Civilinė byla Nr. 2A-90-1120/2020
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00355-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.15
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės apeliacinį skundą ir atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-105-278/2019 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo V. P.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. J. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovių viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės (toliau – ir Panevėžio ligoninė) ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (toliau – ir Draudimas) priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas pateikė prašymą atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą.
2. Ieškovas nurodė, kad Panevėžio ligoninėje 2014–2015 m. jis buvo netinkamai gydytas, be reikalo tris kartus operuotas (gydytojas V. P.). Po operacijų skausmas krūtinės kairėje pusėje ir pilve neišnyko, skausmai didėja, atsirado naujų skausmų (skauda nugaros srityje), tirpsta plaštakos, kojų pirštai, kankina nemiga, po operacijų liko randai, iškrypo stuburas, nes į pilvo kairiąją pusę pasislinko vidaus organai. Ieškovas paaiškino, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), kuri įpareigojo Panevėžio ligoninę išmokėti jam 5 000 Eur. Ieškovas pastebėjo, kad Komisija aptarė tik dvi operacijas ir nustatė per mažą atlygintinos žalos sumą.
3. Ieškovas nurodė, kad kreipėsi į apygardos teismą iš karto, kai tik apylinkės teismas grąžino ieškovui dokumentus.
4. Atsakovė Panevėžio ligoninė atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti.
5. Panevėžio ligoninė nurodė, kad ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs 30 dienų terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 8 dalyje. Panevėžio ligoninės nuomone, teismas turėtų taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti.
6. Panevėžio ligoninė taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina, jog buvo netinkamai gydytas ir be pagrindo operuotas. Panevėžio ligoninė pastebėjo, kad Komisija nustatė, jog ieškovui teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Panevėžio ligoninėje nebuvo pakankamai kokybiškos (per mažas dėmesys buvo skiriamas ieškovo kruopščiam ištyrimui, radiologinių tyrimų vertinimui, nekviesti konsultantai), tačiau Komisija taip pat nustatė, kad ieškovas parašais buvo patvirtinęs savo sutikimą su gydymo ir operacijos planu. Panevėžio ligoninė sutiko su Komisijos sprendimu įpareigoti Panevėžio ligoninę išmokėti ieškovui 5 000 Eur ir šio sprendimo neginčijo. Profesinę civilinę atsakomybę sveikatos priežiūros paslaugų ieškovui teikimo metu Panevėžio ligoninė buvo apdraudusi AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje, kuris, remdamasis Komisijos 2017 m. spalio 3 d. sprendimu, 2017 m. spalio 19 d. ieškovui išmokėjo 5 000 Eur.
7. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti.
8. Draudimas nurodė, kad yra Latvijos Respublikoje registruota bendrovė, kuri savo veiklą Lietuvoje vykdo per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (juridinio asmens kodas 300665654). Draudimas paaiškino, kad, remdamasis Komisijos 2017 m. spalio 3 d. sprendimu, išmokėjo ieškovui 5 000 Eur, t. y. visiškai ir tinkamai įvykdė savo prievolę. Draudimas pastebėjo, kad ieškovas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas kreiptis į teismą turėtų būti atnaujintas. Draudimo nuomone, nėra pagrindo priteisti procesines palūkanas, nes reiškiamo reikalavimo pagrindas yra ne piniginė prievolė, o prievolė, atsiradusi iš delikto. Draudimas taip pat pastebėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, gydytojų veiksmai vertintini ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 5 d. sprendimu atnaujino ieškovui A. J. dėl svarbių priežasčių praleistą terminą kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinį tenkino iš dalies. Teismas solidariai iš atsakovų priteisė ieškovui 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priteisė ieškovui 898,60 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą ir 400 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas valstybės naudai iš atsakovų priteisė po 50 Eur žyminio mokesčio.
10. Teismas nustatė, kad ieškovas laiku kreipėsi į Komisiją, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas, nesutikdamas su Komisijos 2017 m. spalio 3 d. sprendimu, ieškinį teismui pirmą kartą padavė 2017 m. spalio 26 d., o sužinojęs, kad kreipėsi ne į tą teismą, 2017 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą. Teismas konstatavo, kad ieškovas praleido PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, tačiau, įvertinęs tai, kad Komisijos sprendime nebuvo nurodyta, kuriam teismui ieškovas turi pateikti ieškinį, teismas sprendė, kad terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių ir praleistą terminą atnaujino.
11. Teismas nurodė, kad ieškovas neturtinę žalą kildina iš gydytojo V. P., už kurį atsako sveikatos priežiūros įstaiga, neteisėtų veiksmų (nekokybiškai, neatsargiai, nerūpestingai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, pasirinkto radikalaus operacinio gydymo).
12. Teismas nurodė, kad Panevėžio ligoninės 2016 m. spalio 26 d. atliktas vidaus medicininio audito tyrimas nustatė, jog ieškovui 2014 m. rugpjūčio 5 d. ir 2014 m. spalio 14 d. operacijos buvo atliktos neatlikus būtinų tyrimų diagnozei patvirtinti, neįvertinus 2014 m. liepos 18 d. krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos rezultatų, dėl skausminio sindromo nesikonsultavus su neurologais, neskyrus lokalaus ir bendro priešuždegiminio ir nuskausminimo gydymo medikamentais. Teismas taip pat nurodė, kad Komisijos pavedimu dr. V. G. pateiktoje išvadoje teigiama, kad ieškovo skausmų krūtinėje priežastis buvo Tietze‘o sindromas, kuris gydomas vaistais ir tik tais atvejais, kai atsiranda pūlinių komplikacijų, pakitusi šonkaulio dalis rezikuojama. Teismas nustatė, kad teismo paskirtoje deontologinės ekspertizės akto išvadoje taip pat konstatuota, kad ieškovui turėjo būti taikomas konservatyvus gydymas. Pasirinktą gydymą, nesant neginčijamų duomenų, jog ieškovui buvo taikytas medikamentinis gydymas, ekspertų komisija vertino kaip pernelyg radikalų. Dėl ieškovui 2015 m. rugpjūčio 27 d. atliktos operacijos teismas taip pat rėmėsi deontologinės ekspertizės išvada, kurioje buvo konstatuota, kad nustačius lipomą, buvo pagrindas ją šalinti.
13. Dėl to, kad ieškovui nebuvo atliktas pakankamas sveikatos ištyrimas ir neįvertinta konservatyvaus gydymo galimybė teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog byloje nustatytas Panevėžio ligoninės darbuotojo (V. P.) neteisėtas neveikimas. Teismas sprendė, kad tai patvirtina, jog buvo pažeistos ieškovo (paciento) teisės, numatytos PTŽSAĮ 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, 2 straipsnio 8 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje ir ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Įvertinęs tai, kad ieškovui jau yra išmokėtas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, teismas sprendė, kad ieškovo neturtinei žalai atlyginti papildomai priteistina 2 000 Eur suma iš abiejų atsakovų solidariai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė viešoji įstaiga Respublikinė Panevėžio ligoninė apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas į Panevėžio ligoninę kreipėsi pats pasirinkdamas Panevėžio ligoninę kiekvienai ieškinyje nurodytai operacijai. Ieškovas pats teigė, kad buvo kamuojamas ilgalaikių skausmų, nerezultatyvaus iki tol jo atžvilgiu taikyto konservatyvaus gydymo. Ieškovo inicijuotos gydymo paslaugos ieškovui buvo suteiktos Panevėžio ligoninėje nemokamai. Maksimali kompensacija ieškovui buvo sumokėta geranoriškai dar iki ieškinio pareiškimo.
14.2. Ieškovas dalyvavo visame jo skundo Komisijai nagrinėjimo procese, betarpiškai dalyvavo Komisijos posėdyje, turėjo teisę užduoti klausimus, laiku gauti atsakymus. Ieškinys turėjo būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino.
14.3. Teismas nepagrįstai teigė, kad ieškovui buvo suteikta netinkama sveikatos priežiūros paslauga. Teismas netinkamai vertino ekspertizės akto išvadą, kurioje aiškiai teigiama, kad ieškovui suteiktą sveikatos priežiūros paslaugą, atlikus ieškovo operacinį gydymą, galima laikyti gydymo taktikos trūkumu, bet ne gydymo praktikos klaida. Ieškovo teiginys, kad trečioji operacija buvo atlikta siekiant ištaisyti ankstesnių operacijų klaidas, yra arba ieškovo lakios fantazijos išdava, arba sąlygota tik noru pasipelnyti. Ekspertizės išvadose nėra teigiama, kad ieškovas buvo gydomas netinkamai, išvadoje yra tik prielaida, kad ieškovą gydyti buvo galima ir kitaip. Visiškai nebuvo nagrinėta, kaip ieškovas gydėsi iki 2014 metų. Tarp ieškovo nusiskundimų ir jam suteiktos paslaugos nėra jokio ryšio. Daugelis ieškovo skundo nagrinėjime dalyvavusių asmenų ieškovą dažnai mato viešoje aplinkoje bei iš ieškovo judesių motorikos pagrįstai abejoja ieškovo teiginių apie jo sveikatos būklę objektyvumu ir pagrįstumu.
14.4. Galima tik subsidiari (o ne solidari) atsakovų atsakomybė. PTŽSAĮ 26 straipsnyje įtvirtinta, kad pacientui padaryta žala laikoma draudiminiu įvykiu.
14.5. Teismo sprendime neatskleistas žalos paskaičiavimas. Be to, teismas, nenurodydamas tinkamo pagrindo, nusprendė priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Piniginio reikalavimo fakto buvimas ir pati prievolė atsiranda tik sprendimo priėmimo dieną, todėl sprendimas netaikytinas praeities laikotarpiui.
15. Atsakovas Draudimas prisidėjime prie apeliacinio skundo nurodo, kad palaiko visus Panevėžio ligoninės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Draudimas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
16. Ieškovas A. J. atsiliepime prašo atsakovės Panevėžio ligoninės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Ieškovas nepiktnaudžiavo savo teisėmis (nedelsė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo), todėl teismas pagrįstai nusprendė terminą atnaujinti.
16.2. Teismas išsamiai motyvavo sprendimą. Sprendime išdėstytos išvados pagrįstos bylos medžiaga.
16.3. Ieškovas nenurodinėjo ir nepatarinėjo gydytojui, kokią gydymo taktiką jis turi pasirinkti, su kokiais gydytojais konsultuotis, kokius tyrimus atlikti bei kokias paslaugas jam suteikti.
16.4. PTŽSAĮ 26 straipsnyje nurodyta, kad dėl sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui padaryta turtinė ir neturtinė žala laikoma draudžiamuoju įvykiu. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, išmokėto draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina sveikatos priežiūros įstaiga, atsakinga už padarytą žalą. Taigi, atsakovės yra bendraskolės, civilinė atsakomybė yra solidarioji (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnis).
16.5. Teismas pagrįstai priteisė ieškovui procesines palūkanas. Tokį sprendimą pagrindžia naujausia kasacinio teismo praktika. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesinės palūkanos mokamos (skaičiuojamos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Ši teisės norma nenustato jokių šios taisyklės išimčių, todėl teismas pagrįstai nusprendė priteisti palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškinio senaties termino
18. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje yra nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas neturtinę žalą kildina iš Panevėžio ligoninėje 2014 m. rugpjūčio 5 d., 2014 m. spalio 14 d. ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. jam atliktų operacijų. Pagal PTŽSAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 24 straipsnio 3 dalį, Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Ieškovas į Komisiją su pareiškimu kreipėsi 2017 m. vasario 13 d. (pareiškimas Komisijoje gautas 2017 m. vasario 14 d.) (1 t., b. l. 16).
19. Nesutikdamas su Komisijos 2017 m. spalio 3 d. sprendimu, ieškovas 2017 m. spalio 25 d., t. y., nepraleisdamas PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalyje nustatyto 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos termino, kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl ginčo tarp jo ir Panevėžio ligoninės nagrinėjimo iš esmės (1 t., b. l. 5). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9164-812/2017 ieškovo ieškinį buvo atsisakyta priimti, išaiškinant ieškovui, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį Panevėžio apygardos teisme. Ieškovui ieškinys ir jo priedai buvo grąžinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. lydraščiu. Ieškovas nedelsdamas pateikė ieškinį Panevėžio apygardos teismui (ieškinys teisme gautas 2017 m. lapkričio 22 d.) (1 t., b. l. 10).
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinio senaties terminas praleistas, nes Komisijos sprendime nebuvo nurodyta į kurį teismą ieškovas turi teisę kreiptis, sprendime teisėtai ir pagrįstai atnaujino praleistą PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 dienų terminą ieškiniui pateikti, konstatuodamas, kad šis terminas ieškovo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Dėl sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
21. Deliktinė atsakomybė kyla pažeidus pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra netiesioginė deliktinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai).
22. Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalį, turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. CK nustatyta, kad civilinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Ieškovas, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti darbuotojų, atliekančių darbo funkcijas, neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Panevėžio ligoninės. Panevėžio ligoninė apeliaciniame skunde įrodinėja nesant civilinės atsakomybės sąlygų.
Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos
24. PTŽSAĮ 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teisės į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, už kurį sveikatos priežiūros įstaigai gali kilti deliktinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas konkrečiai dėl gydytojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojo civilinė atsakomybė yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, todėl ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės aspektais. Gydytojas turi specialiųjų žinių, kurių neturi pacientas, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; ši kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją; pacientas tiki pagrįstai pasikliaujantis specialistu (plg. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Taigi, esminis gydytojo, kaip profesionalo, atsakomybės bruožas yra tas, kad tarp jo ir paciento susiklosto pasitikėjimo santykiai, todėl gydytojui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai.
26. Gydytojo veiksmai teisėtumo požiūriu vertinami pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016). Gydytojo veiksmai atitinka protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą, jei jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).
27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje gydytojo veiksmai neatitiko protingo ir atidaus profesionalo elgesio standarto, nes buvo netinkamai parinkta pirminė gydymo taktika. Išvada dėl veiksmų neteisėtumo padaryta remiantis byloje esančiais įrodymais. Iš byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akto Nr. EDG 72/2018(01) (toliau – Ekspertizė) matyti, kad teismo ekspertai V. K., J. R. ir ekspertas P. G. nustatė, jog ieškovui gydymo pradžioje turėjo būti taikomas gydymas medikamentais, t. y. kairiųjų šonkaulių kremzlių uždegimą reikėjo pradėti gydyti konservatyviai, todėl taikytas operacinis gydymas vertintinas kaip pernelyg radikalus pagal paciento pirminę diagnozę (1 t., b. l. 179–180). Ekspertizės išvadose nurodyta, kad ieškovo ambulatorinėse kortelėse duomenų apie medikamentinį gydymą nėra (1 t., b. l. 179). Tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nuoseklaus konservatyviojo gydymo, kuris turėjo būti taikomas, patvirtino ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos neetatinis ekspertas krūtinės chirurgijai V. G. 2017 m. gegužės 5 d. ieškovo klinikinio atvejo įvertinime (1 t., b. l. 20).
28. Panevėžio ligoninė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovas pats pasirinko Panevėžio ligoninę kiekvienai ieškinyje nurodytai operacijai, tačiau teisėjų kolegija šiuos Panevėžio ligoninės apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes paciento sutikimas operacijai nepaneigia profesionalo pareigos parinkti pagrįstą gydymo taktiką. Pažymėtina, kad tokia išvada padaryta ir minėtoje Ekspertizėje (1 t., b. l. 180).
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes, taip pat į formuojamą teismų praktiką dėl subjektų, įgyvendinančių sveikatos priežiūros funkciją, veiksmų neteisėtumo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui priskirtini trečiojo asmens veiksmai (Panevėžio ligoninėje dirbančio gydytojo parinkta nepagrįsta ieškovo gydymo taktika) vertintini kaip nepakankamai atidūs ir rūpestingi, ir nagrinėjamu atveju atitinka neteisėtų veiksmų sąlygą.
30. Atsakovė Panevėžio ligoninė kaltės prezumpcijos nepaneigė, nes jos apeliacinio skundo argumentai, susiję su trečiąja ieškovui daryta operacija nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, kadangi skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime su šia operacija susiję Panevėžio ligoninės neteisėti veiksmai (neveikimas) nebuvo konstatuoti.
Dėl neturtinės žalos fakto ir dydžio
31. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintina tik tada, kai nustatoma, kad neteisėtas poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis, asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
32. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos neetatinis ekspertas krūtinės chirurgijai V. G. 2017 m. gegužės 5 d. ieškovo klinikinio atvejo įvertinime (1 t., b. l. 20) nurodė, jog pašalinus V–X šonkaulių kremzles, net penkių šonkaulių priekiniai galai tapo nefiksuoti prie krūtinkaulio, todėl ieškovui atsirado krūtinės sienos išvarža bei gurgėjimas ir spragsėjimo jausmas krūtinėje bei skausmas judesių metu (1 t., b. l. 19). Taigi, byloje yra nustatytais nuolatinio pobūdžio sveikatos būklės pablogėjimas, kurio pasekmė yra ieškovo pastoviai patiriamas skausmas judėjimo metu, neigiami išgyvenimai žinant, kad būklė nepagerės, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinto šias aplinkybes kaip įrodytą neturtinės žalos faktą.
33. Pirmosios instancijos teismas ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertino bendra 7 000 Eur suma. Iš šios sumos 5 000 Eur Panevėžio ligoninė jau buvo įpareigota išmokėti Komisijos 2017 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 56-91 „Dėl A. J. pareiškimo“. Byloje nėra ginčo dėl to, jog minėta suma ieškovui buvo išmokėta. Skundžiamu sprendimu ieškovui buvo priteista papildoma 2 000 Eur suma.
34. Panevėžio ligoninė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neatskleidė žalos dydžio paskaičiavimo. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas vertino tai, kad gydytojo neteisėti veiksmai kaltės požiūriu buvo nerūpestingi, ieškovui sukėlė neigiamus nuolatinius pokyčius jo gyvenime (po operacijų liko randai, dėl šonkaulių nefiksuotų priekinių galų prie krūtinkaulio atsirado fiziniai skausmai judesių metu), atsirado abejonės dėl galimybės gauti tinkamas, savalaikes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ateityje, dėl ko ieškovas patyrė ir patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, kad neturtinė žala padaryta vienai svarbiausių vertybių – sveikatai, žala padaryta nerūpestingumo kaltės forma, žalos pobūdis nėra mažareikšmis, nes pablogėjo ieškovo gyvenimo kokybė, be to, žala yra nuolatinio pobūdžio. Atsižvelgdama į ieškovui kilusias pasekmes (žalos pobūdį ir mąstą), teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį.
35. Panevėžio ligoninė manydama, kad apskritai neegzistuoja ir yra neįrodytos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti, apeliaciniame skunde neteikia argumentų konkrečiai dėl neturtinės žalos dydžio nepagrįstumo. Kadangi Panevėžio ligoninė apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai parinko kriterijus, nulėmusius atlygintinos žalos dydžio nustatymą bei dėl kokių priežasčių nustatytas per didelis neturtinės žalos atlyginimo dydis, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šios aplinkybės plačiau nepasisako.
Dėl priežastinio ryšio, žalos ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
36. Panevėžio ligoninė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos buvimo nagrinėjamoje byloje. Panevėžio ligoninės nuomone, tarp ieškovo nusiskundimų ir jam suteiktos paslaugos nėra jokio ryšio.
37. Priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis).
38. Lietuvos teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas skirstomas į du būtinuosius etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys – ar atsakovo veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi. Nustačius, kad žalingos pasekmės nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, faktinis priežastinis ryšys laikomas nustatytu. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo. Ar žalos priežastis teisiškai reikšminga (ne pernelyg nutolusi), gali būti vertinama pagal tokius kriterijus: taikomos teisės normos tikslas; skolininko pareigos vykdymo intensyvumas (t. y. reikalavimo vykdyti prievolę primygtinumas, privalomumo laipsnis, inter alia (be kita ko), galimybė pritaikyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes); skolininko galimybės numatyti padarinius, kurie gali apimti visų rūšių žalą; padarinių pobūdis (tiesioginiai ar netiesioginiai); jų artumas (erdvės, laiko atžvilgiu) neteisėtiems veiksmams; sąžiningumo, protingumo, teisingumo principų laikymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).
39. Nagrinėjamu atveju iš bylos aplinkybių galima daryti išvadą dėl faktinio ir teisinio priežastinio ryšio buvimo. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos neetatinis ekspertas krūtinės chirurgijai V. G. 2017 m. gegužės 5 d. ieškovo klinikinio atvejo įvertinime (1 t., b. l. 20) nurodė, jog pašalinus V–X šonkaulių kremzles, penkių šonkaulių priekiniai galai tapo nefiksuoti prie krūtinkaulio, todėl ieškovui atsirado krūtinės sienos išvarža bei gurgėjimas ir spragsėjimo jausmas krūtinėje bei skausmas judesių metu (1 t., b. l. 19). Taigi, dėl nepagrįstai pasirinktos radikalios gydymo taktikos pacientui kilo minėtos neigiamos pasekmės. Jei sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos tinkamai, labiau tikėtina, operacinio gydymo nebūtų prireikę ir neigiamos pasekmės nebūtų atsiradę (faktinis priežastinis ryšys). Vertinant teisinį priežastinį ryšį pažymėtina, kad sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis subjektas galėjo numatyti neigiamą pasekmių atsiradimo riziką, įvertinęs paciento bendrą fizinę būklę, todėl vertintina, kad aplaidžiai netaikius konservatyvaus gydymo, o pasirinkus operacinį gydymą, buvo paneigta reali galimybė išvengti neigiamų pasekmių atsiradimo, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp Panevėžio ligoninės neteisėtų veiksmų ir ieškovo neturtinės žalos.
Dėl atsakovų solidarios atsakomybės ir procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios
40. Panevėžio ligoninė apeliaciniame skunde nesutiko su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neturtinę žalą priteisė ieškovui iš abiejų atsakovų (Panevėžio ligoninės ir Draudimo) solidariai. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo reikalavimo teisė atsakovų atžvilgiu kyla dviem savarankiškais pagrindais: Draudimo atžvilgiu kyla iš įstatymo (PTŽSAĮ 26 straipsnis), o iš CK nuostatų (6.283, 6.284 straipsniai) kyla ieškovo teisė reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens (šiuo atveju – Panevėžio ligoninės), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai pritaikė solidarią atsakovų atsakomybę.
41. Panevėžio ligoninės nuomone, teismas nusprendė priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nenurodydamas tinkamo pagrindo. Pasak Panevėžio ligoninės, sprendimas netaikytinas praeities laikotarpiui. Šie apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nurodė tinkamą teisinį pagrindą, t. y. CK 6.37 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018). Kaip minėta, procesinės palūkanos mokamos (skaičiuojamos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti procesines palūkanas, nenustato pirmiau nurodytos taisyklės išlygų – prievolės mokėti procesines palūkanas vykdymas nėra diferencijuojamas, priklausomai nuo materialiojo subjektinio reikalavimo, už kurį jo patenkinimo atveju yra skaičiuojamos šios palūkanos, pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).
42. Kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl ieškovui nemokamai suteiktų paslaugų, dėl geranoriškai sumokėtos kompensacijos, dėl ieškovo judesių motorikos) nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
43. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ir keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Panevėžio ligoninės apeliacinis skundas ir Draudimo prisidėjimas prie jo atmetami, o Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
44. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pridėjo prie atsiliepimo pinigų priėmimo kvito kopiją, iš kurio matyti, kad ieškovas advokatei J. Č. 2019 m. kovo 15 d. pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 2019/03/07/2 sumokėjo 300 Eur. Ieškovas taip pat pateikė minėtos 2019 m. kovo 7 d. teisinių paslaugų sutarties išrašo kopiją, iš kurios matyti, kad ieškovas pavedė minėtai advokatei surašyti atsiliepimą į Panevėžio ligoninės paduotą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimo.
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovės Panevėžio ligoninės apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (už advokatės pagalbą dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo), kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, priteistinos ieškovui iš atsakovės Panevėžio ligoninės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės (juridinio asmens kodas 191340120) 300 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Kazys Kailiūnas
Agnė Tikniūtė