Civilinė byla Nr. 2-1626-330/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00648-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norventa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2011-264/2016, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norventa“ iškelta bankroto byla.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė BAB „Ūkio bankas“ 2016 m. gegužės 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Norventa“ iškėlimo. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi, kurią Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą, ieškovei iš atsakovės buvo priteista 1 288 222,43 Eur bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė 2016 m. balandžio 4 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl nutarties įvykdymo, tačiau iki pareiškimo teismui pateikimo dienos atsakovė su ieškove nėra atsiskaičiusi, todėl atsakovei keltina bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi atsakovei UAB „Norventa“ iškėlė bankroto bylą.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsakovės atsiliepimo argumentus bei pateiktus dokumentus, nenustatė poreikio nagrinėti bylą žodiniame teismo posėdyje, todėl netenkino atsakovės prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei ieškovės atstovo dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu. Iš atsakovės pateikto balanso už 2015 metus teismas nustatė, kad įmonė iš viso turto turėjo už 125 133 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 42 179 Eur, trumpalaikis turtas – 82 954 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 10 503 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos už 2015 metus teismas nustatė, kad įmonė finansiniais metais patyrė 374 246 Eur dydžio nuostolius. 2016 m. balandžio 30 d. laikotarpiui įmonė iš viso turto turėjo už 323 094 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 37 831 Eur, trumpalaikis turtas – 285 263 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 485 441 Eur. To paties laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaita patvirtino, kad įmonė finansiniais metais patyrė 1 212 027 Eur dydžio nuostolius. Atsakovės skolos kreditoriams sudarė 1 485 440,96 Eur. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis atsakovė 2016 m. gegužės 23 d. atsiskaitė su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais, tačiau įsiskolinimas pagal vykdomuosius dokumentus sudarė 12 623,10 Eur. Įmonėje dirba trys apdrausti asmenys, skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, kuris jai priklausytų nuosavybės teise. VĮ Regitra duomenimis atsakovės vardu įregistruotos dvi transporto priemonės, tačiau joms taikyti apribojimai – areštas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes, jog kreipėsi į ieškovę su pasiūlymu dėl taikos sutarties vykdymo procese sudarymo, jog turi galimybes vykdyti ūkinę veiklą, padengti įsiskolinimus kreditoriams. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, teismas nenustatė (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis), todėl nusprendė, kad įmonėje apskaityto turto vertės (323 094 Eur) ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams (1 485 440,96 Eur) santykis bei negalėjimas įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams patvirtina, jog įmonė yra nemoki, kas sudaro pagrindą tenkinti ieškovės ieškinį ir iškelti UAB „Norventa“ bankroto bylą dėl nemokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė (atsakovė) UAB „Norventa“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas pažeidė atsakovės teises į tinkamą procesą bei jos teisių gynimą, kadangi bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neatsižvelgdamas į atsakovės prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovei nebuvo sudaryta tinkama galimybė išdėstyti savo poziciją, teikti paaiškinimus, užduoti klausimus ieškovei.
2. Teismas nepagrįstai iškėlė bankroto bylą, neišanalizavo visų aplinkybių bei neįsitikino, kad įmonės veikla negali būti atnaujinta. Teismas formaliai vertino atsakovės finansinius dokumentus ir formaliai nustatė, kad atsakovės turtui taikomas areštas, neįvertinęs to, kad areštas taikytas to paties teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties pagrindu šioje byloje. Taip pat nebuvo įvertintos aplinkybės, jog atsakovės planuojamos gauti pajamos sudarė 59 005 Eur, be to, viena iš jos debitorių (UAB „Promneta“) buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl jos skola 340 931,31 Lt (98 740,53 Eur) buvo nurašyta kaip sąnaudos.
3. Atsakovės argumentai, kad įsiskolinimas susidaręs būtent ieškovei (bankui), kuriai buvo siūloma sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, tačiau nebuvo sulaukta jokio atsakymo, nebuvo teismo tinkamai įvertinti. Kadangi teismas formaliai atmetė atsakovės prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir pripažinti ieškovės atstovo dalyvavimą būtinu, nebuvo tinkamai įvertintas atsakovės argumentas dėl atsakovės pasiūlymo ieškovei sudaryti taikos sutartį. Be to, atsakovei kyla abejonių, ar apie šį pasiūlymą buvo informuoti ieškovės kreditoriai.

Ieškovė BAB „Ūkio bankas“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovo nemokumo požymiai yra akivaizdūs, todėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimas nelaikytinas sudėtingu. Be to, atsakovė turėjo visas galimybes pateikti atsiliepimą, kuriame galėjo išdėstyti savo poziciją dėl bankroto bylos jai iškėlimo pagrįstumo, pateikti jos mokumą ar veiklos tęstinumo galimybes patvirtinančius įrodymus.
2. Atsakovė atitinka nemokios bendrovės statusą. Byloje pateikti finansiniai duomenys patvirtina, kad atsakovė turi turto tik už 323 094 Eur, o jos įsipareigojimai sudaro net 1 485 441 Eur. Taigi, atsakovės pradelsti įsipareigojimai ne tik viršija pusę į balansą įrašyto turto, tačiau netgi viršija visą turimą turtą 4,5 karto. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius dėl galimybės vykdyti ūkinę veiklą.
3. Atsakovės argumentai, susiję su pasiūlymu dėl taikos sutarties sudarymo, neturi ryšio su bankroto bylos iškėlimo atsakovei pagrįstumu. Atsakovės siūlymas kreditoriams susitarti dėl įsipareigojimų vykdymo tvarkos neturi įtakos bankroto bylos iškėlimo klausimo svarstymui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria apeliantei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde apibrėžtas apeliacijos ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė patikslintus finansinės atskaitomybės dokumentus: 2015 m. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamąjį raštą, UAB „Norventa“ pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat medicininius dokumentus ir gimimo liudijimą, patvirtinančius apeliantės vadovės (ir vienintelės akcininkės) laikino nedarbingumo aplinkybes. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą bei į tai, kad pateikti įrodymai gali būti aktualūs vertinant įmonės mokumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pateiktus naujus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl klausimo iškelti įmonei bankroto bylą nagrinėjimo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka

Apeliantė atskirajame skunde tvirtina, kad klausimas dėl bankroto bylos UAB „Norventa“ iškėlimo turėjo būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nes tokį prašymą ji buvo išreiškusi. Atsakovės nuomone, būtent tokia proceso forma nagrinėjant bylą galėjo būti tinkamai įvertintas įmonės finansinis pajėgumas bei jos siekis su ieškove sudaryti taikos sutartį vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip iš esmės nereikšmingi bankroto bylos iškėlimo klausimui.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Nei ĮBĮ, nei CPK imperatyviai nenustato, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Ar tokią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalis). Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalį teismas gali (bet neprivalo) atitinkamus asmenis (pavyzdžiui, įmonės kreditorius) kviesti į teismą ar atlikti kitus veiksmus, reikalingus spręsti klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, bankroto bylos iškėlimo procesinė stadija, kurioje teismas sprendžia, ar egzistuoja materialinis teisinis pagrindas įmonę pripažinti nemokia ir jai iškelti bankroto bylą, įprastai vyksta rašytinio proceso tvarka. Tačiau kiekvienu atveju konkrečios bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo formos (rašytine ar žodine tvarka) parinkimas priklauso teismo valiai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui pakako abiejų šalių pateiktų rašytinių įrodymų nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Be to, apeliantė nenurodė, kodėl teismo pasirinkta ginčo nagrinėjimo procesinė forma sukliudė jai teikti argumentus ir / ar atsikirtimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, paaiškinimus dėl ieškovės keliamų reikalavimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu. Šiuo atveju apeliantės pretenzijos dėl teismo pasirinktos proceso formos vertintinos kaip formalios bei neteikiančios pagrindo konstatuoti įstatymo normų ar atsakovės teisių pažeidimo.

Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą ir įmonės nemokumo

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įmonės finansinę būklę atspindinčius duomenis ir teisingai konstatavęs ĮBĮ numatytus nemokumo požymius, pagrįstai iškėlė apeliantei bankroto bylą.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato ĮBĮ, kurio 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

Byloje kilo ginčas, ar apeliantei UAB „Norventa“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Jau minėta, kad vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų ĮBĮ yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės UAB „Norventa“ bylos svarstymui pateiktus 2015 m. ir 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, juose nurodyto įmonei priklausančio turto apimtį bei sudėtį, kreditorinius įsipareigojimus, o taip pat VSDFV ir VĮ „Regitra“ viešų registrų duomenis, padarė išvadą, kad apeliantės UAB „Norventa“ pradelstos skolos akivaizdžiai viršija įmonės turimą turtą, todėl įmonei keltina bankroto byla IBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su tokia išvada, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliantės veikla, turimu turtu ir įsipareigojimais, bei padarė teisingą išvadą, kad įmonei keltina bankroto byla. Nepaisant to, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl apeliantės mokumo, visų pirma paminėtina tokia aplinkybė, kad UAB „Norventa“ apeliacinės instancijos teismui pateikė patikslintus 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, aiškinamąjį raštą). Nors prieš tai bylos svarstymui apeliantė jau teikė 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie, be kita ko, vykdant Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo buvo pateikti ir juridinių asmenų registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui, apeliantės teigimu, sudarant šiuos dokumentus įmonės vadovės (ir akcininkės) nedarbingumo laikotarpiu, buvo padaryta klaidų. Iš apeliantės pateikto patikslinto 2015 m. balanso matyti, kad jame nurodyta apeliantės turto vertė iš viso sudarė 125 133 Eur, iš to skaičiaus: a) ilgalaikis turtas – 42 179 Eur, kurio didžiąją dalį (35 174 Eur) sudarė materialusis turtas (transporto priemonės); b) trumpalaikis turtas – 82 954 Eur, kurį sudarė atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (2 068 Eur), per vienerius metus gautinos sumos (59 005 Eur) bei pinigai ir jų ekvivalentai (21 881 Eur). Apeliantės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai fiksuotos už 10 503 Eur sumą, po vienerių metų mokėtinų sumų ir / ar įsipareigojimų apeliantė deklaravo neturinti (b. l. 126, 132). Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorės (ieškovės) BAB „Ūkio bankas“ finansinis reikalavimas atsakovei, sudarantis net 1 288 222,43 Eur sumą, minėto balanso, parengto už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., sudėtyje neatsispindi nei tarp trumpalaikių, nei tarp po vienerių metų mokėtinų apeliantės finansinių įsipareigojimų, nors ši suma kreditorei BAB „Ūkio bankas“ iš atsakovės buvo priteista dar 2015 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-927-196/2015 (ją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016, paliko nepakeistą). Tai, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteista 1 288 222,43 Eur suma, mokėtina kreditorei BAB „Ūkio bankas“, net keletą kartų viršija visą apeliantės turimą turtą, patvirtina kiti byloje pateikti apeliantės dokumentai: 2016 m. balandžio 30 d. balansas, įmonės kreditorių sąrašas, įmonės turto žiniaraštis (b. l. 91-95). Akivaizdu, kad tik 323 094 Eur vertės turto ir net 1 485 440 Eur pradelstų įsipareigojimų kreditoriams turinti įmonė (to apeliantė atskirajame skunde iš esmės neginčija) atitinka nemokios įmonės būseną, apibrėžtą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Vertinamoje situacijoje aktualios ir kitos aplinkybės, kaip antai, atskirojo skundo teiginiai apie tai, kad stambūs klientai yra nutraukę su įmone sutartis, įmonėje dirba tik trys asmenys (b. l. 100), įmonė 2015 metus baigė turėdama 374 246 Eur nuostolių (b. l. 128), o 2016 metai įmonei taip pat yra nuostolingi (b. l. 92), taip pat apeliantės pripažinimas, kad stambi jos debitorė UAB „Promneta“, kurios skola apeliantei sudarė 98 740,53 Eur, šiuo metu yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs atsakovo finansinius duomenis, pagrįstai  pripažino pagrindo bankroto bylos iškėlimui egzistavimą.

Apeliantės atskirojo skundo teiginiai, susiję su tuo, kad ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius galbūt tinkamai (laikydamasis ĮBĮ nuostatų) nepristatė ieškovės kreditorių susirinkimui apeliantės pasiūlymo dėl taikos sutarties su atsakove sudarymo bei neinformavo apeliantės apie pasiūlymo sudaryti taikos sutartį svarstymo eigą, nagrinėjamu atveju yra neaktualūs. Sąlygos bankroto bylai iškelti yra reglamentuotos ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje ir esant bent vienai iš šių sąlygų gali būti keliama bankroto byla. Šiuo atveju ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytas bankroto bylos iškėlimo pagrindas, t. y. įmonės nemokumas (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis) atskirojo skundo motyvais nebuvo paneigtas. Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                      Gintaras Pečiulis