Administracinė byla Nr. eA-627-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09884-2023-9

        Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja Z. R. (toliau – ir pareiškėja, užsienietė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Pietų Afrikos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. NEV87-28 atsisakyti išduoti vizą  (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1.       Pareiškėja yra Pietų Afrikos Respublikos pilietė. Ji nuo 2018 m. lapkričio 1 d. pagal darbo sutartį dirba Pietų Afrikos Respublikoje veikiančioje įmonėje Ultimate HELI (Pty) Ltd (toliau – ir Įmonė), kuri veikia sraigtasparnių nuomos ir oro transporto paslaugų rinkoje. Pareiškėja yra marketingo vadovė ir verslo vystymo pareigūnė.

2.2.       Pareiškėjos darbo funkcijų vykdymas yra susijęs su nuolatinėmis darbo kelionėmis į įvairias šalis, siekiant megzti verslo ryšius su galimais partneriais, ieškoti naujų rinkų ir rūpintis Įmonės plėtra. Įgyvendindama šias funkcijas, ji ne vienąsyk gavo skirtingų šalių Šengeno vizas (pvz., Šveicarijos, Prancūzijos), į kurias vykdavo darbo reikalais. Įmonė 2023 m. rugsėjo 20 d. jai nustatė IV ketvirčio veiklos tikslus, kurie tiesiogiai susiję su komandiruotėmis į užsienį ir jų metu atliktinomis veiklomis: Jungtinėje Karalystėje 2023 m. spalio 2–17 d.; Niujorke (Jungtinės Amerikos Valstijos) 2023 m. spalio 14–23 d.; Romoje (Italija) 2023 m. gruodžio 3–4 d.; Lietuvoje 2023 m. gruodžio 6–31 d.

2.3.       Pareiškėja 2023 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti Šengeno vizą (toliau – ir Prašymas). 2023 m. lapkričio 14 d. ji buvo pakviesta į pokalbį su Ambasados atstovais, kurio metu atsakė į visus pateiktus klausimus, pateikė paaiškinimus dėl vykdomos veiklos bei visus dokumentus, kuriuos buvo prašoma pateikti, taip pat banko sąskaitos išrašus. Nepaisant to, 2023 m. lapkričio 28 d. gavo Ambasados Sprendimą, kuriame nurodytas vienintelis atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindas – informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima.

2.4.       Pareiškėjos įsitikinimu, atsisakymas išduoti vizą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra priimtas klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes ir ydingai aiškinant jos darbo pobūdį ir pateiktus dokumentus. Pareiškėja įrodė Šengeno vizos išdavimo sąlygas, nustatytas 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) 14 straipsnio 1 dalyje ir įvykdė Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 121 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Prašyme nurodė tikslią informaciją apie savo darbovietę, pareigas, numatomą kelionės tikslą ir kitas svarbias aplinkybes. Kartu su Prašymu ji pateikė ir Įmonės patvirtinimus, kad: dirba Įmonėje, jos užimamas pareigas; kad numatoma kelionė tiesiogiai susijusi su jos darbo funkcijomis ir Įmonės vykdoma veikla; Įmonė prisiima visišką finansinę atsakomybę už jos verslo kelionę, įskaitant jos grįžimą; ji gauna apie 2 500 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Taip pat Ambasados prašymu ji pateikė banko sąskaitų išrašus, kurie patvirtina, kad ji trijose banko sąskaitose turi 76 508,50 Pietų Afrikos randų, t. y. apie 3 600 Eur lėšų.

2.5.       Vizų kodekso II priede nustatyta, kad prašant išduoti vizą verslo kelionių atveju, pareiškėjai gali pateikti dokumentus, įrodančius prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens įdarbinimą / statusą / padėtį bendrovėje (Vizų kodekso II priedo A dalies 1 punkto e papunktis). Pareiškėja tokius dokumentus Ambasadai pateikė. Turistinėms kelionėms arba kelionėms dėl asmeninių priežasčių pareiškėjai gali pateikti dokumentus, susijusius su: apgyvendinimu, pvz., dokumentus iš apgyvendinimą teikiančios įstaigos arba kitus tinkamus dokumentus, rodančius, kur numatoma apsigyventi (Vizų kodekso II priedo A dalies 3 punkto a papunktis); kelionės maršruto, pvz., organizuotos kelionės rezervacijos patvirtinimas arba kitas atitinkamas dokumentas, nurodantis numatomus kelionės planus (Vizų kodekso II priedo A dalies 3 punkto b papunktis). Pareiškėja teigia, kad Ambasadai pateikė išsamų savo kelionės planą, kuriame nurodyti jos atvykimo į Europos Sąjungą ir išvykimo iš jos skrydžiai, viešbučiai, kuriuose ji planavo apsistoti.

2.6.       Pareiškėjos pateikti dokumentai yra: i) išduoti trečiųjų šalių (t. y. jos darbdavio, bankų, kuriuose ji turi sąskaitas, kelionių agentūros), ii) juose nurodyta informacija yra nuosekli ir neprieštaringa, iii) tokie dokumentai Vizų kodekso II priede numatyti kaip galimi pateikti. Ambasada neturėjo jokio teisinio ar faktinio pagrindo jų kvalifikuoti nepatikimais. Jeigu Ambasadai kilo abejonių dėl kurių nors dokumentų arba Ambasada laikė, kad kažkokių dokumentų trūko, Ambasada turėjo paprašyti pateikti papildomą informaciją (kaip kad paprašė pateikti duomenis apie turimas lėšas). Tačiau toks prašymas nebuvo pateiktas.

2.7.       Pareiškėja Ambasadai tinkamai įrodė savo ketinimą ir galimybę išvykti iš Lietuvos į Pietų Afrikos Respubliką, taigi įvykdė ir Vizų kodekso 14 straipsnio 1 dalies d punkto reikalavimą.

2.8.       Dėl šių priežasčių Sprendimas prieštarauja Vizų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje ir Įstatymo 121 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

3.       Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovas, Ministerija) atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

4.       Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1.       Pareiškėja netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių.

4.2.       Ambasada 2023 m. lapkričio 6 d. el. laišku informavo pareiškėją, jog reikalinga informacija dėl dokumentų pateikimo vizai gauti yra nurodyta Ambasados puslapyje http://za.mfa.lt/za/en/travel-and-residence/comine-to-lithiiania/visas. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 14 d. Ambasadai pateikė Prašymą išduoti Šengeno vizą ir pagrindžiamuosius dokumentus. Prašyme pareiškėja nurodė: civilinė būklė – nesusituokusi (9 p.), kelionės tikslas – turizmas ir verslas (23 p.), numatomo pirmo buvimo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2022 m. gruodžio 4 d, išvykimo – 2023 m. gruodžio 31 d., o grafoje „Prašoma leisti atvykti“ (27 p.) nurodė „Daug kartų“, kviečianti įmonė – IBIS Vilniaus centras, (duomenys neskelbtini) (31 p.).

4.3.       Ambasados konsulinis pareigūnas, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktą Prašymą bei pagrindžiamuosius dokumentus ir įvertinęs pokalbio (interviu) metu gautą informaciją, nustatė reikšmingas aplinkybes. Pareiškėja pateikė 2023 m. lapkričio 3 d. įmonės Ultimate HELI raštą, kuriame teigiama, jog pareiškėja vyktų į Lietuvą nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m.
gruodžio 31 d. verslo susitikimams, todėl įmonė tarpininkauja pareiškėjai dėl vizos gavimo 5 metams reguliariems verslo susitikimams. Tačiau Įmonė nenurodė jokių įmonės verslo partnerių, jokių pareiškėjos galimų verslo susitikimų subjektų ir pan. Užsienietė, paklausta, su kokia įmone Lietuvoje ketina susitikti, negalėjo atsakyti / nurodyti, siekdama pagrįsti kelionės į Lietuvą tikslą, nurodė bendras verslo plėtros frazes, neindividualizavo savo ar įmonės pasirinkimo keliauti verslo tikslais į Lietuvą, negalėjo nurodyti nei vieno planuojamo aplankyti verslo subjekto Lietuvoje. Tai konsului sukėlė įtarimų dėl pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikrojo tikslo ir buvimo sąlygų, todėl pareiškėjos buvo paprašyta pateikti 3 mėnesių banko sąskaitos išrašus. Tą pačią dieną konsuliniam pareigūnui nepažįstamas asmuo, paskambinęs į Ambasadą, pasiskundė, jog iš pareiškėjos nepagrįstai reikalaujama papildomų dokumentų, visgi, kitą dieną pareiškėja el. laišku atsiuntė FNB banko išrašus apie lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d.

4.4.       Ambasados darbuotoja, norėdama pasitikrinti pareiškėjos deklaruojamo apgyvendinimo viešbutyje rezervacijos datas, paskambino IBIS Vilnius City Center viešbučiui. Viešbučio darbuotoja nurodė, jog rezervacija Z. R. vardu buvo padaryta 2023 m. lapkričio 9 d., tačiau tą pačią dieną atšaukta. Taigi, pareiškėjai 2023 m. lapkričio 14 d. teikiant Ambasadai Prašymą išduoti Šengeno vizą, viešbučio rezervacija negaliojo, o kitų duomenų apie galimą pareiškėjos apgyvendinimą Lietuvoje ji nepateikė. Ši aplinkybė sustiprino konsulo abejones dėl pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikrojo tikslo.

4.5.       Tai, kad pareiškėja prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė esanti nesusituokusi, tačiau nepateikė leistinų / patikimų duomenų, kuriais remiantis įvertinamas prašymą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš Valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kaip tai numato Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. Priedas prie Komisijos įgyvendinimo sprendimo „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ (o pagal šį vertinimą nustatomas pavojus): nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (susijusių su tėvais ir / ar vaikais ir jų gyvenamąja vieta).

4.6.       Dėl šių aplinkybių Ambasados konsulinis pareigūnas 2023 m. lapkričio 28 d. priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą Nr. NEV87-28 Vizų kodekse nustatytu pagrindu: informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima. Pareiškėjai 2023 m. lapkričio 28 d. buvo įteiktas Pranešimas apie priimtą sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą, įformintas standartine pranešimo forma, nustatyta Vizų kodekso VI priede. Pranešime apie atsisakymą išduoti vizą pažymėta priežastis: informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima.

4.7.       Konsulo gautos informacijos visuma leido jam priimti Sprendimą atsisakyti pareiškėjai išduoti Šengeno vizą, nes dėl aukščiau nurodytų aplinkybių konsului kilo pagrįstos abejonės dėl faktinio pareiškėjos vykimo į Lietuvą, o faktiškai į Europos Sąjungą, deklaruojamo tikslo – turizmas ir verslas, todėl neatmestina prielaida, kad pareiškėja siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais, nes pareiškėja nepateikė leistinų įrodymų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, taigi pateikta informacija dėl vykimo į Lietuvą tikslo (turizmas ir verslas Lietuvoje) ir buvimo sąlygų (gyvenamosios vietos) nėra patikima, vadinasi ji gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

4.8.       Pareiškėja, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, privalėjo įsitikinti Prašymo išduoti Šengeno vizą užpildymo sąlygomis ir tvarka, taip pat patvirtinamųjų dokumentų kiekiu ir turiniu. Šiuo atveju pareiškėja pati pasirinko elgesio variantą, dėl kurio jai ir kilo neigiamos pasekmės.

5.       Pareiškėja 2024 m. vasario 26 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus raštu. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad tikrieji atsisakymo išduoti vizą motyvai (atšaukta viešbučio rezervacija, leistinų / patikimų dokumentų, kuriais remiantis galima nustatyti ketinimą išvykti iš Lietuvos, nepateikimas) jai nebuvo atskleisti, kadangi ji buvo tik formaliai informuota, jog jos prašymas atmestas dėl to, kad informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas yra nepatikima. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 9 d. viešbučio rezervacijos neatšaukė. Kelionių agentūros atstovė jai el. paštu patvirtino ir atsiuntė nuotrauką iš rezervacijos sistemos, įrodančią, jog dar 2023 m. gruodžio 7 d. viešbučio rezervacija buvo nurodoma kaip „Patvirtinta“ .

6.       Pareiškėja Ambasadai pateikė informaciją ir įrodymus (kelionės planą), kurie pagrindžia, kad ji ketina 2023 m. gruodžio 31 d. išvykti iš Lietuvos KLM Royal Dutch Airlines skrydžiu Nr. KL 2844 į Amsterdamą (Nyderlandų Karalystę) ir tuomet KLM Royal Dutch Airlines skrydžiu Nr. KL 591 iš Amsterdamo (Nyderlandų Karalystės) į Johanesburgą (Pietų Afrikos Respubliką). Atsisakymas išduoti vizą buvo grindžiamas tik tariamu informacijos nepatikimumu, o ne pagrįstomis abejonėmis dėl ketinimo išvykti iš Lietuvos.

II.

7.       Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjos Z. R. skundą atmetė.

8.       Teismas nustatė šias aplinkybes:

8.1.       Pareiškėja yra Pietų Afrikos Respublikos pilietė. Ambasadai 2023 m. lapkričio 14 d. ji pateikė Prašymą išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas), kuriame, be kita ko, nurodė:
1) civilinė būklė – nesusituokusi (9 p.); 2) dabartinė profesinė veikla – vadybininkė (20 p.);
3) darbdavys, darbdavio adresas ir telefono numeris – Ultimate HELI, (duomenys neskelbtini), Pietų Afrikos Respublika (22 p.); 4) pagrindinis kelionės tikslas – turizmas, verslas (23 p.); 5) numatomo pirmo buvimo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2022 m. gruodžio 4 d., išvykimo – 2023 m.
gruodžio 31 d., skiltyje „Prašoma leisti atvykti“– Daug kartų (27 p.); 6) kviečianti įmonė – IBIS Vilniaus centras, (duomenys neskelbtini) (31 p.); kelionės ir pragyvenimo išlaidas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens buvimo metu padengia – Ultimate HELI.

8.2.       Pareiškėja kartu su Prašymu išduoti vizą pateikė šiuos dokumentus: Pietų Afrikos Respublikos pilietės pasą; Ultimate HELI Ltd patvirtinimą, kad pareiškėjai nuolat reikia dalyvauti verslo susitikimuose, prašant 5 metų Šengeno vizos; „Cipher Wave home connect“ 2023 m. lapkričio 1 d. sąskaitą; skrydžio 2023 m. gruodžio 3 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. JNB-CDG-Rome-WAW-VNO-AMS-JNB rezervaciją; viešbučio IBIS Vilnius City Center rezervaciją 2023 m. gruodžio 7 d.–2023 m. gruodžio 31 d.; Sveikatos išlaidų draudimą nuo 2023 m. lapkričio 9 d., galiojantį 90 dienų.

8.3.       Lietuvos Respublikos ambasada Pietų Afrikos Respublikoje 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. NEV87-28 atsisakė pareiškėjai išduoti Šengeno vizą. Ambasada 2023 m.
lapkričio 28 d. užpildytoje standartinėje pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formoje, kurią pateikė pareiškėjai, nurodė, kad atsisako išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, nes informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima.

9.       Teismas nurodė, kad Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) (Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 20 d. Reglamento Nr. 2019/1155 redakcija), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m.
kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, pagal kurio 121 straipsnio 1 dalį, Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse, bei Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-227 (toliau – ir Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašas), nuostatos.

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. lapkričio 14 d. Ambasadai pateikė Prašymą, nurodydama vykimo į Lietuvą tikslus – turizmą ir verslą. Pareiškėja Ambasados konsulinę raštvedę Prašymo teikimo metu informavo, jog planuoja praleisti kelias dienas Romoje, o po to vyks į Vilnių, kur dalyvaus verslo susitikimuose. Pareiškėja taip pat nurodė, kad gimė Pietų Afrikoje, dirba verslo įmonėje, daug keliauja, mėgsta naujas patirtis, šeimos neturi. Užsienietė prašė išduoti Šengeno vizą penkeriems metams.

11.       Konsulinio pareigūno paklausta, su kokia įmone Lietuvoje pareiškėja susitinka nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., užsienietė atsakyti negalėjo. Tai sukėlė konsuliniam pareigūnui įtarimų. Užsienietė buvo informuota, kad turi pateikti 3 mėnesių banko išrašus. Remiantis Sprendime nurodytomis aplinkybėmis, tą pačią dieną konsuliniam pareigūnui nežinomas asmuo paskambino ir pasiskundė, kad reikalaujama papildomų dokumentų, tačiau kitą dieną pareiškėja elektroniniu paštu atsiuntė FNB banko išrašus nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d. Iš skundžiamo Sprendimo turinio taip pat matyti, kad pasibaigus privalomai konsultacijai, konsulinė raštvedė paskambino pareiškėjos Prašyme nurodytam IBIS Vilnius City Center viešbučiui, norėdama pasitikslinti pareiškėjos rezervacijos datas. Pokalbio metu paaiškėjo, kad rezervacija Z. R. vardu buvo padaryta 2023 m. lapkričio 9 d. ir tą pačią dieną atšaukta. Taip pat nustatyta, kad konsulinė pareigūnė, prieš priimdama Sprendimą, parašė el. laišką pareiškėjai, klausdama, ar nepasikeitė jos kelionės planai. Pareiškėja patvirtino, kad jos planai lieka tie patys. Konsulinė pareigūnė Sprendime pažymėjo, kad užsienietė nei pokalbio su konsuliniu pareigūnu metu, nei pateiktuose dokumentuose nenurodė argumentų dėl verslo kelionės į Lietuvą pasirinkimo, pokalbio metu, siekdama pagrįsti kelionės į Lietuvą tikslą, nurodė bendras verslo plėtros frazes, neindividualizavo savo ar Įmonės pasirinkimo keliauti verslo tikslais į Lietuvą, negalėjo nurodyti nei vieno planuojamo aplankyti verslo subjekto Lietuvoje. Šios aplinkybės ir dar prieš pateikiant paraišką vizai gauti anuliuota viešbučio rezervacija Vilniuje sustiprino konsulinio pareigūno abejonę, kad Lietuva nebuvo tikrasis kelionės tikslas ir dokumentų rezervacijos buvo padarytos tik tam, kad pareiškėja formaliai atitiktų prašymo išduoti Šengeno vizą pagrindžiamiems dokumentams keliamus reikalavimus.

12.       Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja nepagrindė buvimo Lietuvoje tikslo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Prašyme kaip pagrindinį kelionės tikslą į Lietuvos Respubliką nurodė turizmą ir verslą. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti dokumentai bei paaiškinimai konsuliniam pareigūnui sukėlė pagrįstą pagrindą manyti, kad pareiškėja negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei kyla pagrįstų abejonių dėl jos Prašymo patikimumo ir duomenys, kuriuos užsienietė pateikė, norėdama gauti nacionalinę vizą, nepatikimi.

13.       Pareiškėja skunde teismui taip pat nedetalizavo, kokiuose verslo susitikimuose dalyvauti ir su kokiais verslo subjektais susitikti ji ketina Lietuvoje laikotarpiu nuo 2023 m.
gruodžio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kad Įmonė 2023 m. rugsėjo 20 d. jai nustatė 2023 m. IV ketvirčio veiklos tikslus, kurie tiesiogiai susiję su komandiruotėmis į užsienį ir jų metu atliktinomis veiklomis: Jungtinėje Karalystėje 2023 m. spalio 2–17 d., Niujorke (Jungtinės Amerikos Valstijos) 2023 m.
spalio 14–23 d., Romoje (Italija) 2023 m. gruodžio 3–4 d., Lietuvoje 2023 m. gruodžio 6–31 d., yra bendro pobūdžio ir nepagrindžia deklaruoto buvimo Lietuvoje tikslo. Įmonės pateiktame dokumente yra numatyti pareiškėjos vizitai į Niujorką ir Romą, o apie vizitą į Lietuvą 2023 m. gruodžio mėnesį, nenurodyta. Pareiškėjai Įmonės suformuotos užduotys, susijusios su verslo galimybėmis Lietuvoje, – rinkos tyrimas, potencialių partnerių paieška, teisinės bazės analizė ir pan., teismo įsitikinimu, gali būti vykdomos ir nuotoliniu būdu, nevykstant į Lietuvą. Byloje duomenų apie Įmonės planuojamus ilgalaikius verslo santykius su Lietuvoje veikiančiais ūkio subjektais nėra pateikta. Pareiškėjos pateiktas kelionės planas taip pat nepagrindžia pareiškėjos atvykimo į Lietuvą tikslo. Jame tik atsispindi kelionės maršrutas (įsigyti lėktuvo bilietai), apgyvendinimo vieta, tačiau ne kelionės tikslas.

14.       Teismas sprendė, kad toks abstraktus aplinkybių dėl atvykimo į Lietuvą tikslų nurodymas pagrįstai sukėlė konsulinio pareigūno įtarimų dėl jo tikrumo. Pareiškėjos pateiktą kelionių agentės patvirtinimą, kad rezervacija viešbutyje nebuvo atšaukta, teismas vertino kaip nepatikimą įrodymą, kadangi neaišku, kada tikrinimas buvo atliktas, informacija nėra patvirtinta paties viešbučio oficialaus atstovo. Be to, net ir nustačius, kad pareiškėja 2023 m. lapkričio 9 d. atliktos rezervacijos neatšaukė, teismo vertinimu, tai nepašalina kilusių abejonių dėl pareiškėjos numatomo buvimo Lietuvoje tikslo.

15.       Pareiškėjos skundo argumentus, kad jai nėra žinomi Ambasados Sprendimo priėmimo motyvai, teismas vertino kaip nepagrįstus. Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį apie sprendimą atsisakyti išduoti vizą ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant standartinę formą; standartinėje formoje yra vienuolika langelių, kurių kiekvienas atitinka vieną ar daugiau šiame kodekse numatytų atsisakymo išduoti vizą, jos panaikinimo ar atšaukimo pagrindų ir kuriuos kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos pažymi pranešdamos prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui apie jam nepalankaus sprendimo atsisakyti išduoti vizą motyvus. Pareiškėja nustatytos formos pranešimą yra gavusi. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjos prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija ir atliktus pareiškėjos interviu-pokalbį, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo, ir jos pareiškimų patikimumo, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjai išduoti vizą. Teismo vertinimu, konsului priimant Sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjos pateikta informacija ir pareiškimais.

16.       Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykių pobūdį reglamentuojančius teisės aktus, teismas darė išvadą, kad Ambasada teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

17.       Pareiškėjos skundą atmetus, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

 III.

18.       Pareiškėja Z. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti pilna apimtimi. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

19.       Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1.       Atsakovo Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Pareiškėja buvo informuota tik pateikiant standartinę formą, kurioje nebuvo išdėstyti jokie atsakovo nustatyti faktai, kuriais remdamasis atsakovas priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti vizą, bei jokie atsakovo motyvai. Pareiškėja apie faktines aplinkybes, kurios sukėlė tariamas abejones atsakovui, sužinojo tik susipažinusi su atsakovo pateiktu atsiliepimu į pareiškėjos skundą ir jo priedais. Byloje nėra jokių įrodymų apie pokalbio su konsuliniu pareigūnu turinį (pvz., pokalbio protokolo, garso įrašo ar pan.). Šias aplinkybes atsakovas grindė tik išimtinai savo deklaratyviais teiginiais.

19.2.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pažeidė ABTĮ 56 straipsnio
7 dalyje įtvirtintą pareigą įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Priimdamas sprendimą, teismas nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovo deklaratyviems teiginiams.

19.3.       Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja gali savo darbo funkcijas vykdyti nuotoliniu būdu ir tam nebūtina vykti į Lietuvą. Tokiu atveju būtų ribojama konkrečios įmonės teisė pasirinktu būdu vystyti verslą ir tokios įmonės darbuotojo galimybė vykdyti savo darbo funkcijas. Įmonės, kurioje dirba pareiškėja, veiklos tikslai negali būti pasiekti vien tik dirbant nuotoliniu būdu. Taigi, teismas išėjo iš savo kompetencijos ribų, spręsdamas dėl pareiškėjos darbdavio verslo vykdymo būdo pasirinkimo.

19.4.       Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos argumentai apie išvykimą neturi reikšmės. Atsakovo atsiliepime yra aiškiai nurodyta, kad argumentai apie pareiškėjos nepateiktus duomenis apie išvykimą yra viena iš aplinkybių sukėlusių įtarimą, kad pareiškėja ketina išvykti iš Lietuvos teritorijos. Taigi, pareiškėjos ketinimas išvykti iš Lietuvos buvo pagrindas atsisakyti išduoti vizą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir administracinės bylos duomenims prieštaraujančią išvadą, kad pareiškėjos ketinimas ir pasirengimas išvykti iš Lietuvos nebuvo pagrindas atsisakyti išduoti vizą.

20.       Ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21.       Ministerija atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad teismo aptartas reglamentavimas dėl Šengeno vizos (ne)išdavimo bei teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės suponuoja išvadą, jog Sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjai atitiko reikalavimus, įtvirtintus Vizų kodekse bei Įstatyme, taip pat Šengeno vizos išdavimo tvarkos apraše. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

22.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados Sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti Šengeno vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

23.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad Ambasada tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir pateiktus dokumentus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

24.       Pareiškėja, nesutikdama su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas neįvertino visų aplinkybių. Pareiškėja teigia, kad ji pagrindė buvimo Lietuvoje tikslą bei sąlygas, kadangi ji pateikė patikimus oficialių institucijų dokumentus, patvirtinančius jos buvimo Lietuvoje tikslą bei sąlygas, o iš Sprendimo nėra aišku, kodėl pateikti duomenys bei dokumentai Ambasados buvo vertinami kaip nepatikimi. Pareiškėjai 2023 m. lapkričio 28 d. buvo įteiktas tik Pranešimas apie priimtą sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą, įformintas standartine pranešimo forma, nustatyta Vizų kodekso VI priede.

25.       Byloje nustatyta, kad pareiškėja Ambasadai pateikė prašymą išduoti vizą, kuriame, be kita ko, nurodė: 1) civilinė būklė – nesusituokusi (9 p.); 2) dabartinė profesinė veikla – vadybininkė (20 p.); 3) darbdavys, darbdavio adresas ir telefono numeris – Ultimate HELI, (duomenys neskelbtini), Pietų Afrikos Respublika (22 p.); 4) pagrindinis kelionės tikslas – turizmas, verslas
(23 p.); 5) numatomo pirmo buvimo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2022 m. gruodžio 4 d., išvykimo – 2023 m. gruodžio 31 d., skiltyje „Prašoma leisti atvykti“– Daug kartų (27 p.); 6) kviečianti įmonė – IBIS Vilniaus centras, (duomenys neskelbtini) (31 p.); kelionės ir pragyvenimo išlaidas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens buvimo metu padengia – Ultimate HELI.

26.       Pareiškėja kartu su Prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikė šiuos dokumentus: Pietų Afrikos Respublikos pilietės pasą; Ultimate HELI Ltd patvirtinimą, kad pareiškėjai nuolat reikia dalyvauti verslo susitikimuose, prašant 5 metų Šengeno vizos; „Cipher Wave home connect“ 2023 m. lapkričio 1 d. sąskaitą; skrydžio 2023 m. gruodžio 3 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. JNB-CDG-Rome-WAW-VNO-AMS-JNB rezervaciją; viešbučio IBIS Vilnius City Center rezervaciją 2023 m. gruodžio 7 d.–2023 m. gruodžio 31 d.; Sveikatos išlaidų draudimą nuo 2023 m. lapkričio 9 d., galiojantį 90 dienų.

27.       Ambasada, atsisakydama išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, priėmė Sprendimą, nurodydama, kad informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima.

28.       Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b) punktą, nepažeidžiant 25 straipsnio
1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.

29.       Viešojo administravimo įstatymo

30.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai pripažinta, kad institucijos sprendime atsisakyti išduoti nacionalinę vizą turi būti nurodyti tokį sprendimą lėmę argumentai ar motyvai. Sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, kuriame nenurodomi išsamūs tokį sprendimą lėmę argumentai ar motyvai, laikomas neatitinkančiu imperatyvių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-182-602/2022, išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1249-968/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-211-525/2024, 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-559-968/2024 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad tokia teismo praktika buvo formuojama dar iki pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui pateikimo 2023 m. gruodžio 12 d. Taigi, įforminus Sprendimą pagal Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, atsakovas nebuvo atleidžiamas nuo pareigos nurodyti sprendimo motyvus.

31.       Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, tiek vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso
2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

32.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nuosekliai plėtodamas praktiką vizas išduodančių institucijų veiksmų vertinimo srityje, 2025 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025 pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektui priėmus administracinį sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą ir informavus apie jį suinteresuotą asmenį, pastarajam turi būti pateikti priimto administracinio sprendimo motyvai, išdėstyti administraciniame sprendime ar kitame pareiškėjui pateiktame procedūriniame dokumente, taip įgyvendinant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus administracinio sprendimo turiniui, pagal kuriuos administraciniame sprendime turi būti nurodomi administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimo su motyvais nepateikimas pareiškėjai objektyviai apsunkino jos galimybes palankiausiomis sąlygomis įvertinti išsamius Sprendimo atsisakyti išduoti vizą motyvus prieš kreipiantis į teismą.

34.       Tai, kad Europos Sąjungos valstybių konsulinių pareigūnų diskrecija priimant užsieniečių prašymus dėl vizos išdavimo ir priimant sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo išduoti vizą, yra specialioji (išskirtinė), nes teisės aktai konsuliniam pareigūnui suteikia didelę diskreciją įvertinti faktines aplinkybes priimant sprendimą dėl vizos išdavimo ar neišdavimo užsieniečiui, savaime nereiškia, kad priimant minėtus sprendimus neturi būti pareiškėjui atskleisti konkretūs motyvai, pagrįsti faktiniais duomenimis.

35.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą. Nagrinėdamos tokį prašymą, šios institucijos turi didelę diskreciją, kiek tai susiję su šių nuostatų taikymu ir reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimu, siekiant nustatyti, ar yra vienas iš šių pagrindų atsisakyti išduoti vizą prašymą ją išduoti pateikusiam asmeniui (ESTT Didžiosios kolegijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-84/12, EU:C:2013:862, 63 punktas).

36.       Aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuri suformuota 2025 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025, pažymima, kad viešojo administravimo subjektas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, turi vertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus, surinktus duomenis ir atitinkamai spręsti dėl pagrindų neišduoti vizą buvimo konkrečioje situacijoje. Vis dėlto ši kompetentingos institucijos diskrecija nėra absoliuti – turi egzistuoti objektyviais duomenimis grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija (šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-421/2014).

37.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1249-968/2023, kurioje sprendimas neišduoti nacionalinės vizos panaikintas dėl netinkamo motyvavimo, išaiškinta, kad plati kompetentingų institucijų diskrecija, joms nagrinėjant prašymus išduoti Šengeno vizą, nėra causa sui (savo paties priežastis, savaime sukelta priežastis), o yra siejama inter alia (be kita ko) su atitinkamai institucijai tenkančia pareiga kruopščiai išnagrinėti kiekvieno užsieniečio, pateikusio prašymą išduoti Šengeno vizą, individualią situaciją ir atliekant išsamų įvairių konkrečiai situacijai reikšmingų aplinkybių vertinimą, nustatyti, ar tuo konkrečiu atveju egzistuoja Vizų kodekse įtvirtinti atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindai; sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą, nereiškia, kad sprendimą atšaukti išduotą vizą priimanti institucija neturi pareigos tinkamai ir aiškiai jį pagrįsti; Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė forma naudojama ir pranešant apie atsisakymą išduoti vizą (Vizų kodekso 32 str. 2 d.), todėl darytina išvada, jog ir šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis.

38.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025 taip pat pažymėta, kad pagal Europos Sąjungos teisminių institucijų jurisprudenciją, su kuria darnos siekia Lietuvos administracinė justicija, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokį pažeidimą paprastai nėra galima ištaisyti teismo proceso metu. Ši praktika formuojama taip pat atsižvelgiant į konstitucinius teisės principus – teisinės valstybės, gero administravimo ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinimą. Tam tikrais išimtiniais atvejais, viešojo administravimo subjektui papildžius administracinio sprendimo motyvus ar pateikus administracinį sprendimą su motyvais tik inicijavus teisminį ginčą, teismas galėtų vertinti priežastis, lėmusias ir praktiškai apsunkinusias išsamių motyvų nepateikimą suinteresuotam asmeniui, taip pat objektyvų jų egzistavimą iki kreipimosi į teismą, kartu įvertinant tokios situacijos poveikį šalių lygybei ir pareiškėjo teisei į gynybą, teismo proceso stadiją, kurios metu buvo pateikti papildomi motyvai, ir kitus reikšmingus aspektus. Tačiau tai neturėtų būti vertinama kaip priemonė, pateisinanti viešojo administravimo subjekto veiksmus, kurie iš esmės apsunkina asmens teisę į teisminę gynybą. Administracinio sprendimo motyvų pateikimas teisminiame procese taip pat neturėtų neigiamai paveikti valdžių padalijimo principo, pagal kurį valstybės vykdomoji ir teisminė valdžios yra atskiros, ir sudaryti sąlygų teismui perimti vykdomosios valdžios funkcijas, papildant administracinio sprendimo motyvus.

39.       Šioje administracinėje byloje konstatuotinas atsakovo padarytas procedūrinis pažeidimas – atsakovas priėmė Sprendimą, tačiau pareiškėjai jo tinkamai motyvuoto nepateikė. Pirmosios instancijos teismas šio pažeidimo nepagrįstai nevertino kaip esminio, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pažeidimo paprastai nėra galima ištaisyti teismo proceso metu. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra galimybės patikrinti ir objektyviai įvertinti, ar atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą abejonėms dėl pareiškėjos numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, dėl jos pareiškimų patikimumo, ir dėl to buvo pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą išduoti Šengeno vizą. Pareiškėja, nežinodama Sprendimo motyvų, neturėjo galimybės į juos atsikirsti bei pateikti papildomų įrodymų, kurie galėtų paneigti atsakovo iškeltas abejones.

40.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ambasados priimtas Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikinamas kaip neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Tai konstatavus, kiti pareiškėjos ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami, nes jų vertinimas neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti bei nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo ir padarytų išvadų.

41.       Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė materialiosios teisės normas ir padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog Ambasados priimtas Sprendimas neišduoti pareiškėjai Šengeno vizos yra teisėtas bei pagrįstas. Dėl to, tenkinant pareiškėjos apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas ir panaikinamas skundžiamas Ambasados Sprendimas.

42.       Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

43.       Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ
41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

44.       Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

45.       Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

46.       Pareiškėja prašo atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 6339,10 Eur (22,50 Eur žyminis mokestis, 3 628 Eur už skundo teismui parengimą, 494 Eur už prašymo dėl skundo trūkumų šalinimo parengimą, 1520 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą ir vertimo išlaidos (atitinkamai 629,60 Eur ir 45,00 Eur)). Nurodytoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė įrodymus (sąskaitas faktūras ir pavedimų išrašus).

47.       Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 2,5 sandaugai. Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad už kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikytinas koeficientas – 0,4.

48.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė 2023 m. gruodžio 21 d. mokėjimo pavedimu (pervesta 1 988 Eur suma pagal sąskaitą Nr. PP43/23LT (dalis sumos už skundo parengimą) ir 2024 m. balandžio 1 d. mokėjimo pavedimu (pervesta 4339,10 Eur suma pagal sąskaitą Nr. 0844/24LT (trūkumų šalinimas, dokumentų vertimo išlaidos), pagal sąskaitą Nr. 0278/24LT (dalis už skundo parengimą) ir pagal sąskaitą Nr. 1445/24LT (rašytiniai paaiškinimai bei dokumentų vertimo išlaidos).

49.       Todėl byloje aktualūs 2023 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 2110,3 Eur, taip pat 2023 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 2000,1 Eur.

50.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, be kita ko, į bylos sudėtingumą (teisinis klausimas nebuvo itin sudėtingas), teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nutaria, kad, nors pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, tačiau pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma mažintina iki 3 000 Eur.

51.       Pareiškėjos patirtos dokumentų vertimo išlaidos pripažintos pagrįstomis ir būtinomis nagrinėjant šią administracinę bylą, todėl pareiškėjai priteistina 674,60 Eur vertimo išlaidų suma.

52.       Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat suformulavo prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti įrodymai apie 4 800 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Pareiškėja už apeliacinio skundo parengimą atsiskaitė 2024 m. birželio 27 d., todėl byloje aktualus 2023 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 2110,3 Eur.

53.       Rekomendacijų 8.9 punkte nurodyta, kad už apeliacinį skundą rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento
2,5 sandaugai.

54.       Pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, tačiau atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos atstovas jau buvo susipažinęs su bylos medžiaga, jokių naujų aplinkybių nebuvo pateikta, dėl ko būtų iškilęs poreikis iš naujo analizuoti susidariusią situaciją, teisinį reguliavimą, taip pat į parengtų procesinių dokumentų turinį, teisingumo ir protingumo kriterijus, pareiškėjos prašoma priteisti suma už apeliacinio skundo parengimą mažintina iki 2 400 Eur.

55.       Žyminis mokestis yra priskirtinas prie bylos nagrinėjimo išlaidų (ABTĮ 34 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1494-821/2025, 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-64-662/2025, 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-34-552/2025, 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-26-822/2025, 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2025, 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025 ir kt.).

56.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundo pateikimą pirmosios instancijos teismui ir 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą. Nagrinėjamu atveju nurodytos sumos laikytinos pagrįstomis ir yra priteistinos.

57.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjai iš atsakovo priteistina 6 108,35 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Z. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos Z. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Pietų Afrikos Respublikoje 2023 m.
lapkričio 28 d. sprendimą Nr. NEV87-28.

Priteisti pareiškėjai Z. R. iš atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 6 108,35 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą aštuonis eurus ir trisdešimt penkis ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                Arūnas Dirvonas

                Ričardas Piličiauskas

                Veslava Ruskan