Administracinė byla Nr. eI2-9509-1114/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06120-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „All Media Lithuania“ skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. Ž.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „All Media Lithuania“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (SK-13, 2022) SPR-71 „Dėl televizijos programoje „Pasaulis pagal moteris“ (2021-12-05, TV3; www.play.tv3.lt) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja teigia, jog 2022 m. vasario 2 d. gavo Tarnybos 2022 m. vasario 2 d. raštą Nr. (SK-13)S-122 „Dėl paaiškinimų pateikimo“ (toliau – ir Raštas). Paaiškina, jog Rašte buvo nurodyta, kad yra gautas trečiojo suinteresuotojo asmens Ž. Ž. 2022 m. sausio 14 d. skundas dėl to, kad pareiškėjo valdomame „TV3“ televizijos kanale ir „TV3 Play“ internetinėje transliavimo platformoje 2021 m. gruodžio 5 d. buvo transliuojama televizijos laida „Pasaulis pagal moteris“ (toliau ir – Laida), kurioje neva neteisėtai buvo panaudotas trečiojo suinteresuoto asmens Ž. Ž. atvaizdas.
3. Pažymi, kad minėtoje laidoje buvo rodomas reportažas su žinomu žurnalistu ir knygų apie mafiją autoriumi D. D., kuris davė interviu apie Lietuvos mafijos moterų ir šeimų padėtį organizuoto nusikalstamumo pasaulyje. Laidos metu buvo rodoma vaizdo medžiaga, kuri buvo asociatyvi su pašnekovo pasakojimais, įskaitant ir pasakojimus apie H. D., kuris yra Ž. Ž. tėvas. Pabrėžia, kad laidos metu nebuvo jokiu būdu įvardinami bet kokie asmenys matomi vaizdo medžiagoje, o pati vaizdo medžiaga buvo gauta iš viešų šaltinių.
4. Teigia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. Ž. skunde Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau ir – Tarnyba) nurodė, kad minėtoje laidoje du kartus neteisėtai buvo panaudotas jos atvaizdas. Pažymi, kad 2022 m. vasario 17 d. pateikė Tarnybai paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad: 1) vaizdo medžiaga, kurioje yra užfiksuota Ž. Ž., sudaro baudžiamosios bylos, kurioje buvo priimtas nuosprendis dėl organizuoto nusikalstamumo grupuotės vadovo lyderio įkalinimo iki gyvos galvos, medžiagą; vaizdo įrašuose yra užfiksuota ne tik Ž. Ž., tačiau ir Lietuvos organizuoto nusikalstamumo gaujų nariai. Vaizdo įrašai buvo panaudoti laidoje, kaip Lietuvos visuomenei reikšmingų istorinių įvykių, susijusių su mafijos grupuočių veikla ir gyvenimo būdu, atspindys ir iliustracija; 2) informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be asmens sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes; 3) Laidoje panaudota vaizdo medžiaga buvo nufilmuota nusikalstamo susivienijimo šventinio susibūrimo metu; asmuo dalyvaudamas tokio pobūdžio renginiuose, negali tikėtis privatumo, kadangi nusikaltėlių grupuotės pasirinkdamos veikti kaip susivienijimas, savo faktiniu elgesiu ir veiksmais netenka tokios privatumo laisvės; šiuo atveju, nors pati Ž. Ž. ir nėra nusikalstamo susivienijimo dalyvė, tačiau jos tėvo, H. D., gyvenimo pasirinkimai daro neišvengiamą įtaką ir jo artimajai aplinkai; 4) Ž. Ž. atvaizdo skelbimui egzistavo viešasis interesas.
5. Tarnyba skundžiamu Sprendimu pripažino trečiojo suinteresuoto asmens Ž. Ž. skundą pagrįstu ir įspėjo pareiškėją dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo, bei pareiškė papeikimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2016/679 2016 m. balandžio 27 d. dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (f) punkto pažeidimo.
6. Pareiškėjos manymu, šiuo konkrečiu atveju Ž. Ž. neturėjo ir negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio į privataus gyvenimo apsaugą tokioje situacijoje, kuomet jos privatus gyvenimas yra užfiksuojamos nusikalstamo susivienijimo susibūrimo metu ir kuomet yra skleidžiama informacija apie nusikalstamas veikas atlikusius asmenis, siekiant viešojo intereso apsaugos.
6.1. Pabrėžia, jog Laidoje skelbiama informacija yra neabejotinai reikšminga ir svarbi visuomenei, kadangi joje buvo kalbama apie vieną didžiausių ir žiauriausių Lietuvoje nusikalstamų susivienijimų. Daktarų gauja yra itin plačiai žinoma visuomenėje, viešojoje erdvėje yra skelbiama daugybė informacijos tiek apie šios gaujos padarytas nusikalstamas veikas, tiek apie pačius gaujos narius, tiek ir apie jų šeimos narius. Laidos tikslas buvo siekis panaikinti gaujų narių galios, turtų ir įtakos romantizavimą ir tokiu būdu prisidėti prie organizuoto nusikalstamumo mažinimo ir prevencijos Lietuvoje. Taigi šio tikslo įgyvendinimui buvo rodoma vaizdo medžiaga – nusikalstamo susivienijimo susibūrimas – kuriame buvo užfiksuoti tiek nusikalstamo susivienijimo dalyviai, tiek su jais susiję asmenys. Nurodo, jog pati Tarnyba pripažino, kad visuomenės teisė žinoti informaciją apie nusikalstamo pasaulio atstovus bei jų gyvenimo būdą yra neginčytina.
6.2. Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju kilo klausimas ne dėl to, ar Laidoje skelbiama informacija buvo reikšminga ir svarbi visuomenei, bet tai, ar Ž. Ž. privataus gyvenimo lūkesčiui šioje konkrečioje situacijoje turėjo būti teikiama pirmenybė. Pareiškėjas laikosi kategoriškos pozicijos ir akcentuoja, kad Ž. Ž. neturėjo ir negalėjo turėti lūkesčio dėl jos privataus gyvenimo apsaugos, dalyvaudama kartu su savo šeimos nariais nusikalstamo susivienijimo susibūrime, kuris buvo filmuojamas ir kuris vėliau sudarė baudžiamosios bylos, kurioje buvo priimtas nuosprendis dėl organizuoto nusikalstamumo grupuotės vadovo lyderio įkalinimo iki gyvos galvos, medžiagą.
6.3. Pažymi, kad esminės aplinkybė yra tai, kad Laidoje buvo rodomas ne eilinis Ž. Ž. privataus gyvenimo epizodas ir ne jos nuotraukos neutralioje aplinkoje. Paaiškina, kad šiuo atveju buvo rodomas vaizdo įrašas, kuriame buvo užfiksuotas nusikalstamo susivienijimo narių susibūrimas, kuriame dalyvavo ir Ž. Ž. Nurodo, jog pasak Ž. Ž. šios situacijos vertinimui turėjo reikšmės jos lūkestis dėl privataus gyvenimo apsaugos, kadangi epizodai buvo pateikti iš privataus renginio, o ne viešos vietos, kur ji negalėtų tikėtis privatumo. Vis dėlto pareiškėja mano, kad Ž. Ž. negalėjo turėti lūkesčio dėl privataus gyvenimo apsaugos dalyvaudama renginyje, kuriame dalyvavo nusikalstamo susivienijimo nariai, kadangi toks renginys nėra privatus ta prasme, kuri garantuoja privataus gyvenimo apsaugą nusikaltimų nedarantiems asmenims.
6.4. Teigia, jog Tarnyba nepagrįstai vertino, kad tame pačiame susibūrime dalyvavę asmenys, kurie patys nusikalstamų veikų neatliko, vis tiek išsaugo teisę į privataus gyvenimo apsaugą, net jeigu jie dalyvauja nusikalstamo susivienijimo susibūrime. Šiuo atveju Ž. Ž. privatus gyvenimas buvo neatsiejamas nuo nusikalstamo susivienijimo narių susibūrimo, t. y. Ž. Ž. privatus gyvenimas buvo įtrauktas į nusikalstamo susivienijimo narių gyvenimą, todėl šiuo konkrečiu atveju atskirti privataus Ž. Ž. gyvenimo nuo nusikalstamo susivienijimo narių gyvenimo, kuris sudaro visuomenės teisę žinoti, buvo neįmanoma. Pabrėžia, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnį, priklausymas nusikalstamam susivienijimui yra savarankiška nusikalstama veika. Todėl bet koks nusikalstamo susivienijimo narių užfiksavimas yra nusikalstamos veikos užfiksavimas ir tokios informacijos viešas atskleidimas yra absoliučiai teisėtas ir expressis verbis įtvirtintas Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje. Atkreipia dėmesį, kad Ž. Ž. atvaizdas nebuvo fiksuojamas jos ir jos klasiokų ar bendradarbių sambūryje. Jis buvo fiksuotas nusikalstamo pasaulio lyderių ir jų šeimų susitikime. Atitinkamai kiti asmenys, kurie patys nors ir nėra nusikalstamo susivienijimo nariais ir kurie patys nusikalstamų veikų neatlieka, tačiau būna kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais, dalyvauja bendrose veiklose ir kurių privatus gyvenimas yra neatsiejamas nuo nusikalstamo susivienijimo narių privataus gyvenimo (kuriam netaikoma privataus gyvenimo apsauga), taip pat negali tikėtis savo privataus gyvenimo apsaugos.
6.5. Pabrėžia, jog tai, kad Laidoje rodytoje vaizdo medžiagoje buvo užfiksuota Ž. Ž., kuri tuo metu dar buvo mažametė, nereiškia, kad ji neprisiėmė dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo susibūrime pasekmių ir atsisakė privataus gyvenimo apsaugos. Sprendimus dėl mažamečių subjektinių teisių įgyvendinimo priima jų įstatyminiai atstovai – tėvai. Todėl tuo laikotarpiu, kuomet Ž. Ž. pati dar negalėjo išreikšti valios dėl to, ar ji nori būti filmuojama nusikalstamo susivienijimo susibūrime ar nenori, sprendimus dėl šio klausimo priiminėjo jos tėvai, kurie sąmoningai įtraukė tuo metu mažametę Ž. Ž. į vaizdo įrašą, kuriame buvo fiksuojama ir nusikalstama veika, t. y. nusikalstamo susivienijimo susibūrimas.
6.6. Pareiškėja pažymi, jog jeigu Ž. Ž., sulaukusi pilnametystės ir įgijusi pilną veiksnumą, pastebėjo, kad tėvai jos subjektines teises įgyvendino netinkamai, visos pretenzijos ir turėtų būti reiškiamos jiems, civiline tvarka, o ne žiniasklaidos priemonei, kuri turi teisę viešinti informaciją apie nusikalstamas veikas ir negali tokios informacijos atskirti nuo privataus Ž. Ž. gyvenimo dėl itin specifinių aptariamos situacijos aplinkybių.
2. Pareiškėja taip pat nesutinka, jog šiuo konkrečiu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. Ž. negalėjo būti laikoma viešu asmeniu. Paaiškina, jog Ž. Ž. dėl savo padėties – buvimo H. D., žinomiausio Lietuvos nusikaltėlio, dukra – yra patekusi į viešumą ir jos privataus gyvenimo, susijusio būtent su nusikalstamo susivienijimo narių gyvenimu, apsauga yra siauresnė.
7.1. Pabrėžia, jog Ž. Ž. Tarnybai pateiktame skunde esantys teiginiai, kad ji nėra viešas asmuo ir ji neva saugo savo privatų gyvenimą, apie savo gyvenimą niekam nieko nepasakoja – nei kas jos šeima, artimieji, nei kaip ji augusi, su kuo bendravusi ir pan., neatitinka tikrovės. Paaiškina, kad Ž. Ž. yra visuomenėje žinomas asmuo, kurio santykis su šeima nėra nei slepiamas, nei saugomas. Šią aplinkybę patvirtina vien tai, kad paieškos sistemoje Google suvedus „H. D.“ net nereikia nueiti į konkretų puslapį, jog sužinotum, kas yra H. D. dukra. Taip pat Ž. Ž., kaip H. D. dukra, yra minima daugybėje viešai publikuojamų straipsnių, kuriuose taip pat yra skelbiamas ir Ž. Ž. atvaizdas.
7.2. Teigia, jog nors Ž. Ž. galbūt nėra žinoma kaip viešas asmuo dėl savo visuomeninės veiklos, tačiau dėl savo padėties ji yra vienareikšmiškai laikytina viešu asmeniu, negalinčiu tikėtis tokios pat privataus gyvenimo apsaugos kaip privatūs asmenys tais atvejais, kuomet yra skleidžiama informacija apie H. D. gyvenimą, kurio dalimi neišvengiamai yra ir Ž. Ž. Atsižvelgiant į tai mano, kad Ž. Ž. privataus gyvenimo apsauga nėra absoliuti ir neturi pirmenybės prieš visuomenės interesą gauti informaciją apie nusikalstamas veikas, nepaisant to, kad ji pati nusikalstamų veikų neatliko, bet savo privatų gyvenimą pozicionavo taip, kad atskirti jo nuo nusikalstamo susivienijimo narių gyvenimo, atitinkamomis aplinkybėmis neįmanoma.
3. Pareiškėja taip pat pažymi, kad atlikdama visuomenės informavimo funkciją, turėjo pagrindą tvarkyti asmens duomenis BDAR 6 straipsnio 1 dalies (e) punkto pagrindu, t. y. siekdamas atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui.
4. Pareiškėjas 2023-08-08 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė:
9.1. Dėl teisėto Ž. Ž. atvaizdo naudojimo. Esminė šio individualaus atvejo aplinkybė yra tai, jog Laidoje buvo rodomas ne eilinis Ž. Ž. privataus gyvenimo epizodas ir ne jos nuotraukos neutralioje aplinkoje. Šiuo konkrečiu atveju buvo rodomas vaizdo įrašas, kuriame buvo užfiksuotas nusikalstamo susivienijimo narių susibūrimas, kuriame dalyvavo ir Ž. Ž. Taigi Laidoje buvo viešinamas būtent nusikalstamo susivienijimo narių susibūrimo faktas, o ne siekiama paviešinti konkrečiai Ž. Ž. atvaizdą. Ž. Ž., kaip H. D. dukra, yra minima daugybėje viešai publikuojamų straipsnių, kuriuose taip pat yra skelbiamas ir Ž. Ž. atvaizdas. Be to, Laidoje buvo skelbiamas ne privatus Ž. Ž. vaizdo įrašas, o vaizdo įrašas, kuris sudaro baudžiamosios bylos medžiagą. Atsižvelgiant į tai, jog teisė į atvaizdą yra teisės į privataus gyvenimo apsaugą dalimi, o teismų praktikoje pripažįstama, kad privatus gyvenimas nėra pažeidžiamas, kai yra paskelbiama informacija apie asmenis, turinčius ryšių su dėl įvykdytų nusikalstamų veikų visuomenės susidomėjimo susilaukusiais asmenimis, darytina vienareikšmiška išvada, jog ir ginčo atveju Ž. Ž. teisė į atvaizdą pažeista nebuvo.
9.2. Dėl BDAR reikalavimų laikymosi. Pirma, Laidos metu buvo paskelbtas Ž. Ž. atvaizdas, kuris buvo užfiksuotas jai dar būnant mažamete, todėl iš Laidoje matomų vaizdo įrašo fragmentų yra sudėtinga nustatyti Ž. Ž. asmens tapatybę, todėl Ž. Ž. atvaizdas nelaikytinas asmens duomenimis ta prasme, kaip jie yra suprantami pagal BDAR nuostatas. Susiklosčiusioje situacijoje turi būti vertinama, ar naudojantis pagrįstomis ir proporcingomis priemonėmis pilnametės Ž. Ž. asmens tapatybė gali būti lengvai identifikuojama, kai Laidoje buvo paviešintas tik mažametės Ž. Ž. atvaizdas, tačiau jokios kitos identifikacinės informacijos, leidžiančios ją susieti su Ž. Ž. tapatybe, nebuvo skelbiama. Dviejuose Laidoje užfiksuotų vaizdo įrašų epizoduose kelias sekundes buvo matomas nepilnametės Ž. Ž. atvaizdas, tačiau šiuo metu Ž. Ž. yra pilnametė, todėl pagrįsta teigti, kad moters išvaizda, praėjus ilgam laiko tarpui, yra pakitusi lyginant jos dabartinį atvaizdą su atvaizdu, kuris buvo viešinamas vaizdo įrašų epizoduose. Jokia kita informacija, kuri leistų identifikuoti tuomet dar mažamete buvusią Ž. Ž., vaizdo įrašuose nebuvo skelbiama. Programoje viešintuose vaizdo įrašuose nebuvo skelbiami jokie identifikatoriai, kurie būtų glaudžiai susiję su pačia Ž. Ž., t. y. vaizdo įraše nebuvo viešinamas nei moters vardas, nei buvusi ar dabartinė pavardė, nei kita identifikacinė informacija, kuri atskleistų tiesioginį ryšį tarp paviešinto atvaizdo bei Ž. Ž. asmenybės. To neneigia ir pats Atsakovas, kuris atsiliepime į skundą pažymi, jog ,,Programoje Ž. Ž. vardas, pavardė ar kita informacija apie ją, išskyrus jos mažametės atvaizdą, nebuvo skelbiama“. Be to, vaizdo įrašuose matomas mažametės mergaitės atvaizdas, kuris neatitinka dabartinio Ž. Ž. (t. y. pilnametės moters) atvaizdo. Tuo labiau, Laidoje paviešinti vaizdo įrašai buvo transliuojami tik kelias sekundes, todėl per tokį trumpą laiką objektyviai nėra įmanoma nustatyti, kad vaizdo įraše buvo viešinamas būtent pilnametės Ž. Ž. atvaizdas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad siekis nustatyti Ž. Ž. tapatybę gali pareikalauti nepagrįstai didelių pastangų ir priemonių, todėl Ž. Ž. atvaizdas negali būti traktuojamas kaip asmens duomenys taip, kaip jie suprantami pagal BDAR nuostatas. Antra, net ir tuo atveju, jeigu Ž. Ž. atvaizdas būtų traktuojamas kaip asmens duomenys, aptariamu atveju Ž. Ž. asmens duomenų tvarkymas atitiko BDAR 5 str. 1 d. (a) p. 6 str. 1 d. (f) p., ką patvirtina žemiau nurodomi argumentai. Ž. Ž. atvaizdą būtina tvarkyti, siekiant svarbių visuomenei tikslų, o būtent - siekiant informuoti visuomenę apie nusikalstamų grupuočių egzistavimo prielaidas, būdus bei nusikalstamas veikas atlikusių asmenų gyvenimo ypatumus. Kaip yra žinoma iš ginčo aplinkybių, Pareiškėja pateikė visuomenei reikšmingą informaciją apie Ž. Ž. tėvo H. D. atliktas nusikalstamas veikas, įskaitant su H. D. susijusių nusikalstamų grupuočių narių ir jų šeimos narių gyvenimo ypatumus, tokiu būdu siekiant patenkinti viešąjį interesą, t. y. siekiant prisidėti prie organizuoto nusikalstamumo mažinimo ir prevencijos Lietuvoje. Nors Ž. Ž. ir nėra nusikalstamo susivienijimo dalyvė, tačiau siekiant tinkamai informuoti visuomenę apie jos tėvo H. D. nusikalstamus veiksmus, neišvengiamai Ž. Ž. gali būti siejama su H. D. Laidoje paskelbdamas vaizdo įrašus, kuriuose epizodiškai matyti ir Ž. Ž. atvaizdas, Pareiškėjas nesiekė paviešinti moters asmenybės, tačiau siekė pateikti Lietuvos visuomenei reikšmingų istorinių įvykių, susijusių su mafijos grupuočių veikla ir gyvenimo būdu, iliustraciją ir tokiu būdu informuoti visuomenę apie nusikalstamas veikas atlikusio H. D. ir su juo susijusių nusikalstamos grupuotės narių gyvenimo ypatumus. Pažymėtina, kad vaizdo įrašų epizoduose užfiksuotas ne individualus Ž. Ž. atvaizdas, tačiau bendras H. D. šeimos narių (žmonos, dukros ir sūnaus) epizodas. Kitaip tariant, siekiant organizuoto nusikalstamumo mažinimo ir prevencijos Lietuvoje, vaizdo įrašas buvo pateikiamas kaip nusikalstamų grupuočių narių ir su jais susijusių asmenų (įskaitant šeimos narius) gyvenimo ypatumų iliustracija. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjui nusikalstamo susivienijimo narių atvaizdų (įskaitant ir šeimos narių, kartu ir Ž. Ž.) paviešinimas buvo būtinas, kad būtų tinkamai įgyvendintas viešasis interesas bei visuomenės teisė žinoti. Taigi antroji sąlyga - būtinumas įgyvendinti teisėtą interesą - taip pat yra tenkinama. Pagrindinis tikslas, kurio buvo siekiama Laidoje viešinant vaizdo įrašus, į kuriuos epizodiškai pateko ir Ž. Ž. atvaizdas - informuoti visuomenę apie nusikalstamas veikas atlikusius asmenis, tokiu būdu siekiant prisidėti prie organizuoto nusikalstamumo mažinimo ir prevencijos Lietuvoje. Laidoje rodyta vaizdo medžiaga - nusikalstamo susivienijimo susibūrimas, kuriame buvo užfiksuoti tiek nusikalstamo susivienijimo dalyviai, tiek su jais susiję asmenys (įskaitant šeimos narius) - buvo skirta informuoti visuomenę apie nusikalstamas veikas atlikusių asmenų elgesį, tokiu būdu tenkinant viešąjį interesą. Ž. Ž. atvaizdas epizodiškai (t. y. kelias sekundes) buvo viešinamas bendrai su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, pagrindinį dėmesį skiriant ne pačios Ž. Ž. atvaizdo viešinimui, o būtent - nusikalstamo susivienijimo narių elgesiui atkurti. Atkreiptinas dėmesys, kad matomoje vaizdo medžiagoje nėra pateikiama jokių kitų identifikacinių duomenų, kurie leistų nustatyti Ž. Ž. tapatybę. Be to, filmuotoje vaizdo medžiagoje matyti mažametės Ž. Ž. atvaizdas, kuris skiriasi nuo dabartinio Ž. Ž. (t. y. pilnametės moters) atvaizdo.
5. Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. Ž. neturėjo ir negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio į privataus gyvenimo apsaugą tokioje situacijoje, kuomet jos privatus gyvenimas užfiksuojamas nusikalstamo susivienijimo susibūrimo metu ir skleidžiama informacija apie nusikalstamas veikas atlikusius asmenis, siekiant viešojo intereso apsaugos.
11.1. Tarnyba, atkreipia, kad konkrečiu atveju svarbu aptarti pagrindinį Laidos skelbimo tikslą bei atsižvelgti į tai, kokią visuomeninę reikšmę turi joje skelbiamas Ž. Ž. dar vaikystėje užfiksuotas atvaizdas. Įvertinus laidos kontekstą, Sprendime nustatyta, kad jos tikslas – skelbti informaciją apie Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovų gyvenimo būdą ir jų antrųjų pusių gyvenimą. Pažymėti, kad nėra ginčo, jog informacija apie nusikalstamas veikas atlikusius asmenis neginčijamai tenkina viešąjį interesą ir visuomenė turi teisę apie juos būti informuota, tačiau pabrėžia, jog turėtų būti daromas skirtumas tarp asmenų dalyvaujančių nusikalstamose veikose bei užfiksuoto nepilnamečio vaiko atvaizdo. Akivaizdu, kad pareiškėja skunde teismui akcentuoja tai, kad informacija apie nusikalstamas veikas atlikusius asmenis neginčijamai tenkina viešąjį interesą ir visuomenė turi teisę apie juos būti informuota. Tačiau ypatingai svarbu pabrėžti, kad viešasis interesas žinoti apie nusikalstamas veikas darančius asmenis neturėtų būti painiojamas su asmenimis, kurie nedalyvauja nusikalstamose veikose. Pabrėžia, kad laidoje Ž. Ž. vardas, pavardė ar kita informacija apie ją, išskyrus jos mažametės atvaizdą, nebuvo skelbiama. Nurodo, kad pareiškėjas paaiškinimuose teiktuose Tarnybai taip pat pažymėjo, jog Ž. Ž. nėra nusikalstamų veikų dalyvė ir laidos reportažas nebuvo apie ją. Teigia, kad aptartos aplinkybės bei pačios pareiškėjos nurodyta informacija tik pagrindžia faktą, kad laidos tikslas galėjo būti pasiektas Ž. Ž. veidą uždengus naudojant technines priemones.
11.2. Akcentuoja, kad laidos kontekstas nebuvo siejamas su Ž. Ž. asmeniu, taigi akivaizdu, kad jos atvaizdo, užfiksuoto vaikystėje viešas skelbimas konkrečiame laidos kontekste, neatskleidžia jokių visuomeniškai svarbių aplinkybių, todėl atmestinu laiko pareiškėjos argumentą, kad Ž. Ž. negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio į savo privataus gyvenimo apsaugą.
7. Teigia, jog visiškai nesuprantamas pareiškėjos argumentas, kad tai, jog laidoje rodytoje vaizdo medžiagoje buvo užfiksuota Ž. Ž., kuri tuo metu dar buvo mažametė, nereiškia, kad ji neprisiėmė dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo susibūrime pasekmių ir atsisakė privataus gyvenimo apsaugos. Pareiškėja teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą sprendimus dėl mažamečių subjektinių teisių įgyvendinimo priima jų įstatyminiai atstovai – tėvai bei sutikimas dėl asmens atvaizdo naudojimo yra laikytinas sandoriu.
12.1. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad priimdama sprendimus vadovaujasi ginčo informacijos viešo paskelbimo metu egzistavusiomis aplinkybės. Šiuo, konkrečiu atveju, Ž. Ž. galimas privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsaugos pažeidimas buvo vertinamas kaip be jos, t. y. suaugusio asmens, sutikimo paskelbtas dar vaikystėje užfiksuotas jos atvaizdas. Konkrečiu atveju nesuprantami pareiškėjos argumentai, kad dėl vaikystėje užfiksuoto atvaizdo Ž. Ž. negalėjo išreikšti valios, ar ji nori būti filmuojama nusikalstamo susivienijimo susibūrime, ar nenori, nes sprendimus dėl šio klausimo priiminėjo jos tėvai, kurie sąmoningai įtraukė tuo metu mažametę Ž. Ž. į vaizdo įrašą, kuriame buvo fiksuojama ir nusikalstama veika, t. y. nusikalstamo susivienijimo susibūrimas. Tarnyba pakartoja, kad nevertina informacijos, neegzistavusios laidos paskelbimo metu, o Ž. Ž. būdama suaugusi pati gali išreikšti sutikimą/nesutikimą savo atvaizdo viešinimui, nepaisant to, ar jis užfiksuotas vaikystėje ir jo fiksavimo metu tėvai tam davė sutikimą. Sutikimas filmuotis ex officio nereiškia ir sutikimo atvaizdą bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas (ar filmuojamas), dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką, vaizdo įrašą ir panašiai.
12.2. Atsižvelgiant į tai mano, kad pareiškėjos argumentas jog Ž. Ž. prisiėmė dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo susibūrime pasekmes bei jos atvaizdas užfiksuotas su tėvų sutikimu yra išvestinis ir konkrečioje nagrinėjamose situacijoje yra teisiškai nereikšmingas ir turėtų būti atmestas.
8. Nelogišku laiko pareiškėjos skunde pateiktą argumentą, kad Ž. Ž. laikytina viešuoju asmeniu dėl savo padėties. Pareiškėja Ž. Ž. viešumą grindžia tuo, kad ji dėl buvimo H. D., žinomiausio Lietuvos nusikaltėlio, dukra yra patekusi į viešumą.
13.1. Atkreipia dėmesį, kad viešo asmens statusas įtvirtintas Įstatymo 74 straipsnyje. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad viešuoju asmeniu yra laikomas valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo Ž. Ž. priskirti viešajam asmeniui, kaip tai suprantama Įstatymo 74 straipsnio prasme vien dėl jos tėvo H. D., plačiai žinomo Lietuvoje, darytų nusikalstamų veikų.
13.2. Pažymi ir tai, kad Ž. Ž., kaip viešo asmens statuso nustatymui visiškai neaktualus ir skunde teismui pateiktas argumentas, kad paieškos sistemoje Google suvedus „H. D.“ net nereikia nueiti į konkretų puslapį, jog sužinotum, kas yra H. D. dukra. Pabrėžia, kad visuomenei viešojoje erdvėje gali būti prieinama informacija, kas konkrečiai yra vieno žinomiausių nusikaltėlių Lietuvoje vaikai, tačiau Ž. Ž., kaip nusikalstamose veikose nedalyvaujančio asmens siejimas su nusikalstamo pasaulio dalyviais ir dėl to, pasak pareiškėjos, savanoriškai prarandama teisė į privataus gyvenimo apsaugą (dėl vaikystėje užfiksuoto jos atvaizdo) šventėje, kurioje dalyvavo ir nusikalstamo pasaulio atstovai yra nesuprantamas ir nelogiškas.
13.3. Neatmeta galimybės, kad pareiškėja Ž. Ž. prilyginimą viešajam asmeniui maišo su Ž. Ž. asmens žinomumu tam tikrai visuomenės daliai dėl savo tėvo nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu Įstatymo 74 straipsnyje įtvirtintai viešojo asmens sąvokai. Akcentuoja, kad buvimas nusikaltėlio dukra nėra ir negali būti laikomas kriterijumi, dėl kurio asmuo pripažįstamas viešuoju asmeniu, nes tai nesuponuoja jokios nuolatinės veiklos, kuri turėtų reikšmės viešiesiems reikalams. Taip pat įžengimu į viešąją erdvę negali būti laikomi pareiškėjos nurodyti epizodiški Ž. Ž. paminėjimai spaudoje.
9. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Ž. Ž. atvaizdo skelbimą pateisina tai, kad Laidoje skelbiamas vaizdo įrašas yra viešai nagrinėtinos baudžiamosios bylos medžiaga. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad skundžiamame Sprendime pažymėjo, kad kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai. Pabrėžia, kad tam tikromis aplinkybėmis teisėtai naudojamas Ž. Ž. atvaizdas, nepanaikina šių duomenų apsaugos ir nepašalina viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), t. y. pareiškėjos pareigos privačią informaciją skelbti tik asmeniui konkrečiu atveju davus sutikimą (išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis). Teigia, jog kaip galima suprasti iš pareiškėjos argumento skunde teismui, kad dalyvavimas nusikalstamo pasaulio narių susibūrime, laikytina nusikalstama veika. Taigi remiantis tokia pareiškėjo logika, Ž. Ž. būdama mažamete ir su savo tėvais dalyvaudama šventėje kartu su nusikalstamo pasaulio atstovais, darė nusikalstamą veiką.
14.1. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad laidoje skelbiamas Ž. Ž. atvaizdas nepadeda atskleisti įstatymų pažeidimų ar nusikalstamų veikų. Nurodo, kad pareiškėja teiktuose paaiškinimuose Tarnybai pažymėjo, jog Ž. Ž. nėra nusikalstamo susivienijimo dalyvė ar nusikaltėlė. Taigi akivaizdu, kad nors vaizdo įrašas yra viešai nagrinėtos bylos dalis, tai viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) nesuteikia absoliučios laisvės, bet kur ir bet kokiame kontekste skleisti privataus pobūdžio informaciją apie visus procese paminėtus asmenis net ir tuos, kurie šiame procese realiai nedalyvauja. Todėl mano, kad aptariamas Ž. Ž. atvaizdo viešinimas nėra pateisinamas nei viena Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtimi bei netenkina viešojo intereso.
10. Dėl galimo Ž. Ž. asmens duomenų pažeidimo, teigia, jog pareiškėja tik deklaratyviai nurodo, kad jos asmens duomenys buvo tvarkomi teisėtai remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies (e) punkto pagrindu, t. y. siekdamas atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui. Tarnyba pabrėžia, kad BDAR 6 straipsnio 1 dalies (e) punkte nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas turi būti nustatytas Europos Sąjungos teisėje arba duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje. Tarnyba pažymi, kad pareiškėja Ž. Ž. duomenis tvarkė išimtinai žurnalistikos tikslu. Tvarkyti Ž. Ž. asmens duomenis viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) neįpareigoja joks teisės aktas, todėl tokie asmens duomenų tvarkymo veiksmai negali būti vertinami BDAR 6 straipsnio 1 dalies (e) punkte nustatytos teisėtumo sąlygos aspektu.
15.1. Pabrėžia, kad atsižvelgus į tai, jog Ž. Ž. asmens duomenys (jos atvaizdas) buvo tvarkomas neturint jos sutikimo ir įvertinus kitas BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisėtumo sąlygas Sprendime prieita išvados, jog nagrinėjamu atveju asmens duomenų atskleidimas galėtų būti vertinamas atitikties BDAR 6 straipsnio 1 dalies (f) punkte numatytai sąlygai aspektu – t. y., vertinama, ar tvarkyti duomenis buvo būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni.
15.2. Tarnyba nurodo, jog Sprendime pabrėžė, kad asmens duomenų teisinės apsaugos kontekste, Ž. Ž. atvaizdo paskelbimas neatskleidė jokių viešąjį interesą tenkinančių detalių, laidos kontekstas nebuvo siejamas su Ž. Ž. asmeniu, t. y. jos duomenų skleidimas nėra pateisinamas jokia BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta teisėtumo sąlyga. Taip pat Ž. Ž. atvaizdo viešinimas negali būti pateisinamas tuo, kad jos tėvas yra Lietuvoje žinomas nusikalstamo pasaulio atstovas ir jo gyvenimo pasirinkimai nereiškia, kad Ž. Ž. praranda savo teisę į asmens duomenų apsaugą visa apimtimi. Pažymi, jog Sprendime nustatė, kad laidos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus Ž. Ž. atvaizdo, konkrečiu atveju prioritetas turėjo būti teikiamas jos asmens duomenų apsaugai (veidą uždengiant techninėmis priemonėmis), o ne visuomenės teisei žinoti Ž. Ž. atvaizdą, kuris buvo užfiksuotas, kai ji dar buvo mažametė.
15.3. Atsižvelgus į tai mano, kad pareiškėjos argumentas, jog Ž. Ž. asmens duomenys buvo tvarkomi teisėtai remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies (e) punkto pagrindu, t. y. siekdamas atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui yra teisiškai nepagrįsti.
15.4. Apibendrinant pažymi, tai, kad Ž. Ž. atvaizdo paskelbimas šiuo konkrečiu atveju nėra susijęs su jokiu pagrįstu visuomenės interesu ir neturėtų būti tapatinamas be pateisinamas aplinkybe, jog informacija apie nusikalstamo pasaulio atstovus pagrįstai tenkina viešąjį interesą žinoti, Ž. Ž. tėvas yra Lietuvoje žinomas nusikalstamo pasaulio atstovas ar, tai, kad vaizdo įrašas yra viešai nagrinėtos baudžiamosios bylos dalis. Laidoje neskelbiama jokia informacija apie Ž. Ž., neminimas jos vardas, pavardė bei tuo labiau neskelbiama apie kokias nors Ž. Ž. padarytas teisei priešingas veikas. Taigi tarnyba mano, kad priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą Sprendimą.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. Ž. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog palaiko Tarnybos atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo teismo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą bei palikti galioti skundžiamą Sprendimą ir priteisti iš pareiškėjos trečiojo suinteresuoto asmens Ž. Ž. naudai bylinėjimosi išlaidas.
12. Ž. Ž. teigia, jog nepaisant to, kad paviešinti vaizdo įrašai yra sudėtinė baudžiamosios bylos medžiagos dalis, tačiau ji neturi jokio statuso toje baudžiamojoje byloje, dėl ko jokios sąsajos tarp minimos baudžiamosios bylos ir jos neegzistuoja. Net jeigu ir buvo laidoje siekiama atvaizduoti mafijos grupuočių veiklą bei gyvenimo būdą, nurodo, jog ji nėra jokios mafijos grupuotės dalyvė, dėl ko jokie duomenys, susiję su ja, laidoje negalėjo būti viešinami.
13. Sutinka su skundo teiginiu, kad „<...>informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be asmens sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes <...>“. Nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju Laidoje paviešinti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas jos atvaizdas, neatskleidžia jokių visuomeninę reikšmę turinčių jos gyvenimo aplinkybių ar asmeninių savybių, todėl pareiškėja, prieš viešindama tokius vaizdo įrašus, privalėjo gauti jos sutikimą. Pareiškėja į ją dėl sutikimo davimo nesikreipė ir jos atvaizdą paviešino be jos sutikimo.
14. Ž. Ž. atkreipia dėmesį į tai, jog nors vaizdo įrašuose fiksuotas šventinis susibūrimas, tačiau tai buvo privati šventė ir ji negalėjo tikėtis, kad šios šventės ištraukos bus transliuojamos per televiziją. Be to, nurodo, jog ji tuo metu buvo mažo amžiaus, dėl ko jos atvaizdui taikytina didesnė apsauga nepaisant to, jog šiuo metu ji jau yra suaugusi. Pabrėžia, kad ji nepriklausė ir nepriklauso jokiai nusikaltėlių grupuotei, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo riboti jos teisę į privatų gyvenimą.
15. Nesutinka, kad jos atvaizdas galėjo būti skelbiamas viešojo intereso pagrindo. Pabrėžia, kad ji nedalyvavo jokiose nusikalstamose veikose su savo tėvu, ji nėra berniukas ir nebuvo rengiama perimti kokias nors organizuoto nusikalstamumo veiklas, tai pat ji nėra jokio nusikalstamų grupuočių nario antroji pusė. Atsižvelgiant į tai teigia, jog akivaizdu, kad pareiškėja nepateikė nė vieno argumento, kuriuo būtų galima pagrįsti Ž. Ž. atvaizdo viešinimą viešuoju interesu.
16. Ž. Ž. nurodo, jog nors laida buvo siekiama prevencijos bei organizuoto nusikalstamumo mažinimo, tačiau pabrėžia, jog ji nėra nei nusikalstamo pasaulio atstovė, nei kokio nors nusikaltėlio antroji pusė. Teigia, kad nenori būti tapatinama nei su savo tėvu, nei su jo gyvenimo būdu, o iš skundo akivaizdu, kad pareiškėja laiko, jog visuomenė turi teisę žinoti apie jos privatų gyvenimą vien todėl, kad ji yra H. D. dukra, tačiau tokia pozicija neturi jokio teisinio pagrindo. Teigia, jog nepasirinko gimti tokioje šeimoje ir jokios įtakos nei savo tėvo, nei savo motinos sprendimams nedarė, dėl ko rodant laidą apie H. D. ar R. D., šie asmenys ir turėtų būti atvaizduojami, būti laidos herojais, o jos gyvenimas neturėtų būti aptarinėjamas, juo labiau viešinamas jos atvaizdas.
17. Nesutinka su skunde pateikta pozicija, jog Ž. Ž. vien dėl buvimo vieno žymiausių Lietuvos nusikaltėlio dukra yra patekusi į viešumą, dėl ko jos privataus gyvenimo apsauga yra siauresnė. Viešasis asmuo vaidina tam tikrą vaidmenį visuomenės gyvenime – politikoje, ekonomikoje, mene, socialinėje srityje, sporte ar kitur. Viešieji asmenys yra politikai ir kiti visuomenės veikėjai, pavyzdžiui, sportininkai, aktoriai, modeliai, verslininkai ir kitos įžymybės. Pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad jos tėvas yra žinomas nusikalstamo pasaulio atstovas, nedaro jos viešu asmeniu ir nesudaro pagrindo riboti jos teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Be to, nurodo, kad net jei ji ir būtų viešas asmuo, tiek informacijos apie jos gyvenimą rinkimas, tiek surinktos ar turimos informacijos apie jos privatų gyvenimą paskelbimas vis tiek turėtų turėti teisėtą tikslą, t. y. kaip teisingai nurodyta skunde, skelbiant tą informaciją, turėtų būti siekiama informuoti visuomenę, patenkinti teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti tam tikrus viešojo asmens privataus gyvenimo faktus, o ne vien patenkinti visuomenės smalsumą. Šiuo atveju skunde pareiškėja nepateikė nė vieno argumento, kuris pagrįstų visuomenės interesą žinoti būtent Ž. Ž. asmeninio gyvenimo detales. Ž. Ž. pažymi, jog tai, kad visuomenė turi interesą žinoti kai kurias detales apie H. D. ar jo antrosios pusės asmeninį gyvenimą, nesudaro pagrindo laikyti, kad ir jos privataus gyvenimo detalės visuomenei turėtų būti žinomos.
Teismas
konstatuoja:
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Tarnybos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja teismo prašo: 1) panaikinti Sprendimą; 2) priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta:
24.1. Pareiškėjos valdomame „TV3“ televizijos kanale ir „TV3 Play“ internetinėje transliavimo platformoje 2021-12-05 transliuojant televizijos laidą „Pasaulis pagal moteris“ buvo parodytas trečiojo suinteresuotojo asmens Ž. Ž. atvaizdas. Laidą prodiusuoja UAB „Videobankas“.
24.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. Ž. su 2021-12-08 pretenzija kreipėsi į pareiškėją dėl jos atvaizdo paviešinimo Laidoje, teigdama, kad atvaizdas paviešintas neteisėtai.
24.3. UAB „Videobankas“ 2022-01-10 atsakyme į trečiojo suinteresuoto asmens Ž. Ž. pretenziją paaiškino, kad Ž. Ž. teisės į privataus gyvenimo gerbimą, kuri apima teisę į atvaizdą, ribojimas buvo pagrįstas įstatyme numatytu pagrindu; ribojimu siekiama teisėto tikslo (valstybės saugumo, viešosios tvarkos, valstybės ekonominės gerovės, interesų apsaugos, užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti gyventojų sveikatą ar dorovę arba kitų žmonių teises ir laisves); ribojimas būtinas demokratine valstybėje.
24.4. Nesutikdama su pateiktu atsakymu į pretenziją, trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. Ž. 2022-01-14 skundu „Dėl privataus gyvenimo apsaugos ir asmens duomenų apsaugos pažeidimo“ kreipėsi į Tarnybą, paaiškindama, kad 2021-12-05 10:00 val. pareiškėjos valdomame „TV3“ televizijos kanale rodytoje Laidoje, kurią prodiusavo UAB „Videobankas“, buvo neteisėtai paviešintas trečiojo suinteresuoto asmens Ž. Ž. atvaizdas (2 epizodai Laidos 6:38 min ir 1 epizodas Laidos 16:26 min); Laida taip pat buvo skelbiama www.play.tv3.lt portale. Skunde Tarnybai trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. Ž. nurodė, kad Laidos metu buvo pažeista jos teisė į privatų gyvenimą ir jo ribojimui jokio pagrindo nebuvo, neteisėtai tvarkyti trečiojo suinteresuoto asmens duomenys; Laidoje paviešinti įrašai buvo užfiksuoti privačioje aplinkoje (privačios šventės metu), trečiasis suinteresuotas nėra viešas asmuo (nepriklausomai nuo to, iš kokios šeimos ji kilusi); trečiasis suinteresuotas asmuo niekam jokio sutikimo dėl jos atvaizdo paviešinimo Laidoje nėra ir nebuvo davusi; nepaisant to, kad minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotas jos atvaizdas, kai ji dar buvo nepilnametė, tačiau, įvertinus Laidos turinį ir Ž. Ž. asmenį, sąlygų viešinti jos atvaizdą Laidoje be sutikimo nebuvo.
24.5. Tarnyba 2022-02-02 raštu Nr. (SK-13)S-122 „Dėl paaiškinimų pateikimo“ paprašė pareiškėjos pateikti poziciją dėl trečiojo suinteresuoto asmens Ž. Ž. skunde nurodytų argumentų bei atsakyti į klausimus: 1) kokiu tikslu ir kokia BDAR 6 straipsnyje nustatyta asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga vadovaujantis pareiškėja paskelbė trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, t. y., Ž. Ž. atvaizdą; 2) ar egzistavo privačios informacijos atskleidimo be asmens sutikimo išimtys; 3) ar trečiojo suinteresuoto asmens Ž. Ž. atvaizdo skelbimui egzistavo viešas interesas ir jeigu taip, prašė paaiškinti, kodėl minėtas interesas buvo viršesnis už Ž. Ž. interesus.
24.6. 2022-02-17 pareiškėja pateikė Tarnybai paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su Ž. Ž. skundu nesutinka dėl šių priežasčių: 1) vaizdo medžiaga, kurioje yra užfiksuota Ž. Ž., sudaro baudžiamosios bylos, kurioje buvo priimtas nuosprendis dėl organizuoto nusikalstamumo grupuotės vadovo lyderio įkalinimo iki gyvos galvos, medžiagą; vaizdo įrašuose yra užfiksuota ne tik Ž. Ž., tačiau ir Lietuvos organizuoto nusikalstamumo gaujų nariai; vaizdo įrašai buvo panaudoti laidoje, kaip Lietuvos visuomenei reikšmingų istorinių įvykių, susijusių su mafijos grupuočių veikla ir gyvenimo būdu, atspindys ir iliustracija; 2) informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be asmens sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes; 3) Laidoje panaudota vaizdo medžiaga buvo nufilmuota nusikalstamo susivienijimo šventinio susibūrimo metu; asmuo, dalyvaudamas tokio pobūdžio renginiuose, negali tikėtis privatumo, kadangi nusikaltėlių grupuotės pasirinkdamos veikti kaip susivienijimas, savo faktiniu elgesiu ir veiksmais netenka tokios privatumo laisvės šiuo atveju, nors pati Ž. Ž. ir nėra nusikalstamo susivienijimo dalyvė, tačiau jos tėvo, H. D., gyvenimo pasirinkimai daro neišvengiamą įtaką ir jo artimajai aplinkai; 4) Ž. Ž. atvaizdo skelbimui egzistavo viešasis interesas; dėl itin didelio Ž. Ž. tėvo nusikalstamos veiklos masto ir atgarsio visuomenėje, egzistuoja viešasis interesas visuomenei kuo geriau suprasti tokių nusikalstamų grupuočių egzistavimo prielaidas, būdus ir gyvenimo ypatumus; Laidos reportaže buvo pasakojama apie tai, kaip mafijos šeimose augantys vaikai (berniukai) būdavo rengiami perimti tėvų vykdomas organizuoto nusikalstamumo veiklas, taip pat, ką išgyvena ir su kokiais sunkumais susiduria nusikalstamų grupuočių narių antrosios pusės, o šie pasakojimai buvo pagrindžiami ir iliustruojami vaizdine medžiaga; tai yra visuomenei reikšminga žinoti informacija, kadangi informacinės ir populiariosios sklaidos kanaluose dažnai mafijos narių gyvenimas yra atspindimas romantizuojant gaujų narių galią, turtus ir įtaką. Dėl šios priežasties, visuomenės informavimas apie nusikalstamų grupuočių šeimų narių realybę gali prisidėti prie organizuoto nusikalstamumo mažinimo ir prevencijos Lietuvoje.
24.7. 2023-04-04 Tarnyba priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nusprendė: 1) pripažinti Ž. Ž. skundą dėl televizijos programoje „Pasaulis pagal moteris“ (2021-12-05, TV3; www.play.tv3.lt) paskelbtos informacijos pagrįstu; 2) įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) pareiškėją dėl Įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo paskelbiant Ž. Ž. atvaizdą; 3) pareikšti papeikimą asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) pareiškėjai dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (f) punkto pažeidimo, padaryto Laidoje atskleidžiant Ž. Ž. atvaizdą. Sprendime Tarnyba konstatavo, kad Ž. Ž. nėra viešasis asmuo, ir skelbiamas jos atvaizdas nepadeda atskleisti įstatymų pažeidimų ar nusikalstamų veikų. Dėl pareiškėjos argumento, kad vaizdo įrašas yra viešai nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalis pažymėjo, jog tai nesuteikia visuomenės informavimo priemonėms visiškos (absoliučios) laisvės skleisti privataus pobūdžio informaciją apie visus procese paminėtus asmenimis net ir tuos, kurie šiame proceso realiai nedalyvauja, nes Ž. Ž. nebuvo/nėra baudžiamosios bylos dalyvė. Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad jos atvaizdo viešinimas nėra pateisinamas Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis išimtimis. Taip pat Sprendime nurodė, kad Ž. Ž. duomenys buvo skelbiami neturi jos sutikimo, taigi atlikti asmens duomenų tvarkymo tikslai negali būti pateisinti BDAR 6 straipsnio 1 dalies (a) punkte numatyta sąlyga. Be kita ko pažymėjo, jog Ž. Ž. atvaizdo paskelbimas neatskleidė jokių viešąjį interesą tenkinančių detalių. Laidos kontekstas nebuvo siejamas su Ž. Ž. asmeniu, t. y. jos duomenų skleidimas nėra pateisinamas jokia BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta teisėtumo sąlyga. Taip pat nurodė, kad Ž. Ž. atvaizdo viešinimas negali būti pateisinamas tuo, kad jos tėvas yra Lietuvoje žinomos nusikalstamo pasaulio atstovas ir jo gyvenimo pasirinkimai nereiškia, kad Ž. Ž. praranda savo teisę į asmens duomenų apsaugą visa apimtimi. Pažymėjo, kad Laidos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus Ž. Ž. atvaizdo, konkrečiu atveju prioritetas turėjo būti teikiamas jos asmens duomenų apsaugai (jos veidą uždengiant techninėmis priemonėmis), o ne visuomenės teisei žinoti jos vardą, kuris buvo užfiksuotas, kai ji dar buvo mažametė. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo jokio viešo intereso skelbti Ž. Ž. atvaizdą, Tarnyba konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Ž. Ž. teises, todėl pripažino pažeidusia BDAR 6 straipsnio 1 dalies (f) punkto reikalavimus, t. y. nesant teisėtumą patvirtinančios sąlygos, neteisėtai buvo tvarkomi asmens duomenys visuomenės informavimo priemonėje. Nurodė, jog tokiu būdu dėl Ž. Ž. atvaizdo paskelbimo buvo pažeisti ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies (a) punkte įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo principai, reikalaujantys, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu būtų tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu.
24.8. Byloje yra Laidos įrašo kopija; taip pat 3 (trys) šios Laidos ekrano nuotraukos: 1) vienoje matyti H. D., moteris ir du nepilnamečiai vaikai (mergaitė palaidais plaukais, šviesia suknele ir berniukas); 2) du nepilnamečiai vaikai – berniukas ir mergaitė, kuri yra palaidais plaukais, šviesia suknele, geriantys iš puodukų; 3) moteris vestuvine suknele, vyras iš nugaros ir kairėje pusėje nepilnametė mergaitė palaidais plaukais, šviesia suknele. Visose trijose Laidos ekrano nuotraukose nepilnametė mergaitė yra ta pati. Peržiūrėjus byloje esantį Laidos įrašą, matyti, kad byloje esančios ekrano nuotraukos tikrai yra iš Laidos ir atitinka Laidos įrašą.
20. Įstatyme (redakcijoje, galiojusioje aktualiu ginčui laikotarpiu) nustatyta:
25.1. Privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija (2 straipsnio 38 dalis).
25.2. Privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro žmogaus gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias žmogus naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, laisvalaikiui, poilsiui, taip pat kitos žmogaus privataus gyvenimo sritys, kuriose jis pagrįstai gali tikėtis privatumo, žmogaus psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, žmogaus fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie žmogaus sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, žmogaus pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus (2 straipsnio 39 dalis).
25.3. Viešasis asmuo yra: 1) valstybės politikas; 2) teisėjas; 3) valstybės ar savivaldybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, asmuo, valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose ar įstaigose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys; 4) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar įstaigos vadovas arba valdymo organo narys; 5) politinės partijos valdymo organo arba rinkimų komiteto narys; 6) kandidatas rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiu, kuris yra lygus vienai kadencijai tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo); 7) juridinio asmens, kuris sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) vykdo viešųjų pirkimų sutartis subrangovo teisėmis, vadovas arba dalyvis, turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime; 8) lobistas arba asmuo, kuris veikia lobistinę veiklą vykdančių juridinių asmenų vardu; 9) asociacijos arba viešosios įstaigos, kurios per pastaruosius 4 metus yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, vadovas arba dalyvis, turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime; 10) visuomenėje žinomas fizinis asmuo, populiarus socialinių tinklų veikėjas arba tinklaraštininkas, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir (arba) už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams; 11) kitas fizinis asmuo, turintis viešojo administravimo įgaliojimus ir (arba) administruojantis viešųjų paslaugų teikimą, ir (arba) dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (2 straipsnio 74 dalis).
25.4. Rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą (14 straipsnio 1 dalis). Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka (14 straipsnio 2 dalis). Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą; be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (14 straipsnio 3 dalis).
25.5. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalį, Inspektorius, be kita ko, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse (2 punktas); nagrinėja duomenų subjektų pagal BDAR 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau ir – ADTAĮ) nustatyta tvarka; nagrinėjant šiuos skundus, Įstatymo 50 straipsnio 3, 4, 5 ir 9–18 dalys netaikomos (3 punktas).
25.6. Atlikdamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Inspektorius gali priimti sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti (50 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
21. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau ir – CK) 2.22 straipsnyje „Teisė į atvaizdą“ nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami tik jo sutikimu; po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai (1 dalis). Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje; tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją (2 dalis). Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą; po asmens mirties tokį ieškinį turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, vaikai ir tėvai (3 dalis).
22. ADTĮ nustatyta:
27.1. Inspektorius stebi, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais; Inspektorius atlieka BDAR nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir turi BDAR nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus; Inspektoriui netaikomi BDAR 57 straipsnio 1 dalies j–l ir n–t punktai, 58 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, 2 dalies e, g, h ir j punktai, 3 dalies a, c ir e–j punktai (7 straipsnio 2 dalis).
27.2. Inspektorius, baigęs skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: 1) pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta; 2) atmesti skundą ar jo dalį (31 straipsnio 1 dalis). Kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, žurnalistų etikos inspektorius motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas BDAR 58 straipsnio 2 dalyje ir ADTAĮ 33 straipsnyje nurodytas priemones (31 straipsnio 3 dalis).
23. BDAR nustatyta
28.1. Asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius (4 straipsnio 1 punktas).
28.2. Asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu <...>; c) adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) <...>; (5 straipsnio „Su asmens duomenų tvarkymu susiję principai“ 1 dalis). Duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas) (5 straipsnio 2 dalis).
28.3. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymui prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (6 straipsnio 1 dalis). BDAR 6 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis.
24. BDAR 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kiekviena priežiūros institucija turi visus šiuos įgalinimus imtis taisomųjų veiksmų: a) įspėti duomenų valdytoją arba duomenų tvarkytoją, kad numatomomis duomenų tvarkymo operacijomis gali būti pažeistos BDAR nuostatos; b) pareikšti papeikimus duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, kad duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos BDAR nuostatos; c) nurodyti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui patenkinti duomenų subjekto prašymus pasinaudoti savo teisėmis pagal BDAR; <...>; e) nurodyti duomenų valdytojui pranešti duomenų subjektui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą; <...>; g) nurodyti ištaisyti arba ištrinti asmens duomenis arba apsiriboti jų tvarkymu pagal 16, 17 ir 18 straipsnius ir pranešti apie tokius veiksmus duomenų gavėjams, kuriems asmens duomenys buvo atskleisti, pagal 17 straipsnio 2 dalį ir 19 straipsnį (g punktas) <...> (58 straipsnio 2 dalis).
25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota:
30.1. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje suformuluota taisyklė pripažintina bendru imperatyvu, kuris yra taikytinas rengiant ir platinant viešąją informaciją, tačiau su išimtimis, specialiai nustatytomis šios normos 2 ir 3 dalyse. Esant tam tikroms abejonėms dėl to, ar konkreti viešai skleidžiama informacija pagal savo pobūdį patenka ar nepatenka į aptariamo straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas išimtis, abejonės turi būti vertinamos paminėto imperatyvo naudai. Tai reiškia, kad taikant Įstatymo 14 straipsnį prioritetinė reikšmė turi būti suteikta privataus gyvenimo apsaugai, kaip tai suformuluota šio straipsnio 1 dalyje (LVAT 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-03316-629/2019).
30.2. Tam, kad būtų galima atskleisti privačią informaciją apie asmenį, informacija turi ne tik tenkinti viešąjį interesą, bet turi egzistuoti ir bent viena iš Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytų išimčių (LVAT 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1056-442/2020).
30.3. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 78 dalį (dabartinės redakcijos 75 dalį) viešasis asmuo suprantamas kaip valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Šis kriterijų sąrašas yra baigtinis (LVAT 2011 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-787/2011).
30.4. Įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje (dabartinės redakcijos 75 dalyje) yra aiškiai įvardytas asmenų priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai požymis – asmens nuolatinė veikla turi turėti reikšmės viešiesiems reikalams, o tai reiškia, kad asmenų, atitinkančių nurodytoje įstatymo normoje įvardytus požymius, veikla turi būti viešojo intereso objektu (LVAT 2021 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.eA-323-492/2021; išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2078-815/2021).
30.5. Aiškinant ir taikant minėtą Įstatymo nuostatą yra pabrėžta, kad net tais atvejais, kai trečiasis suinteresuotas asmuo neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, dėl savo darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, sprendžiant dėl šio asmens prikyrimo viešajam yra vertinama ir tai, ar tokio asmens veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021).
26. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodyta, kad:
31.1. Informacijai apie asmens privatų gyvenimą skelbti be jo sutikimo turi būti realus socialinis interesas žinoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus (EŽTT 2004-05-18 sprendimas byloje Editions Plon prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 58148/00; 2004-06-24 sprendimas byloje Von Hannover prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 59320/00).
31.2. Privačių duomenų paskelbimo teisėtumas kiekvienu atveju vertinamas individualiai, atsižvelgiant į šių duomenų paskelbimo aplinkybes, todėl kiekvienu individualiu atveju reikia skirti iš esmės publikacijas apie asmens privataus gyvenimo detales ir publikacijas apie faktus, kurie gali prisidėti prie diskusijos demokratinėje visuomenėje (EŽTT 2015-11-10 sprendimas byloje Couderc ir Hachette Filipacchi Associds prieš Prancūziją, Nr. 40454/07; 2012-02-07 didžiosios kolegijos sprendimas byloje Von Hannover prieš Vokietiją, Nr. 40660/08, 60641/08).
27. Pareiškėja paaiškino, kad nesutinka, jog pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pareiškėjos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju Ž. Ž. neturėjo ir negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio į privataus gyvenimo apsaugą tokioje situacijoje, kuomet jos privatus gyvenimas yra užfiksuojamos nusikalstamo susivienijimo susibūrimo metu ir kuomet yra skleidžiama informacija apie nusikalstamas veikas atlikusius asmenis, siekiant viešojo intereso apsaugos.
28. Teismas, vertindamas šiuos pareiškėjos argumentus, pažymi, kad, kaip matyti iš byloje esančio Laidos įrašo, trijų Laidos ekrano nuotraukų, Laidoje buvo rodomas trečiojo suinteresuoto asmens Ž. Ž. atvaizdas kai ji dar buvo nepilnametė. Ginčui aktualūs trys Laidos epizodai: 1) viename epizode matyti stovintys H. D., moteris ir du nepilnamečiai vaikai – berniukas ir mergaitė, kuri yra palaidais plaukais, šviesia suknele, epizode pasidairo į šalis; 2) antrame epizode du nepilnamečiai vaikai – berniukas ir mergaitė, kuri yra palaidais plaukais, šviesia suknele, geriantys iš puodukų, o vėliau pasibučiuoja; 3) trečiame epizode – stovi moteris vestuvine suknele, kairėje pusėje stovi nepilnametė mergaitė palaidais plaukais, šviesia suknele. Visuose trijuose Laidos epizoduose nepilnametė mergaitė yra ta pati. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Įstatymo 14 straipsnį, informacija apie privatų žmogaus gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo šiais atvejais: 1) padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas; 2) informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą; 3) jeigu asmuo yra viešas asmuo, informacija apie tokio asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. Ž. sutikimo, kad jos nepilnametės atvaizdas būtų rodomas Laidoje nebuvo davusi. Vertinant tai, kas Laidoje buvo pasakojama, vertinant pareiškėjos skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus argumentus (išdėstyti anksčiau šiame teismo sprendime), atsižvelgiant į aptartas Įstatymo 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, teismas daro išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens Ž. Ž. atvaizdas, kai ji buvo nepilnametė, buvo parodytas Laidoje nesant Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje ir (arba) ar 3 dalyje nustatyto pagrindo. Teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste svarbi aplinkybė, jog laidoje buvo rodomas Ž. Ž. atvaizdas, kai ji dar buvo nepilnametė, kai dar buvo vaikas (mažametė). Pati pareiškėja 2023-08-08 rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino, kad Laidoje buvo viešinamas būtent nusikalstamo susivienijimo narių susibūrimo faktas, o ne siekiama paviešinti konkrečiai Ž. Ž. atvaizdą. Kaip matyti iš Laidos įrašo, Laida buvo ne apie trečiąjį suinteresuotą asmenį Ž. Ž., byloje nėra duomenų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. Ž. būtų buvusi ar yra nusikalstamo susivienijimo narė, būtų padariusi nusikalstamą veiką, kad būtų nusikalstamų veikų dalyvė, kad Laidoje būtų siekiama atskleisti jos padarytus įstatymų pažeidimus ar nuskalstamas veikas, kad jos atvaizdas būtų paimtas iš viešai nagrinėtos bylos dėl Ž. Ž., kad ji būtų viešas asmuo, kad ji būtų davusi sutikimą, jog jos nepilnametės atvaizdas Laidoje būtų rodomas. Sutiktina su Tarnybos atsiliepime pateiktu argumentu, kad Laidos kontekstas nebuvo siejamas su Ž. Ž. atvaizdu, jos atvaizdo Laidoje rodymas neatskleidė jokių visuomeniškai svarbių aplinkybių, todėl Laidos tikslas galėjo būti pasiektas Ž. Ž. veidą uždengus naudojant technines priemones. Pareiškėja byloje neginčija, kad Ž. Ž. veidą uždengus naudojant technines priemones, tai nebūtų turėję įtakos Laidos esmei, jos tikslui.
29. Pareiškėja skunde paaiškina, kad Laidoje rodytoje vaizdo medžiagoje buvo užfiksuota Ž. Ž., kuri tuo metu dar buvo mažametė, nereiškia, kad ji neprisiėmė dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo susibūrime pasekmių ir atsisakė privataus gyvenimo apsaugos. Sprendimus dėl mažamečių subjektinių teisių įgyvendinimo priima jų įstatyminiai atstovai - tėvai. CK 2.5 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų; tuo tarpu CK 2.7 str. 1 d. numato, kad už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. Sutikimas dėl asmens atvaizdo naudojimo ir yra laikytinas sandoriu.
30. Dėl šių pareiškėjos argumentų teismas pažymi, kad Laidoje rodomas Ž. Ž. atvaizdas, kai ji dar buvo nepilnametė (mažametė, kaip nurodo pati pareiškėja). Tačiau šiuo metu Ž. Ž. yra pilnametė. Kaip minėta, CK 2.22 straipsnio „Teisė į atvaizdą“ 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti demonstruojami tik jo sutikimu. Laidos transliavimo metu Ž. Ž. buvo pilnametė, byloje nėra duomenų, kad ji būtų buvusi neveiksni, todėl Ž. Ž., o ne jos tėvai ar kiti asmenys, galėjo duoti sutikimą/nesutikimą dėl jos atvaizdo demonstravimo, rodymo Laidoje. Ž. Ž., būdama pilnametė, veiksni, pati asmeniškai turi teisę duoti ar neduoti sutikimą dėl jos atvaizdo tiek kur ji yra nepilnametė, tiek kur ji yra pilnametė demonstravimo, rodymo.
31. Pareiškėja skunde paaiškina, kad nesutinka, jog šiuo konkrečiu atveju Ž. Ž. negalėjo būti laikoma viešu asmeniu. Pareiškėjos nuomone, Ž. Ž. dėl savo padėties – buvimo H. D., žinomiausio Lietuvos nusikaltėlio, dukra – yra patekusi į viešumą ir jos privataus gyvenimo, susijusio su nusikalstamo susivienijimo narių gyvenimu, apsauga yra siauresnė.
32. Dėl šių pareiškėjos argumentų teismas pažymi, kad tai, jog asmens tėvas ir (arba) motina yra vieši asmenys savaime nereiškia, kad ir jų vaikai tampa viešais asmenimis. Įstatymo 2 straipsnio 74 dalyje (teisinis reguliavimas, galiojęs ginčui aktualiu laikotarpiu) yra nurodyta, kas laikytina viešu asmeniu. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 74 dalį, viešais asmenimis laikytini, be kita ko, visuomenėje žinomi fiziniai asmenys, fiziniai asmenys, dėl savo veiksmų ar padėties patekę į viešumą, bet tik tuo atveju, jeigu tokio fizinio asmens veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad Ž. Ž. pagal Įstatymo 2 straipsnio 74 dalyje laikytina viešu asmeniu. Ž. Ž. laikyti viešu asmeniu remiantis pareiškėjos pateiktais argumentais nėra pagrindo.
33. Pareiškėja 2023-08-08 rašytiniuose paaiškinimuose paaiškina, kad Laidoje buvo skelbiamas ne privatus Ž. Ž. vaizdo įrašas, o vaizdo įrašas, kuris sudaro baudžiamosios bylos viešą medžiagą.
34. Dėl šių pareiškėjos argumentų teismas pažymi, kad tai, jog Ž. Ž. tėvo atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje yra vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas nepilnametės Ž. Ž. atvaizdas, savaime nereiškia, kad tai sudaro pagrindą tokį atvaizdą rodyti Laidoje ir dėl to neturi būti taikomas Įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas. Kaip skunde nurodo pati pareiškėja, vaizdo medžiaga, kurioje yra užfiksuota Ž. Ž., sudaro baudžiamosios bylos, kurioje buvo priimtas nuosprendis dėl organizuoto nusikalstamumo grupuotės vadovo, lyderio įkalinimo iki gyvos galvos, medžiaga. Taigi, minimoje baudžiamojoje byloje Ž. Ž. nebuvo kaltinamoji, teisiamoji ar nuteista.
35. Pareiškėja skunde paaiškina, kad Sprendime nurodyta, kad pareiškėja pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies (a) punktą ir 6 straipsnio 1 dalies (f) punktą, pareiškėja su tokia išvada nesutinka, kadangi, pareiškėjos nuomone, Ž. Ž. duomenys buvo skelbiami teisėtai. Pareiškėja, atliekanti visuomenės informavimo funkciją, turėjo pagrindą tvarkyti asmens duomenis BDAR 6 str. 1 d. e) punkto pagrindu, t. y. siekdama atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui. Tačiau 2023-08-08 rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja paaiškina, kad Ž. Ž. asmens duomenų tvarkymas atitiko BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą.
36. Dėl šių pareiškėjos argumentų teismas visų pirma pažymi, kad tai rodo, jog pati pareiškėja ir skundo padavimo, administracinės bylos nagrinėjimo metu negali tiksliai ir vienareikšmiškai nurodyti, kokia BDAR 6 straipsnyje įtvirtinta teisėta asmens duomenų tvarkymo sąlyga (BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu ar f punktu) ji tvarkė Ž. Ž. atvaizdą. Pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą, asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas), pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktą asmens duomenys turi būti tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie yra tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte ir f punkte vartojama formuluotė „tvarkyti duomenis būtina“. BDAR 5 ir 6 straipsniuose įtvirtintos nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai; nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad tvarkant duomenis remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu ar f punktu, turi būti tvarkoma tiek asmens duomenų, kiek būtina tikslui pasiekti. Teismas pakartotinai pažymi, kad pati pareiškėja 2023-08-08 rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino, kad Laidoje buvo viešinamas būtent nusikalstamo susivienijimo narių susibūrimo faktas, o ne siekiama paviešinti konkrečiai Ž. Ž. atvaizdą. Šiuo atveju aktualūs teismo motyvai, nurodyti šio teismo sprendimo 33 punkte, kurių teismas pakartotinai nekartoja. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrįstų argumentų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad Laidoje buvo būtina rodyti Ž. Ž. atvaizdą, kai ji dar buvo nepilnametė.
37. Pareiškėja 2023-08-08 rašytiniuose paaiškinimuose paaiškina, kad Laidos metu buvo paskelbtas Ž. Ž. atvaizdas, kuris buvo užfiksuotas jai dar būnant mažamete, todėl iš Laidoje matomų vaizdo įrašo fragmentų yra sudėtinga nustatyti Ž. Ž. asmens tapatybę, todėl Ž. Ž. atvaizdas nelaikytinas asmens duomenimis ta prasme, kaip jie yra suprantami pagal BDAR nuostatas. Dviejuose Laidoje užfiksuotų vaizdo įrašų epizoduose kelias sekundes buvo matomas nepilnametės Ž. Ž. atvaizdas, tačiau šiuo metu Ž. Ž. yra pilnametė, todėl pagrįsta teigti, kad moters išvaizda, praėjus ilgam laiko tarpui, yra pakitusi lyginant jos dabartinį atvaizdą su atvaizdu, kuris buvo viešinamas vaizdo įrašų epizoduose. Jokia kita informacija, kuri leistų identifikuoti tuomet dar mažamete buvusią Ž. Ž., vaizdo įrašuose nebuvo skelbiama. Programoje viešintuose vaizdo įrašuose nebuvo skelbiami jokie identifikatoriai, kurie būtų glaudžiai susiję su pačia Ž. Ž., t. y. vaizdo įraše nebuvo viešinamas nei moters vardas, nei buvusi ar dabartinė pavardė, nei kita identifikacinė informacija, kuri atskleistų tiesioginį ryšį tarp paviešinto atvaizdo bei Ž. Ž. asmenybės.
38. Teismas pažymi, jog pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Ž. Ž., kuri šiuo metu yra pilnametė, atvaizdas, užfiksuotas jai dar būnant nepilnamete (mažamete), nėra asmens duomenys pagal BDAR 4 straipsnio 1 punktą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į BDAR 4 straipsnio 1 punkte apibrėžtą asmens duomenų sąvoką, Ž. Ž. Laidos metu parodytas atvaizdas, kai ji buvo nepilnametė, yra Ž. Ž. asmens duomenys. Pareiškėjos argumentai, kad iš Laidoje matomų vaizdo įrašo fragmentų yra sudėtinga nustatyti Ž. Ž. asmens tapatybę, kad šiuo metu Ž. Ž. yra pilnametė, todėl pagrįsta teigti, kad moters išvaizda, praėjus ilgam laiko tarpui, yra pakitusi lyginant jos dabartinį atvaizdą su atvaizdu, kuris buvo viešinamas vaizdo įrašų epizoduose, atmestini kaip subjektyvi, įrodymais nepagrįsta pareiškėjos nuomonė. Pareiškėjos argumentas, kad Laidoje Ž. Ž. atvaizdas buvo rodomas epizodiškai, tik kelias sekundes, atmetamas kaip nepagrįstas, nes šiuo atveju, atsižvelgiant į Įstatymo 14 straipsnyje, BDAR 5, 6 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą, neturi reikšmės tai, kiek laiko Laidoje buvo rodomas Ž. Ž. atvaizdas, esminę reikšmę turi faktas, kad jis buvo parodytas.
39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos reikalavimas panaikinti Sprendimą atmetamas kaip nepagrįstas.
40. Pareiškėja prašo priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundo reikalavimas atmestas, nėra pagrindo priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
41. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. Ž. pateikė prašymą priteisti jos naudai iš pareiškėjos 200 Eur bylinėjimosi išlaidas; šis prašymas pagrįstas 2022-01-10 tarp Ž. Ž. ir advokatės Linos Alksnienės sudaryta Sutartimi dėl teisinės pagalbos Nr. 2022-01-10/2, 2023-06-19 sąskaita už teisines paslaugas LP Nr. 20230053, 2023-06-20 mokėjimo nurodymu.
42. ABTĮ 40 straipsnyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (3 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
43. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
44. Atmetus pareiškėjos skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos atlyginimą, atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens Ž. Ž. naudai iš pareiškėjos priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos UAB „All Media Lithuania“ skundą atmesti.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos UAB „All Media Lithuania“ (juridinio asmens kodas 121393020) 200 eurų (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Indrė Pukanasytė-Biekšė
Gediminas Užubalis
Indrė Žvaigždinienė