Administracinė byla Nr. eA-1517-602/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00005-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(N)
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. H. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis V. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 23S228167 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini). Nepaisant aukščiau paminėtų aplinkybių, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) pateikė atsakovui išvadą Nr. 18-7424 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi yra (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimu nepagrįstai buvo nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) pareiškėjui, kadangi jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriomis yra suteikiamas pabėgėlio statusas. Pareiškėjas tvirtino, jog jis nekelia grėsmės Lietuvos valstybės saugumui, kadangi nėra joks (duomenys neskelbtini). Priešingai, yra nusiteikęs prieš karą, visada bendradarbiavo su VSD, VSD pareigūnams atsakė į visus užduotus klausimus.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimas yra grindžiamas Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punktu, tačiau Sprendimas yra formalus, paremtas vien VSD Išvada ir selektyviai parinktais pareiškėjui nenaudingais atskirais faktais apie praeities įvykius, tačiau neįsigilinus į nagrinėjamu atveju (šiai dienai) egzistuojančių aplinkybių apie pareiškėjo veiksmus visumą. Sprendimo priėmimo dieną nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, jog pareiškėjas realiai galėtų kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, apart praeityje (prieš 20 metų) dirbto darbo (duomenys neskelbtini), o atsakovas Sprendime taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog pareiškėjas atliko kažkokius veiksmus, kurie leistų manyti, jog šią dieną grėsmė Lietuvos saugumui gali būti reali, o ne teorinė.
5. Pareiškėjas nurodė, kad VSD neturėjo pagrindo rengti Išvadą, kadangi jokių objektyvių aplinkybių, kurios suponuotų pareiškėjo keliamą realią (objektyvią) grėsmę, nėra. Nesuprantama, kodėl VSD priėmė Išvadą remiantis tuo, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) ir kad (duomenys neskelbtini).
6. Pareiškėjas teigė, jog atsakovas pripažino, kad pareiškėjo pasakojimas apklausos metu buvo išsamus ir detalus tiek, kiek jo buvo prašoma, pasakojimas taip pat neturėjo chronologinių arba loginių neatitikimų bei prieštaravimų, todėl pasakojimui apie jo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) veikloje, turėtų būti suteikiama didesnė reikšmė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES).
7. Pareiškėjo įsitikinimu, iš Sprendimo turinio matyti, jog pabėgėlio statusas pareiškėjui nesuteiktas remiantis VSD Išvadoje pateikta informacija. Nors Migracijos departamentas neturi kompetencijos kvestionuoti VSD išvadų, tačiau Sprendime papildomai nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog pareiškėjas atliko kažkokius veiksmus, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai teigti, jog grėsmė Lietuvos saugumui būtų reali, o ne teorinė, todėl darytina išvada, kad Migracijos departamentas prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą privalėjo visapusiškai įvertinti aplinkybes bei motyvuotai pagrįsti išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, tačiau to neatliko.
8. Pareiškėjas apibendrino, jog atsakovas visapusiškai neįvertino aplinkybių bei motyvuotai nepagrindė Sprendime padarytos išvados dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo bei pagrįstumo, todėl egzistuojančias aplinkybes kvalifikavo netinkamai, formaliai ir neįrodė, jog pareiškėjas šiuo metu kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.
9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
10. Atsakovas paaiškino, kad jis neneigia, jog pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl pabėgėlio statuso suteikimo, tačiau negali ignoruoti VSD konstatuotos pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Asmens nacionalinio saugumo vertinimą atlieka VSD, o ne Migracijos departamentas, todėl jis neturi teisės kvestionuoti ar nepasitikėti VSD išvadomis. Kadangi pareiškėjas atitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygas, tačiau pareiškėjui, kaip prieglobsčio prašytojui, dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui negalėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas (Įstatymo 88 str. 2 d. 5 p.), todėl ir buvo pareiškėjui išduotas leidimas lakinai gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skunde pateikti argumentai dėl (duomenys neskelbtini) nereikšmingi, kadangi Sprendimas priimtas ne dėl to, jog jam (duomenys neskelbtini), tačiau dėl paties pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Atsakovas, gavęs VSD Išvadą apie pareiškėjo, kaip prieglobsčio prašytojo, keliamą grėsmę valstybės saugumui, negalėjo priimti kitokio Sprendimo, kadangi tai draudžia Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punktas.
11. Atsakovo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog Sprendimas formalus ir priimtas neįsigilinus į egzistuojančių aplinkybių visumą, kadangi atsakovas įstatymų nustatyta tvarka atliko pareiškėjo individualios situacijos ir veiksmų tyrimą, o taip pat vadovavosi ir Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies pagrindu VSD atlikto pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo Išvadoje VSD nustatytais duomenimis, jog bendraudamas su Lietuvos pareigūnais pareiškėjas nebuvo iki galo atviras, (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, jog jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Atsakovas pažymėjo, kad išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėju susisijusiomis bei nuo jo priklausančiomis aplinkybėmis, o reikalavimas, jog užsienietis būtų atlikęs konkrečius veiksmus, keliančius grėsmę valstybės saugumui, yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai bei pernelyg rizikingas esant tokiais geopolitinei situacijai.
12. Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, yra atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais užsieniečio veiksmais, jų pobūdžiu ir iš jų darant išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, kuri gali pasireikšti ir potencialiu pavojumi – grėsmės valstybės saugumui galimybe. Šiuo atveju asmens ryšiai su Lietuvai priešiškų valstybių tarnybomis, fiziniais ar juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą šių subjektų atžvilgiu, dėl to galinčia kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl tokias aplinkybes nustačius pareiškėjo atveju bei jas patvirtinus VSD, mano, jog Sprendimas buvo pagrįstas ir teisėtai priimtas.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
14. VSD nurodė, jog atsakovas Sprendimą priėmė pagal kompetenciją, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, teisėtai ir pagrįstai. Be to, Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes vadovaujantis Sprendime nurodytais Įstatymo pagrindais, yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kurio užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Nacionalinio saugumo sąvoka gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui užtikrinti. Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodytas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, o pareiškėjo skunde nėra pateikta argumentų, galinčių patvirtinti, kad VSD, teikdamas pareiškėjo įvertinimą, būtų nukrypęs nuo nacionalinio saugumo koncepcijos ar būtų piktnaudžiavęs savo įgaliojimais (nacionalinio saugumo koncepciją panaudojęs be racionalaus pagrindo).
15. VSD pažymėjo, kad Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje, nebūtina konstatuoti konkrečių pareiškėjo neteisėtų veiksmų, nes tokiu sprendimu asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką. Šiuo atveju surinkti duomenys apie pareiškėją leidžia teigti, kad atsakovas turėjo pagrindą priimti Sprendimą, nes VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, o pareiškėjo asmeninis interesas naudotis pabėgėlio statuso teikiamomis teisėmis Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas, nes nacionalinis saugumas yra susijęs su viešuoju interesu, kurio užtikrinimas turi prioritetą prieš formalų teisės normų taikymą.
16. VSD įsitikinimu, neįvertinęs VSD rašte aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas būtų prisiėmęs nepateisinamai didelę riziką visos Lietuvos visuomenės saugumo nenaudai. VSD akcentavo, jog grėsmė valstybės saugumui yra savarankiškas pagrindas pabėgėlio statuso nesuteikimui net ir prieglobsčio prašytojui, kuris atitinka pabėgėlio statuso kriterijus (Įstatymo 88 str. 2 d. 5 p.), todėl atsakovas privalėjo priimti skundžiamą Sprendimą. Be to, pareiškėjas Sprendimu nėra grąžinamas į kilmės valstybę, nes jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, t. y. užtikrinama pareiškėjo, kaip pabėgėlio kriterijus atitinkančio asmens, teisė nebūti grąžinamam atgal ten, kur jis gali būti persekiojamas, nepaisant to, jog jo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
II.
17. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
18. Teismas nustatė, kad:
18.1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atvyko iš (duomenys neskelbtini).
18.2. Prašyme pareiškėjas pateikė: (duomenys neskelbtini). Sprendžiant prašymą, buvo atlikta pareiškėjo pirminė apklausa, VSD pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas bei 2023 m. rugpjūčio 28 d. Migracijos departamento vykdyta pareiškėjo apklausa.
18.3. VSD 2023 m. liepos 5 d. Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, įvertinus Išvados priėmimo metu buvusią geopolitinę situaciją bei išvadoje išdėstytą informaciją. Turimais žvalgybiniais duomenimis pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini).
18.4. Migracijos Departamento 2023 m. rugpjūčio 28 d. atliktos apklausos metu pareiškėjo duoti paaiškinimai iš esmės patvirtina VSD išvadoje fiksuotas aplinkybes apie (duomenys neskelbtini).
18.5. Atsakovas, atlikęs tyrimą, 2023 m. gruodžio 18 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), tačiau išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iš esmės konstatavęs, jog yra pagrindo manyti, jog pabėgėlio statuso kriterijus atitinkantis pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime detaliai analizuoti tyrimo metu iš pareiškėjo ir kitų institucijų surinkti (Sprendime išvardinti) duomenys apie pareiškėją, Sprendimo priėmimo dieną buvusi geopolitinė situacija, atliktas pareiškėjo pasakojimo ir rizikos pareiškėjui patirti persekiojimą vertinimas, motyvuotai ir detaliai pasisakyta dėl prieglobsčio nesuteikimo, pareiškėjo neišsiuntimo iš Lietuvos ir leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo aspektų, aiškiai ir tiksliai įvardintas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas – Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 86 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 130 straipsnio 2, 5 dalys, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 105.4 punktas.
19. Teismas vadovavosi Įstatymo 4, 86 ir 87 straipsniais, apžvelgė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, suformuotą aiškinant grėsmės nacionaliniam saugumui sąvoką, pažymėjo, jog sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punktą, prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiamas pabėgėlio statusas, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.
20. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turi teisę remtis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, Migracijos departamentas jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Teismas nurodė, kad VSD, atlikęs pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimą, VSD Išvadoje, atsižvelgęs į surinktą informaciją, ir šiandieninę geopolitinę situaciją, vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
21. Buvo atmesti pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas Sprendimą priėmė formaliai pasirėmęs tik VSD išvadoje pateiktu pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimu, tačiau neatliko savarankiško individualaus pareiškėjo vertinimo. Buvo pabrėžta, kad atsakovas turi ne tik teisę, bet Įstatyme nustatytą pareigą vadovautis VSD vertinimu dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl tai, kad VSD Išvada bei jame fiksuotos aplinkybės apie pareiškėją buvo minimos Sprendime, nedaro šio sprendimo neteisėtu.
22. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas konstatavo, kad atsakovas jį priėmė ne tik VSD Išvados pagrindu, tačiau taip pat įvertinęs tyrimo metu pateiktus ir kitus rašytinius duomenis – pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, priimdamas Sprendimą atsakovas rėmėsi ne tik VSD išvada, tačiau nustatė ir kitas su pareiškėjo individualia situacija susijusias aplinkybes ir jį charakterizuojančius duomenis.
23. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pats patvirtino faktinę aplinkybę, jog jis (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu tvirtino turintis neigiamą nusistatymą (duomenys neskelbtini), tačiau, teismo vertinimu, nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei kartu su skundu, nei teismo posėdžio metu nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie (duomenys neskelbtini).
24. Dėl pareiškėjo nurodyto argumento, jog Sprendimu neturėtų būti vertinamos jo praeities, t. y. darbo (duomenys neskelbtini) aplinkybės, tačiau turėtų būti vertinami prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjo atliekami veiksmai, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui vertinama, atsižvelgus į visų faktinių aplinkybių visumą. Aplinkybę, jog pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) patvirtino ne tik VSD Išvada, tačiau ji buvo nurodyta paties pareiškėjo pirminės apklausos metu pildytame prašyme dėl prieglobsčio suteikimo. Teismo vertinimu, atsakovo atlikto tyrimo metu buvo teisingai konstatuoti pareiškėjo turėti ryšiai su Lietuvos valstybės saugumui grėsmę keliančiais subjektais.
25. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors pareiškėjas ir nurodė, jog buvo atviras ir viską papasakojo VSD pareigūnams apklausos metu, nevengė pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini), tačiau teismo posėdžio metu visgi pripažino, jog (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad šie pareiškėjo veiksmai iš esmės charakterizuoja pareiškėjo elgseną prašymo dėl prieglobsčio pateikimo ir nagrinėjimo metu kaip negatyvią, keliančią abejonių dėl pareiškėjo nepakankamo atvirumo su Lietuvos pareigūnais, vengimo pateikti informaciją. Teismo įsitikinimu tai patvirtino Sprendimo argumentą, jog atsakovui priimant Sprendimą egzistavo objektyvus pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
26. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, priešingai nei teigė pareiškėjas, įvertino individualią pareiškėjo situaciją ir Sprendimą grindė ne tik VSD išvada, tačiau įvertino ir kitas su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes bei pareiškėjo veiksmus, jo elgseną Migracijos departamento atliekamo tyrimo dėl prieglobsčio suteikimo metu.
27. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Sprendimu nebuvo įvertintas pareiškėjo bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad, kaip matyti iš Sprendimo, šios aplinkybės buvo vertintos. Teismo vertinimu, taip pat pareiškėjo galbūt atlikti veiksmai – (duomenys neskelbtini). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini), kurių pobūdžio, išskyrus subjektyvaus pareiškėjo situacijos aiškinimo, objektyviai nėra galimybės patikrinti. Buvo padaryta išvada, kad aplinkybės, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini), negali būti vertinamos vien palankiai pareiškėjui, neįvertinant dėl pareiškėjo buvimo Lietuvoje galinčių valstybės nacionaliniam saugumui kilti rizikų tikimybės.
28. Nebuvo pagrįstais pripažinti pareiškėjo argumentai, kad atsakovas į Sprendimą perkėlė VSD Išvadą, kadangi byloje esančių įrodymų visuma, Sprendimo turinys patvirtino, jog buvo vertinama pareiškėjo individuali situacija, su pareiškėju asmeniškai susijusios aplinkybės bei jo elgsena Migracijos departamento atliekamo tyrimo metu, kuri ir VSD, ir atsakovo pareigūnams sukėlė pagrįstų abejonių pareiškėjo atvirumu, nuoširdumu ir teikiamos informacijos išsamumu. Teismas atkreipė dėmesį, jog teisme pareiškėjo duoti paaiškinimai, kuriais jis pripažino iš esmės Lietuvos pareigūnams pasakęs ne visą jam žinomą informaciją dėl (duomenys neskelbtini) veiklos, patvirtino, jog pareiškėjas iš tikro prieglobsčio suteikimo prašymo nagrinėjimo metu pateikė ne visą pareiškėjui žinomą informaciją, t. y. vengė ją teikti.
29. Vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4, 5 dalimis, teismas nenustatė pagrindo nesutikti su atsakovo teiginiais, jog atsakovas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas įsitikino, jog atsakovas atliko individualų pareiškėjo situacijos tyrimą, vertino pareiškėjo charakterizuojančius duomenis, elgseną praeityje bei prašymo dėl prieglobsčio suteikimo padavimo ir tyrimo metu bei nenustatė pagrindų, kurie leistų abejoti VSD atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui vertinimu.
30. Teismas pažymėjo, kad VSD Išvadoje ir Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, kad pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui pasireiškia iš esmės dviem aspektais: pirma, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini); antra, kad bendraudamas su Lietuvos pareigūnais pareiškėjas nebuvo iki galo atviras, (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra pagrįstas ne bendra informacija, o konkrečiais su pareiškėju susijusiais faktais bei jo veiksmais ir praeityje, ir prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo metu, todėl Sprendime pagrįstai vertinta, kad pareiškėjo turėti ryšiai su Lietuvos valstybės saugumui grėsmę keliančiais subjektais bei paties pareiškėjo veiksmai (duomenys neskelbtini), yra nesuderinami su Lietuvos valstybės saugumo interesais.
31. Teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad pareiškėjui Departamento Sprendimu taikomos priemonės neproporcingos (pareiškėjui išduotas suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje). Apibendrindamas teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją, įvertino visus pareiškėjo pateiktus ir VSD nurodytus bei atsakovo surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, Sprendimas atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Teismo vertinimu, pareiškėjas byloje nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Sprendime konstatuotas abejones dėl galimos pareiškėjo grėsmės Lietuvos valstybės saugumui esamos geopolitinės situacijos kontekste. Teismas darė išvadą, kad Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu bei, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo jo naikinti, nei remiantis pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais.
III.
32. Pareiškėjas V. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
33. Pareiškėjas pabrėžia, jog esminis motyvas, kuriuo argumentuojama pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra informacija apie (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini).
34. Apelianto nuomone, toks grėsmės saugumo vertinimas neatitinka nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nei EŽTT ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikos. Nacionalinių teismų praktikoje akcentuojama, jog būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu); be to, toks vertinimas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas, o grėsmė valstybės saugumui turi būti pakankamai reali ir akivaizdi. Pareiškėjas pažymi, kad EŽTT taip pat išaiškinęs, kad grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas.
35. Pareiškėjas primena, kad jo keliama grėsmė valstybės saugumui konstatuota iš esmės atsižvelgiant į VSD Išvadą, kurioje nurodyta, kad, viena vertus, pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, laikytina, kad nagrinėjamu atveju vien tokių aplinkybių konstatavimas automatiškai neleidžia daryti tokių išvadų, kurias padarė Migracijos departamentas ir VSD, t. y. nevertintos kitos Sprendime atsakovo konstatuotų aplinkybių, pagrindžiančių aiškų ir nedviprasmį pareiškėjo nusistatymą bei veikimą prieš (duomenys neskelbtini).
36. Pakartodamas Sprendime nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pabėgimu į Lietuvą, bendradarbiavimu su (duomenys neskelbtini) ir realia rizika patirti žalą bei persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad šios visos aplinkybės patvirtinta, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais veikė (duomenys neskelbtini) jis (duomenys neskelbtini), t. y. tos pačios aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjas pripažintas atitinkantis pabėgėlio statusą, laikomos aplinkybėmis, pripažįstamos VSD ir atsakovo pagrindžiančiomis jo galimą kooperavimąsi su (duomenys neskelbtini), nors, būtent nuo jų vykdomo persekiojimo jis ir pabėgo. Įvertinus šių aplinkybių visumą, išvada apie pareiškėjo neva keliamą grėsmę laikytina formalia ir nepagrįsta.
37. Remdamasis EŽTT ir ESTT jurisprudencijoje suformuluotais standartais, kaip reikia pagrįsti grėsmę valstybės saugumui (t. y. grėsmė valstybės saugumui turi būti pakankamai detali ir specifinė; priemonių, kurios pateisinamos viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo priežastimis, galima imtis tik jeigu kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms įvertinus kiekvieną atvejį atskirai, paaiškėja, kad atitinkamo asmens asmeninis elgesys tuo metu kelia pakankamai didelį pavojų pagrindiniam visuomenės interesui), pareiškėjas tvirtina, kad pareiškėjo nurodyta tariama grėsmė valstybės saugumui dėl (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta bei prieštaraujanti tarptautinių teismų praktikai. Atsakovas ir VSD turi pagrįsti, kaip pareiškėjo ankstesnė veikla ar abstrakti grėsmė kelia ypač didelį esamą pavojų institucijų veikimui, gyventojų išlikimui ir pan.
38. Pareiškėjas atkreipia dėmesį teisės doktriną dėl grėsmės valstybės saugumui, kaip ją apibrėžia Europos Sąjungos advokatūrų ir teisinių bendrijų taryba (angl. Council of Bars and Law Societies of Europe) ir apibendrina, jog VSD ir atsakovas pareiškėjo grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui konstatavo formaliai, jos nepagrindė kaip realios ir akivaizdžios, kas reiškia, jog pareiškėjo grėsmė valstybės nacionaliniam saugumui konstatuota nepagrįstai. Nepagrįstai konstatavus pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, nepagrįstai bei neteisėtai priimtas Sprendimas nesuteikti prieglobsčio pareiškėjui.
39. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
40. Atsakovas tvirtina, kad jis, priimdamas Sprendimą, ir pirmosios instancijos teismas vadovavosi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT praktika. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta ESTT praktika susijusi ne su grėsme valstybės saugumui, o su visuomenės saugumu, t. y. viešąja tvarka. EŽTT sprendimai susiję su pareiškėjų nagrinėjamose bylose padarytais pažeidimais ir kai sprendimas priimamas vadovaujantis tik įslaptinta medžiaga arba neužtikrinant minimalių procesinių garantijų, tačiau ne dėl nustatytos / nenustatytos grėsmės valstybės saugumui.
41. Atsakovas pabrėžia, kad valstybės saugumas yra esminė, visuomenei reikšminga vertybė, o užsieniečio teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas su pareiškėju susijusias aplinkybes padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl jo keliamos grėsmės ir ginčijamo Sprendimo pagrįstumo, todėl priešingi pareiškėjo argumentai nelaikytini pagrįstais.
42. Migracijos departamentas pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog priimant sprendimą pareiškėjo galima grėsmė valstybės saugumui buvo nustatyta vadovaujantis vien tik pavieniu jo praeities faktu – (duomenys neskelbtini). Toks skundo argumentas yra deklaratyvus, nes Migracijos departamento sprendimu buvo įvertintos ir kitos su pareiškėju susijusios aplinkybės, t. y. pareiškėjo (duomenys neskelbtini).
43. Migracijos departamento sprendime buvo įvertinti ir pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodyti veiksmai – (duomenys neskelbtini), t. y. vadovaujantis Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punktu, prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiamas pabėgėlio statusas.
44. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ir jis, ir pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.
45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
46. VSD atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime ir pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar remiantis jomis padarytas išvadas. VSD vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
47. VSD teigia, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui, nes, vadovaujantis Sprendime nurodytais Įstatymo pagrindais, yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
48. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 23S228167, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), tačiau išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat buvo suformulavęs reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.
49. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovo Sprendimas priimtas įvertinus individualiai pareiškėjo, kaip prieglobsčio prašytojo, situaciją, o Sprendime pagrįstai vertinta, kad pareiškėjo turėti ryšiai su Lietuvos valstybės saugumui grėsmę keliančiais subjektais bei paties pareiškėjo veiksmai (duomenys neskelbtini), yra nesuderinami su Lietuvos valstybės saugumo interesais.
50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir formaliai sprendė apie pareiškėjo galimą kelti grėsmę valstybės saugumui, kadangi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nepagrindžia nei grėsmės akivaizdumo, nei realumo. Pareiškėjo vertinimu, jam turėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas – nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tarptautinių teismų praktiką, vertinant ar asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
51. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
52. Byloje ginčijamu Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), konstatavęs, kad jis atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl pareiškėjui taikytinas 88 straipsnio 2 dalies 5 punktas („prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam šio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiamas pabėgėlio statusas, jeigu: <...> 5) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui <...>“). Taip pat Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei atsižvelgdamas į teismų praktiką, pareiškėjui išdavė laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
53. Pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui Sprendime buvo konstatuota, remiantis VSD Išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į visą anksčiau išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
54. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais tvirtinama, kad teismas netinkamai vertino bylos duomenis (t. y. ne aplinkybių visumą, o pavienius, pareiškėjui nepalankius faktus), teismas pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 57 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, įvertinusi atsakovo Sprendime padarytas išvadas, proceso šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
56. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad jo neva keliama grėsmė grindžiama (duomenys neskelbtini), ir byloje nepagrįstas jo keliamos grėsmės realumas ir akivaizdumas, teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei.
57. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos valstybės saugumui konstatuota, nustačius, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) be to, pareiškėjas nebuvo visiškai atviras su Lietuvos pareigūnais, (duomenys neskelbtini).
58. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nacionalinis saugumas – viešasis interesas ir visai visuomenei reikšminga vertybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1917-602/2021). Nacionalinio saugumo interesai – saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai. Lietuvos nacionalinio saugumo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 135 straipsnio pirmojoje pastraipoje numatyta, kad Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, be kita ko, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę.
59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.).\
60. Pažymėtina, jog asmens ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių tarnybomis, fiziniais ar juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą šių subjektų atžvilgiu, dėl to galinčia kelti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2376-525/2023).
61. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyti pareiškėjo ryšiai su kilmės valstybės valdžios institucijomis, (duomenys neskelbtini), taip pat dėl įtariamo pažeidimo patekimas (duomenys neskelbtini), kaip pagrįstai konstatuota VSD Išvadoje ir ginčijamame Sprendime, leidžia spręsti apie pareiškėjo potencialų pažeidžiamumą šios valstybės žvalgybos ar saugumo tarnybų atžvilgiu. Ši išvada darytina atlikus nustatytų pareiškėjo ryšių perspektyvinį vertinimą, įvertinus bylos duomenimis patvirtintus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės institucijomis bei šios valstybės veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos Respublikos valstybės saugumą.
63. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini).
64. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė aplinkybių, paneigiančių VSD išvadoje nustatytus faktus, t. y. pareiškėjas iš esmės jų byloje neginčijo. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad VSD surinkti duomenys, įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, be kita ko, ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), atsakovui leido konstatuoti, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Vien tai, kad dalis vertintų aplinkybių, kaip konstatuota Sprendime, pagrindė, jog pareiškėjas atitinka kriterijus pabėgėlio statusui gauti, savaime nepaneigia, kad šios aplinkybės taip pat (palankiai pareiškėjui) turi būti vertinamos sprendžiant dėl užsieniečio (prieglobsčio prašytojo) keliamos grėsmės valstybės saugumui, ypač atsižvelgiant į susiklosčiusią geopolitinę situaciją ir pareiškėjo kilmės valstybės valdžios institucijų požiūrį į Lietuvos valstybę. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo asmeninis interesas siekti naudotis pabėgėlio statuso teikiamomis privilegijomis Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
65. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad Sprendimas neproporcingas. Pažymėtina, jog Sprendimu pareiškėjas nėra grąžinamas į kilmės valstybę, jam yra suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, vadovaujantis Įstatymo 130 straipsnio nuostatomis. Taigi, jo, kaip pabėgėlio kriterijus atitinkančio asmens, teisė nebūti grąžinamam atgal į kilmės valstybę, kur jis būtų persekiojamas, yra užtikrinama, nepaisant to, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje vertinamas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui.
66. Dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovas Sprendime ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nacionalinių ir tarptautinių teismų praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju atliekamas individualus vertinimas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde minimi EŽTT ir ESTT sprendimai priimti faktiniais ir teisiniais aspektais itin skirtingose bylose, pvz., sprendžiant užsieniečių, netekusių pabėgėlio statuso, negrąžinimo į kilmės valstybę klausimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo išsiuntimo (grąžinimo) klausimas nėra sprendžiamas. Pažymėtina, jog sprendžiant grėsmės valstybės saugumui klausimą iš esmės analogiškos pozicijos nuosekliai laikomasi aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2177-815/2023; 2023 m. spalio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2391-415/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2381-1047/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1086-1188/2024; kt.).
67. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. H. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan