apeliacinės instancijos teismo 2011-11-11 nutartimi dėl teismo šališkumo. Pažymi, jog laikotarpiu nuo 2011-11-11 iki 2012-01-10 jam neteisėtai buvo atimta laisvė.
Teigia, jog apylinkės teismas, paskirdamas griežtą laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad žala nukentėjusiesiems yra atlyginta.
Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų skundus atmesti.
N. V. K. V., R. F. skundai tenkintini iš dalies.
Pirmos instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p.).
Iš bylos medžiagos matosi, kad visas jos aplinkybes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti bei aptarti ne tik nuteistuosius Vidą K. V., R. F. apkaltinantys, bet ir juos teisinantys įrodymai: pačių nuteistųjų parodymai ir kiti bylos duomenys. Todėl nuteistojo V.K. V. apeliacinio skundo argumentai dėl neišsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad apie kokius nors papildomus bylos duomenis, kurių teismas neišnagrinėjo ir kurie būtų turėję reikšmės teisingo nuosprendžio priėmimui, nenurodoma ir pačiame V.K. V. apeliaciniame skunde. Atitinkamų prašymų nuteistasis V.K. V. neturėjo ir apeliacinės instancijos teismui, sprendžiant klausimą dėl įrodymų tyrimo baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje atlikimo tikslingumo.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma išnagrinėtų įrodymų patvirtina nuteistųjų Vido K. V. ir R. F. kaltę dėl svetimo turto įgijimo apgaule iš nukentėjusiųjų K. B., N. S., A.I. B., J. B., E. V., E. J. ir R. F. kaltę dėl pasikėsinimo įgyti svetimą turtą apgaule iš A. M. ir pasikėsinimo įgyti nedidelės vertės svetimą turtą iš J. Š.. Tačiau teisėjų kolegija taip pat daro išvadą ir apie tai, kad nuteistojo V.K. V. apeliacinis skundas iš dalies pagrįstas dėl jo nusikalstamos veikos nukentėjusiosios S. F. atžvilgiu. Kolegijos nuomone, dalis teismo išvadų dėl svetimo turto įgijimu apgaule iš S. F. neatitinka bylos aplinkybių, o, kvalifikuojant šią V.K. V. nusikalstamą veiką, teismas dar ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tai nulėmė ir neteisingos bausmės tiek nuteistajam V.K. V., tiek nuteistajam R. F., kuriam sumažėjo nusialkstamų veiksmų, bendrininkaujant su nuteistuoju V.K. V., apimtis, paskyrimą bei netinkamą kitų nuosprendžio klausimų (civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo S. F.) išsprendimą, todėl skundžiamas nuosprendis šiose dalyse taip pat keičiamas.
Pirmos instancijos teismas šiame epizode nustatė šias faktines aplinkybes: Vidas K. V. ir R. F., veikdami bendrininkų grupėje, 2009-11-08 R. F., paskambinęs S. F. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs policijos komisaru Žukausku, pasakė, kad jos sūnus padarė eismo įvykį ir sužalojo žmogų, kuris guli ligoninėje, o S. F. paprašius leisti pakalbėti su sūnumi, R. F. teigdamas, kad perdavė ragelį jos sūnui, apsimetęs jos sūnumi pasakė, kad jam yra išmušti dantys, todėl jis neaiškiai kalba bei liepė daryti viską, ko paprašys komisaras, po to R. F., apsimetęs policijos komisaru, pasakė, kad už sužaloto asmens gydymą reikia sumokėti 11000 litų, bei paklausė, ar ji tiek galinti sumokėti, nukentėjusiajai S. F. atsakius, kad grynųjų pinigų namie neturi, turi tik kreditinę kortelę, R. F. paprašė, kad ji sumokėtų bent dalį pinigų, o kitą dieną sumokėsianti likusią dalį, tačiau nukentėjusiajai pasakius kad neturinti pinigų, jis, R. F., paprašė papildyti nukentėjusiojo avarijos metu žmogaus telefono sąskaitą, S. F. sutikus, R. F. liepė visą laiką kalbėtis su juo ir nepadėti ragelio, kol S. F. ėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini),, ir nupirko „Labas“ papildymus už 400 litų ir grįžusi į namus adresu (duomenys neskelbtini),, R. F. liepimu sudiktavo papildymų kodus, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kitą dieną, t.y. 2009-11-09 R. F. vėl paskambinus S. F. ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, nurodė laukti, kol atvažiuos nukentėjusiojo giminaitis pasiimti dar 3000 litų, ir netrukus, Vidas K. V., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, nukentėjusiojo giminaičiu apsimetęs jis, V. K. V., eidamas pas S. F. į namus, pamatė kriminalinės policijos pareigūną, todėl pabėgo ir dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių Vidas K. V. ir R. F. apgaulės būdu neužvaldė 3000 Lt, tačiau apgaulės būdu padarė nukentėjusiajai S. F. 400 litų turtinę žalą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto V.K. V. apeliacinio skundo argumentas, kad jis 2009-11-08 nusikalstamų veiksmų S. F. atžvilgiu neatliko, o prie R. F. vykdytos nusikalstamos veikos prisijungė 2009-11-09, kai iš R. F. gavo nurodymą nueiti pasiimti pinigus, ėjo jų pasiimti, tačiau, pamatęs įtartiną asmenį, pabėgo, pasitvirtino.
Kaip matyti iš V.K. V. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, jis kiekvienu atveju iš R. F. telefonu gaudavo nurodymą, pas ką reikia nuvykti, kokiu adresu, kokia laiptinė, koks durų kodas, kokiu asmeniu prisistatyti ir kiek pinigų paimti. S. F. atveju jis savo veiksmus nutraukė savanoriškai, atsisakydamas ketinimo eiti į nukentėjusiosios butą ir paimti pinigus. Kaip matyti iš R. F. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, kiekvienas epizodas yra atskiras, nes jis kiekvieną kartą skambindavo V.K. V. dėl pinigų paėmimo, jo iš anksto neperspėdavo, kada kitą kartą reikės važiuoti paimti pinigų. Apie atsisakymo daryti nusikaltimą, sukčiaujant išviliojant pinigus iš S. F., aplinkybes jis sužinojo iš paties V.K. V.. Nukentėjusioji S. F. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai galimai 2009-11-08 telefonu paskambino vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu, pranešė, kad jos sūnus padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo žmogų, nurodė, kad už šio asmens gydymą reikia sumokėti 11000 Lt. Ji tiek pinigų neturėjo, todėl skambinęs asmuo prašė sumokėti dalį pinigų. Kai ji atsakė, jog grynų pinigų visai neturi, asmuo jos paklausė, ar ji negalėtų papildyti nukentėjusio asmens telefono sąskaitą. Ji parduotuvėje nupirko „Labas“ papildymų už 400 Lt, o po to skambinusiam asmeniui telefonu sudiktavo jų kodus. Po to, supratusi, kad yra apgaudinėjama, pranešė policijai. Prie jos namų buvo surengta pasala, siekiant sulaikyti žmogų, kuris turėjo ateiti pas ją į namus ir dar pasiimti 3000 Lt. Iš telefono sąskaitos „Labas“ papildymo kvitų matyti, kad jie įsigyti 2009-11-08 (t.1 b.l.118). Iš telefono pokalbio tarp R. F. ir S. F. bei R. F. ir V.K. V. turinio matyti, kad R. F. nurodė V.K. V., jog jam reikės nuvažiuoti iki Ukmergės, kur yra viena moteris, kurią jis dar paveiks ir jam paskambins, po to R. F. kalba su nukentėjusiąja S. F. apie jos sūnų ir klausia, kaip ši praleido naktį. Šie R. F. ir V.K. V. bei R. F. ir S. F. pokalbiai telefonu rodo, kad R. F. su nukentėjusiąja S. F. bendravo iš vakaro, o V.K. V. nurodymas atsiimti pinigus duotas kitą dieną, kai R. F. dar kartą paskambino nukentėjusiajai. Šie įrodymai patvirtina nuteistojo V.K. V. poziciją, kad jis 2009-11-09 gavo R. F. nurodymą paimti iš S. F. pinigus, o apie tai, kad prieš dieną iš nukentėjusiosios buvo išvilioti papildymo kvitų kodai, nežinojo, jokių nusikalstamų veiksmų 2009-11-08 neatliko. Todėl laikytina, kad baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nepatvirtinta kaltinimo aplinkybė, kad V.K. V., bendrininkaudamas su R. F., 2009-11-08 apgaule užvaldė iš S. F. 400 Lt telefono sąskaitos papildymų ir ši aplinkybė iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytos nusikalstamos veikos šalintina. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis V.K. V. prie R. F. tęsiamos nusikalstamos veikos prisidėjo tik 2009-11-09, kai, vykdydamas gautą R. F. nurodymą, ėjo pas nukentėjusiąją paimti pinigų, tačiau nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Šie V.K. V. veiksmai kvalifikuotini, kaip pasikėsinimas įvykdyti nusikalstamą veiką, kadangi jis, gavęs iš bendrininko nurodymą, ėjo pas nukentėjusiąją pasiimti pinigų, t.y. pradėjo daryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių - pažino prie nukentėjusiosios namų pasaloje buvusį policijos pareigūną ir pabėgo.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas aukščiau išdėstytą, nustato, kad svetimo turto įgijimas apgaule iš S. F. įvykdytas šiomis aplinkybėmis: R. F. 2009-11-08, paskambinęs S. F. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs policijos komisaru Ž., pasakė, kad jos sūnus padarė eismo įvykį ir sužalojo žmogų, kuris guli ligoninėje, o S. F. paprašius leisti pakalbėti su sūnumi, R. F. teigdamas, kad perdavė ragelį jos sūnui, apsimetęs jos sūnumi pasakė, kad jam yra išmušti dantys, todėl jis neaiškiai kalba bei liepė daryti viską, ko paprašys komisaras, po to R. F., apsimetęs policijos komisaru, pasakė, kad už sužaloto asmens gydymą reikia sumokėti 11000 litų, bei paklausė, ar ji tiek galinti sumokėti, nukentėjusiajai S. F. atsakius, kad grynųjų pinigų namie neturi, turi tik kreditinę kortelę, R. F. paprašė, kad ji sumokėtų bent dalį pinigų, o kitą dieną sumokėsianti likusią dalį, tačiau nukentėjusiajai pasakius, kad neturinti pinigų, jis, R. F., paprašė papildyti nukentėjusiojo avarijos metu žmogaus telefono sąskaitą, S. F. sutikus, R. F. liepė visą laiką kalbėtis su juo ir nepadėti ragelio, kol S. F. ėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini),, ir nupirko „Labas“ papildymus už 400 litų ir grįžusi į namus adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergė, R. F. liepimu sudiktavo papildymų kodus, bei kitą dieną, t.y. 2009-11-09 R. F., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ir Vidas K. V., veikdami bendrininkų grupėje, R. F. vėl paskambinus S. F. ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, nurodė laukti, kol atvažiuos nukentėjusiojo giminaitis pasiimti dar 3000 litų, ir netrukus Vidas K. V., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, apsimetęs nukentėjusiojo giminaičiu, eidamas pas S. F. į namus, pamatė kriminalinės policijos pareigūną, todėl pabėgo. Tokiais savo veiksmais R. F. pasikėsino apgaulės būdu užvaldyti S. F. priklausančius 3000 Lt ir apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiajai S. F. priklausančius 400 Lt bei Vidas K. V. pasikėsino apgaulės būdu užvaldyti 3000 Lt, tačiau nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
Konstatuotina, kad kaltinamojo R. F., pašalinus jo bendrininkavimo 2009-11-08 su V.K. V. aplinkybę, nusikalstamų veiksmų apimtis nekinta, jo nusikalstami veiksmai apgaule užvaldyti S. F. turtą buvo tęstiniai, padaryti vieninga tyčia, todėl tiek įgijimas apgaule nukentėjusiajai priklausančio 400 Lt vertės turto, tiek jo kartu su bendrininku pasikėsinimas įgyti apgaule nukentėjusiosios turtą, esant vieningai tyčiai, teisingai kvalifikuoti kaip baigtas sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Gi Vido K. V. veiksmai perkvalifikuotini iš BK 182 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d. , 182 str. 1 d. Nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Apelianto V.K. V. argumentas, kad jo veiksmai S. F. atžvilgiu turi būti kvalifikuoti, kaip rengimasis daryti nusikaltimą, nepagrįstas.
Pagal BK 21 straipsnį rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Tuo tarpu pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką BK 22 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas kaip tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto V.K. V. veiksmai – susitarimas su R. F. dėl pinigų iš S. F. paėmimo – galėjo būti vertinami kaip rengimasis padaryti veiką, jei jie nutrūktų šioje stadijoje. Tačiau įvykiai vystėsi toliau ir jis (V.K. V.) pradėjo daryti nusikalstamus veiksmus - pagal bendrininko nurodymą ėjo pas nukentėjusiąją atsiimti pinigų, tačiau neatsiėmė, nes pažino pasaloje prie nukentėjusiosios buto buvusį policijos pareigūną ir pabėgo, t.y. nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. V.K. V. argumentas, kad jis prie nukentėjusiosios namų net nesiruošė eiti, nes jo nukentėjusioji turėjo laukti benzino kolonėlėje, jokiais bylos duomenimis nepagrįstas, šios aplinkybės pats nuteistasis nenurodė ir pirmos instancijos teisme. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, V.K. V. apeliaciniame skunde nepagrįstai prašo šiuos jo veiksmus laikyti savanorišku atsisakymu vykdyti nusikaltimą, teigdamas, kad pasaloje buvę policijos pareigūnai jo neturėjo dėl ko sulaikyti, nes jis nusikaltimo nedarė, apie jo ruošimąsi daryti nusikaltimą, jie sužinojo, tik grįžę į policijos komisariatą ir išklausę telefoninių pokalbių įrašus. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, atliekant telefoninių pokalbių pasiklausymo veiksmus, buvo gauta informacija apie R. F. ir nukentėjusiosios S. F. pokalbį, siekiant apgaule įgyti jos turtą, apie S. F. nupirktus mobiliojo ryšio papildymų „Labas“ kvitus ir asmenį, turėjusį ateiti pas nukentėjusiąją kitą dieną atsiimti pinigų. Dėl to prie nukentėjusiosios namų buvo surengta pasala, tačiau nieko sulaikyti nepavyko. Nesulaikymo priežastys paaiškėjo iš tolesnių telefoninių pokalbių įrašų - turėjęs ateiti asmuo atpažino pasaloje buvusį policijos pareigūną. Todėl laikytina, kad V.K. V. neteisingai, jam naudinga linkme traktuoja byloje esančiais ir pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes.
Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pripažįstamas pagrįstu apelianto V.K. V. apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįstai iš jo solidariai su R. F. priteistos 400 Lt sumos nukentėjusiosios S. F. naudai ir S. F. civilinis ieškinys dėl 400 Lt turtinės žalos atlyginimo priteistinas vien tik iš nuteistojo R. F..
Apelianto V.K. V. argumentas dėl neteisingai priteistų E. V., A.I. B. civilinių ieškinių nepagrįstas. Baudžiamajame procese asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti nusikalstamą veiką padariusiam (kaltinamam, įtariamam) asmeniui civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnio 1 dalis). E. V., A.I. B. šioje byloje pripažinti nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais (BPK 110 straipsnio 1 dalis). Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas E. V., I. B. civilinių ieškinių klausimą išsprendė, vadovaudamiesi BPK 115 straipsniu. Nustačius priežastinį ryšį tarp R. F., V.K. V. padarytų nusikalstamų veikų ir E. V., A.I. B. patirtos žalos, teismas teisingai taikė minėtas BPK nuostatas. Žalos dydis yra faktinė aplinkybė, kurią teismas nustato, vertindamas bylos duomenis, turinčius reikšmės šio klausimo išsprendimui. Minėtų nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dydis nustatytas, remiantis nuosekliais nukentėjusiųjų E. V., I. B. parodymais, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais (t.1 b.l. 87, 88-91). Apelianto V.K. V. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu susipažinęs su telefoninių pokalbių turiniu, sužinojo, jog A.I. B. padiktavo ne 5000 Lt sumos, o 4800 Lt sumos pinigų kupiūrų numerius, neduoda pagrindo paneigti nuoseklių nukentėjusiojo A.I. B. parodymų, kuriuose jis be kita ko nurodė, jog, diktuodamas telefonu pinigų kupiūrų numerius, galėjo suklysti, nes labai jaudinosi, tačiau atėjusiam asmeniui tikrai atidavė 5000 Lt. Taip pat ir dėl nukentėjusiosios E. V. apeliantas V.K. V. nurodo, kad jis, iš E. V. gautą pinigų sumą nusinešęs į banką, sužinojo, kad yra ne 12000 Lt, o 11000 Lt. Gi nukentėjusioji E. V. nuosekliais parodymais nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kategoriškai teigė, kad atėjusiam pasiimti pinigų asmeniui ji atidavė 12000 Lt, tai ji parašė pas ją likusiame sąsiuvinyje, kur nurodė perduodamų pinigų kiekį ir jų paskirtį, atėjęs atsiimti pinigų asmuo pasirašė. Pažymėtina, kad visi nuo nuteistųjų veiksmų nukentėję, tame tarpe E. V. ir A.I. B., yra vyresnio amžiaus asmenys, kurie paprastai tiksliai žino, kokią pinigų sumą turi ir kokią sumą, būdami paveikti panaudotos apgaulės apie su jų artimaisiais atsitikusią nelaimę, gali atiduoti, jų įsitikinimu, problemos išsprendimui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais apie atiduotų pinigų sumų dydį. Tokiu būdu konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo E. V., A.I. B. civilinių ieškinių išsprendimo prieštarauja bylos medžiagai bei teismo nuosprendžio turiniui.
Apelianto V.K. V. apeliacinio skundo argumentas dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo taip pat nepagrįsti. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nuteistasis V.K. V. reiškė nušalinimą prokurorui, motyvavęs, kad vienos iš nukentėjusiųjų dukra dirba policijoje, su ja bendravo prokuroras, jis pateikė kaltinimus, įvykdžius veikas organizuotoje grupėje, nesant tam įrodymų, be to, jis neskundė ankstesnės sudėties teismo nuosprendžio, kuris pagal V.K. V. skundą buvo panaikintas ir byla buvo perduota nagrinėti iš naujo. Teismas nušalinimo klausimą išsprendė baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Teisėjo šališkumo klausimą pats nuteistasis iškėlė tik apeliaciniame skunde, būdamas nepatenkintas priimtu nuosprendžiu. Tai, jog skundžiamą nuosprendį priėmusi teisėja iš naujo nagrinėjo bylą, apeliacinės instancijos teismui panaikinus byloje teisėjo, tuo metu laikinai ėjusio teismo pirmininko pareigas, priimtą nuosprendį, negali būti vertinama kaip aplinkybė, patvirtinanti galimą teisėjo šališkumą ir nesudaro BPK 58 str. numatytų nušalinimo pagrindų. Patikrinusi šią bylą, jokių kitų esminių BPK pažeidimų teisėjų kolegija taip pat nenustatė.
Apeliantas V.K. V. apeliaciniame skunde kelia jam paskirtųjų bausmių pagrįstumo klausimą, prašo atsižvelgti į tai, kad jis civilinių ieškinių atlyginimui į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo atitinkamą pinigų sumą, dėl to nukentėjusieji prašė jo griežtai nebausti; jis turi šeimą, jo žmona ir sūnus turi sveikatos negalią, yra reikalingi jo pagalbos. Taip pat jis prašo atsižvelgti į jo atsakomybę švelninančias aplinkybes, į tai, kad jo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs.
N. R. F. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 3 d. padarymo, tačiau prašo jam paskirti mažesnę bausmę. Teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai neįskaitė penkių mėnesių, kuriuos jis buvo suimtas pagal 2011-05-11 teismo nuosprendį, panaikintą 2011-11-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, bylą perduodant nagrinėti iš naujo, be to, laikotarpiu nuo 2011-11-11 iki 2012-01-10 jam laisvė buvo atimta neteisėtai.
Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sankcija už šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmeniui numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Įvertinusi nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus dėl bausmių skyrimo ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems V.K. V. ir R. F. bausmę, laikėsi BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei BK 56 str. nuostatų dėl bausmių skyrimo recidyvistams, t.y. asmenims, turintiems neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, bei pagrįstai už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., parinko laisvės atėmimo bausmes, o R. F. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 3 d., parinko arešto bausmę.
Parinkdamas bausmių dydį, pirmos instancijos teismas įvertino nuteistųjų atsakomybę lengvinančias aplinkybes - kad jie prisipažino, padarę nusikalstamas veikas, ir nuoširdžiai gailisi, gera valia atlygino žalą nukentėjusiesiems, taip pat atsižvelgė į jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę - kad jie nusikalto bendrininkų grupėje. Taip pat teismas įvertino, kad abu nuteistieji yra ne kartą teisti, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, V.K. V. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė netrukus po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, R. F. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, bei, paleistas iš laisvės atėmimo vietos, padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas, todėl pagrįstai laikė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Nors pirmos instancijos teismas V.K. V. atžvilgiu neteisingai nurodė, kad jo nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių, kai jos baudžiamojo įstatymo yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), laisvės atėmimo bausmių dydis pirmos instancijos teismo ir taip buvo parinktas mažesnis, nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. R. F. už padarytas nusikalstamas veikas parinktas laisvės atėmimo bausmių dydis mažesnis, nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, taip pat arešto bausmė, todėl dar labiau švelninti paskirtąsias bausmes nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, iš skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytos nusikalstamos veikos apelianto V.K. V. atžvilgiu pašalinama 2009-11-08 turto įgijimo apgaule iš S. F. aplinkybė ir jo, bendrininkaujant su R. F., 2009-11-09 įvykdyti nusikalstami veiksmai S. F. atžvilgiu perkvalifikuoti į nebaigtą nusikalstamą veiką, jam už šią veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė švelnintina sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės ribose. Taip pat nuteistajam R. F., iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytos nusikalstamos veikos pašalinus bendrininkavimo su V.K. V. 2009-11-08 turto įgijimo apgaule iš S. F. epizode aplinkybę, bausmė švelnintina sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės ribose. Atitinkamai keistinos ir galutinės V.K. V. ir R. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistojo R. F. skundo argumentas, kad jam nepagrįstai neįskaityti penki mėnesiai, kuriuos jis buvo suimtas pagal pirmos instancijos teismo nuosprendį, kuris buvo panaikintas dėl teismo šališkumo, nepagrįstas.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tuo metu, kai Ukmergės r. apylinkės teismas priėmė 2011-05-11 nuosprendį R. F. atžvilgiu, jis atlikinėjo ankstesniu 2008-02-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurią pabaigė atlikti 2011-09-29, todėl laikotarpis nuo 2011-05-11 iki 2011-09-29 yra paminėtu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis. Laikotarpis nuo 2011-09-29 iki 2012-01-10 į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką yra įskaitytas. Nuteistojo R. F. keliamas klausimas dėl jo laikymo laisvės atėmimo vietoje laikotarpiu nuo 2011-11-11 iki 2012-01-10 nepagrįstumo nėra šios bylos dalykas, nuteistojo teisės gali būti ginamos civilinio proceso tvarka per žalos atlyginimo institutą.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2p., 3p., 4p.,
n u s p r e n d ė:
Vido K. V., R. F. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti.
Pašalinti iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybę, kad Vidas K. V. 2009-11-08 apgaule įgijo iš S. F. 400 Lt telefono sąskaitos papildymų ir kad ši nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje.
Vido K. V. nusikalstamus veiksmus dėl 2009-11-09 turto įgijimo apgaule iš S. F. perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. bei paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., Vidui K. V. šiuo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 3(trejiems) metams 10 mėnesių.
R. F. už nusikalstamą veiką pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl S. F. turto įgijimo apgaule paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., R. F. šiuo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., R. F. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 4 mėnesiams.
N. S. F. 400 Lt civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui priteisti iš R. F..
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Jolanta Čepukėnienė
Teisėjai Sigita Bieliauskienė
Algimantas Valantinas