Civilinė byla Nr. e2-520-1025/2024

Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00526-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.2.6.; 2.1.2.4.2.7; 2.6.20.4; 2.6.2.1;

2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.4.1.11.4.3; 3.4.1.11.4

(S)

 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 24 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

sekretoriaujant Mildai Gricienei, Agnei Valentukonei, Indrei Grublienei,     

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mirigita“ atstovui advokatui Sigitui Čepui,

atsakovės UAB „Neringos valda“ atstovams vadovui R. Z., advokatui Aivarui Velučiui,   

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mirigita“ ieškinį atsakovei UAB „Neringos valda“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Neringos valda“ priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

 

Teismas

 

nustatė:

 

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 5 445,00 Eur skolos, 8 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

1.1.       Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2022-05-28 sudarė su pirkėja J. J. preliminarią būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo. Pagal atsakovės            2022-06-09 PVM sąskaitą-faktūrą NV22 Nr. 403 pervedė atsakovei 5 445,00 Eur už tarpininkavimą parduodant nekilnojamąjį turtą. Pirkėja J. J. 2023-02-17 pateikė pretenziją, prašydama grąžinti 150 000,00 Eur avansą ir sumokėti 50 000,00 Eur baudą. 2023-03-02 su  pirkėja J. J. sudarė taikos sutartį, pagal kurią grąžino 150 000 Eur avansą, o pirkėja J. J. atsisakė nuo reikalavimo dėl 50 000,00 Eur baudos. 2023-03-23 su atsakove sudarė sutartį, pagal kurią susitarė, kad atsakovė grąžins 5 445,00 Eur dalimis iki 2023-05-01. 2023-05-18 išrašė atsakovei debetinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DEB23/05/18 už nesuteiktą tarpininkavimo paslaugą 5 445,00 Eur sumai. 2023-06-16 elektroniniu laišku pareikalavo atsakovę iki 2023-06-23 sumokėti 5 445,00 Eur skolą, tačiau atsakovė raštu atsisakė grąžinti 5 445,00 Eur.

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023-06-30 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės 5 445,00 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 5 445,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023-06-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 667,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės naudai.

3.       Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriuo prašo panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.

3.1.       Nurodo, jog teikė ieškovei tarpininkavimo paslaugas parduodant nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini). Vykdant susitarimą, surado klientą - J. J. ieškovės statytam namui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, su kliente sutarė parduodamo daikto kainą už 1 500 000,00 Eur. Susitarimui įtvirtinti buvo pasirašyta preliminari nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią klientė ieškovei sumokėjo 150 000,00 Eur avansą. Ieškovė pagal sudarytą susitarimą įsipareigojo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas sumokėti 3 procentų dydžio, skaičiuojamą nuo parduodamo turto kainos (plius PVM), tarpininkavimo mokestį - 45 000,00 Eur plius PVM (9 450,00 Eur), viso - 54 450,00 Eur. 2022-06-09 pateikė ieškovei apmokėjimui sąskaitą už tarpininkavimo paslaugas parduodant nekilnojamąjį turtą 5445,00 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo. 2023-02-17 tarp pirkėjo ir pardavėjo (ieškovės) pasirašyta nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis buvo nutraukta. Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, kadangi ji neužbaigė namo statybų per sutartyje numatytą laikotarpį, be to ieškovė iš pirkėjos reikalavo tarpinių mokėjimų, kurie tarp šalių pasirašytoje sutartyje nebuvo numatyti. Pirkėjai dėl ieškovės kaltės nutraukus sutartį, ieškovė nepagrįstai pradėjo reikalauti grąžinti už tarpininkavimą surandant pirkėją jos planuotam parduoti nekilnojamajam daiktui sumokėtus pinigus. Tvirtina, jog pagal žodinį susitarimą su ieškove turėjo suteikti ieškovei paslaugą, t. y. surasti jos statomam gyvenamajam namui pirkėją ir pasirašyti preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau nebuvo susietas su pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties tarp ieškovės ir surasto pirkėjo pasirašymu, t. y. šio nekilnojamojo turto pardavimu. Kadangi pareigą įvykdė tinkamai, t. y. pirkėją surado, o pastarasis savo ketinimus įsigyti tuo metu dar nesukurtą nekilnojamąjį daiktą patvirtino pasirašydamas preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį, todėl įgijo teisę reikalauti sumokėti už jos suteiktas paslaugas ir ieškovė už šias paslaugas sumokėjo.

4.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirsdama į atsakovės prieštaravimus nurodo, jog šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl atsakovės tarpininkavimo, parduodant ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą ir šios sutarties sudarymo tikslas – ieškovės nekilnojamojo turto pardavimas. Ieškovė, sudarydama šią sutartį, siekė parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o atsakovė – už atitinkamą atlyginimą suteikti ieškovei paslaugą – surasti pirkėją, kuris įsigytų ieškovei priklausantį turtą, atsiskaitymas su atsakove įvyksta už turto pardavimą, o ne už pirkėjo suradimą. Šalys nebuvo susitarusios, kad ieškovė kaip nors atlygins atsakovei, jeigu pirkimo-pardavimo sandoris neįvyks dėl kieno nors kaltės, todėl kaltės klausimas neturi jokios reikšmės. Pažymi, jog niekur nėra konstatuota, kad turtas nebuvo parduotas dėl ieškovės kaltės. Priešingai, ieškovė su pirkėja J. J. 2023-03-02 sudarė taikos sutartį, kas rodo jog ieškovės kaltės nebuvo. Neįvykus pirkimo pardavimo sandoriui, sudarė su atsakove 2023-03-23 sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti už nesuteiktas paslaugas gautas lėšas (avansą) 5 445,00 Eur. Tvirtina, jog reikalavimą dėl skolos grąžinimo grindžia 2023-03-23 sutartimi, kuria atsakovė įsipareigojo grąžinti pinigus. Sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl teismas pagrįstai preliminariu sprendimu priteisė iš atsakovės skolą.  

5.       Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo tarp atsakovės ir ieškovės 2023-03-23 sudarytą sutartį dėl pinigų grąžinimo, pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. kaip atsakovės sudarytą dėl apgaulės arba CK 1.90 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudarytą atsakovei esmingai suklydus.

5.1.       Priešieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, jog 2023-03-23 sutartį dėl pinigų grąžinimo su ieškove pasirašė ieškovei nurodžius, kad nekilnojamojo daikto pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis su pirkėja nebuvo pasirašyta dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl jos nekokybiškai suteiktų tarpininkavimo paslaugų ir su ieškove sutarus, kad bendradarbiavimas tarpininkaujant parduodant ieškovės valdomą nekilnojamąjį turtą bus tęsiamas toliau. Tačiau iš tikrųjų pagal šalių žodinį susitarimą dėl tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį daiktą paslaugas suteikė kokybiškai, o pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės surasto pirkėjo nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Tvirtina, jog 2023-03-23 sutartį dėl pinigų atsakovei grąžinimo pasirašė nežinodama visų sprendimui dėl šios sutarties pasirašymo priimti reikšmingų aplinkybių, susijusių su pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties nepasirašymu ir todėl būdama ieškovės suklaidinta, kad ši sutartis nebuvo pasirašyta dėl atsakovės kaltės, o vėliau paaiškėjo aplinkybės, jog pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl ieškovės kaltės. Apie kilusius tarp pirkėjos ir ieškovės nesutarimus dėl nekilnojamojo daikto sukūrimo (statybos) terminų, taip pat kokybės, buvo informuota ieškovės 2023-02-17 elektroniniu laišku bei jo priedais pirkėjo 2023-02-17 pretenzija bei 2023-02-02 trūkstamų darbų ataskaita, tačiau šios informacijos teisingumo bei pagrįstumo nei jos pateikimo metu, nei pasirašant 2023-03-23 sutartį dėl pinigų grąžinimo, patikrinti negalėjo, kaip ir nežinojo bei negalėjo žinoti, kad būtent pretenzijoje nurodytos aplinkybės tapo preliminarios sutarties nutraukimo faktiniu bei teisiniu pagrindu. Tokia situacija susiklostė todėl, kad pirkėją šiame sandoryje atstovavęs asmuo - Š. N., kuris yra pirkėjos J. J. sūnus ir su kuriuo bendravo iki ir po preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo, nutraukė bet kokį bendravimą, o visas pastangas susisiekti ignoravo ir ignoruoja iki esamo laiko. Be to, dar vėliau, tapo žinoma, kad ieškovė reikalavo iš pirkėjos vykdyti preliminarios sutarties nenumatytas prievoles, atlikti papildomus tarpinius mokėjimus už vykdomus statybos darbus ir todėl priežastimi nutraukti preliminarią sutartį galėjo tapti ne vien pretenzijoje išvardintos aplinkybės. Ieškovė, reikalaudama sudaryti bei pasirašyti 2022-03-23 sutartį, šių aplinkybių neatskleidė, tokiu būdu jas nuslėpdama. Sutartį prašo pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą atsakovei esmingai suklydus dėl perdėto pasitikėjimo ieškovės atstovu bei kaip sudarytą esant apgaulei, t. y. priešingai šaliai neteisingai, šališkai atskleidus tik dalį sprendimui sudaryti sandorį priimti reikšmingų aplinkybių, taip pat nutylėjus reikšmingas sprendimui dėl sandorio sudarymo priimti aplinkybes. Be to, ieškovė buvo pažadėjusi, kad bendradarbiavimas su atsakove dėl tarpininkavimo paslaugų bus tęsiamas parduodant tiek aptartą, tiek ir kitus ieškovės valdytus nekilnojamojo turto objektus, tačiau ieškovei iš anksto žinant, kad šie pažadai / susitarimai nebus vykdomi. Šios aplinkybės pagrindžia, jog atsakovės valia sudaryti  2023-03-23 sutartį dėl pinigų grąžinimo buvo suformuota ydingai. Esant šalių susitarimui dėl tolesnio bendradarbiavimo, 2023-03-23 pasirašė sutartį dėl pinigų grąžinimo, tačiau ieškovė bendradarbiavimą nutraukė, o dėl tariamo įsiskolinimo priteisimo kreipėsi į teismą. Šios aplinkybės rodo, kad toks atsakovės suklydimas turi esminę reikšmę, žinodama tikrąją reikalų padėtį atsakovė tokio sandorio nebūtų sudariusi arba būtų jį sudariusi iš esmės kitokiomis sąlygomis.

6.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo priešieškiniu pareikštus reikalavimus atmesti.

6.1.       Atsikirsdama į priešieškinio reikalavimus nurodo, jog sudarant ginčijamą 2023-03-23 sutartį nebuvo sprendžiamas kieno nors kaltės klausimas, ieškovė tik paprašė grąžinti pinigus už neįvykusį pirkimo-pardavimo sandorį, o atsakovė paprašė tam laiko. Šalys 2023-03-23 sutartyje nesitarė dėl tolimesnio bendradarbiavimo atsakovei pardavinėjant ieškovės turtą. Šalys ginčijama 2023-03-23 sutartimi nekeitė šalių žodinės paslaugų sutarties dėl tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą, atsakovė toliau galėjo ir dabar galėtų ieškoti pirkėjų ieškovės turtui. Pabrėžė, jog su atsakove buvo sutarta, jog ieškovė mokės tik už faktinį turto pardavimą, o ne pirkėjo suradimą, todėl šalys ir  sudarė 2023-03-23 sutartį, pagal kurią atsakovė sutiko už nesuteiktas paslaugas gautas lėšas (avansą) grąžinti. Neslėpė jokios informacijos nuo atsakovės ir 2023­02­17 elektroniniu laišku pateikė atsakovei pirkėjos 2023­02­17 pretenziją Nr. 23/02-17/1 su 2023­02­02 ataskaita, todėl atsakovei prieš ginčijamos 2023-03-23 sutarties sudarymą buvo žinoma visa informacija dėl pirkėjos dingsties nesudaryti pagrindinės sutarties. Nesutinka su atsakove, jog turtas buvo neparduotas dėl ieškovės kaltės, nes su pirkėja 2023-03-02 sudarė taikos sutartį, pagal kurią ieškovė grąžino tik gautą avansą, tačiau nemokėjo jokių netesybų ir neatlygino bylinėjimosi išlaidų, kas rodo jog ieškovės kaltės nebuvo. Teigia, jog ieškovės žiniomis pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko, nes pirkėja persigalvojo negavusi kredito, būtent taip atsakovė pranešė ieškovei. Dėl atsakovės nurodomo tarpininkavimo paslaugų teikimo, paaiškino, jog pradėdama gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybą neketino sudarinėti būsimo namo preliminarių sutarčių, nes planavo pastatyti pastatus iki tokios būklės, kokios jie būtų pardavinėjami ir nesudarinėjo su nekilnojamojo turto brokeriais sutarčių dėl tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą. Tačiau atsakovė, žinodama apie būsimas ieškovės statybas ir pardavimus, savo iniciatyva surado (ar turėjo) pirkėją J. J., ir įkalbėjo ieškovę sudaryti su J. J. 2022-05-28 preliminarią būsimo namo pirkimo pardavimo sutartį, nesant pastatyto gyvenamojo namo. Išskyrus neįvykusį sandorį su J. J., jokio kitokio konkretaus susitarimo (žodinio ar raštiško) su atsakove neturėjo, nes nesant pastatytų gyvenamųjų namų, jų dar nepardavinėjo, todėl ir nieko negalėjo įsipareigoti atsakovei. Ieškovė yra verslininkė, kurios tikslas parduoti pastatytus pastatus, todėl tuo metu ir dabar atsakovei turint pirkėją, spręstų dėl turto pardavimo atsakovės surastam pirkėjui, tačiau atsakovė iki kreipimosi į teismą nei karto pati neišreiškė noro apžiūrėti dabartinę pastatų būklę, pasidaryti fotonuotraukų ir inicijuoti turto pardavinėjimą. Pabrėžė, jog niekada nežadėjo ir neįsipareigojo, kad būtent atsakovė turės išimtines pardavimo teises ar kitokias privilegijas dėl tarpininkavimo parduodant ieškovei priklausantį turtą. Todėl atsakovė negalėjo suklysti dėl leidimo tarpininkauti, nes išimtinio leidimo tarpininkauti atsakovė neturėjo, o draudimo tarpininkauti nėra ir nebuvo. Atsakovei, sudarant 2023-03-23 sutartį, negalėjo susiformuoti lūkesčiai, kad pinigų grąžinti nereikės.

7.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti ir preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, su priešieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti.  Papildomai dėl ieškinio nurodė, kad atsakovė tarpininkavo dėl namo pardavimo, su atsakove rašytinė tarpininkavimo sutartis nebuvo sudaryta, šalis siejo žodinė sutartis. Atsakovei suradus pirkėją buvo sudaryta preliminari sutartis. Tačiau sandoris dėl namo pardavimo neįvyko, todėl pareikalavo atsakovės grąžinti gautą dalį mokesčio už tarpininkavimą ir šalys sudarė           2023-03-23 sutartį, kurioje šalys atskleidė savo valią, jog sandoris turėjo įvykti, tačiau jis neįvyko, atsakovė sutartį pasirašė ir atsakovė sutiko grąžinti avansą, kuris buvo sumokėtas tarpininkui, tačiau savo pareigos neįvykdė. Ieškovės atstovas, atsikirsdamas į priešieškinį, papildomai nurodė, jog atsakovė neįrodė kokiu būdu ieškovė tyčia ją suklaidino. Atsakovei niekada nebuvo draudžiama vykdyti tarpininkavimo paslaugas ir pardavinėti namus, ir šiuo metu leidžiama. O kai kilo konfliktas dėl pinigų negrąžinimo, atsakovė pati vienašališkai nusprendė bendradarbiavimo nebetęsti. Esminio suklydimo nėra, sutartis yra aiški, grąžinti pinigus, numatytas grafikas, apie užskaitymą jokio susitarimo nebuvo, o savo teisių ir pareigų netinkamas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu. Atsakovė veikia ilgą laiką, analogiškus sandorius sudaro ne pirmą kartą, atsakovės vadovas puikia suprato sutartį, jog pinigus turi grąžinti. G. K. yra ieškovės akcininkas, o A. B. - direktorius. Atsakovės 2023-03-31 elektroninį laišką gavo kartu su atsakovės pasirašyta 2023-03-23 sutartimi.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti, o priešieškinį tenkinti. Atsakovės vadovas papildomai paaiškino dėl ieškinio, jog nutarė            2023-03-23 sutarties nevykdyti ir pinigų ieškovei negrąžinti, nes ieškovės akcininkas G. K. elgėsi nesąžiningai. Teigia, jog surado ieškovės statomo namo pirkėją, tačiau namo norėjo ir visus klausimus sprendė su J. sūnumi Š. N.. Su Š. N., kaip klientu, dirbo anksčiau, nes jis rinkosi greta esantį namą, tačiau jam pasiūlė įsigyti naujai ieškovės statomą namą, pats nustatė namo kainą 1 500 000 Eur, kuri pirkėjui tiko ir tuomet buvo preliminarios sutarties derinimas, todėl mano, jog tarpininkavimo darbą atliko tinkamai. 2023 m. rugpjūčio mėn. pirkėjas nurodė, jog ieškovės akcininkas K. prašo, jog būtų atlikti tarpiniai mokėjimai, pirkėjas taip pat skundėsi, jog jo namo statyba vyksta labai lėtai, o akcininko namas statomas žymiai greičiau, tai pirkėjui nepatiko. Ieškovei nespėjus namo pastatyti laiku, paruošė sutarties pratęsimą iki 2023-01-31, tačiau ieškovė nespėjo įregistruoti namo, užregistravo tik vasario mėnesį, o pateikė 2023-03-13 išrašą, kurį išsiuntė pirkėjui, o 2023-03-17 iš ieškovės gavo pirkėjo pretenziją. Pradžioje pirkėja kalbėjo, jog sumokės visą sumą savais pinigais, po to, jog 700 000 Eur savais, o dalį ims paskolą, pažadėjo jiems padaryti turto vertinimą, buvo sklandus bendradarbiavimas. Tvirtina, jog padarė viską, jog pirkimo sandoris įvyktų. Rašytinės tarpininkavimo sutarties nebuvo, tačiau kai ieškovė pradėjo vysti projektą, susitarė su ieškove dėl tarpininkavimo sąlygų - 3 proc. nuo pardavimo plius PVM, pasakė, jog parduos jos statomą namą už 1 500 000,00 Eur, susitarė, jog atveda klientą, sudaro preliminarią sutartį, o ieškovė pastato namą ir įvyksta pardavimo sandoris. Nežino kodėl pirkėja nusprendė nepirkti namo, 2023-02-21 skambino N., tačiau susiekti nepavyko. Pirkėjos pretenziją rašytą ieškovei gavo 2023-02-18, apie namo pavėluotą įregistravimą žinojo, registraciją gavo 2023-02-13. Su ieškove bendradarbiauja apie 10 metų. Pirkėjai paskolos negavo, nes nesikreipė į banką, nes turtas nebuvo įregistruotas ir negalėjo būti paruoštas turto vertinimas. Papildomai dėl priešieškinio pareikštų reikalavimų nurodė, jog 2023-03-31 siuntė laišką ieškovės atstovams B. ir K., kur nurodė, jog susitarimą pasirašo su sąlyga, jog tęs bendradarbiavimą ir tarpininkaus visų ieškovės statomų namų pardavime. Suklydo, nes pasitikėjo ieškove ir pasirašė tą sutartį, bet iš tikrųjų buvo apgautas, nes būtent dėl ieškovės kaltės namas nebuvo nupirktas. Paaiškėjo naujos aplinkybės, jog ieškovė reikalavo dalinių mokėjimų, jog yra neužbaigti darbai, laiku nebuvo namas užregistruotas. Iš pradžių sutarties neginčijo, nes planavo 5 445,00 Eur grąžinti, kadangi buvo sutarę, jog jis pardavinės likusius 3 namus, tačiau ieškovė pradėjo grasinti antstoliais ir reikalauti pinigų, todėl bendravimas nutrūko ir namų nepardavinėjo, tokį sprendimą priėmė pats. Pasirašydamas ginčijamą sutartį suprato, jog tuos pinigus ieškovei turės grąžinti, bet buvo sutartos sąlygos, jog pinigus grąžins bendradarbiaudamas projekte ir pardavęs ieškovės statomus namus. Nebuvo kalbos, jog tik gavęs pinigus iš pardavimų, grąžins. Jei ieškovės atstovas būtų elgęsis korektiškai, tai tuos pinigus būtų išmokėjęs per tam tikrą laiką, bet jis pradėjo grasinti antstoliais. Nebuvo gavęs pranešimo, jog nebegali pardavinėti namų. Antstoliais pradėjo grasinti 2023-06-05. Iki 2023-06-05 pirkėjų neieškojo, nes ieškovė neleido, nes nebuvo baigti darbai, o 2023-06-07 gavo žinutę iš ieškovės, jog galės pradėti namų prekybą. Prašė ieškovės palaukti dėl pinigų sumokėjo, nes labai sirgo. Turi aukštąjį išsilavinimą statybinė inžinerija, magistrą nekilnojamojo turto vertinimas ir vadyba. Su nekilnojamuoju turtu pardavimu dirba nuo 2005 metų, o su ieškove buvo pirmas namo pardavimas, anksčiau tik teikdavo konsultacijas ir vertinimus apie dešimt metų.

Teismas

 

konstatuoja:

 

Preliminarus sprendimas keistinas, ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.  

9.       Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

10.       Iš šalių teiktų žodinių bei rašytinių paaiškinimų, pateiktų elektroninių laiškų, nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė tarpininkavimo sutartis dėl ieškovės statomo namo ir dalies žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo, taip pat sutarta, jog ieškovė už suteiktas tarpininkavimo paslaugas sumokės atsakovei 3 procentų dydžio tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą nuo parduodamo turto kainos, statomo namo ir dalies žemės sklypo kaina 1 500 000,00 Eur.

11.       Atsakovė surado pirkėją J. J., kuri sutiko įsigyti ieškovės statomą namą ir dalį žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pirkėją atstovavo jos sūnus Š. N.. Iš 2022-05-24 elektroninio susirašinėjo tarp ieškovės ir atsakovės matyti, jog atsakovė derino preliminarios sutarties sąlygas, tiek su pirkėjos atstovais, tiek su ieškove, ieškovė, atsižvelgusi į pirkėjos siūlomas sąlygas, jas įtraukė į preliminarią sutartį. 2022-05-28 ieškovė sudarė su pirkėja J. J. preliminarią būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti žemės sklypo dalį ir nebaigtą statyti namą (83 procentų baigtumas), turtas parduodamas už 1 500 000,00 Eur, pirkėja perveda ieškovei 150 000,00 Eur avansą, o ieškovė įsipareigojo pasatyti namą iki 2023-01-10, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir sudaryti iki 2023-01-10 pagrindinę sutartį, jei nesusitars kitaip. Pirkėja sumokėjo ieškovei 150 000,00 Eur avansą.

12.       Atsakovė 2022-06-09 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą NV22 Nr. 403 už tarpininkavimą parduodant nekilnojamąjį turtą 5 445,00 Eur sumai. Ieškovė 2022-06-09 pervedė atsakovei 5 445,00 Eur.

13.       Iš pateikto elektroninio susirašinėjimo vykusio nuo 2022-10-22 iki 2022-10-25 tarp ieškovės ir pirkėjos matyti, jog šalys derino darbų eigą, sprendinių keitimą bei projektų pateikimą, taip pat ieškovė reikalavo iš pirkėjos pateikti pakeistus namo įrengimo sprendinius, jog galėtų tęsti darbus. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, jog namo kadastriniai matavimai atlikti 2022-12-30, VĮ Registru centre įregistruoti 2023-01-05, namo baigtumas 83 procentai. Iš 2023-01-06 elektroninio laiško siųsto ieškovės pirkėjo įgaliotam asmeniui Š. N. ir atsakovei nustatyta, jog ieškovė išsiuntė pranešimą dėl preliminarios sutarties pratęsimo bei pagrindinės sutarties sudarymo, iš kurio matyti, jog ieškovė informuoja pirkėją, jog namas pastatytas, atlikti kadastriniai matavimai, baigtumas 83 procentai, kadastrinė byla pirkėjai pateikta 2023-01-06, taip pat nurodoma, jog dalies darbų negali atlikti dėl meteorologinių sąlygų, dėl technologinių sprendinių, taip pat vėluoja projektinių sprendinių derinimas, nurodoma, jog iki 2023-01-24 bus įregistruota nebaigta statyba ir bus galima pasirašyti pagrindinę sutartį, taip pat teiraujamasi pirkėjo kokia data būtų jam tinkama dėl pagrindinės sutarties pasirašymo pas notarą. Iš 2023-01-05 atsakovės elektroninio laiško nustatyta, jog atsakovė išsiuntė pirkėjui suderintą kadastrinių matavimų bylą. Iš 2023-02-13 elektroninio laiško nustatyta, jog atsakovė informuoja pirkėją, jog namas įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir išsiuntė nekilnojamojo turto registro išrašą, kuris patvirtina, jog registracija atlikta 2023-02-10.

14.       Būsima statomo namo pirkėja J. J. 2023-02-17 pateikė ieškovei pretenzija Nr. 23/02-17/1, prašydama grąžinti 150 000,00 Eur avansą ir sumokėti 50 000,00 Eur baudą. Iš ieškovės 2023-02-21 atsakymo į pretenziją nustatyta, jog ieškovė pasiūlė užbaigti sandorį arba susitarti dėl avanso grąžinimo sąlygų. Tarp ieškovės ir pirkėjos kilo teisminis ginčas, kuris buvo nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme, byla Nr. e2-943-524/2023 buvo nutraukta, teismui patvirtinus tarp ieškovės ir pirkėjos J. J. sudarytą 2023-03-02 taikos sutartį, pagal kurią ieškovė grąžino pirkėjai 150 000,00 Eur avansą, o pirkėja J. J. atsisakė nuo reikalavimo dėl 50 000,00 Eur baudos priteisimo, šalys atsisakė nuo bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo.

15.       Tarp ieškovės ir atsakovės 2023-03-23 sudaryta sutartis, kuria šalys susitarė, jog atsakovė grąžins ieškovei 5 445,00 Eur dalimis iki 2023-05-01. Ieškovė 2023-05-18 išrašė atsakovei debetinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DEB23/05/18 už nesuteiktą tarpininkavimo paslaugą 5 445,00 Eur sumai. Atsakovė per nustatytą terminą pinigų negrąžino, todėl ieškovė 2023-06-16 elektroniniu laišku pareikalavo atsakovę iki 2023-06-23 sumokėti 5 445,00 Eur skolą. Atsakovė 2023-06-23 raštu atsisakė grąžinti 5 445,00 Eur.

16.       Iš atsakovės elektroninio laiško išsiųsto ieškovei 2023-03-31 matyti, jog atsakovė, atsiųsdama pasirašytą 2023-03-23 sutartį, nurodė, jog pinigus gali sumokėti per du kartus, iki 2023-05-31 ir grąžinimą atlieka su G. sutartomis sąlygomis, kad šiame projekte tęsiamas bendradarbiavimas.

17.       Ieškovė nurodo, jog sudarytos tarpininkavimo sutarties su atsakove tikslas buvo toks, jog atsakovė suranda pirkėją, kuris nuperka ieškovės statomą namą ir dalį žemės sklypo, o kadangi namas nebuvo parduotas atsakovės surastam pirkėjui, todėl atsakovė turi grąžinti ieškovės pervestą dalininį mokestį už tarpininkavimo paslaugas - 5 445,00 Eur ir tokį susitarimą šalys įformino 2023-03-23 sutartyje. Atsakovė nesutinka ir teigia, jog tarpininkavimo paslaugas atliko tinkamai, surado pirkėją, suderino preliminarios sutarties sąlygas, o pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, todėl tvirtina, jog neturi pareigos grąžinti ieškovei 5 445,00 Eur. Be to teigia, jog sudarydama su ieškove 2023-03-23 sutartį buvo ieškovės apgauta, taip pat pati sudarydama 2023-03-23 sutartį suklydo, todėl prašo sutartį pripažinti negaliojančią CK 1.91 arba 1.90 straipsnyje numatytais pagrindais.

18.       Atsižvelgiant į tai, teismas pirmiausia pasisakys dėl atsakovės ginčijamo sandorio, nes būtent remiantis šiuo sandoriu ieškovė grindžia savo reikalavimą dėl 5 445,00 Eur skolos priteisimo.

Dėl sandorio 2023-03-23 pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį (dėl suklydimo). 

19.       CK 1.90 straipsnis reglamentuoja dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

20.       Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo, nurodoma, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21.       Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Vadinasi, teismai, spręsdami dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo tirti ir vertinti CK 1.90 straipsnio taikymui pirmiau nurodytų būtinų sąlygų visumą.

22.       Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad sudarydama 2023-03-23 sutartį, kuria šalys susitarė, jog atsakovė įsipareigoja grąžinti ieškovei 5 445,00 Eur, iš esmės suklydo dėl perdėto pasitikėjimo ieškovės atstovu, kuris nurodė, jog pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, t. y. atsakovei nesuteikus ar suteikus nekokybiškai tarpininkavimo paslaugas, taip pat atsakovei tikintis šalių tolesnio bendradarbiavimo, atsakovei tarpininkaujant parduodant ieškovės statomus ir pastatytus nekilnojamojo turto objektus.

23.       Ieškovė nesutinka su tokiais atsakovės argumentais, nurodo, jog sudarant ginčijamą sutartį nebuvo sprendžiamas šalių pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo kaltės klausimas, ieškovė nėra kalta dėl pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo, atsakovei buvo pateikta pirkėjo pretenzija su ataskaita, šalys tarpininkavimo sutartimi buvo sutarusios, jog atsakovei bus mokama už faktinį turto pardavimą, o ne pirkėjo suradimą, ginčijama sutartimi nebuvo sprendžiamas tolimesnio bendradarbiavimo (tarpininkavimo) klausimas, atsakovei nebuvo suteiktas išimtinis leidimas tarpininkauti parduodant ieškovės turtą, be to ieškovė niekada nedraudė atsakovei pardavinėti turtą.

24.       Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė teikė tarpininkavimo paslaugas dėl ieškovei priklausančio turto – ieškovės statomo namo ir dalies žemės sklypo pardavimo, atsakovė surado pirkėją, ieškovė su pirkėja sudarė preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą už tarpininkavimą parduodant nekilnojamąjį turtą, kurios pagrindu ieškovė pervedė atsakovei 5 445 Eur, tačiau pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes pirkėja nutarė nebeįsigyti turto. Ieškovė ir atsakovė 2023-03-23 sudarė ginčijamą sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei 5 445 Eur dalimis iki 2023-05-01 ir taip pat šalys patvirtino, jog daugiau neturi ir neturės viena kitai jokių reikalavimų ir/ar pretenzijų susijusių su               2022-06-09 atliktu 5445,00 Eur pervedimu.  

25.       Kaip matyti iš ginčijamos 2023-03-23 sutarties preambulės šalys patvirtina, jog pirkimo pardavimo sandoris su pirkėja nebuvo sudarytas ir ieškovė reikalauja grąžinti 5445,00 Eur tarpininkavimo mokestį už parduodamą turtą, nes sandoris neįvyko, ir šalys susitaria, jog atsakovė įsipareigoja pinigus pervesti ieškovei dalimis iki 2023-05-01. Teismo vertinimu, atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį, suprato, jog šalys sandoriu patvirtina, jog pirkimo pardavimo sandoris neįvyko, todėl atsakovė įsipareigoja grąžinti iš ieškovės gautą avansą dalimis iki 2023-05-01. Apie tai, jog namo ir žemės sklypo pardavimo sandoris, ginčijamo sandorio sudarymo metu, buvo neįvykęs atsakovei buvo žinoma. Atsakovė teigia, jog nežinojo, jog sandoris neįvyko dėl ieškovės kaltės, tačiau pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu kaltės klausimas dėl pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo nebuvo keliamas, o tai rodo, jog šalims jis nebuvo svarbus, sprendžiant klausimą dėl pinigų grąžinimo. Abi šalys šiuo susitarimu patvirtino, jog sandoris, dėl kurio tarpininkavimo atsakovė teikė paslaugas, neįvyko. Kita vertus, svarbu tai, jog ieškovė iki ginčijamojo sandorio sudarymo buvo išsiuntusi atsakovei pirkėjos 2023-02-17 pretenziją ir 2023-02-02 ataskaitą, su kuria atsakovė susipažino, atsakovė teismo posėdžio metu patvirtinto, jog su pateikta pirkėjos pretenzija ir ataskaita buvo susipažinusi, atsakovei taip pat buvo žinoma apie tai, jog namo statybos darbai vėlavo ir namo registracija buvo atlikta vėliau. Svarbu ir tai, jog ieškovė nesudarė jokių kliūčių atsakovei, prieš sudarant ginčijamą sandorį, susiekti su pirkėja ar jos atstovais ir pasiaiškinti sandorio nesudarymo aplinkybes, jei atsakovei tai buvo svarbu. Atsakovė teismo posėdyje minėjo, jog gavusi ieškovės persiųstą pirkėjos pretenziją, bandė susisiekti su pirkėjos atstovu ir pasiaiškinti, tačiau pirkėjos atstovas pradėjo atsakovės vengti, į skambučius neatsiliepė, o pirkėjo advokatas nurodė, jog pirkėja priėmė sprendimą turto nebeįsigyti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog tarp ieškovės ir pirkėjos kilęs teisminis ginčas dėl sutarties nutraukimo, buvo užbaigtas taikos sutartimi, t. y. ieškovė grąžino pirkėjui avansą, o pirkėja atsisakė reikalavimo priteisti iš ieškovės baudą, šalys pasiliko prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o tai, rodo, jog abi šalys, tiek ieškovė, tiek pirkėja įsivertino savo veiksmus dėl sutarties nesudarymo, todėl laikyti, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta tik dėl ieškovės kaltės, kaip teigia atsakovė, teismas neturi pagrindo. Be to, nors atsakovė teigia, jog ji paslaugas suteikė tinkamai, tačiau kaip matyti pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, pirkėja nutraukė santykius su atsakove, vengė bet kokio kontakto, o tai suponuoja daryti prielaidą, jog galimai pirkėja nebuvo patenkinta atsakovės suteiktomis paslaugomis dėl tarpininkavimo įsigyjant iš ieškovės turtą.    

26.       Atsakovė teigia, jog pinigus būtų grąžinusi pagal susitarimą, nes tikėjosi jog šalių bendradarbiavimas, atsakovei tarpininkaujant parduodant ieškovės statomus ir pastatytus nekilnojamojo turto objektus, bus tęsiamas, tačiau ieškovės atstovui pradėjus elgtis nesąžiningai ir reikalauti grąžinti 5 445,00 Eur skolą ir grasinti antstoliais, suprato, jog suklydo ir tolimesnis bendradarbiavimas su ieškove nebevyks.

27.       Kaip matyti iš ginčijamos sutarties turinio šalys nebuvo įtraukusios sąlygos, jog atsakovė pinigus turi grąžinti, tik jei atsakovė galės pardavinėti ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. ieškovės statomus likusius tris namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kita vertus iš atsakovės pateikto elektroninio laiško išsiųsto ieškovei 2023-03-31 matyti, jog atsakovė, atsiųsdama pasirašytą ginčijamą 2023-03-23 sutartį, nurodo, jog pinigus gali sumokėti per du kartus, ir grąžinimą atlieka su G. sutartomis sąlygomis, kad šiame projekte tęsiamas bendradarbiavimas, o tai rodo, jog tarp atsakovės ir ieškovės buvo kalba apie tai, jog atsakovė galės toliau teikti tarpininkavimo paslaugas pagal žodinę tarp šalių sudarytą sutartį dėl ieškovės statomų namų pardavimo. Tačiau susitarimo, jog atsakovė pinigus grąžinis tik suradus ir pardavus ieškovės pastatytus tris namus, nebuvo, tai patvirtino ir pati atsakovė. Kita vertus ieškovės pateikti paaiškinimai taip pat patvirtina, jog ieškovė niekada nedraudė ir šiuo metu nedraudžia atsakovei teikti tarpininkavimo paslaugas, tačiau pati atsakovė elgiasi pasyviai ir nesiėmė jokių tarpininkavimo parduodant turtą veiksmų. Atsakovės teikti paaiškinimai patvirtina, jog pati atsakovė nusprendė, jog su ieškove toliau nebendradarbiaus, nes jai nepriimtinas ieškovės atstovo elgesys, nes ieškovė pradėjo reikalauti 5 445,00 Eur skolos ir grasino, jog atsakovei jų negrąžinus pagal susitarimą, bus pradėtas priverstinis išieškojimas per antstolius. Šių aptartų aplinkybių visuma rodo, jog atsakovė, pasirašydama 2023-03-23 susitarimą, suprato, jog pinigus turi grąžinti, jog pinigus turi grąžinti ne iš ieškovės statomų ir vėliau atsakovei tarpininkaujant parduodant namus gautų lėšų, atsakovė nebuvo gavusi draudimo iš ieškovės nepardavinėti jos namų, o pati atsakovė nutarė nutraukti bendradarbiavimą su ieškove, todėl pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė neteisingai suvokė sudaromą sandorį ir ji klydo dėl esminių sandorio sąlygų, nėra.

28.       Vertinant atsakovės elgesį prieš sandorio sudarymą, sandorio sudarymo metu ir po sandorio sudarymo, svarbu paminėti tai, jog atsakovė yra juridinis asmuo, verslininkė, veiklą nekilnojamojo turto srityje vykdo nuo 2005 metų, jos atstovas yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi didelę patirtį nekilnojamojo turto pardavimuose, todėl sudarydama sandorį galėjo suprasti ir įvertinti kokius įsipareigojimus ji prisiima, t. y. suprasti, jog pinigus turės grąžinti, be to teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, jog supranta šalių susitarimą, jog įsipareigojo grąžinti pinigus, o tai rodo, jog sudaryta 2023-03-23 sutartis atitiko tuo metu atsakovės valią ir atsakovė iš esmės sudarydama sandorį neklydo, jos vidinė valia sutarpo su išorine, o vėliau susiformavusi atsakovės valia nebegrąžinti pinigų, nes jos santykiai su ieškove pašlijo ir ji pati nusprendė nutraukti bendradarbiavimą, negali būti vertinamas kaip esminis suklydimas, todėl atmestinis atsakovės reikalavimas pripažinti 2023-03-23 sandorį negaliojančiu dėl suklydimo (CPK 178 straipsnis).

Dėl sandorio 2023-03-23 pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį (dėl apgaulės).

29.       CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 5 dalis).

30.       Atsakovė prašo pripažinti 2023-03-23 sutartį negaliojančią dėl apgaulės, nurodydama, jog buvo ieškovės suklaidinta, t. y. ieškovė neteisingai, šališkai atskleidė tik dalį sprendimui sudaryti sandorį priimti reikšmingų aplinkybių bei nutylėjo reikšmingas sprendimui dėl sandorio sudarymo priimti aplinkybes, nes ieškovė nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės, kaip tarpininkės kaltų veiksmų, ir neveikimo ir ieškovė nutylėjo, kad klientės sprendimas nesudaryti pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties galėjo būti priimtas dėl 2023-02-17 pretenzijoje bei 2023-02-02 ataskaitoje nurodytų aplinkybių, t. y. nekilnojamojo daikto statybos trūkumų bei vėlavimo užbaigti darbus, taip pat dėl ieškovės reikalavimų mokėti tarpinius mokėjimus, kurie nebuvo nurodyti preliminarioje sutartyje, t. y. būtent dėl ieškovės kaltės, taip pat ieškovė pažadėjo tęsti bendradarbiavimą apmokant tarpininkavimo paslaugas parduodant ieškovės valdomus nekilnojamojo turto objektus, tačiau iš anksto žinant, kad šie pažadai nebus vykdomi.

31.       Ieškovė su tokiais atsakovės argumentais nesutinka ir nurodo, jog sudarant ginčijamą               2023-03-23 sutartį nebuvo sprendžiamas kaltės klausimas, atsakovė turėjo galimybes pati įvertinti sandorio nesudarymo aplinkybes, ieškovė nėra kalta dėl sandorio nesudarymo, ginčijama sutartimi nebuvo sprendžiamas tolimesnis bendradarbiavimas dėl ieškovės statomų namų pardavimo, ieškovė nebuvo suteikusi atsakovei išimtinio leidimo tarpininkauti parduodant turtą, o draudimo tarpininkauti nebuvo ir nėra, atsakovė pati elgėsi pasyviai ir nesiėmė jokių tarpininkavimo veiksmų parduodant turtą.

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

33.       Teismas, įvertinęs atsakovės nurodomus ieškovės atliktus veiksmus, konstatuoja, jog atsakovė neįrodė ieškovės tyčinių veiksmų, jog ieškovė tyčia suklaidino atsakovę dėl esminių ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių. Pirmiausia pažymėtina, jog iki ginčijamojo sandorio sudarymo ieškovė buvo pateikusi atsakovei visą turimą medžiagą, kurią buvo pateikęs pirkėjas, t. y. pirkėjo pretenziją, pirkėjo ataskaitą, taip pat atsakovei buvo pateikti duomenys apie nekilnojamojo turto pavėluotą įregistravimą, o teismui pateiktas susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovei buvo žinoma, jog buvo kalba apie papildomus mokėjimus, tačiau ieškovė suprato, jog pirkėjas papildomų mokėjimų dėl medžiagų įsigijimo neatliks. Svarbu ir tai, jog atsakovė, gavusi visus duomenis ir turėdama pirkėjos įgalioto asmens kontaktus, taip pat jų advokato kontaktus, galėjo su jais susiekti ir pasiaiškinti visas pirkimo pardavimo sandorio nesudarymo aplinkybes. Taigi ieškovė, iki ginčijamojo sandorio sudarymo, neslėpė nuo atsakovės jokios informacijos, kurią buvo gavusi iš pirkėjos. Atsakovė teigia, jog ieškovė jai nurodė, jog pirkėjas jai minėjo, jog buvo nepatenkintas atsakovės, kaip tarpininkės paslaugomis. Taigi atsakovė sužinojusi šias aplinkybes bei abejodama ieškove, galėjo pasiaiškinti iki ginčijamojo sandorio sudarymo tiek su pirkėju, tiek su jo atstovais. Atsakovė nepateikė duomenų, jog būtų raštu ar elektroniniu paštu bandžiusi susisiekti su pirkėja, jos sūnumi ar advokatu, tikslu pasiaiškinti kokios tikrosios pirkimo pardavimo sandorio nesudarymo aplinkybės. Tai, jog atsakovė bandė susisiekti telefonu su pirkėjos įgaliotu asmeniu, bet jai nepavyko, nėra pagrindo išvadai, jog dėl to kalta ieškovė, priešingai ieškovė nuo atsakovės nesislapstė bei atskleidė atsakovei visą turimą informaciją gautą iš pirkėjos, kurią atsakovė galėjo įsivertinti prieš sudarydama ginčijamą sandorį.

34.       Atsakovė teigia, jog ieškovės atstovas iki ginčijamo sandorio sudarymo, pažadėjo tęsti bendradarbiavimą apmokant tarpininkavimo paslaugas parduodant ieškovės valdomus nekilnojamojo turto objektus, nors jau iš anksto žinojo, kad šie pažadai nebus vykdomi. Kaip jau buvo minėta, ginčijamoje sutartyje šalys nebuvo įtraukusios sąlygos dėl bendradarbiavimo, kita vertus ieškovė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį tvirtino, jog žodinė sutartis dėl tarpininkavimo su atsakove nėra nutraukta, atsakovė gali ieškoti pirkėjų ir siūlyti pirkti ieškovės pastatytus namus, draudimo atsakovei nepardavinėti ieškovės namų niekada nėra priėmusi, atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog nėra gavusi iš ieškovės draudimo ieškoti klientų ir siūlyti ieškovės parduodamus namus. Tačiau kaip matyti pati atsakovė nusprendė, jog ieškovei pagal susitarimą pareikalavus grąžinti 5 445,00 Eur avansą ir nurodžius, jog negrąžinus laiku, kreipsis į antstolius dėl išieškojimo, atsakovė nutarė, jog santykiai su ieškove toliau nebegali plėtotis. Šių aplinkybių visuma rodo, jog ieškovė neklaidino atsakovės, ginčijamo sandorio sudarymo metu, be to ieškovė, gavusi atsakovės laišką, kuriame atsakovė nurodo, jog grąžinimas bus atliekamas jei projekte bus tęsiamas bendradarbiavimas, atsakovei neigiamo atsakymo nepateikė, draudimo pardavinėti irgi nebuvo. Tačiau kaip matyti, pati atsakovė nuo ginčijamo 2023-03-23 sandorio sudarymo jokio kliento ieškovei nepasiūlė, taip pat ir iki 2023-06-16, kai ieškovė pradėjo reikalauti grąžinti pinigus bei nurodė, jog atsakovei jų negrąžinus, kreipsis į antstolius, atsakovė jokių klientų, kurie pirktų ieškovės pastatytus namus nepasiūlė.

35.       Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė ieškovės tyčinių veiksmų bei apgaulės dėl 2023-03-23 sandorio sudarymo, todėl atmestinis atsakovės reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu dėl apgaulės (CPK 178 straipsnis).

Dėl skolos priteisimo

36.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 445,00 Eur skolą, kurios pagrindas tarp šalių sudaryta           2023-03-23 sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo grąžinti 5 445,00 Eur dalimis iki 2023-05-01. Atsakovė nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu ir nurodo, jog ieškovei suteikė tarpininkavimo paslaugas tinkamai ir kokybiškai, surado pirkėją, suderino preliminarios sutarties sąlygas, o tai, jog pagrindinė sutartis nebuvo įvykdyta yra kalta pati ieškovė.

37.       Teismas nurodo, jog paslaugų sutarties samprata yra įtvirtinta CK 6.716 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Pagal šio straipsnio 3 dalį, suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.

38.       Aiškinant ir taikant atlygintinų paslaugų teikimo sutartis reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys pagal savo pobūdį, dalyką gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo. Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 64, 65 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39.       Kasacinio teismo praktikoje susitarimas dėl tarpininkavimo, parduodant nekilnojamąjį turtą, kvalifikuojamas kaip atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo rezultato sutartis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-378/2018; 2018 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-701/2018). Analogiškai vertintinas ir susitarimas dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamąjį turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-421/2023).

40.       Byloje nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo suteikti tarpininkavo paslaugas parduodant ieškovės statomą nekilnojamąjį turtą – gyvenamą namą ir dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), šalys sutarė, jog už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ieškovė sumokės atsakovei 3 procentų dydžio tarpininkavimo paslaugų mokestį, skaičiuojamą nuo parduodamo turto kainos, kuri šalių buvo sutarta 1 500 000,00 Eur, t. y. 54 450,00 Eur. Atsižvelgiant į nustatyta faktines bylos aplinkybes ieškovės ir atsakovės sudaryta žodinė sutartis kvalifikuotina kaip atlygintinų tarpininkavimo paslaugų rezultato sutartis. Tarp šalių neginčijama, jog buvo sudaryta atlygintinų tarpininkavimo paslaugų sutartis, tačiau šalys skirtingai vertina sutarties sąlygą dėl jos dalyko – siekiamo rezultato, kaip pagrindo teisei į atlyginimą už suteiktas paslaugas atsirasti. Ieškovė teigia, jog sudarydama šią sutartį siekė, parduoti atsakovės surastam pirkėjui ieškovės pastatytą namą, o atsakovė įsipareigojo surasti pirkėją, kuris įsigytų ieškovei priklausantį turtą, kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl ieškovė laiko, jog atsakovė tarpininkavimo paslaugų nesuteikė ir turi grąžinti ieškovės sumokėtą dalį tarpininkavimo mokesčio, tuo tarpu atsakovė teigia, jog ji ieškovei tarpininkavimo paslaugas suteikė, klientą surado, klientas sudarė su ieškove preliminarią sutartį, o pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovė turėjo už jos suteiktas paslaugas sumokėti ir sumokėjo.

41.       Teismas nurodo, jog tarp šalių kilus ginčas dėl sutarties turinio, šalių teisių ir pareigų apimties, turi būti aiškinama šalių sudaryta sutartis. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42.       Iš šalių teiktų paaiškinimų nustatyta, jog sudaryta atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė už suteiktas tarpininkavimo paslaugas sumokės atsakovei 3 procentų dydžio tarpininkavimo paslaugų mokestį, skaičiuojamą nuo parduodamo turto kainos, kuri šalių buvo sutarta 1 500 000,00 Eur, t. y. 54 450,00 Eur. Taigi akivaizdu, jog ieškovės tikslas, sudarant tarpininkavimo sutartį, buvo parduoti namą. Pažymėtina, jog tarpininkavimo sutartis yra rezultato sutartis, t. y. pirkėjo suradimas, kuris įsigyja namą, o preliminarios sutarties nutraukimas pagrindžia, jog tarpininkavimo sutarties rezultatas nebuvo pasiektas, nes ieškovės pastatyto namo atsakovės surastas pirkėjas neįsigijo. Taigi tarpininkavimo sutartis būtų įvykdyta, tik pasiekus rezultatą, jeigu atsakovės surastas pirkėjas būtų įsigijęs ieškovės pastatytą namą. Kadangi nebuvo pasiektas rezultatas, atsakovei neatsirado teisė reikalauti atlyginimo, kuris kaip matyti iš šalių pateiktų paaiškinimų, buvo sietinas su turto pardavimu – pirkimo pardavimo sutarties sudarymu ir parduodamo turto kaina, bet ne su preliminarios sutarties sudarymu.

43.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė namo pirkimo pardavimo sutartis, atsakovė teigia, jog sutartis nebuvo sudaryta, nes ieškovė pastatė namą su trūkumais, vėlavo dėl jo įregistravimo, reikalavo tarpinių mokėjimų iš pirkėjo, todėl pirkėja atsisakė įsigyti namą, o ieškovė teigia, jog jos kaltės nėra, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes pirkėja atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nes negavo iš banko kredito. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pirkėjai negalėjo kreiptis į banką dėl kredito gavimo, nes ieškovė dar nebuvo įregistravusi namo, todėl tai nebuvo priežastis nesudaryti pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties. Kita vertus, atsakovė nurodė, jog pirkėjas iš pradžių ketino namą įsigyti iš turimų lėšų, vėliau nutarė dalį lėšų skolintis iš banko, o tai leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog pirkėjos sprendimui neįsigyti namo galėjo turėti įtakos ir nepakankamas turėjimas piniginių lėšų bei būtinumas jų pasiskolinti iš banko. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pirkėjas, gavęs duomenis apie namo įregistravimą, pasikreipė pas ekspertus, kurie parengė trūkstamų darbų fiksavimo ataskaitą bei pateikė ieškovei 2023-02-17 pretenziją dėl avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo, ieškovė 2023-02-21 pateikė atsakymą į pirkėjos pretenziją, kuria siūlė pirkėjai derybų būdu spręsti kilusį nesutarimą, galiausiai tarp atsakovės surasto pirkėjo ir pardavėjo – ieškovės kilo teisminis ginčas dėl avanso pagal preliminarią sutartį grąžinimo bei baudos sumokėjimo, kurį pirkėjas su ieškove išsprendė taikos sutartimi, t. y. ieškovė grąžino pirkėjai avansą, o pirkėja atsisakė reikalavimo dėl baudos priteisimo, kurios reikalavo iš ieškovės, o tai rodo, jog pati pirkėja priėmė sprendimą nebeįsigyti turto iš pirkėjos bei nutraukti sandorį, o ieškovė, esant tokiam pirkėjos sprendimui, įsipareigojo grąžinti avansą. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog atsakovės surastas pirkėjas, įsivertinęs ieškovės pastatytą namą, nutarė jo nebeįsigyti, nutraukė preliminarią sutartį ir pagrindinės sutarties su ieškove nebesudaryta, tačiau tai neįrodo, jog dėl to kalta ieškovė, kaip nurodo atsakovė. Kaip jau minėta, tarpininkavimo paslaugos laikomos suteiktos, kai įvyksta pirkimo pardavimo sandoris, šio sandorio tikslas buvo parduoti turtą, o ne surasti pirkėją. Taigi tarpininkavimo paslaugų sutarties rezultatas, kuris sietinas su pagrindinės sutarties sudarymo bei turto kaina, nebuvo pasiektas ir neįvykus sandoriui tarpininkavimo mokestis nėra mokamas.

44.       Teismo vertinimu svarbu ir tai, jog abi šalys, sudarydamos 2023-03-23 sutartį, patvirtinto, jog sandoris neįvyko ir atsakovė įsipareigoja grąžinti ieškovei 5 445,00 Eur avansą, kurį buvo gavusi iš ieškovės, kai pirkėja su ieškove sudarė preliminarią pirkimo pardavimo sutartį. Akivaizdu, jog jeigu atsakovė neturėtų pareigos grąžinti šios sumos, tai ji nebūtų sudariusi tokio susitarimo. Atsakovė yra profesionali tarpininkė, jos veiklos neatsiejama dalis yra nekilnojamojo turto pardavimais, todėl atsakovė, suprasdama, jog turtas nebuvo parduotas, sudarė 2023-03-23 susitarimą, kuriuo pripažino, jog tarpininkavimo sutarties rezultatas nebuvo pasiektas, todėl jai atlyginimas už teiktas paslaugas neturi būti mokamas, todėl ji ir įsipareigojo grąžinti ieškovei 5 445,00 Eur gautą avansą.

45.       CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

46.       Tarp šalių sudaryta 2023-03-23 sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, todėl atsakovė privalo ją vykdyti, atsakovė per sutartyje nustatytą terminą iki 2023-05-01 bei papildomą ieškovės suteiktą terminą, pinigų negrąžino, todėl ieškovės reikalavimas dėl 5 445,00 Eur skolos priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovės priteistina ieškovei 5 445,00 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

47.       Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio procesinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

48.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

49.       Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

50.       Įgyvendinant 2000-06-29 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2000/35 EB, nuo 2004-05-01 įsigaliojęs 2003-12-09 Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau - Įstatymas) numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius - vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 8 procentiniais punktais (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai - specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Nurodyta Įstatymo norma yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį (pavyzdžiui, taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytas įstatymines palūkanas). Jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka Įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti Įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130. Teismų praktika. 2005, 23).

51.       Įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu procesinių palūkanų reguliavimu, tai, jog reikalavimą atsakovei, kaip verslo subjektui, pareiškė ieškovė – kitas verslo subjektas, prievolė nevykdoma pagal komercinį sandorį, todėl palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą dydis nustatytinas pagal 2004-05-01 įsigaliojusi 2003-12-09 Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, ir  ieškovei iš atsakovės priteistina 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t. y. 5 445,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023-06-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

52.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53.       Ieškovė pateikė duomenis, jog už ieškinio pareiškimą sumokėjo 62,00 Eur žyminio mokesčio.  Ieškovė taip pat pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (605,00 Eur rengiant ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, 605,00 Eur rengiant atsiliepimą į atsakovės pareikštus prieštaravimus, 1210,00 Eur už atsiliepimą į atsakovės priešieškinį parengimą), taip pat ieškovė patyrė vykdymo išlaidų - 153,70 Eur). Bendra bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2635,70 Eur.

54.       Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 1800,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

55.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015-03-16 raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

56.       Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, šalių advokatų paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus. Taip pat teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu ieškovės patirtos vykdymo išlaidos, laikytinos būtinosiomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl taip pat atlygintos. Teismui patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 2 635,70 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovės patirtos išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

57.       Teismo posėdžio metu buvo tenkintas atsakovės prašymas iškviesti liudyti Š. N.. Atsakovė pateikė duomenis apie sumokėtą 20,00 Eur į teismo depozitinę sąskaitą užstatą už liudytojo būsimas išlaidas. Atsakovė atsisakė prašymo apklausti liudytoją, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovei grąžintinas 20 Eur dydžio užstatas, įmokėtas į teismo depozitinę sąskaitą.

58.       Teismas byloje patyrė 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 430 straipsniu, teismas

 

nusprendžia:

 

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-06-30 preliminarų sprendimą.

Ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės UAB „Neringos valda“, juridinio asmens kodas 304607641, 5 445,00 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 5 445,00 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023-06-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2 635,70 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt penkis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB „Mirigita“, juridinio asmens kodas 125204595, naudai.

Atmesti atsakovės UAB „Neringos valda“ priešieškinį.  

Priteisti iš atsakovės „Neringos valda“, juridinio asmens kodas 304607641, valstybės naudai 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti atsakovei „Neringos valda“, juridinio asmens kodas 304607641, iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, sumokėtą 20,00 Eur (dvidešimt eurų) užstatą už liudytojo Š. N. atvykimą į teismo posėdį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

 

 

Teisėja Asta Matulevičienė