Baudžiamoji byla Nr. 1-2694-1034/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27529-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS
ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Survilos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje R. T. (R. T.), gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, šiuo metu nedirbantis, Lietuvoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje,
n u s t a t ė :
R. T. 2018 m. birželio 10 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), apie 22.51 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Čekija), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,94 promilės etilo alkoholio).
Šiais savo veiksmais R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
R. T. apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad psichikos ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, nėra registruotas psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje, įtarimo esmę supranta, savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. 2018 m. birželio 10 d., apie 20.00 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vartojo alkoholinį gėrimą – viskį. Per maždaug 3 valandas išgėrė apie 0,7 l viskio, po to nusprendė išeiti į kiemą ir perstatyti automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jo draugas leido jam naudotis. Kieno vardu registruotas automobilis, nežino. Išėjęs į kiemą, sėdo į minėtą automobilį, į vairuotojo vietą ir važiavo. Pravažiavęs apie 10 metrų, pajuto, kad kliudė kitą automobilį. Priparkavęs automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kieme, išlipo iš automobilio ir grįžo prie apgadinto automobilio BMW. Stovėjo prie apgadinto automobilio BMW, laukdamas jo savininko, tačiau privažiavo policija. Jis papasakojo pareigūnams, kas nutiko, savo kaltės neneigė. Pareigūnai davė pūsti į alkotesterį, po to nuvežė į įstaigą, kur jam paėmė kraujo mėginį. Iš ten pristatė į policijos komisariatą (b. l. 44, 47).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. P. parodė, kad 2018 m. birželio 10 d., apie 22:49 val., būdama savo namuose, išgirdo automobilių atsitrenkimo garsą. Buto langas buvo pilnai atidarytas ir išeina į kiemą. Todėl pasižiūrėjo pro jį ir pamatė, kad nuo kieme žvyro aikštelės nuvažiuoja „Peugeot“, sidabrinės spalvos, ir pavažiavęs apie 7 metrus sustojo parkavimo vietoje. Ji visą laiką stebėjo minėtą automobilį. Nuvažiavus automobiliui, pamatė, kad aikštelėje, prie vieno iš automobilių, t. y. BMW, juodos spalvos, buvo matyti automobilio detalių. Automobilio „Peugeot“ vairuotojas, priparkavęs automobilį, išlipo iš jo ir grįžo prie apgadinto automobilio. Jis ėjo vingiuodamas, tad suprato, kad gali būti neblaivus. Todėl paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Priėjęs prie apgadinto automobilio BMW pakėlė nukritusią detalę ir grįžęs prie savo automobilio „Peugeot“, bandė ją įtaisyti į vietą. Kol atvyko į įvykio vietą policija, automobilio „Peugeot“ vairuotojas visą laiką buvo jos akiratyje. Jis rūkė, nieko negėrė. Atvykus policijos pareigūnams, operatorė pasiteiravo, ar policininkai tikrai bendrauja su įvykio kaltininku, ji patikino, kad taip. Vėliau ji parašė paaiškinimą dėl įvykio atvykusiems pareigūnams (b. l. 28).
Alkotesterio rodmenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 10 d., 23.05 val., R. T. buvo nustatytas 2,24 promilės girtumas (b. l. 55).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5649/2018(01) nurodyta, kad R. T. kraujyje, paimtame 2018 m. birželio 11 d., 00.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,94 promilės etilo alkoholio (b. l. 54).
Iš motorinės transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-22).
VšĮ „Emprekis“ duomenų išraše nurodyta, jog vidutinė automobilio „(duomenys neskelbtini) 2004 m., kaina Lietuvoje 2018 m. birželio mėnesį 1390 Eurų (b. l. 18).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
BK 281 straipsnio 7 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. T. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis R. T. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2018 m. birželio 10 d., apie 20.00 val., namuose vartojo alkoholinį gėrimą – viskį. Per maždaug 3 val. išgėrė apie 0,7 l viskio. Po to nusprendė išeiti į kiemą ir perstatyti automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jo draugas leido jam naudotis. Kieno vardu registruotas automobilis, nežino. Išėjęs į kiemą, sėdo į automobilio vairuotojo vietą ir važiavo. Pravažiavęs apie 10 metrų, pajuto, kad kliudė kitą automobilį. Priparkavęs automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kieme, išlipo iš automobilio ir grįžo prie apgadinto automobilio BMW. Stovėjo prie apgadinto automobilio BMW laukdamas jo savininko, tačiau privažiavo policija. Jis papasakojo pareigūnams, kas nutiko, savo kaltės neneigė. Pareigūnai davė pūsti į alkotesterį, po to nuvežė į įstaigą, kur jam paėmė kraujo mėginį. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir liudytojos E. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: tarnybiniai pranešimai (b. l. 5-6), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5649/2018(01) nustatyta, jog R. T. kraujyje, paimtame 2018 m. birželio 11 d., 00.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,94 promilės etilo alkoholio.
Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo R. T. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. T. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, prašo leisti atlikti bausmę savaitgaliais (b. l. 60-62).
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. T. – administracine tvarka nebaustas (b. l. 58), neteistas (b. l. 57), nedirba.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas 45 parų areštas yra teisinga ir proporcinga bausmė.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. birželio 11 d. 00.40 val. (b. l. 48) iki 2018 m. birželio 11 d. 13.45 val. (b. l. 49). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Kaltinamasis prašo leisti arešto bausmę atlikti savaitgaliais. BK 49 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, į kaltinamojo prašymą, taip pat į tai, kad kaltinamajam skiriama arešto bausmė neviršija 45 parų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas leisti kaltinamajam R. T. jam paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Kaltinamajam taip pat išaiškintina, kad jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 straipsnio 5 dalis).
Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam R. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas arešto atlikimo laikotarpiu bei 2 metams po šios bausmės atlikimo.
R. T. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50-52), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos, ir R. T. vairuotojo pažymėjimas (saugomas prie bylos viršelio) perduotinas VĮ „Regitra“, o R. T. pasas (saugomas prie bylos viršelio) gražintinas R. T. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl automobilio vertės konfiskavimo
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo R. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1390 Eur iš kaltinamojo valstybės naudai.
Kaltinamojo įvykio metu vairuotas automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ROSE COMPANY S.R.O (b. l. 20-22). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1390 Eur (b. l. 18), yra konfiskuotina iš kaltinamojo valstybės naudai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
R. T. (R. T.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 45 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. T. skirti 30 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. birželio 11 d. 00.40 val. iki 2018 m. birželio 11 d. 13.45 val. (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmę nustatyti atlikti areštinėje poilsio dienomis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. T. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Paskirti R. T. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir arešto atlikimo laikotarpiu bei 2 (dvejiems) metams po arešto bausmės atlikimo uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
R. T. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti, ir dokumentą – R. T. vairuotojo pažymėjimą, laikomą prie bylos viršelio, – perduoti VĮ „Regitra“, o R. T. Ukrainos piliečio pasą gražinti R. T..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. T. konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1390 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt eurų) valstybės naudai.
Išaiškinti R. T., kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Ramūnas Keidūnas