Civilinė byla Nr. 3K-3-382/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 34.4.10; 34.6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. J. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 15 d. nutarčių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų H. J., Ž. J. ir E. J. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo; suinteresuoti asmenys: A. J. ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai, vadovaudamiesi CK 5.50, 5.57 straipsniais, prašė pratęsti terminą palikimui priimti po jų tėvo A. J. mirties 2003 m. gegužės 28 d. Jie nurodė, kad tėvas žadėjo jiems palikti žemę po mirties, apie šią aplinkybę žinojo ir jo žmona A. J.; ji kalbėjo, kad būtina susitvarkyti dokumentus dėl žemės. Pareiškėjai 2003 m. rudenį sužinojo apie A. J. išduotą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą; kartu išsiaiškino, kad palikimui priimti yra nustatytas trijų mėnesių terminas. Pareiškėjai laikė, kad terminą praleido dėl svarbios priežasties – jie nežinojo įstatymo normos dėl termino, per kurį turi būti atliekami veiksmai palikimui priimti, tikėjo A. J. sąžiningumu; be to, kreipėsi į teismą dėl jai išduoto paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo panaikinimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjų prašymą tenkino; pratęsė terminą palikimui priimti. Teismas nustatė, kad A. J. mirė 2003 m. gegužės 28 d.; po jo mirties 2003 m. rugsėjo 8 d. A. J. išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas. Teismas pripažino, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, t. y. jų įsitikinimas, jog terminas palikimui priimti yra šeši, bet ne trys mėnesiai, taip pat aplinkybė, kad jie tikėjo A. J. sąžiningumu, ir kad tik 2003 m. sužinoję apie jai išduotą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą iškėlė bylą dėl jo pripažinimo negaliojančiu, objektyviąja ir teisine prasmėmis yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo terminui pratęsti. Teismas atsižvelgė į termino praleidimo teisinius padarinius, pripažino, kad pareiškėjų elgesys atitiko CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą, 2007 m. sausio 15 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad atskirojo skundo argumentai dėl aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino svarbiomis terminui pratęsti, vertinimo kiekvienos atskirai, bet ne jų visumos, yra neteisingi ir nepagrįsti. Kolegija laikė pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių pripažinimo svarbiomis palikimo priėmimo terminui pratęsti; kartu kolegija atsižvelgė ir į kitas bylos nagrinėjimo metu nustatytas teisinės reikšmės turinčias aplinkybes, trukdžiusias pareiškėjams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Kolegija nurodė, kad, prie nagrinėjamos bylos pridėtos Kauno rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2–0084/2006 (ieškovai H. J., Ž. J. ir E. J. prieš A. J. dėl paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo panaikinimo) duomenimis, notarei, išdavusiai paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, buvo žinoma, jog nėra kitų įpėdinių pagal testamentą, tačiau, kolegijos vertinimu, notarė turėjo imtis priemonių palikėjo A. J. įpėdiniams pagal įstatymą nustatyti; jiems pranešti apie 1992 m. gegužės 26 d. sudaryto testamento paskelbimo datą ir jo turinį (CK 5.33 straipsnio 1, 2 dalys). Kolegija laikė, kad ši ypač svarbi aplinkybė aktuali svarstant termino pratęsimo klausimą, taip pat yra reikšminga pareiškėjų teisėms ir pareigoms atsirasti; kadangi pareiškėjams, t. y. įpėdiniams pagal įstatymą, nebuvo žinoma apie pirmiau nurodytą testamentą ir jo turinį bei jo paskelbimą, tai jie neturėjo galimybių pranešti notarei apie vėlesnį, t. y. 2002 m. rugpjūčio 6 d., sudarytą testamentą, kartu iš notarės sužinoti apie CK nustatytą terminą palikimui priimti ir laiku palikimą priimti. Kolegija taip pat pažymėjo, kad, nesant duomenų apie tai, jog notarė A. J. paveldėjimo byloje būtų gavusi informacijos iš Centrinės hipotekos įstaigos apie Testamentų registre įregistruotus vėliau nei 1992 m. gegužės 26 d. A. J. sudarytus testamentus, nurodyta aplinkybė vertintina pareiškėjų, prašiusių pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, naudai.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. J. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 15 d. nutartis, priimti naują nutartį, kuriuo pareiškėjų pareiškimą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog nežinojo apie CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, laikytina svarbia priežastimi šiam terminui pratęsti, kai jis yra praleistas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo jame nustatytų sankcijų (CK 1.6 straipsnis); tai reiškia, kad kiekvienas asmuo privalo domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. privalo elgtis pagal nustatytus protingumo reikalavimus; to nedarydamas asmuo veikia savo rizika. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad įgyvendino savo teises per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, jeigu laikė, jog toks yra terminas palikimui priimti; jie kreipėsi į teismą 2004 m. vasario mėnesį, per tą laiką nesiėmė veiksmų palikimui priimti arba paveldėjimo teisei ginti. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje pripažįstama, kad įstatymų nežinojimas nepateisina nustatyto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo, neatleidžia nuo sankcijos – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. B. pareiškimą; suinteresuoti asmenys: R. B. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-126/2007). Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl pareiškėjų elgesio standartų neatitinka tikrovės, nepagrįsti faktinėmis bylos aplinkybėmis ir įrodymais, yra deklaratyvūs; teismo motyvacija neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo; teismas neatskleidė įrodymų, kuriais rėmėsi, įrodomosios reikšmės ir jų turinio; teismas neargumentavo, kokie pareiškėjų veiksmai ar aplinkybė rodė, kad pareiškėjai buvo pakankamai atidūs. Kolegija nurodė, kad vertina individualius elgesio standartus, tačiau nemotyvavo, kokie individualūs elgesio standartai taikomi kiekvienam pareiškėjui. Pareiškėjas H. J. nurodė, kad kreipėsi į notarų biurą 2003 m. spalio mėnesį, tačiau nepateikė įrodymų aplinkybei patvirtinti; pareiškėjas nebuvo įgaliojęs kasatorės priimti palikimą po jo tėvo mirties, todėl negalėjo tikėtis, kad ji sutvarkys paveldėjimo dokumentus. Kitas pareiškėjas Ž. J. nurodė, kad apie aplinkybę, jog palikimą priėmė kasatorė, sužinojo būtent iš H. J.; tuo tarpu pats neatliko veiksmų savo teisėms įgyvendinti. Dėl to pripažintina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks elgesys atitinka protingo ir atidaus asmens elgesio standartus. Teismas nepagrįstai netyrė priežasčių, sukliudžiusių pareiškėjai E. J. priimti palikimą; dėl jos elgesio apskritai nėra teismo motyvų ir argumentų. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų pažeidimų dėl jų neatitikties CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams. Bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino aplinkybių, dėl kurių kiekvienas pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, nepagrįstai apsiribojo bendro pobūdžio apibūdinimu, kad pareiškėjai buvo atidūs ir rūpestingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant asmenų, prašančių atnaujinti įstatymo nustatytą terminą, elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju taikytini ne vidutiniai, bet individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą; suinteresuoti asmenys: G. M., A. S., D. M., Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-46/2006 ir kt.). Bylą nagrinėję teismai nenustatė nė vienos subjektyvios priežasties, trukdžiusios pareiškėjams išreikšti valią palikimui priimti. Teismų padaryta išvada dėl A. J. nesąžiningumo pareiškėjų atžvilgiu yra nepagrįsta. Kasatorė nežinojo apie palikėjo 2002 m. rugpjūčio 6 d. testamentą, buvo sąžininga, kai notarei nurodė, kad nėra kitų testamentinių įpėdinių, turinčių teisę paveldėti. A. J. elgesys taip pat negalėjo paveikti pareiškėjų elgesio, ji netrukdė šiems įstatymo nustatytu terminu atlikti veiksmus palikimui priimti. Kiekvienas asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu; pažeistos teisės gali būti ginamos, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Tokia nuostata atitinka teismų praktiką, nuo kurios bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nukrypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. N. ir L. V. pareiškimą; suinteresuoti asmenys: O. R., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-676/2006 ).
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Pagal A. J. 1992 m. gegužės 26 d. sudarytą testamentą po jo mirties 2003 m. gegužės 28 d. sutuoktinei A. J. 2003 m. rugsėjo 8 d. išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas. Pareiškėjai yra palikėjo vaikai, dėl nežinojimo praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo A. J. ginčija, kad įstatymo nežinojimas yra svarbi priežastis palikimo priėmimo terminui pratęsti.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra materialinės ir procesinės teisės normų taikymas civilinėje byloje dėl termino palikimui priimti pratęsimo.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Byloje nustatyta, kad palikėjas A. J., kurio turtą pretenduojama paveldėti, mirė 2003 m. gegužės 28 d.; jis sudarė keletą testamentų: 1992 m. gegužės 26 d. testamentu visą jam priklausantį turtą paliko A. J., o 2002 m. rugpjūčio 6 d. testamentu pakeitė savo valią ir A. J. mirties atveju paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat 1988 m. laidos automobilį „VW PASSAT“. Teismai sprendė, kad nustatytos nurodytos aplinkybės, taip pat kitos faktinės aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti turi būti pratęstas, pareiškėjų prašymas tenkintinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teisėjų kolegija laiko, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, šioje konkrečioje byloje įvertino ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias pareiškėjams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir atsižvelgdama į bylos medžiagą, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti pratęsimą. Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos skundžiamų teismų sprendimų teisėtumui, todėl jie nesudaro pagrindo naikinti teismų sprendimus kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Algirdas Taminskas
Pranas Žeimys