Civilinė byla Nr. 3K-3-9/2006

Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. sausio 4 d.

Vilnius             

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Aloyzo Marčiulionio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui F. A. K. dėl žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu, atlyginimo; trečiasis asmuo – UADB „Baltijos garantas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. R. 2004 m. liepos 29 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad 2001 m. liepos 29 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atsakovas F. A. K., vairuodamas automobilį „Volkswagen Jetta“, (valst. Nr. duomenys neskelbtini), lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį ir partrenkė bei sužalojo ieškovą, bėgusį kairiuoju važiuojamosios kelio dalies pakraščiu ta pačia kryptimi. Ieškovas dėl šio eismo įvykio patyrė turtinės ir neturtinės žalos, kuri reiškėsi dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu. Ieškovas, remdamasis CK 6.245, 6.246 ir 6.250 straipsniais, prašė teismo priteisti iš atsakovo 1072,58 Lt negautų pajamų (darbo užmokesčio), 78 Lt gydymosi išlaidų, 30 000 Lt neturtinės žalos – iš viso 31 150,58 Lt. Atsakovas, remdamasis CK 6.250 straipsniu, 6.253 straipsnio 5 dalimi, 6.254 ir 6.282 straipsniais, prašė teismo atmesti ieškovo ieškinį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 1150,58 Lt nuostolių ir 8000 Lt neturtinės žalos. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovą sužalojo didesnio pavojaus šaltinis, lengvasis automobilis, kurio savininkas ir valdytojas eismo įvykio metu buvo atsakovas. Ta aplinkybė, kad atsakovas nebuvo nubaustas už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą baudžiamąja ir administracine tvarka, neatleidžia atsakovo nuo civilinės deliktinės atsakomybės už nukentėjusiajam padarytą žalą. Baudžiamojoje ir administracinėje bylose šalių paaiškinimais ir kitais bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas laikėsi svarbiausių pėsčiojo pareigų, nustatytų KET 5.1 ir 5.2 punktuose, t. y. bėgo kairiąja kelio puse važiuojamosios dalies pakraščiu priešais transporto priemonių judėjimo kryptį, todėl ieškovo elgesys neturi būti kvalifikuojamas kaip didelis neatsargumas. Visą laiką ieškovui bėgti kelkraščiu nebuvo galimybės, nes kelias buvo apžėlęs krūmais. Paprastas neatsargumas neturi teisinės reikšmės atsakovo atsakomybei ir nėra pagrindas atleisti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją nuo deliktinės atsakomybės (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas nesvarstė CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyto nuostolių mažinimo pagrindo. Eismo įvykio metu ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. buvo sužalota jo sveikata, todėl atsakovas privalo atlyginti visus tiesioginius ieškovo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovo negautą darbo užmokestį ir gydymosi (protezų pirkimo) išlaidas įrodo ieškovo darbdavio pažyma apie ieškovo darbo užmokesčio ir gautos pašalpos skirtumą bei ramentų pirkimo PVM sąskaita faktūra. Priteisdamas 8000 Lt neturtinę žalą, teismas pateikė tokius argumentus ir motyvus. Eismo įvykio pasekmės nebuvo itin sunkios, nes ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, gydymo laikotarpis taip pat nebuvo itin ilgas. Vis dėlto ieškovas 4 mėnesius buvo nedarbingas, jam padarytos plėštinės žaizdos, kaulų lūžiai, sumuštas ir nubrozdintas visas kūnas. Visa tai ieškovui sukėlė didelį fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Be to, gydymo metu ieškovas patyrė bendravimo nepatogumų. Šiuo metu ieškovas yra visiškai darbingas ir buvę sužalojimai neturi neigiamos įtakos jo profesinei veiklai. Teismas taip pat nurodė, kad iš atsakovo priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos būtų neteisinga, nes iš esmės pablogėtų atsakovo turtinė padėtis. Šią išvadą teismas pagrindė keliais motyvais. Pirma, atsakovo kaltės forma yra neatsargumas. Antra, atsakovas geranoriškai sutinka atlyginti dalį neturtinės žalos. Trečia, atsakovas yra sulaukęs pensinio amžiaus, ir, nors jis gauna pagrindinį 1242 Lt darbo užmokestį per mėnesį, nėra pagrindo tikėtis, kad jo pajamos iš esmės padidės. Ketvirta, atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, sodo sklypas ir senas automobilis.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 27 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 31 d. sprendimą pakeitė ir ieškovui priteistos neturtinės žalos dydį sumažino nuo 8000 Lt iki 4000 Lt. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 8000 Lt neturtinės žalos ir vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, netinkamai įvertino susidariusią situaciją. Kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismui, pažymėjo, kad eismo įvykio pasekmės nebuvo itin sunkios, nes gydymosi laikotarpis nebuvo ilgas, ieškovas šiuo metu yra visiškai darbingas. Ieškovas dirba stiuartu AB „Lietuvos avialinijos“, kurioje taikomi griežtesni sveikatos reikalavimai, buvę sveikatos sutrikdymai neturi neigiamos įtakos jo profesinei veiklai. Kolegija padarė išvadą, kad, nesant neturtinės žalos pasekmių, ieškovo patirti dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas, bendravimo apribojimas gali būti įvertinti ne didesne negu 4000 Lt suma. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 8000 Lt suma turi būti mažinama pusiau, nes ji yra nepagrįstai didelė, nesant vieno iš pagrindinių neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijų – sveikatos sutrikdymo pasekmių profesinei veiklai. Kolegija taip pat nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki, jo gaunamas darbo užmokestis yra pakankamas jam pragyventi ir išlaikyti butą, tačiau, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprendė, jog teismo priteista 8000 Lt suma apeliantui yra itin reikšminga, nes jis yra sulaukęs pensinio amžiaus, jo poreikiai yra ne tik maitintis, išlaikyti butą, apmokėti komunalines paslaugas, bet ir gydytis nuo chroniškų ligų, įsigyti vaistų ir kt. Dėl to šis faktas yra taip pat svarbus vertinant neturtinės žalos dydžio pagrįstumą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartį, Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija ignoravo tai, kad ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas neatsižvelgė į ieškovui padarytą sužalojimų pobūdį (plėštinės žaizdos nugaroje, sulaužyti blauzdikaulis ir šeivikaulis, sumuštas ir nubrozdintas visas kūnas, dėl šių žaizdų ieškovas operuotas skubos tvarka, o sužalojimai laikytini sukėlusiais ilgalaikį sveikatos sutrikimą). Kolegija nepakankamai įvertino aplinkybę, kad ilgą laiką po sužalojimo labai apribotos ne tik ieškovo bendravimo ir judėjimo galimybės, bet ilgesnį laiką ieškovas negalėjo atlikti paprasčiausių veiksmų – rūpintis savimi, maitintis ir kt. Teismas taip pat neįvertino, kad ieškovas patyrė didesnių dvasinių išgyvenimų dėl to, kad jo artimieji giminaičiai dėl jo išgyveno dvasinį skausmą. Teismas neteisingai traktavo 4 mėnesių gydymosi laikotarpį kaip neilgą, nors šis laikotarpis yra neabejotinai ilgas. Ilgas gydymo laikotarpis reiškia, kad sužalojimai buvo sunkūs. Teisėjų kolegija neįvertino to, kad po eismo įvykio atsakovas nesiekė atlyginti arba bent sumažinti ieškovui padarytos žalos, o neturtinę žalą savo veiksmais tik didino (procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu atsakovas ne kartą nurodė, kad dėl eismo įvykio kaltas pats ieškovas).
2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi Nr. 2K-474/2004, priimtoje baudžiamojoje byloje, asmenims, patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimis Nr. 3K-7-255/2005 ir 3K-3-371/2003, priimtomis civilinėse bylose, asmenims, patyrusiems sunkų sveikatos sužalojimą, priteisė atitinkamai 114 000 Lt ir po 200 000 Lt. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi sumažintas neturtinės žalos dydis (iki 4000 Lt) visiškai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir yra neproporcionalus minėtomis nutartimis priteistiems neturtinės žalos dydžiams.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ieškovas stacionariai gydėsi tik 9 dienas. Po viso gydymo kurso jokių pasekmių neliko. Atsakovas nesutiko su kasatoriaus teiginiu, kad atsakovas nesiekė atlyginti ieškovui padarytos žalos. Išsprendus bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovas sumokėjo ieškovui visas teismo priteistas sumas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

2001 m. liepos 29 d. atsakovo F. A. K. vairuojamas automobilis, atliekant lenkimo manevrą, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir partrenkė ieškovą, bėgantį ta pačia kryptimi priešingos eismo juostos kelkraščiu. Bėgdamas kelkraščiu, ieškovas laikėsi svarbiausių pėsčiojo pareigų, nustatytų KET 5.1 ir 5.2 punktuose, – bėgo kairiąja kelio puse važiuojamosios dalies pakraščiu, priešais transporto priemonių judėjimo kryptį, o toje vietoje, kur kelias apžėlęs krūmais, bėgo važiuojamąja kelio puse. Dėl eismo įvykio atsakovas nebuvo nubaustas nei administracine, nei baudžiamąja tvarka. Šio eismo įvykio metu ieškovui nesunkiai sutrikdyta sveikata. Ieškovas patyrė turtinės (gydymo išlaidos, negautos pajamos) ir neturtinės (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, laikinas bendravimo galimybės apribotas, laikinas nedarbingumas) žalos. Byloje kilo klausimas dėl padarytos turtinės žalos dydžio nustatymo. Šiuo metu ieškovas yra visiškai darbingas. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 1150,58 Lt turtinės žalos ir 30 000 Lt neturtinės žalos – iš viso 31 150,58 Lt.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Tačiau kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su priteistos neturtinės žalos dydžiu (pirmasis kasacinio skundo argumentas). Teismai, vertindami neturtinę žalą pinigais, privalo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.282 straipsnyje nustatytais atlygintinos žalos mažinimo kriterijais. Ar nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovavosi šiais kriterijais, ar ne ir dėl to pažeidė teisės normas, yra teisės klausimas. Tačiau įvertinti neturtinę žalą ir nustatyti neturtinės žalos dydį, vadovaujantis minėtais kriterijais, yra fakto klausimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi neturtinės žalos įvertinimo kriterijais ir nepažeidė teisės normų, kuriose nustatyti šie kriterijai. Kasatorius nurodo, kad teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, ir  nekvestionuoja to, kad bylą nagrinėjęs teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais. Vadovaujantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu darytina išvada, kad kasatoriaus ginčijamų faktinių bylos aplinkybių įvertinimas nėra kasacijos dalykas. Dėl šių motyvų teisėjų kolegija pirmąjį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasatoriaus nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Taigi kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje Nr. 2K-474/2004 nustatė, kad kaltininkė, neblaivi vairuodama automobilį ir važiuodama per nelygiareikšmių kelių sankryžą, nepraleido pagrindiniu keliu iš dešinės pusės važiuojančio automobilio, su juo susidūrė, pastarasis užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė pėsčiąsias. Eismo įvykio metu buvo sutrikdyta pėsčiųjų ir antrojo automobilio vairuotojos sveikata. Eismo įvykio kaltininkė buvo pripažinta kalta  ir nuteista laisvės atėmimu. Taigi šios bylos faktinės aplinkybės nėra iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nes šiuo atveju atsakovas nebuvo nubaustas baudžiamąja ir administracine tvarka.

Minėta, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijais, atsižvelgė į visų įstatyme nurodytų kriterijų visumą. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teisėjų kolegija nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 3K-3-371/2003 ir išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 3K-7-255/2005 nustatytos CK 6.250 straipsnio 2 dalies taikymo praktikos. Nagrinėjamos bylos ir bylų, kuriose priimtos nutartys Nr. 3K-3-371/2003 ir Nr. 3K-7-255/2005, faktinės aplinkybės, kurios yra pagrindas nustatyti konkretų neturtinės žalos dydį, yra skirtingos.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui F. A. Katinui iš ieškovo V. Ravaičio 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.