Administracinė byla Nr. eAS-1119-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04528-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. F. Y. Y. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. F. Y. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja H. F. Y. Y. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 25S177860 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje.

Pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Departamento 2021 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 21S30124 vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl šioje byloje skundžiamo Sprendimo teisėtumo. 

Pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad Departamentas priėmė 2021 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 21S30124 (toliau – ir Išsiuntimo sprendimas), kuriuo, be kita ko, nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėja nurodė, kad siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjos teigimu, Sprendimo apskundimas nesustabdo Išsiuntimo sprendimo vykdymo, pareiškėjai nėra nustatytas savanoriškas terminas išvykti, Išsiuntimo sprendime Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pavesta vykdyti pareiškėjos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, todėl nesustabdžius Išsiuntimo sprendimo vykdymo, pareiškėja bus išsiųsta iš Lietuvos Respublikos iki galutinio teismo sprendimo dėl Sprendimo, skundžiamo šioje byloje, priėmimo.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nutarė atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, priimti pareiškėjos skundą, o pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

Teismas nustatė, kad pareiškėja, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė, 2021 m. rugpjūčio 3 d. buvo sulaikyta VSAT pareigūnų kaip nelegaliai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną; išnagrinėjęs pirmąjį pareiškėjos prieglobsčio prašymą Departamentas 2021 m. spalio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 21S30124 (Išsiuntimo sprendimą) nesuteikti jai prieglobsčio ir papildomos apsaugos, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti atvykti 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti perspėjimą į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; Departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija atmetė pareiškėjos skundą dėl minėto Išsiuntimo sprendimo, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1347-821/2022 iš dalies tenkino pareiškėjos skundą ir pakeitė Išsiuntimo sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, išdėstydamas juos taip: „Uždrausti asmeniui H. F. Y. Y. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeista ir Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 6K-1118 dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1245-502/2022 atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad VSAT 2022 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniu pranešimu informavo Departamentą, jog 2022 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėja išvyko iš VSAT Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo per 24 val. (iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. 15.55 val.); Vokietijos Federacinė Respublika 2022 m. spalio 24 d. informavo Departamentą, kad pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 24 d. atvyko į Vokietiją ir 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė prieglobsčio prašymą, tačiau 2025 m. birželio 23 d. pareiškėja pagal Dublino III Reglamentą grąžinta Lietuvos Respublikai; 2025 m. liepos 1 d. pareiškėja pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje, tačiau Departamentas 2025 m. rugpjūčio 8 d. Sprendimu jį atmetė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra susijęs su skundžiamu Sprendimu, kadangi Departamentas Sprendimu nenustatė jokių naujų įpareigojimų pareiškėjai, nesprendė jos išsiuntimo ar uždraudimo atvykti į Lietuvą klausimo, o rėmėsi jau anksčiau priimtu sprendimu dėl pareiškėjos. 

Teismas sprendė, kad pareiškėja iš esmės prašo sustabdyti įsiteisėjusio Departamento sprendimo išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) vykdymą, tačiau pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjai gresiančią didelę žalą, susijusią su teismui skundžiamu Sprendimu, kurią būtų sunku ar neįmanoma atitaisyti. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai apie galimus neigiamus padarinius negali būti pakankamu pagrindu prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, kadangi jie neatitinka neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos kriterijaus ir nesusiję su skundžiamu Sprendimu. Teismas konstatavo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą, o iš esmės pasikeitus situacijai, pareiškėja vėlesnėje proceso stadijoje gali pateikti teismui naują prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės: taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Išsiuntimo sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjos skundo dėl šioje byloje skundžiamo Sprendimo teisėtumo.

Pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad jos prašomos pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra susijusios su skundžiamu Sprendimu ir galinčiomis kilti pasekmėmis.

Pareiškėja teigia, kad jos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) bei teismų praktikoje nustatytus kriterijus, nes atlikus preliminarų jos skundo reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, nėra akivaizdžių skundo reikalavimo nepagrįstumo požymių, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų užkirstas kelias neatitaisomam jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti.

Pareiškėja pažymi, kad siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. negalima be abejonių teigti, jog pareiškėjos teiginiai, kad jei Išsiuntimo sprendimas būtų įvykdytas, kilmės valstybėje ji galėtų patirti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, yra nepagrįsti. Pareiškėjos teigimu, teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą – panaikinus Departamento Sprendimą ir įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, tokio teismo sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas, nes pareiškėja jau būtų išsiųsta ir kilmės valstybė jos negrąžintų.

Pareiškėja pažymi, kad yra prieglobsčio prašytoja, atsakovo Sprendimo apskundimas nesustabdo Išsiuntimo sprendimo vykdymo, jai nėra nustatytas savanoriškas terminas išvykti, Išsiuntimo sprendime VSAT pavesta vykdyti pareiškėjos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, todėl nesustabdžius Išsiuntimo sprendimo vykdymo, pareiškėja bus išsiųsta iš Lietuvos Respublikos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dėl Sprendimo pagrįstumo. Pareiškėjos teigimu, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdžius Išsiuntimo sprendimo vykdymą, būtų užtikrinamas proporcingumo bei proceso šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimas: pareiškėjai nebus padaryta neatitaisoma žala galimybei realizuoti savo teises, ir užtikrinti atsakovo interesai, kadangi Išsiuntimo sprendimo vykdymas būtų sustabdytas tik laikinai, iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl Sprendimo teisėtumo nagrinėjamoje byloje.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti susijęs su skundo reikalavimu, Išsiuntimo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, o byloje skundžiamas kitas sprendimas, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja nenurodo, kokia jai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, o aplinkybė, jog Departamentas būtų įpareigotas iš naujo išnagrinėti pakartotinį pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį nereiškia, kad pareiškėjai bus suteiktas prieglobstis, paskesnio prieglobsčio prašymas nagrinėjamas ir prieglobsčio prašytojui nesant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovo teigimu, Lietuvos Respublika neturi pareigos gabenti prieglobsčio prašytojus į Lietuvos Respubliką, o pareiškėjos argumentai, kad ji bus išsiųsta į kilmės šalį ir teigiamo teismo sprendimo atveju nebus grąžinta, savaime nereiškia, kad pareiškėjai bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Atsakovas nurodo, kad teismų praktika, kuria remiasi pareiškėja, neatitinka pareiškėjos faktinės situacijos, nes pareiškėja yra pateikusi paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, o Išsiuntimo sprendimo teisėtumas (juo buvo atmestas pirminis pareiškėjos prieglobsčio prašymas) buvo patikrintas teismine tvarka. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais. Atsakovas pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 221 straipsnio 2 dalį prieglobsčio prašytojai turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo, byloje nepateikta įrodymų, kad yra pradėta pareiškėjos išsiuntimo į kilmės šalį procedūra, o pareiškėja neįrodė, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino motyvuodamas tuo, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra susijęs su skundžiamu Sprendimu, pareiškėjos prašyme nurodyti argumentai yra hipotetinio pobūdžio bei nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėja patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Šio straipsnio 275 dalis nustato, kad teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje – užsieniečiui suteikiama teisė laikinai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol pagal šį Įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas.

Pagal Įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atvykę į Lietuvos Respubliką užsieniečiai, kurie yra prieglobsčio prašytojai, įgyja teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o pagal šio straipsnio 3 dalį, teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais.

Teisė likti teritorijoje prieglobsčio procedūros metu yra bendroji taisyklė, numatyta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos. Kaip nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje, tokiomis aplinkybėmis valstybės narės privalo užtikrinti, kad egzistuotų visiška veiksminga galimybė apskųsti sprendimą, kuriuo atmetamas tarptautinės apsaugos prašymas, laikantis šalių procesinio lygiateisiškumo principo, pagal kurį, be kita ko, reikalaujama, kad būtų sustabdytas bet koks sprendimo grąžinti poveikis laikotarpiu, kuris nustatytas tokiam skundui pateikti, o jeigu toks skundas jau paduotas, tol, kol jis bus išnagrinėtas (žr. ESTT didžiosios kolegijos 2018 m. birželio 19 d. sprendimą byloje G., C-181/16, EU:C:2018:465).

Įstatymo 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas. Pagal Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu Regionų administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, išnykus priežastims, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant.

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, jeigu skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia Sprendimą, kuriuo, išnagrinėjus jos paskesnį prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Departamento Sprendime nebuvo nagrinėjami pareiškėjos išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką klausimai, nes šie klausimai jau buvo išspręsti Išsiuntimo sprendime, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Iš bylos duomenų matyti, kad Išsiuntimo sprendimu nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), o pareiškėja jai galinčias kilti neigiamas pasekmes sieja būtent su Išsiuntimo sprendimo įvykdymu, nes grąžinus pareiškėją į kilmės valstybę jai būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala (ji patirtų (duomenys neskelbtini), o teismui priėmus palankų pareiškėjai sprendimą nagrinėjamoje byloje ir panaikinus atsakovo Sprendimą nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio, kilmės valstybė jos negrąžintų). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėja ginčija Departamento Sprendimą, o ne Išsiuntimo sprendimą, kuris, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, nėra susijęs su skunde pareikštu reikalavimu, nesudaro esminių procesinių kliūčių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Išsiuntimo sprendimo vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje dėl Sprendimo, kuriuo atmestas jos paskesnis prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, teisėtumo. Pažymėtina, kad tokios ABTĮ 70 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikos laikomasi ir kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-335-502/2025, 2025 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-624/2025).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pareiškėja tikėtinai pagrindė savo reikalavimų panaikinti Departamento Sprendimą ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą pagal jame suformuluotus reikalavimus, pareiškėja skunde išdėstė nesutikimo su Departamento Sprendimu argumentus, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjos skundo argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pareiškėja nagrinėjamu atveju siekia, kad jai būtų suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, todėl, nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Išsiuntimo sprendimo vykdymo, ji gali būti išsiųsta į kilmės valstybę iki galutinio sprendimo šioje byloje dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo priėmimo, pareiškėjos išsiuntimas iš šalies yra realus, o išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos jai kils realios pasekmės, kurios darys įtaką jos teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos Respublikos, ji faktiškai negalės efektyviai įgyvendinti vienos iš pamatinių žmogaus teisių į teisminę gynybą nagrinėjamoje administracinėje byloje, ypač įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pripažino pareiškėjos dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir aplinkybę, kad pareiškėjai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, be kita ko, būtinas siekiant tinkamai įvykdyti šį teismo įpareigojimą ir užtikrinti pareiškėjos teisę į teisminę gynybą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės tenkinant pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos H. F. Y. Y. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjos H. F. Y. Y. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 21S30124 dalies dėl pareiškėjos išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 25S177860.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                

                                        Beata Martišienė

                                        Egidijus Šileikis