Civilinė byla Nr.2- 10522-615/2013

                                                                                                       (Proceso Nr. 2-69-3-06914-2013-6)

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos 117.1.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 03 d.

Kaunas

            Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjų L. O. ir R. O. pareiškimo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

            Pareiškėjai Kauno apylinkės teisme padavė pareiškimą, kuriuo prašo pakeisti pareiškėjų valdomo turto- buto, esančio (duomenys neskelbtini)- nuosavybės dalių santykį teisę į buto nuosavybę visa apimtimi nustatant L. O.. Nurodė, kad jų santuoka nutraukta 2005-12-23 teismo sprendimu, aukščiau nurodytas turtas padalintas nebuvo.

            Pareiškimą atsisakytina priimti.

            Iš pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų yra matyti, kad pareiškėjų santuoka yra nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2005-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11303-742/2005. Todėl nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2006-01-23 pareiškėjai nėra sutuoktiniai. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki santuokos nutraukimo buvo pareiškėjų bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau nutraukiant santuoką padalintas nebuvo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bendrąja jungtine nuosavybe buvusio turto nepadalijus santuokos nutraukimo metu, nuosavybės dalyviai- buvę sutuoktiniai- tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

            Tokiu būdu pareiškėjai šiuo metu nėra sutuoktiniai, o yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo po ½ dalį šio buto. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Nuosavybė yra neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tiktai įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama (Lietuvos Konstitucijos 23 straipsnis). Perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis teisę turi tiktai savininkas (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Todėl teisme negali būti priimtas ir nagrinėjamas pareiškimas, kurio dalyku faktiškai yra prašoma iš vieno savininko paimti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalį ir ją neatlygintinai atiduoti kitam asmeniui, kadangi toks reikalavimas tiesiogiai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai ir įstatymams. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

            Žyminį mokestį sumokėjusiam pareiškėjui gražintinas jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pareiškėjui išaiškintina, kad žyminį mokestį gražinti privalo Valstybinė mokesčių inspekcija, suinteresuotam asmeniui pateikus įsiteisėjusią teismo nutartį ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento originalą (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

            Pažymėtina, kad pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai nuosavybės dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalina teismas ieškinine ginčo teisenos tvarka (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). CK 4.80 straipsnis tiesiogiai nedraudžia asmenims, valdantiems bendrosios dalinės nuosavybės teise nekilnojamąjį daiktą, atsidalinti savo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu, kad vienam bendraturčiui atitektų visas nekilnojamasis daiktas, o kitam bendraturčiui atitektų kompensacija pinigais. Taip pat pažymėtina, kad CK normos nedraudžia šalims susitarti dėl bet kokio, taip pat ir simbolinio, tokios kompensacijos dydžio, jeigu dėl to bendraturčiai aiškiai išreiškia savo valią.

            Todėl pareiškėjams išaiškintina, kad jie, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantys po ½ dalį šio buto, turi teisę susitarti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu, kad vienam bendraturčiui atitektų visas nekilnojamasis daiktas, o kitam bendraturčiui atitektų bet kokio šalių sutarto dydžio, tame tarpe ir simbolinio dydžio, kompensacija pinigais ir kreiptis dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės į notarą. Be to, CK normos nedraudžia bet kuriam bendraturčiui parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje kitam bendraturčiui už bet kokią šalių sutartą kainą, arba šią dalį kitam bendraturčiui padovanoti. Jeigu tarp bendrasavininkų kiltų ginčas dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, arba dėl jiems priklausančių bendrosios nuosavybės dalių dydžio, bet kuris iš bendraturčių įgytų teisę bendra ieškinine ginčo teisenos tvarka pareikšti teisme ieškinį dėl jam priklausančios nekilnojamojo daikto dalies atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir (arba) dėl CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijimo (CPK 137 straipsnio 3 dalis).

            Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 290- 291 straipsniais,

n u t a r i a:

            Atsisakyti priimti pareiškėjų L. O. ir R. O. pareiškimą ir pareiškimą, kartu su pateiktais priedais, išskyrus pirmąjį pareiškimo egzempliorių su ant jo esančiu gavimą teisme patvirtinančiu spaudu, gražinti jį padavusiems asmenims.

            Gražinti R. O., a/k (duomenys neskelbtini) sumokėtą žyminį mokestį- 143 Lt.

            Pareiškimo priedus pareiškėjams gražinti juos siunčiant žyminį mokestį sumokėjusiam pareiškėjui R. O..

             Pareiškėjams išaiškinti, kad jie, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantys po ½ dalį šio buto, turi teisę susitarti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu, kad vienam bendraturčiui atitektų visas nekilnojamasis daiktas, o kitam bendraturčiui atitektų bet kokio šalių sutarto dydžio, tame tarpe ir simbolinio dydžio, kompensacija pinigais ir kreiptis dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės į notarą. Be to, CK normos nedraudžia bet kuriam bendraturčiui parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje kitam bendraturčiui už bet kokią šalių sutartą kainą, arba šią dalį kitam bendraturčiui padovanoti. Jeigu tarp bendrasavininkų kiltų ginčas dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, arba dėl jiems priklausančių bendrosios nuosavybės dalių dydžio, bet kuris iš bendraturčių įgytų teisę bendra ieškinine ginčo teisenos tvarka pareikšti teisme ieškinį dėl jam priklausančios nekilnojamojo daikto dalies atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir (arba) dėl CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijimo.

            Siųsti pareiškėjams nutarties patvirtintas kopijas.

            Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                       Mindaugas Plučas