Civilinė byla Nr. e2A-1207-658/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26085-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.; 3.3.1.18.4

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3463-454/2017 pagal pareiškėjų A. B. ir A. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu.

Teismas

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai A. B. ir A. B. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką, įregistruotą 1997 m. sausio 11 d. Kauno miesto CMB (įrašo Nr. 63) ir patvirtinti pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškimą tenkino, pareiškėjų A. B. ir A. B. santuoką nutraukė, po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines pavardes bei patvirtino sutartį tarp pareiškėjų dėl santuokos nutraukimo pasekmių joje nurodytomis sąlygomis.

Teismas, nutraukdamas tarp šalių sudarytą santuoką nustatė, kad sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, santuoka faktiškai iširusi, sutuoktiniai daugiau kaip metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, nesutinka taikytis, kreditorių neturi.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pareiškėjas A. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas nesprendė, ar tarp šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis turto padalijimo dalyje nepažeidžia vieno iš sutuoktinių (apelianto) interesų, nors iš jos turinio matyti, kad visas turtas atitekto A. B.. Sutartimi nebuvo išreikšta tikroji A. B. valia.

Apeliantas apie žodinį bylos nagrinėjimą, kuriame buvo priimtas ginčijamas teismo sprendimas, nebuvo tinkamai informuotas.

Į bylą nebuvo įtrauktas sutuoktinių kreditorius.

Pareiškėja A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Apeliantas nėra sąžiningas. Šalys jau 13 metų negyvena kartu, pareiškėja viena užaugino du vaikus, santuoka buvo tik formali. Turtas pasidalintas abiejų sutarimu įvertinus jo būklę, dydį, tai, kad apeliantas būste niekada negyveno, transporto priemonę pareiškėja įsigijusi iš savo lėšų. Sutartis sudaryta laisva šalių valia.

Apeliantui buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jis pats parašė elektroninį laišką nurodydamas, kad bylos nagrinėjime nedalyvaus.

Pareiškėja nežinanti apie jokią paskolą ir kreditorių, paskolos sutartis nepatvirtina paskolos gavimo fakto, o transporto priemonė įsigyta ne iš apelianto nurodomų lėšų.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo, kuriuo nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXXV skyrius) buvo nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėtina tik apeliacinio skundo ribose.

Nustatyta, kad pareiškėjai supaprastinto proceso tvarka pateikė prašymą nutraukti santuoką ir patvirtinti tarp jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismui patenkinus prašymą ir šį teismo sprendimą apeliantui apskundus matyti, kad pareiškėjas neginčija sprendimo dalies nutraukti santuoką, bet ginčija teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip neatitinkančią jo valios, pažeidžiančią jo bei kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Apeliantas nurodo, kad sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jo interesų ir tikrosios valios, nes visas turtas atiteko pareiškėjai, o skola palikta jam, apie pareiškimą neinformuotas sutuoktinių kreditorius, be to, sutartį pareiškėjas pasirašė dėl suklydimo. Taigi, iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas su teismo sprendimu nesutinka iš esmės dėl materialinės teisės normų pažeidimo: apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tarp šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių teisėtumo ir pagrįstumo (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.53 str. 4 d.).

Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą.

Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė paskolos sutarties kopiją ir jos vertimą. Atsižvelgiant į tai, kad naujai pateiktas rašytinis įrodymas susijęs su apeliaciniame skunde nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su sutuoktinių kreditoriais, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima (CPK 314 str., 306 str. 3 d.).

Taip pat pareiškėjas elektroniniu paštu iki teismo posėdžio dienos pateikė paaiškinimą su priedais (reg. Nr. DOK-17842), kurie nėra apelianto pasirašyti nei paprastu, nei elektroniniu parašu. Atsižvelgiant į tai, jog pateikti paaiškinimai apelianto nėra pasirašyti, konstatuotina, jog jie neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytų reikalavimų proceso šalių teikiamiems dokumentams. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymo nuostatos, reglamentuojančios apeliacinį procesą, nenumato galimybės apeliantui pildyti skundą po to, kai yra jau išspręstas apeliacinio skundo priėmimo klausimas. Įstatyme imperatyviai nurodyta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (CPK 323 str.). Įvertinus tai, kad apeliantas teikia papildomus paaiškinimus ir įrodymus jau po apeliacinio skundo priėmimo ir išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui, šiuos paaiškinimus su priedais atsisakytina priimti.

Dėl teismo pareigos vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą

Vadovaujantis CK 3.51 straipsniu sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta be kita ko siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007, kt.).

Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 str.). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Taigi teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 str.). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 str. 3 d., 3.127 str. 3 d.). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis apribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės ir pan. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008, kt.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad teismas bylai nagrinėti buvo paskyręs teismo posėdį žodinio proceso tvarka, ir jame dalyvavo tik pareiškėja. Nors apeliantas ir buvo išreiškęs valią nedalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybių ir iš esmės netyrė bei nevertino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Skunde teisingai nurodoma, kad teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, jog CK 3.53 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma ne formaliai, o visa apimtimi patikrinant, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia sutuoktinių ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2005; kt.). Kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra aiškiai nurodyta, kokia santuokoje įgyto turto vertė, koks asmeninis sutuoktinių turtas ir jo vertė, be to, visas santuokoje įgytas turtas priskiriamas vienai pareiškėjai, nepaaiškinant (nesusitariant) kodėl, bei nenumatant jokios kompensacijos apeliantui ar aptariant dėl ko ji nemokama, t. y. tokiu būdu sutartimi neišlaikant santuokos metu įgyto turto padalinimo lygiavertiškumo principo, o visos šios aplinkybės sudaro prielaidas vertinti tokią sutartį kaip neatitinkančią įstatymo reikalavimų.

Apeliantas kartu su skundu pateikė sutarties dėl paskolos kopiją ir jos vertimą nurodydamas, kad apie santuokos įtraukimą nebuvo informuotas sutuoktinių kreditorius. Nurodytina, kad pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti savo turtines teises ir pareigas, tame tarpe ir savo prievoles kreditoriams (CPK 539 str. 1 d. 4 p.). Kreditorių teisių apsaugai, t. y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo sutikimą ar nesutikimą dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, yra skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo teismui nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, išsiunčiant pareiškimo ar ieškinio kopiją.

Pareiškėjas teigia, kad už gautą paskolą pirko automobilį, kuris sutartimi priskirtas pareiškėjai, tačiau pareiškėja su tuo nesutinka, nurodydama, kad automobilį pirko iš asmeninių lėšų, apie paskolą nieko nežinanti, todėl ji nepriskirtina sutuoktinių prievolėms, o laikytina asmenine pareiškėjo prievole. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių apskritai neanalizavo, neįtraukė į bylą paaiškėjusio kreditoriaus, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės dar nebuvo paaiškėjusios. Kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nurodyta informacija apie sutuoktinių asmenines ir bendras prievoles kreditoriams, o ši aplinkybė taip pat sudaro prielaidas vertinti tokią sutartį kaip neatitinkančią įstatymo reikalavimų.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neįsitikino, kad šios sutarties sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies, CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies reikalavimus, ir patvirtino sutartį, prieštaraujančią viešajai tvarkai ir iš esmės pažeidžiančią pareiškėjo bei kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčo, kilusio tarp sutuoktinių, iš esmės neišsprendė.

Dėl bylos baigties

Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl turto bei prievolių padalijimo byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendime neišsprendus vieno iš svarbiausių sutuoktinių keliamų reikalavimų pagal abiejų sutuoktinių sutikimą, daroma išvada, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeisti vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.; 327 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Kartu nurodytina, kad nagrinėjant bylą iš naujo tikslintinos sutarties sąlygos jas suderinus tarp pareiškėjų ir kreditorių, o nesant tokio sutarimo, spręstina, ar tokia sutartis gali būti apskritai patvirtinta ir ar byla galėtų būti nagrinėtina supaprastinto proceso tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                    Nerijus Meilutis