Baudžiamoji byla Nr. 1-1103-806/2017

                                                           Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07358-2017-6

                               Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m.  kovo 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. A. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

R. A. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

2017-02-14 apie 23.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,48 %o girtumas), žodinio konflikto metu, įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais, tyčia tampė sugyventinę M. G. už plaukų, ją stumdė ir sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių kumščiu jai į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. A. parodė, kad susipažinęs su įtarimu, jo esmę supranta, kaltu prisipažįsta visiškai, lietuvių kalbą moka, psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga, nuo priklausomybių negydytas, į įskaitas neįrašytas, galvos traumų neturėjo. Jis, R. A. gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventine M. Butas nuosavybės teise priklauso jam, R. A.. Su M. jis, R. A. sutaria gerai, būna tik žodiniai konfliktai. Smurto M. atžvilgiu anksčiau jis, R. A. nenaudojo. 2017-02-14 dienos metu jis, R. A. su M. vartojo alkoholinius gėrimus. Viskas tarp jų buvo gerai, draugiškai bendravo. Vakare, kelintą tiksliai valandą jis, R. A. neprisimena, bet gali būti, kad apie 23.00 val., tarp jo, R. A. ir M. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko konfliktas prasidėjo, jis, R. A. neprisimena. Kiek pamena, jie aiškinosi dėl buitinių klausimų, vienas ant kito šaukė. M. jam, R. A. ėmė priekaištauti. Jis, R. A. nesusivaldė ir griebė M. už plaukų. Šiek tiek patampęs jis, R. A. M. paleido. M. ėmė šaukti. Tada jis, R. A. kelis kartus ranka M. pastūmė ir keletą kartų kumščiu sudavė pastarjai į veidą. Kiek tiksliai kartų sudavė, jis, R. A. neprisimena, nes viskas įvyko labai greitai. Po to, M. išbėgo iš buto. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį, R. A. sulaikė. Dėl savo poelgio jis, R. A. labai gailisi. Jis, R. A. M. atsiprašys ir nori su ją susitaikyti. Daugiau pažada taip nesielgti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis, R. A. gyvens pas mamą (duomenys neskelbtini). (b. l. 31-32)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. G. parodė, kad lietuvių kalbą moka, yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Ji, M. G. apie 3 m. gyvena kartu su R. A. (duomenys neskelbtini) ir veda bendrą ūkį, tačiau bendrų vaikų neturi. Paskutinius 2 m. R. vartoja alkoholinius gėrimus ir, būdamas girtas, kabinėjasi prie jos, M. G. ne tik žodžiais, bet ir muša. Į policiją ji, M. G. kreipėsi ne vieną kartą, bet ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. 2017-02-14 iš pat ryto R. buvo girtas ir kabinėjosi prie jos, M. G., keikė necenzūriniais žodžiais, į raginimus apsiraminti nereagavo. Apie 23.00 val., R. A. pradėjo prieš ją, M. G. fiziškai smurtauti. R. A. tampė ją, M. G. už plaukų, stumdė ir mušė per veidą dešinės rankos kumščiu. Savo veiksmais R. A. sukėlė jai, M. G. fizinį skausmą. Ji, M. G. išbėgo iš buto ir paskambino policijai, nes bijojo dėl savo gyvybės ir sveikatos. Ji, M. G. nori pabrėžti, kad ikiteisminis tyrimas ankščiau nebuvo atliekamas, nes pastaroji R. atleisdavo. Ji, M. G. žino įstatymus, todėl galbūt sutiktų ikiteisminį tyrimą užbaigti susitaikymu, bet tai būtų paskutinis kartas, nes daugiau ji nekentęs smurto. Į med. ekspertizę ji, M. G. nesikreips, nes vizualiai smurto žymių ant jos kūno nėra. Dėl šio įvykio ji, M. G. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. ( b. l. 18-19

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 4 būrio vyr. patrulio D. B. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017-02-14 apie 23.50 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją muša neblaivus vyras. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė M. G.. Pastaroji paaiškino, kad 2017-02-14 apie 23.30 val., namuose neblaivus sugyventinis R. A. tampė ją už plaukų, stumdė, vadino necenzūriniais žodžiais. Ant M. G. kūno sužalojimų nesimatė. Pasak jos, konfliktų buvo ir anksčiau. R. A. sulaikomas paaiškino, kad nesmurtavo. (b. l. 1. 7-8)

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2017-02-15, 01.35 val., R. A. buvo nustatytas 2,48 prom. girtumas. (b. l. 36)

Pats kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo R. A. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiosios M. G. parodymai, kuriuos patvirtino kita byloje surinktų įrodymų visuma. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis smurtaudamas prieš šeimos narį – sugyventinę M. G. sukėlė jai fizinį skausmą. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

Paskelbus įtariamajam R. A. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, sutiko su bausmės – baudos – rūšimi ir dydžiu, prašo sumažinti bausmę. (b. l. 53-54)

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skirdamas bausmę R. A., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, R. A. padarė nesunkų nusikaltimą, veika padaryta tiesiogine tyčia, neteistas, baustas administracine tvarka, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje. R. A. skirtina viešųjų darbų bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis  BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena R. A. atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad R. A. skirtina bausmė mažesnė už numatytą bausmės vidurkį. 

              Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, R. A. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina. 

              Ikiteisminio tyrimo metu R. A. buvo 2017-02-14 23.50 val. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka, iš sulaikymo paleistas 2017-02-15 13.47 val. Laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į kaltinamajam skirtą bausmę.

Kadangi R. A. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, pastarajam paskirtinos bausmės atžvilgiu taikytinas LR BK 641 str., numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas, -

n u s p r e n d ž i a :

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. A. paskirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-02-14 23.50 val. iki 2017-02-15 13.47 val. (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

R. A. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                           Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė