Civilinė byla Nr. 2S-442-603/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12328-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija: 95.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 19 d.

Vilnius
 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. B. ir J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir J. B. skundą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroro 2010-04-07 nutarimo Nr. 10.11-39 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės 2010-06-08 nutarimo Nr. 17.9-111-1149 panaikinimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Pareiškėjai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroro 2010-04-27 nutarimą Nr. 10.11-39 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės 2010-06-08 nutarimą Nr. 17.9-111-1149 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos prokuratūrą patenkinti jų prašymą – pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti, t.y. prašant pripažinti negaliojančiais Plungės rajono savivaldybės tarybos 2002-10-31 sprendimą Nr. 3-118, 2002-12-24 sprendimą Nr. 4-269, Telšių apskrities viršininko 2003-02-03 įsakymą Nr. 217, 2003-05-22 panaudos sutartį Nr. PN68/203-0253. Nurodė, kad abu prokurorų nutarimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes juose netinkamai įvertinti teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų formavimą ir teritorijų planavimą, dėl ko padarytos neteisingos išvados. Pareiškėjų nuomone, turėjo būti nustatyta, ar rekreacinės paskirties ginčo žemės sklypas suformuotas nepažeidžiant įstatymų. laiko, kad prokurorai neatsižvelgė į pareiškėjų prašymo ir skundo pagrindinį argumentą – naujas žemės sklypas laisvoje valstybinėje žemėje pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d. 2 punktą galėjo būti suformuoti tik parengus detalųjį planą (to paties įstatymo 18 str. 2 d.). Plungės mero 1998-07-14 potvarkiu ir rajono vyr. architekto 2002-10-17 suderinta sklypo formavimo schema negali būti prilyginamos detaliesiems planams kaip teritorijų planavimo dokumentams (minėto įstatymo 12 str. 3 d., 19 str., 20 str.).  Suinteresuoti asmenys Klaipėdos apygardos prokuratūra ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė S. B. ir J. B. pareiškimą atmesti.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 27 d. nutartimi pareiškėjų S. B. ir J. B. skundą atmetė. Teismas sutiko su prokurorų nutarimais, priimtais specialisto išvados bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pagrindu, jog formuojant ginčo žemės sklypą, nebuvo pažeistos imperatyvių norminių aktų, reglamentavusių žemės sklypų formavimo, teritorijų planavimo procedūrą, normos. todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo. Pažymėjo, kad šiuo atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Plungės miesto teritorijos bendrojo plano sprendinių tikslinimo, prokurorų nustatytų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašte išdėstytų ir Nacionalinės žemės tarnybos specialisto pateiktų išvadų pagrindu. Nurodė, jog surinkti duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypas suformuotas nepažeidžiant imperatyvių norminių aktų reikalavimų, nurodyta jo naudojimo paskirtis ir t. t. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai skunde neįvardijo, kokie konkrečiai jų ar visuomenės dalies ar grupių interesai yra pažeisti, todėl skunde nurodytus argumentus nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu dėl viešojo intereso teismas laikė nepagrįstais.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai S. B. ir J. B. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjų skundą ir panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroro 2010-04-27 nutarimą Nr. 10.11-39 bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės 2010-06-08 nutarimą Nr. 17.9-111-1149 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos prokuratūrą patenkinti pareiškėjų prašymą - pareikšti ieškinį (skundą) viešajam interesui apginti - prašyti teismo pripažinti negaliojančiais Plungės rajono savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 31d. sprendimą Nr. 3-118, 2002-12-24 sprendimą Nr. 4-269, Telšių apskrities viršininko 2003 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 217, 2003 m. gegužės 22 d. panaudos sutartį Nr. PN68/2003-0253. Pabrėžia, kad neteigia , jog Plungės rajono mero 1998-07-14 potvarkis Nr. 392, kuriuo patvirtintos visuomenės poreikiams naudojamos gamtiniu požiūriu vertingos teritorijos, yra neteisėtas, teigia, jog šis potvarkis ir juo patvirtinta rekreacinė teritorija negali būti prilyginta ir nėra teritorijų planavimo dokumentas-bendrasis, specialusis ar detalusis Teritorijų planavimo įstatymo prasme. Teigia, kad minėtas 1998 metų potvarkis, kuriuo buvo patvirtinta apytikslė rekreacinė teritorija prie Babrungo upės, galėjo būti tik kaip viena iš prielaidų inicijuoti ir pradėti naujo žemės sklypo kaip nekilnojamojo turto objekto suformavimą pagal LR Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus, o pagal šio įstatymo 17 str. 2 d. 2 punktą naujas žemės sklypas galėjo būti suformuotas tik parengus detalųjį planą. LR Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (galiojusi 1995-12-12 įstatymo Nr. 1-1120 redakcija) buvo nurodyta, kad tik detalieji planai yra dokumentai, kuriais remiantis nustatomi veiklos sklype apribojimai, statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimai, žemės servitutai, žemės naudojimo tikslinė paskirtis, rengiami žemėtvarkos projektai, taip pat statybos projektai, visuomenės poreikiams paimama žemė ir kitas nekilnojamasis turtas. Pagal šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą (galiojusi 2000-10-12 įstatymo Nr. VIII-2041 redakcija) privaloma rengti detaliuosius planus, kai numatomas žemės sklypą ar jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ar ribų keitimas. Daro išvadą, kad kad iki šiol nėra šios teritorijos teritorijų planavimo dokumento, atitinkančio LR Teritorijų planavimo įstatymą, t. y. naujas žemės sklypas su visais privalomaisiais reikalavimais yra suformuotas apeinant minėtą įstatymą ir netaikant juo nustatytų procedūrų, taip pat ir visuomenės dalyvavimo šiame procese stadijos, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo ginti viešąjį interesą, yra visiškai nepagrįsta.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūra prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti. Pažymėjo, kad pareiškėjų atskirojo skundo išvados yra padarytos nesilaikant sisteminio teisės normų aiškinimo reika­lavimo, pasirinktinai vertinant ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl nepagrįstos. Suinteresuotas asmuo da­ro išvadą, jog detaliojo plano rengimo būtinybė atsiranda planuojant sklype vykdyti statybos darbus arba keisti sklypo naudojimo paskirtį ar kitus sklypo naudojimo - režimo reikalavimus. Prokuroro atlikto tyrimo metu gauti duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog skundžia­mais administraciniais aktais buvo suformuotas naujas žemės sklypas teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio prasme. Pažymi, kad detalusis planavimas su privaloma viešojo svarstymo procedūra ginčo sklypui gali tapti būtini tik ateityje, keičiant šio žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudoji­mo paskirtį, siekiant plėtoti kitokią veiklą nei numatyta rekreacinės teritorijos naudojimo turinyje, bei planuojant vykdyti statybas. Skundžiami Plungės rajono savivaldybės ir Telšių apskrities viršininko administracijos aktai, Plungės rajono vyr. architekto 2002-10-17 patvirtintas sklypo planas nustatė tik kelis sklypo naudojimo parametrus – paskirtį, būdą, ribas bei plotą. Šios žemės sklypo naudojimo sąlygos įteisino esamą teritorijos naudojimo būdą, atsižvelgiant į joje jau esančius nuo 1968 m. statinius (teniso aikš­telę) bei sklypo lokalizaciją (Babrungo upės pakrantė). Taigi net ir darant prielaidą, jog formuojant ginčo sklypą turėjo būti rengiamas detalusis planas, atsižvelgiant į tai, kad suformuoto žemės sklypo ribos, plotas, nustatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis bei būdas atitiko esamam teritorijos naudojimui bei plotui, nėra pagrindo teigti, jog nustatyti sklypo naudojimo režimo elementai neatitiko susiklosčiusios situacijos bei pažeidė visuomenės interesus. Pažymėjo, kad po LR Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo, nuo 2006-10-27 galiojančioje LR Vyriausybės nutarimo redakcijo­je patikėjimo teise savivaldybėms perduodamų valstybinių žemės sklypų planai taip pat prilyginami teritorijų planavimo dokumentams (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-11-13 nutarimo Nr. 1428 2 punktas). Valstybei priklau­sančiam ginčo sklypui, esančiam Plungės mieste, Babrungo upės pakrantėje, nustatyta kita pagrindi­nė tikslinė naudojimo paskirtis bei naudojimo būdas –  rekreacinės teritorijos neprieštarauja tei­sės aktams, reglamentuojantiems pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties bei būdo turinį, o esantys administraciniuose aktuose vartojamų sąvokų bei naudojamų norminių aktų neatitikimai reguliuojamai situacijai, negali būti įvertinti kaip sukėlę žymią žalą visuomenės interesams. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, jog formuojant ginčo sklypą neparengtus jam detaliojo plano, pažeisti vi­suotinai svarbūs valstybės, bei visuomenės interesai, kas apsprendžia viešojo intereso pažeidimo ne­buvimą ginčo situacijoje. Pareiškėjų nurodytas skundžiamų administracinių aktų prieštaravimas įstatymams, t. y. ga­limas sklypo formavimo procedūrų nesilaikymas šiuo atveju akivaizdžiai nesukėlė pasekmių, pa­žeidžiančių visuomenės ir valstybės interesus. Prokuroro atlikto tyrimo metu nebuvo gauta duome­nų, kad dėl ginčo teritorijoje esančios lauko teniso aikštelės būtų dažniau ar labiau nei kitose Plun­gės miesto teritorijose trikdoma viešoji tvarka, ar kitų aplinkinių gyventojų ramybė. Tai rodo, kad pareiškėjai, reikalaudami panaikinti administracinius aktus ir, tuo pačiu, teisę bendruome­nės nariams naudotis ginčo sklype esančia lauko teniso aikštele, siekia apginti savo teisę gyventi ramioje aplinkoje, tačiau tokio reikalavimo patenkinimas prieštarautų bendruomenės interesui nau­doti rekreacinę teritoriją pagal esamą jos paskirtį, todėl toks pareiškėjų siekis negali būti ginamas viešojo intereso gynimo instituto pagalba.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti. Pažymėjo, jog teismas pagrįstai nurodė, jog ginčo situacijoje nėra pagrindo teigti, kad skundžiamais administraciniais aktais buvo suformuotas naujas žemės sklypas Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio prasme, o registruojant šį žemes sklypą Nekilnojamojo turto registre bei perduodant jį naudotis Plungės miesto savivaldybei, nebuvo būtina rengti detalųjį planą. Nurodė, kad skundžiami Plungės rajono savivaldybės ir Telšių apskrities administracijos aktai, Plungės rajono vyr. architekto 2002 m. spalio 17 d. patvirtintas sklypo planas nustatė tik kelis sklypo naudojimo parametrus - paskirtį, būdą, ribas ir plotą. Šios žemės sklypo naudojimo sąlygos įteisino esamą teritorijos naudojimo būdą, atsižvelgiant į joje esančius statinius (teniso aikštelę) bei sklypo lokalizaciją (Babrungo upės pakrantė). Todėl net darant prielaidą, jog formuojant ginčo sklypą turėjo būti rengiamas detalusis planas, atsižvelgiant į tai, kad suformuoto žemės sklypo ribos, plotas, nustatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis bei būdas atitiko esamam teritorijos naudojimui bei plotui, dėl to, nėra pagrindo teigti, kad nustatyti sklypo naudojimo režimo elementai neatitiko susiklosčiusios situacijos bei pažeidė visuomenės interesus. Pažymėjo, kad keičiant šio žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, siekiant plėtoti kitokią veiklą, nei numatyta rekreacinės teritorijos naudojimo turinyje, planuojant vykdyti statybas, sklypui bus būtina rengti detalųjį planą, kuriam privalomos viešojo svarstymo procedūros. Teismas pagrįstai atkreipė pareiškėjų dėmesį, jog skunde neįvardijama, kokie konkrečiai jų ar visuomenės dalies ar grupių interesai pažeisti, todėl skunde nurodytus argumentus dėl viešojo intereso pažeidimo nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas atmetė kaip nepagrįstus. Duomenų, jog prašomi ginčyti administraciniai aktai dėl valstybinės žemės sklypo Vandentiekio g. 23, Plungės mieste suformavimo, įregistravimo bei naudojimo rekreacinei paskirčiai, iš esmės pažeistų visuomenės ar jos dalies interesus, nenustatyta. Priešingai, ginčo sklypas šiuo metu tenkina Plungės miesto gyventojų viešąjį Interesą turėti rekreacinę teritoriją, tuo tarpu pareiškėjai, reikalaudami panaikinti administracinius aktus, ir tuo pačiu siekdami, kad šalia esantis žemės sklypas nebūtų naudojamas visuomenės reikmėms, iškelia savo interesą gyventi ramioje aplinkoje aukščiau miesto bendruomenės intereso turėti rekreacinę teritoriją. Akivaizdu, jog toks pareiškėjų siekis negali būti ginamas viešojo intereso gynimo instituto pagalba.

4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pro­ku­ra­tū­ros įsta­ty­mo 19 str. 2 d. 1 p. nu­ma­to pro­ku­ro­ro tei­sę gi­nant vie­šą­jį in­te­re­są kreip­tis į teis­mą su ieš­ki­niu, pa­reiš­ki­mu, pra­šy­mu, kai pro­ku­ro­ras tu­ri pa­grin­dą ma­ny­ti, kad pa­žeis­ti tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mai. Taigi Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal įstatymo leidėjo valia prokuratūrai suteiktus įgaliojimus kreiptis į teismą. Šia įstatymo nustatyta teise prokuroras, vadovaudamasis prokuroro nepriklausomumo principu (Prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d.), kuris reiškia, jog niekas negali įtakoti prokuroro priimamo procesinio sprendimo, naudojasi savarankiškai ir vienvaldiškai spręsdamas dėl pagrindo kreiptis į teismą ginti viešąjį interesą egzistavimo, šiuo konkrečiu atveju vertinti, ar yra viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą (CPK 49 str. 1 d.). Vadinasi, kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą prokuroras gali visais atvejais nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kuris, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad Konstitucija įtvirtina valstybę kaip bendrą visos visuomenės gėrį (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis - užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Kiekvienas viešasis interesas gali būti grindžiamas tik pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Kita vertus, viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės - asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas - negali būti priešpriešinamos. Šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą. Kartu pažymėtina, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; tai inter alia visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt. Tai toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Apeliantai atskirajame skunde įrodinėja, kad 1998-07-14 Plungės rajono mero potvarkis Nr. 392, kuriuo patvirtintos visuomenės poreikiams naudojamos gamtiniu požiūriu naudingos teritorijos, negali būti prilygintas ir nėra teritorijų planavimo dokumentas Teritorijų planavimo prasme. Pažymi, kad naujas žemės sklypas galėjo būti suformuotas tik parengus detalųjį planą, nurodydamas, jog privaloma rengti detaliuosius planus, kai numatomas žemės sklypų ar jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ar ribų keitimas. Nurodo, kad esantys dokumentai įstatymo prasme nėra detalus planas ir tik tam tikrais atvejais jie galėjo būti rekomendacinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų argumentus bei byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pareiškėjų motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad apeliantų prašomais panaikinti administraciniais aktais buvo suformuotas naujas žemės sklypas Teritorijų planavimo įstatymo (2001-04-19 redakcija) 17 straipsnio prasme, šie aktai tik sudarė prielaidas įregistruoti valstybei priklausantį žemės sklypą nekilnojamojo turto registre kaip naują kadastrinį vienetą. Teismo vertinimu, apeliantų nurodyti argumentai, kad buvo pažeisti įstatymai nesant detalaus planavimo su privaloma viešojo svarstymo procedūra, yra atmestini, kadangi ši procedūra nurodytam sklypui gali būti būtina tik ateityje, keičiant šio žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, siekiant plėtoti kitokią veiklą nei numatyta rekreacinės teritorijos naudojimo sutartyje bei planuojant vykdyti statybas (2001-04-19 redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 17 str.).

Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, ginčo žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, sklypo ribos, plotas, naudojimo būdas (rekreacinės teritorijos) iš esmės atitinka nurodytos teritorijos naudojimui, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui nepateikus priešingų duomenų, daryti išvadą, jog nustatyti sklypo naudojimo režimo elementai neatitiko susiklosčiusios situacijos bei pažeidė viešąjį interesą, nėra pakankamo pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ant nurodyto žemės sklypo yra statinys – teniso aikštelė, nuosavybės teise priklausanti Plungės rajono savivaldybei, šiai aikštelei 2011-05-12 atlikti kadastriniai matavimai, aikštelė pažymėta plane, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – sporto. Todėl, teismo vertinimu, šios aikštelės naudojimas rekreacinės teritorijos žemės sklype iš esmės neprieštarauja susiformavusiai tikslinei naudojimo paskirčiai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjų argumentais (tai nurodė ir apylinkės teismas), kad nagrinėjamoje situacijoje yra tam tikrų norminių aktų neatitikimų. Tai pažymėta ir 2010-04-21 specialisto išvadoje (b. l. 94-98), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie neatitikimai susiklosčiusioje situacijoje negali būti vertinami kaip sukėlę žalos didelės visuomenės dalies interesams. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog formuojant ginčo sklypą nebuvo parengtas detalusis planas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog dėl to atsirado viešasis interesas, kurį prokurorui privalu ginti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai tiek į prokurorą, tiek į teismą iš esmės kreipėsi dėl to, jog aukščiau nurodytame žemės sklype yra įrengta atvira lauko teniso aikštelė, kuri yra apie 10 metrų atstumu nuo pareiškėjams priklausančio žemės sklypo. Pareiškėjai pažymėjo, kad šios aikštelės lankytojai triukšmauja, vartoja alkoholinius gėrimus, netvarkingai parkuoja automobilius. Tai vyksta vėlyvu paros metu ar net naktį, todėl šie veiksniai daro neigiamą poveikį pareiškėjų gyvenamajai aplinkai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip sukeliančios pasekmes valstybės ar didesnės visuomenės dalies interesams. Byloje nėra duomenų, kad nurodytame sklype, palyginus su kitomis rekreacinėmis teritorijomis, būtų labiau pažeidžiama viešoji tvarka, taip pat nėra duomenų, kad būtų trikdoma rimtis ne tik vieno namo (pareiškėjų), bet ir kitų aplinkinių namų gyventojams, todėl, teismo vertinimu, tai yra privataus, bet ne viešo pobūdžio interesas. Taigi pagal byloje esančius įrodymus konstatavus, kad lauko teniso aikštelės naudojimas galimai pažeidžia tik dviejų asmenų interesą gyventi ramioje aplinkoje, o aikštelė skirta didelės visuomenės dalies poreikiams tenkinti, darytina išvada, jog ši pareiškėjų įgyvendinta teisė būtų neproporcinga bendruomenės interesui naudoti rekreacinę teritoriją pagal esamą jos paskirtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjams išaiškina, kad jie savo teises gali ginti ne remdamiesi viešojo intereso buvimu, tačiau kitais įstatymuose nustatytais privačių teisių gynimo būdais.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, savo procesinį sprendimą tinkamai motyvavo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                Loreta Lipnickienė