Civilinė byla Nr. 2A-2808-661/2014

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02592-2013-6

  Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.;121.18.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2014 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. patikslintą ieškinį atsakovui B. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikiančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. R. patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 103-106) atsakovui B. B. prašo: nustatyti sūnaus Ą. B., gim. 2011-11-04, gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo B. B. sūnaus Ą. B. išlaikymui po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo ieškinio pateikimo dienos, priteisti iš atsakovo B. B. 7300 Lt įsiskolinimą už sūnaus Ą. B. išlaikymą; ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies (t. 1, b.l. 13-14). Nurodė, kad ieškovės pateikta vaiko poreikių sąmata nepatvirtinta jokiais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais, kad buvo patirtos tokio dydžio išlaidos, išleistos tokios sumos vaistų, vitaminų, higienos priemonių pirkimui, drabužių, avalynės pirkimui. Ieškovė siekia prisiteisdama išlaikymą ne patenkinti vaiko būtinuosius poreikius, o užtikrinti vaiko išlaikymą prabangoje. Atkreipė dėmesį, kad išduotoje lopšelio-darželio „Rudnosiukas“ pažymoje nurodytas mėnesinis 1 000 Lt mokestis, kai vaikas lanko darželį visą mėnesį, tačiau Ą. darželio beveik nelanko, todėl tokio dydžio mokesčio už jį mokėti nereikia. Be to, ieškovė turėjo pasirūpinti, kad vaiko nereikėtų leisti į privačią vaikų darželio įstaigą. Nurodė ir tai, kad Vaiko išlaikymui teikdavo lėšas, pirkdavo drabužius, maistą, nes gyvenome kaip šeima, todėl negali būti priteisiamas išlaikymas nuo vaiko gimimo. Prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ieškovė turi įrodyti, kad išlaikymas vaikui nebuvo teikiamas. Kai nustojo gyventi bendrai, atsakovas yra pervedės vien pinigais 1 900 Lt, taip pat atvažiuodavo pas sūnų, atveždavo maisto, nuolat pirkdavo vaikui drabužius, avalynę. Jokio ginčo dėl to nebuvo, ieškovę tenkino toks sūnaus išlaikymas, tačiau šiuo metu ieškovui nebeleidžiama tinkamai bendrauti su sūnumi. Ieškovės prašymas priteisti didesnę išlaikymo dalį yra niekuo nepagrįstas, ji yra darbinga, gauna neblogą darbo užmokestį, tuo tarpu atsakovas neturi savo būsto, turi nuomotis butą.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje (t. 1, b.l. 1011) nurodė, kad jeigu byloje nebus įrodymų, kad atsakovas slėpė savo tikrąsias pajamas ir, kad jo turtinė padėtis yra geresnė, negu jis tvirtina, tada atsiras teisinis pagrindas skirti mažesnį išlaikymo dydį negu reikalauja ieškovė.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (t. 1, b.l. 25) nurodė, kad atsakovas B. B. gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute (naudojasi vienu kambariu), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Bute vaikui lankytis yra sudarytos tinkamos sąlygos. Atsakovo teigimu, jis rūpinasi sūnumi Ą., teikia kas mėnesį po 300 litų išlaikymą, vaikas dažnai svečiuojasi jo gyvenamojoje vietoje. Atsakovas nedirba, Vilniaus miesto darbo biržoje neįregistruotas. Atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, atsakovas sutinka sūnui kas mėnesį mokėti po 500 litų periodinių išmokų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies bei nusprendė: nustatyti nepilnamečio Ą. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove I. R.. Priteisti iš atsakovo B. B. išlaikymą nepilnamečiui sūnui Ą. B. po 700 Lt (septynis šimtus litų) kas mėnesį  periodinėmis išmokomis nuo 2013-09-18 iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas turi būti sumokėtas iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) arba kitą ieškovės nurodytą banko sąskaitą. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. R.. Priteisti iš atsakovo B. B. išlaikymo nepilnamečiui vaikui Ą. B. 2550 Lt įsiskolinimą. Kitoje dalyje ieškinį netenkinti.

Teismas sprendime konstatavo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad ieškovei tėvai padėtų išlaikyti jos vaiką jos nurodoma pinigų suma, kuri yra didesnė už jos oficialias pajamas. Todėl teismas vertino kritiškai ieškovės nurodomą vaiko išlaikymo sumą. Atsižvelgiant į vaiko amžių, jo sveikatos būklę (reikalinga papildoma sveikatos priežiūra, turi sveikatos problemų (b.l.107-108)), kad vaikas gyvena su motina, jos pajamas, į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, nėra pagrindo konstatuoti, jog yra nepajėgus teikti priteisiamą 700 Lt išlaikymą sūnui.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas B. B. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį dėl priteistų nepilnamečio Ą. B. išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, dydį, nustatant išmokos dydį 500 Lt. Pakeitus  išmokų dydį, atitinkamai sumažinti priteistą įsiskolinimą iki 2 000 Lt.

Apeliacinį skundą apeliantas grindžia tuo, kad pateikti byloje įrodymai patvirtina, kad apeliantas nedirba, yra statybininkas. Teismas sulygino atsakovo gaunamas pajamas ir mokėjimo galimybę ir padarė išvadą apie atsakovo pajamų slėpimą, neturėdamas tam jokių įrodymų. Teismas, priteisdamas išlaikymą po 700 Lt, turėjo pagrįsti, kad iš tikrųjų tokios išlaidos vaiko poreikių patenkinimui yra būtinos, tačiau priešingai, teismas sprendime nepripažino ieškovės prašomų priteisti išlaidų, nes nėra pateikta jokių įrodymų. Tai patvirtina, kad vaiko poreikiai buvo tenkinami ir ateityje gali būti tenkinami 1 000 Lt ribose, o pareiga išlaikyti savo vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės, be to, apeliantas, kaip tėvas, bendraudamas su sūnumi turės skirti ir papildomas išlaidas – pramogoms, maitinimui, kurios į priteistą sumą nebus įskaičiuojami.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apelianto skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės ieškovė, atsikirsdama į apeliacinį skundą, rėmėsi patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, pagrįstai tenkino iš dalies ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos. Pažymėtina tai, kad minimalaus išlaikymo dydžio nenustatymas nelaikytinas įstatymo spraga.

Priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo tikslas yra nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs vaiko poreikių sampratą. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Aiškindamas ir taikydamas CK 3.192 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006). Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas bei turimą turtą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nepilnamečio vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį – ieškovės darbo užmokestis yra apie 1700 Lt neatskaičius mokesčių, ieškovė nekilnojamojo turto ir savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (t. 1, b.l. 71-75). Atsakovas SoDra 2014-05-15 duomenimis nedirba, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių taip pat neturi (t. 1, b.l. 67-70, 80-81). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pajamos yra apie 400-600 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius atsakovo paaiškinimus įvertino kritiškai, nes atsakovas teigė galintis mokėti 500 Lt išlaikymą, todėl darytina išvada, jog jo mėnesio pajamos yra didesnės. Pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad šalių sūnaus Ą. B., gim. 2011-11-04, turi sveikatos problemų, dažnai serga (t. 1, b.l. 107-108, 110-114). Šiuo metu ieškovė su sūnumi gyvena nuomojamame bute.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad atsakovas yra statybininkas, darbingas asmuo. Juo labiau, kad pagal oficialius Statistikos departamento duomenis Statybų darbų apimtis didėjo. Išankstiniais duomenimis, per 2013 m. statybos įmonės savo jėgomis atliko darbų už 7,2 mlrd. litų, tai 10,2 procento daugiau nei 2012 m. Pastatų statybos darbų atlikta 17,2 procento, o inžinerinių statinių statybos darbų – 4,3 procento daugiau nei 2012 m. Atitinkamai, vertinant tai jog atsakovo profesija šiuo metu yra paklausi darbo rinkoje, atsakovas pajėgus mokėti 700 Lt kas mėnesį sūnaus išlaikymui.

Dėl įsiskolinimo išlaikyti nepilnametį vaiką priteisimo

Atsakovas taip pat prašo sumažinti  jam priteistą 2 500 Lt įsiskolinimą sūnui. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Todėl ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą (žr. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą A. Č. v. G. K. byloje; bylos Nr. 3K-3-23/2004m.,nutartis paskelbta Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 21, p. 29-32).Įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teismų praktikoje įtvirtinto priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi – vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžiu, kuris nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad minėtu laikotarpiu ieškovas vaiko išlaikymui ieškovei pervedė iš viso 2200 Lt (t. 1, b.l. 117), todėl iš atsakovo pagrįstai priteista 2550 Lt išlaikymo sūnui įsiskolinimo ((1000 : 2 x 9,5) - 2200).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r ė :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                          Alvydas Barkauskas

                                          Andrutė Kalinauskienė

                                          Rita Kisielienė