Civilinė byla Nr. e2-1332-803/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01560-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 3.2.3.8.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,

sekretoriaujant Rūtai Morkūnaitei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vlamarkas“ atstovui advokatui D. B., atsakovui A. B., atsakovo A. B. atstovui advokato padėjėjui A. L., atsakovės L. M. atstovui advokatui V. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vlamarkas“ ieškinį dėl žalos priteisimo iš atsakovų A. B. ir L. M..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos ieškovei ir jos kreditoriams, atlyginimo.
2. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Vlamarkas“ pateikė teismui ieškinį atsakovams A. B., L. M., A. N. ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 303 602,77 Eur dydžio žalą, 5 procentus palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. gavo pranešimą, jog atsakovu byloje patrauktas A. N. mirė 2017 m. spalio 1 d. 2017 m. lapkričio 8 d. ieškovė teismui pateikė prašymą palikti nenagrinėtą ieškinio dalį, kuria reikalavimai reiškiami atsakovui A. N. dėl atsakovo A. N. mirties. Galutinai suformulavusi savo reikalavimus ieškovė ieškiniu prašo teismo iš atsakovų A. B. ir L. M. solidariai priteisti 303 602,77 Eur dydžio žalą, kurią sudaro 296 652,77 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai patvirtinti ieškovės bankroto byloje ir 6 950 Eur dydžio ieškovės bankroto administravimo išlaidos. Ieškovė taip pat prašo solidariai priteisti iš atsakovų A. B. ir L. M. 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (T.V, b.l. 156-157).
4. Ieškovė nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas, 2014 m. vasario 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2817-160/2014, ieškovei BUAB ,,Vlamarkas“ iškėlė bankroto bylą (T.I, b.l. 14-15). 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovės kreditorinių reikalavimų sąrašas, į kurį įtrauktas vienintelis kreditorius – UAB ,,Medicinos bankas“ su 1 024 217,41 Lt (347 606,99 Eur) kreditoriniu hipoteka užtikrintu reikalavimu, kurį sudaro 701 691,76 Eur skola bei 144 383 Eur palūkanos ir netesybos (T.I, b.l. 39). Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1256/2014, Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą (T.I, b.l. 37-38). 2014 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3849-160/2015 ieškovės bankrotą pripažino tyčiniu (T.I, b.l. 33-36). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-201-157-2016 Vilniaus apygardos teismo 2015 m spalio 1 d. nutartį paliko nepakeistą (T.I, b.l. 24-32).
5. Ieškovė nurodo, kad teismai, nagrinėję ieškovės bankroto bylos iškėlimo ir bankroto pripažinimo tyčiniu bylas, nustatė, jog ieškovė nevykdė veiklos ir buvo nemoki jau nuo 2009 metų. Ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą (T.I, b.l. 24-32, 33-36). Nurodo, jog nagrinėjant bylą dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu dalyvavo visi atsakovai. Įrodinėja, kad atsakovai savo veiksmais pažeidė imperatyviąsias teisės aktų normas, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytas fiduciarines pareigas ieškovės kreditoriams dėl teismų procesiniais dokumentais nustatytos apgaulingos ieškovės apskaitos tvarkymo, akcininkų ir vadovų pareigų nevykdymo, įskaitant ir vengimą inicijuoti ieškovės bankroto bylą. Ieškovė nurodo, jog šie atsakovų veiksmai buvo tęstiniai ir egzistavo laikotarpiu, kai ieškovės akcininkais ir vadovais buvo ieškinyje nurodyti atsakovai. Atsakovė L. M. nuo 2005 m. sausio 7 d. iki 2010 m. liepos 7 d. buvo ieškovės akcininkė. Atsakovas A. B. nuo 2004 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. liepos 14 d. buvo vienasmenis ieškovės vadovas (generalinis direktorius), atsakovas A. N. nuo 2011 m. liepos 14 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo buvo vieninteliu ieškovės akcininku ir vadovu. Ieškovė taip pat teismui pateikė dokumentus, tai yra 2010 m. birželio 29 d. dabar jau BUAB ,,Vlamarkas“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta jog L. M. turi 99 procentus paprastųjų vardinių BUAB ,,Vlamarkas“ akcijų, o A. B. turi 1 procentą paprastųjų vardinių BUAB ,,Vlamarkas“ akcijų. Akcijų įsigijimo data 2010 m. birželio 28 d. (T.IV, b.l. 197).
6. Ieškovė nurodo, jog 2008 m. vasario 13 d. ieškovė, atstovaujama atsakovo A. B., su UAB ,,Medicinos bankas” sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 2008 m. kovo 4 d.  ieškovė iš UAB ,,Medicinos bankas“ gavo 243 300 Eur dydžio kreditą. Ieškovė nurodo, jog pagal 2008 m. sausio 26 d. BUAB ,,Vlamarkas“ veiklos aprašymą, pateiktą UAB ,,Medicinos bankas“, ieškovė ketino įsigyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jį padalyti į 50 turtinių vienetų ir dalį jų parduoti, o kituose statyti gyvenamuosius namus (T.II, b.l. 150-151), tačiau realių veiksmų, nurodytų minėtame ieškovės veiklos aprašyme, ieškovės valdymo organai neatliko. Ieškovė 2017 m. vasario 1 d. teismui pateikė 2015 m. birželio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo ir/ar pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją nebuvo kreiptasi, taip pat 2015 m. vasario 23 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštą, kuriame nurodyta jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija neturi jokios informacijos apie žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), planavimą (T.II, b.l. 135-138).
7. Ieškovė nurodo, jog iš UAB ,,Medicinos bankas“ gautas kreditas buvo panaudotas atsiskaitymui už nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas pagal 2008 m. vasario 11 d. tarp ieškovės ir R. P. bei A. P. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini) (T.IV, b.l. 75-80). Ieškovė nurodo, kad šis turtas buvo įsigytas iš asmenų, kurie yra susiję su atsakovais ir šiuos argumentus grindžia teismui pateiktais Juridinių asmenų registro išrašais (T.IV, b.l. 37-41, 82-86, 88-95, 136-139). Ieškovė nurodo, jog turtas iš R. P. ir A. P. buvo įsigytas už 57 924 Eur dydžio kainą ir šio turto įsigijimo kaina buvo daugiau nei keturis kartus didesnė nei tuo metu buvusi tikroji tokio turto rinkos vertė.
8. Ieškovė nurodo, jog sprendimus dėl nurodyto turto įsigijimo, taip pat dėl turto kainos priėmė tuometinė ieškovės akcininkė atsakovė L. M. bei ieškovės vadovas atsakovas A. B., kuris pasirašė ieškovės BUAB ,,Vlamarkas” veiklos aprašymą, kredito paraišką, bei teikė finansinės atskaitomybės dokumentus kredito įstaigai. Ieškovė įrodinėjo, jog L. M. ir A. B. yra tiesiogiai atsakingi ieškovei nuostolingo sandorio sudarymą. Ieškovė pateikė teismui 2017 m. rugpjūčio 29 d. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl BUAB ,,Vlamarkas” 243 300 Eur kredito iš UAB ,,Medicinos bankas” gavimo dėl to, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai (T.V, b.l. 99-115). Ieškovė nurodo, kad minėtame nutarime taip pat yra nurodytos nustatytos aktualios aplinkybės, susijusios su BUAB ,,Vlamarkas”, tuo laikotarpiu, kai BUAB ,,Vlamarkas” vadovu buvo atsakovas A. B., veiksmais, skirtingoms institucijoms teikiant skirtingus finansinės atskaitomybės ir ūkinės veiklos dokumentus, tai yra nutarime nustatyta, kad UAB ,,Medicinos bankui” ir Valstybės įmonei ,,Registrų centras” atsakovas, eidamas ieškovės vadovo pareigas pateikė skirtingus ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus (T.V, b.l. 105-115).
9. Ieškovė nurodė, jog bankroto pripažinimo tyčiniu byloje atsakovai nepaneigė ir kitų ieškovei nenaudingų ir nuostolingų sandorių. Atskirai pažymėjo, jog 2006 m. gruodžio 29 d. ieškovė ir UAB ,,Serneta” sudarė preliminariąją sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kiemo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo. 2010 m. rugpjūčio 27 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) preliminarioji sutartis buvo nutraukta. Ieškovė nurodo, kad buvo įvykdžiusi visus sutartinius įsipareigojimus, tai yra buvo sumokėjusi visą 400 000 Lt turto kainą, tačiau 2010 m. rugpjūčio 27 d. jau faktiškai įmonei esant nemokiai susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) preliminarioji sutartis buvo nutraukta, o nekilnojamasis turtas parduotas kitai su atsakovais susijusiai įmonei, tai yra UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas”. Ieškovė nurodo, jog nutraukus preliminarią sutartį duomenų ir įrodymų apie 400 000 Lt pinigų sumos grąžinimą ieškovei nėra.
10. Ieškovės 2017 m. birželio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog reikalavimus atsakovui A. B. ir atsakovei L. M. ieškovė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015, kuriose nurodyta, jog solidarioji atsakomybė taikoma, kai: i) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; ii) sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu; iii) sieja bendra kaltė; iv) kai padaro žalos ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas asmuo prisidėjo prie tos žalos atsiradimo; v) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu; vi) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. Tuo atveju, kai negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvieno iš įmonės vadovo ir dalyvio atliktiems pažeidimams, šiems asmenims taikoma bendra deliktinės atsakomybės solidarumo prezumpcija. Ieškovės reikalavimai atsakovams taip pat grindžiami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi. Nurodo, kad ieškovė, gindama savo kreditorių interesus, bet kurioje bankroto proceso stadijoje turi teisę reikšti ieškinį grindžiamą Lietuvos Respublikos Bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi ir reikalauti, kad asmenys kalti dėl tyčinio juridinio asmens bankroto atlygintų žalą (T.IV, b.l. 1-4). Nurodo, kad ieškovė neturi jokio turto iš kurio būtų galima padengti ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus. 
11. Kartu su rašytiniais paaiškinimais ieškovė pateikė teismui UAB ,,Krivita” atliktą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (T.IV, b.l. 211-267). Minėtos ataskaitos išvadoje dėl turto vertės nurodyta, jog vertinamo 12,43 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju laikotarpiu, vertinimo datai (2008-02-11) buvo 175 000 Eur, o vertinimo datai (2007-09-11) buvo 141 000 Eur (T.IV, b.l. 239).
12. Atsakovas A. B. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka, nes ieškinys negali būti grindžiamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostata. Ieškovė dar nėra likviduota dėl bankroto, ieškovės likvidavimo procedūra nėra prasidėjusi. Atsiliepime atsakovas cituoja 2014 m. gegužės 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014, nurodydamas, jog šioje nutartyje konstatuota, kad 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje įtvirtino galimybę taikyti bankrutavusios įmonės vadovo atsakomybę įmonės kreditoriams tuo atveju, kai bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad, likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Lietuvos Respublikos civilinio proceso  kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo.
13. Atsakovas A. B. nurodo, jog šios civilinės bylos atsakovai BUAB ,,Vlamarkas“ turėjo skirtingą statusą, tai yra atsakovas A. B. buvo ieškovės vadovas, tuo tarpu atsakovė L. M. buvo ieškovės akcininkė, todėl nėra pagrindo jiems taikyti solidariosios atsakomybės. Nurodo, kad bankroto byla ieškovei buvo iškelta 2014 m. vasario 17 d., praėjus beveik dvejiems metams po atsakovo A. B. pasitraukimo iš ieškovės vadovo pareigų. BUAB ,,Vlamarkas“ 2011 m. liepos 13 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktu atsakovas perdavė visus BUAB ,,Vlamarkas” dokumentus vieninteliam tuometiniam ieškovės akcininkui A. N. (T. II, b.l. 102). Savo, kaip vadovo pareigas, įvykdė, todėl atsakovo A. B. veiksmuose nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovas nurodo, kad visi ieškovės nurodomi sandoriai buvo sudaryti remiantis sąžiningai priimtais verslo sprendimais, kurie nepasiteisino ir neatnešė bendrovei naudos. Atsakovas nurodo, kad dėl ieškovės vienintelio kreditoriaus UAB ,,Medicinos bankas“ yra kaltas ne atsakovas, o pats UAB ,,Medicinos bankas“. Nurodo, kad sklypas kurį ieškovė įsigijo už iš UAB ,,Medicinos bankas“ gautą kreditą buvo įkeistas tam pačiam bankui, siekiant užtikrinti tinkamą ieškovės įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymą. Atsakovas nurodo, kad UAB ,,Medicinos bankas“ buvo pateiktas nepriklausomas planuojamo įsigyti sklypo vertinimas, kurį UAB ,,Medicinos bankas“ įvertino kaip tinkamą. Atsakovas atliko visas UAB ,,Medicinos bankas“ nustatytas sklypo vertinimo procedūras ir nėra kaltas dėl to, kad šiuo metu ieškovė negali atsiskaityti su kreditoriumi. Nurodo, kad ant 2007 m. – 2008 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, kuriuos ieškovė buvo pateikusi UAB ,,Medicinos bankas“ dėl paskolos gavimo atsakovo A. B. parašai yra galimai suklastoti.
14. Atsakovo A. B. 2017 m. lapkričio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl solidariosios atsakomybės instituto taikymo (T.V, b.l. 179-180) nurodyta, kad solidariosios atsakomybės atsakovams taikymas yra negalimas, kadangi atsakovų statusas buvo skirtingas. Atsakovas nurodo, jog atsakovas A. B. nuo 2004 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. liepos 14 d. buvo ieškovės vadovu (generaliniu direktoriumi), tuo tarpu atsakovė L. M. laikotarpiu nuo 2004-08-05 iki 2010-07-07 buvo ieškovės vienintele akcininke ir niekuomet nebuvo ieškovės vadove. Atsakovas A. B. rašytiniuose paaiškinimuose remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su ju? atliekamomis funkcijomis. Vadovo veikla yra susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos  organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Dalyviu? susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis, nes neatlieka valdymo organui būdingų? kasdienės veiklos organizavimo funkcijų?. Tačiau dalyviu? susirinkimas, neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribu?, sprendžia svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009; 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Atsižvelgiant i? šių? funkcijų? skirtingumą?, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Atsakovas nurodo, jog šie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai lemia, jog dėl skirtingu? bendrovės vadovo bei dalyviu? funkcijų? ju? atsakomybe? dėl bankroto bylos neinicijavimo paprastai negali būti solidari.
15. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieškovės 2017 m. birželio 6 d. paaiškinimuose dėstomais argumentais dėl solidarios atsakomybės atsakovams taikymo. Savo poziciją atsakovas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015, kurioje nurodyta, kad solidariosios atsakomybės taisykle? deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tik tuo atveju, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims. Nurodo, jog ieškovė nei ieškinyje, nei 2017 m. birželio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose apskritai nedetalizuoja ir neįrodinėja aplinkybių?, kokie konkrečiai ir kokiu? asmenų? veiksmai paveikė ieškovės kreditoriaus patirta? žala?.
16. Nurodo, jog vien ta aplinkybe?, kad ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu bendrai dėl atsakovu? veiksmu?, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu atsakovams taikyti solidariosios atsakomybės institutą?. Šiuos argumentus atsakovas grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-628-516/2017, kurioje nurodyta, kad „nors ieškove? akcentuoja, kad byloje dėl UAB „Senasis akvedukas“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios ir apeliacines instancijų? teismai konstatavo, jog pirmiau nurodytos sutartys buvo ekonomiškai nenaudingos, nuostolingos juridiniam asmeniui, šios aplinkybės, nors, kaip teisingai pažymi apeliante?, laikytinos prejudicine?mis, vis dėlto savaime nėra pakankamos vadovo ir išmonės akcininku? civilinei atsakomybei, tuo labiau solidariai, taikyti, nes byloje de?l įmonės bankroto pripažinimo tyčinio teismai nesprendė? žalos atlyginimo iš šių? asmenų? klausimu?, nenustatinėjo įmonės vadovo bei jos dalyviu? (be kita ko, kiekvieno atskirai) civilinės atsakomybės sąlygų?.“
17. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu 2017 m. lapkričio 27 d. vykusiame teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus ir prašė teismo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovai A. B. ir L. M. veikė bendrai ir prašė iš atsakovų solidariai priteisti visą ieškinyje nurodytą ieškovės patirtą 303 602,77 Eur dydžio žalą, kurią sudaro ieškovės bankroto byloje nepatenkinti 296 652,77 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai ir 6 950 Eur patvirtintos bankroto administravimo išlaidos. Ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovė neturi turto, todėl negali įvykdyti savo prievolės kreditoriams. Nurodė, kad ieškovė yra pardavusi vienintelį turėtą įkeistą turtą – žemės sklypą už 50 954,21 Eur dydžio pinigų sumą, kuri buvo skirta kreditoriaus reikalavimui sumažinti. Ieškovo atstovas nurodė, jog atsakovui A. B. ieškovė savo reikalavimus grindžia CK 2.87 straipsnio pagrindu. Atsakovei L. M. reiškiamus reikalavimus ieškovė reiškia pagal CK 2.50 straipsnio nuostatas. Anot ieškovo atstovo, atsakovams atsakomybė kyla pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį bei CK 6.250 straipsnį. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė ieškovei nenaudingų sandorių sudarymu, paskolos gavimu, turint tikslą pažeisti paskolos gavimo tikslą ir paskolos pinigus naudoti kitais tikslais nei buvo numatyta kredito įstaigai teiktame ieškovės veiklos aprašyme. Atsakovas A. B. nevykdė su UAB ,,Medicinos bankas” sudarytos kredito sutarties sąlygų, nevystė žemės sklypų. Atsakovė L. M. kaip vienintelė ieškovės akcininkė priėmė sprendimą dėl kredito sutarties sudarymo, o 2009 metais ieškovei tapus nemokiai nesikreipė dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, neorganizavo turto pardavimo didesne kaina. Nurodė, jog ieškovė gavusi kreditą iš UAB ,,Medicinos bankas” žemės sklypą įsigijo iš R. ir A. P., kurie yra susiję su atsakovais asmenys. Ieškovės atstovas nurodė, jog atsakovų neteisėtus veiksmus ir ieškovės patirtą žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys – jeigu ieškovė nebūtų pateikusi prašymo išduoti kreditą, ieškovė nebūtų sudariusi nenaudingų sandorių. Nurodė, jog remiantis CK 6.248 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, atsakovų kaltė yra preziumuojama.
18. Atsakovo A. B. atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu 2017 m. lapkričio 27 d. vykusiame teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė teismo ieškinį atmesti. Atsakovas A. B. paaiškino, jog jis su UAB ,,Medicinos banku“ 2008 m. vasario 13 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės L. M. nurodymu ir jokių veiksmų be atsakovės L. M. nurodymų atsakovas neatliko. Nurodė, kad atsakovas neturėjo plano nevystyti veiklos, kuri buvo nurodyta ieškovės veiklos aprašyme, pateiktame UAB ,,Medicinos bankui“. Teikiant prašymą dėl kredito išdavimo UAB ,,Medicinos bankui” buvo pateikti visi reikiami dokumentai, taip pat planuojamo įsigyti turto vertinimas. Taigi UAB ,,Medicinos bankas“, būdamas profesionalus verslo subjektas galėjo ir privalėjo įvertinti kredito teikimo aplinkybes, tačiau kredito išdavimo metu pats bankas nereikalavo jokių papildomų dokumentų iš BUAB ,,Vlamarko“ ir suteikė ieškovei kreditą, tai reiškia, kad bankas veikė savo rizika. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas siekė kreditą gauti tik vykdydamas atsakovės L. M. nurodymus. Atsakovo atstovas paaiškino, kad visa pagal paskolos sutartį gauta paskolos suma buvo panaudota išimtinai žemės sklypo įsigijimui ir buvo perduota R. ir A. P. pagal 2008 m. vasario 11 d. su jais sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad jis su UAB ,,Medicinos bankas“ darbuotojais po paskolos gavimo važiavo apžiūrėti sklypo, nes UAB ,,Medicinos bankas” išreiškė norą apžiūrėti sklypą. Atsakovas nurodė, jog savo kaip ieškovės vadovo pareigas jis vykdė tinkamai, paskolos sutartis iki 2009 metų gruodžio mėnesio buvo vykdoma, buvo mokamos palūkanos. Atsakovas A. B. nurodė, jog jis nebuvo suinteresuotas tyčia privesti įmonę prie bankroto, siekė susigrąžinti skolas iš ieškovės skolininkų, rašė pretenzijas skolininkams, atliko kitus veiksmus. Nurodė, kad jį ir ieškovę siejo darbo santykiai, atlyginimą atsakovas išsimokėdavo pats su akcininkės L. M. žinia ir nurodymu. Nurodė, kad akcininkė visada atsakovui nurodydavo kam ir kokiu eiliškumu atsakovas turi skirstyti ieškovės turimas lėšas ir gaunamas pajamas. Nurodė, kad savo vadovavimo laikotarpiu tik jis buvo įgaliotas teikti ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus atitinkamoms institucijoms, tačiau nežino kodėl ant tam tikrų finansinės atskaitomybės dokumentų yra ne atsakovo parašai. Atsakovas visada teikdavo tinkamus dokumentus. Atsakovo atstovas nurodė, jog atsakovo A. B. veiksmuose nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Nurodo, kad ieškovė remiasi tik bendro pobūdžio teiginiais ir nepagrįstai naudojasi ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu bylose nustatytais prejudiciniais faktais, nes šie faktai nepatvirtina atsakovų solidariosios atsakomybės nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Atsakovo atstovas nurodo, jog iš šio sandorio negavo jokios asmeninės naudos, o sklypas pagal numatytas sąlygas nebuvo vystomas dėl šalyje kilusios ekonominės krizės.
19. Atsakovės L. M. atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu 2017 m. lapkričio 27 d. vykusiame teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad palaiko atsakovo A. B. atstovo nurodytus argumentus. Nurodė, kad visa ieškovės reikalaujama priteisti žala yra grindžiama pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu teismui aplinkybe, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų kokiais konkrečiais veiksmais atsakovė L. M. padarė žalą ieškovei ir kuo pasireiškė L. M. kaltė. Nurodė, jog aplinkybė, kad ieškovei nebuvo laiku iškelta bankroto byla, nepatvirtina atsakovės L. M. kaltės. Nurodė, jog neturi turto vertinimo pažymų, patvirtinančių, kad turtas buvo parduotas ne mažesne nei rinkos kaina. Nurodė, kad šioje byloje svarbi aplinkybė, jog UAB ,,Medicinos bankas”, suteikdamas ieškovei paskolą žemės sklypo įsigijimui, šia paskola padengė vieno iš savo skolininkų, tai yra R. ir A. P., kreditą, dėl to kyla abejonės dėl pačios UAB ,,Medicinos bankas“ suinteresuotumo. Nurodė, kad atsakovė L. M. iš savo skolintų lėšų finansavo ieškovės veiklą, taip siekdama išsaugoti veikiančią bendrovę, tačiau tuometinė ekonominė krizė paveikė ne tik ieškovės turto pardavimo kainas, bet ir apsunkintą ieškovės veiklą. Nurodo kad akcininkė bandė ieškoti galimybių kaip išsaugoti įmonės veiklą. Nurodė kad įrodymų, patvirtinančių  sklypo vertę, atsakovė neturi.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

1. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

20. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3849-160/2015 BUAB „Vlamarkas“ bankrotą pripažino tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-201- 157/2016 Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismai, nagrinėję ieškovės bankroto bylos iškėlimo ir pripažinimo tyčiniu bylas, nustatė, kad 2007 – 2008 m. buvo klastojami BUAB „Vlamarkas“ finansinės atskaitomybės dokumentai, nuo 2009 m. nebuvo sudaromi ir akcininkų tvirtinami bei institucijoms neteikiami ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai, o kiti buhalterinės apskaitos dokumentai 2011 m. buvo neteisėtai išgabenti į Baltarusijos Respubliką.
21. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, pareiškė ieškinį, skirtą bankrutavusios įmonės kreditorių interesams apginti. Šiuo metu bankroto byloje yra patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma yra 296 652, 77 EUR. Vienintelis kreditorius, teismo įtrauktas į ieškovės kreditorių sąrašą, yra UAB „Medicinos bankas“.
22. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovams kyla solidarioji atsakomybė, nes tiek akcininkė L. M., tiek skirtingais laikotarpiais buvę įmonės vadovais A. B. ir A. N. pažeidė kreditorių interesus, kadangi jie apgaulingai tvarkė UAB „Vlamarkas“ apskaitą, nevykdė akcininkų ir vadovo pareigų, įskaitant vengimą inicijuoti ieškovės bankroto bylą. Atsakovė L. M. nuo 2005 m. sausio 7 d. iki 2010 m. liepos 7 d. buvo ieškovės akcininkė. Atsakovas A. B. nuo 2004 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. liepos 14 d. buvo vienasmenis ieškovės vadovas (generalinis direktorius), atsakovas A. N. nuo 2011 m. liepos 14 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo buvo vieninteliu ieškovės akcininku ir vadovu (T.I, b.l. 37-38). Ieškovė taip pat teismui pateikė dokumentus, tai yra 2010 m. birželio 29 d. BUAB ,,Vlamarkas“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta jog L. M. turėjo 99 procentus paprastųjų vardinių BUAB ,,Vlamarkas“ akcijų, o A. B. – 1 procentą paprastųjų vardinių BUAB ,,Vlamarkas“ akcijų. Akcijų įsigijimo data 2010 m. birželio 28 d. (T.IV, b.l. 197).
23. Ieškovė pareiškė ieškinį, gindama įmonės ir kreditorių interesus, ir prašo priteisti žalos atlyginimą, padarytą nesąžiningų juridinio asmens dalyvių. Taigi nėra subjekto, su kuriuo nesąžiningo juridinio asmens dalyvio atsakomybė yra subsidiari, t.y. nors nesąžiningas juridinio asmens dalyvis santykyje su juridinio asmens dalyviais ir yra subsidiarus skolininkas, tačiau santykyje su juridiniu asmeniu, pareiškusiu ieškinį, nesąžiningas juridinio asmens dalyvis yra pagrindinis skolininkas.

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

24. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. N. mirė (T.V, b.l. 150-153). Ieškovė prašė jam pareikštus reikalavimus palikti nenagrinėtais.
25. Ieškovė šiam atsakovui reiškė reikalavimą dėl to, kad jis neperdavė bankroto administratoriui bendrovės dokumentų, nors apie bankroto bylos iškėlimą jam buvo žinoma. Ieškovė nurodė, jog ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai 2011 m. buvo prarasti Baltarusijos Respublikoje. Atsakovas A. N. vieninteliu ieškovės akcininku tapo 2011 m. liepos 13 d. ir laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo vadovavo bendrovei, tačiau neteikė privalomų finansinių ataskaitų.
26. CPK 293 straipsnio 7 punktas numato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Nagrinėjamoje byloje atsakovui A. N. buvo pareikštas reikalavimas dėl jo, kaip vadovo pareigų netinkamo vykdymo, todėl A. N. mirus ir ieškovui prašant jam pareikštus reikalavimus palikti nenagrinėtais, teismas sprendžia civilinę bylą Nr. e2-1332-803/2017 šioje dalyje nutraukti (CPK 293 straipsnio 7 punktas).

Dėl teisės pareikšti juridinio asmens dalyviui ir vadovui reikalavimą iki įmonės likvidavimo

27. Atsakovas A. B. įrodinėja, kad jam negali kilti atsakomybė, nes bankrutavusios įmonės vadovui galima taikyti civilinę atsakomybę po to, kai įmonė likviduojama dėl bankroto. Be to, tokį ieškinį gali teikti tik kreditorius. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014.
28. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovo nurodytoje kasacinio teismo nutartyje yra pateikti bendri išaiškinimai dėl to, kada bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014 nepaneigia ieškovės ieškinio galimumo.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 išaiškino, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą įmonės administracijos vadovo veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto. Tas pats ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) taikytinas sprendžiant dėl akcininko subsidiariosios atsakomybės už bankrutuojančios bendrovės prievoles – pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą bendrovės mokumui neteisėtais akcininko veiksmais, pažeistų imperatyvųjį Įmonių bankroto įstatymo reguliavimą dėl kreditorių eiliškumo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika) (nutarties 40 punktas).
30. Taigi, kai bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, tai visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius, išskyrus tuo atveju, jei  akcininko neteisėti veiksmai buvo nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, t.y. akcininko veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta atsakovo A. B. atsikirtimą, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės.
31. Taip pat kasacinis teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 nurodė, jog atsakingo dėl tyčinio bankroto asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis gali būti aiškus bei akivaizdus ir iki bendrovės likvidavimo, išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, ir juo labiau po to. Todėl ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo momentas šiuo atveju sietinas ne su konkrečia bankroto stadija, bet su priteistinos žalos dydžio aiškumu (nutarties 43 punktas).
32. Taigi naujausi kasacinio teismo išaiškinimai paneigia atsakovo A. B. atsikirtimą, jog ieškinys jam galėjo būti pareikštas kreditoriaus tik po to, kai pasibaigia juridinis asmuo.
33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, nurodė, kad įmonė neturi jokio turto, iš kurio galėtų būti atlyginti jos kreditorių finansiniai reikalavimai. Byloje nustatyta, jog vienintelis įmonės turtas buvo įkeistas bankui ir parduotas iš varžytynių, o trumpalaikis ieškovės turtas 2008 m. buvo per vienerius metus gautinos sumos (5 167 163 Lt ) ir atsargos (820 023 Lt), kai tuo tarpu skolos 2009 m. turėjo sudaryti 6 298 574 Lt.
34. Taigi ieškovei padarytos žalos dydis yra aiškus, byloje įrodyta, kad įmonė nebeturi jokio turto, iš kurio gali būti patenkinti kreditorių reikalavimai (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės 

35. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-201-57/2016 nurodė, kad teismo įsitikinimu, „apeliantų teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“ (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
36. Taigi ieškovė jai padarytą žalą įrodinėja tuo, jog ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo netinkamai tvarkomi, kai įmonei vadovavo A. B. (direktorius nuo 2004-08-05 iki 2011-07-14), nes negalima visiškai arba iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taip pat juo vadovavimo laikotarpiu 2007 - 2008 m. buvo teikiami netinkami finansinės atskaitomybės dokumentai. Tai įrodo ši aplinkybė, kad pagal Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinių ataskaitų rinkinio duomenis ieškovė veikė nuostolingai, jos įsipareigojimai buvo gerokai didesni negu turimas turtas, o pagal kreditoriui UAB „Medicinos bankas“ pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už tą patį laikotarpį – ieškovė vykdė pelningą veiklą, turtas viršijo turimus įsipareigojimus. Be to, ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai nuo 2009 metų apskritai neteikti. Pagal Juridinių asmenų registrui pateiktą 2008 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitą ieškovė turėjo turto 7 556 688 Lt (iš jų ilgalaikio –1 538 983 Lt, trumpalaikio – 6 017 705 Lt, iš kurių 5 167 163 Lt per vienerius metus gautinos sumos), per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 247 627 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos – 6 298 574 Lt; bendrovė gavo 4 745 Lt pelno. Taip pat ieškovė deklaravo, jog turi bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir statinius, kurių vidutinė rinkos vertė 2007 m. liepos 2 d. buvo 201 371 Lt ir 54 523 Lt.
37. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį kartu padarę žalą asmenys atsako solidariai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008).
38. Atsakovas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog visus sprendimus dėl įmonės veiklos derindavo su akcininke L. M.. Sprendimas dėl paskolos iš pagrindinio kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ gavimo taip pat buvo su ja suderintas.
39. Byloje nustatyta, jog iš UAB ,,Medicinos bankas“ gautas kreditas buvo panaudotas atsiskaitymui už nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas pagal 2008 m. vasario 11 d. tarp ieškovės ir R. P. bei A. P. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini) (T.IV, b.l. 75-80). Ieškovė nurodė, kad šis turtas buvo įsigytas iš asmenų, kurie yra susiję su atsakovais ir šiuos argumentus pagrindė teismui pateiktais Juridinių asmenų registro išrašais (T.IV, b.l. 37-41, 82-86, 88-95, 136-139). Atsakovai šios aplinkybės nepaneigė.
40. Ieškovė nurodė, jog turtas iš R. P. ir A. P. buvo įsigytas už 57 924 Eur dydžio kainą ir šio turto įsigijimo kaina buvo daugiau nei keturis kartus didesnė nei tuo metu buvusi tikroji tokio turto rinkos vertė. Atsakovas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog UAB ,,Medicinos bankas“ darbuotojai važiavo apžiūrėti sklypo, kurio įsigijimą ketino finansuoti, todėl yra paties kreditoriaus kaltė, kad jis nesiėmė veiksmų kitokiai žemės sklypo vertei nustatyti ir įsitikinti atlikto vertinimo teisingumu.
41. Teismas atkreipia dėmesį, jog UAB ,,Medicinos bankas“ yra kreditorius, kuris priima sprendimą finansuoti. CK 6.881 straipsnio 1 dalis numato, jog kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Taigi ne kreditoriui, o  įmonės atstovas turi įsipareigojimą skolintis tokią sumą, kurią galėtų grąžinti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, numatanti, jog skolininko kaltė preziumuojama). Pasirinkdamas nepakankamą prievolės įvykdymo užtikrinimą, kreditorius rizikuoja, kad prievolė jo naudai nebus įvykdyta, tačiau neišreiškia sutikimo su tuo, kad skolininkas kreditoriaus atžvilgiu atliks neteisėtus veiksmus. Nepakankamų prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų taikymas nešalina neteisėtus veiksmus atlikusio asmens civilinės atsakomybės ir nereiškia, kad nukentėjęs asmuo visiškai ar iš dalies kaltas dėl neįvykdytos prievolės.
42. Kaip nurodė teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, pateikiant dokumentus kreditui gauti, buvo teigiama, jog sklypas bus vystomas, t.y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ketinama padalyti į 50 turtinių vienetų ir dalį jų parduoti, o kituose statyti gyvenamuosius namus (T.II, b.l. 150-151), tačiau realių veiksmų, nurodytų minėtame ieškovės veiklos aprašyme, ieškovės valdymo organai neatliko. Taigi sprendimą finansuoti nekilnojamojo turto įsigijimą paveikė ne tik turto vertė, bet ir ketinamas vystyti verslas.
43. Byloje kilo ginčas, ar paraiškoje dėl kredito žemės įsigijimui gauti pasirašė atsakovas A. B. (T.II, b.l. 181-183, T.III, b.l. 7-16).
44. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovo A. B. prašymu paskyrė A. B. rašysenos ekspertizę, pavedant ekspertizę atlikti ekspertui A. B. (T.V, b.l. 4-6). 2017 m. liepos 18 d. ekspertizės akto Nr. 20170718/01 išvadose nurodyta, jog:  1) 2008 m. sausio 26 d. UAB ,,Vlamarkas” paraiškoje UAB ,,Medicinos bankas” dėl kredito žemės sklypo įsigijimui gauti, greta spausdinto įrašo ,,Vadovas A. B.”, pasirašė ne A. B.; 2) 2007 m. gruodžio 31 d., 2008 m. kovo 31 d. UAB ,,Vlamarkas” mokėtinų sumų iššifravimų apatinėje dalyje, greta spausdinto įrašo ,,Direktorius A. B.”, pasirašė ne A. B.. 2008 m. birželio 30 d. UAB ,,Vlamarkas” mokėtinų sumų iššifravimų apatinėje dalyje, greta spausdinto įrašo ,,Direktorius A. B.”, pasirašė pats A. B.; 3) 2007 m. gruodžio 31 d., 2008 m. kovo 31 d. UAB ,,Vlamarkas”  galutinių sumų iššifravimų apatinėje dalyje, greta spausdinto įrašo ,,Direktorius A. B.”, pasirašė ne A. B.. 2008 m. birželio  30 d. UAB ,,Vlamarkas” gautinų sumų iššifravimų apatinėje dalyje, greta spausdinto įrašo ,,Direktorius A. B.”, pasirašė pats A. B. (T.V, b.l. 18-21).
45. Teismas atkreipia dėmesį, jog nepaisant aplinkybės, jog byloje nustatyta, kad ne visus dokumentus kreditui gauti pasirašė pats atsakovas, tačiau jis neneigė fakto, jog žinojo apie sudarytą kredito sutartį, patvirtino, jog mokėjo palūkanas. Be to, aplinkybė dėl jo parašo suklastojimo neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės, nes būtent įmonės vadovas atsakovo už kasdieninės veiklos organizavimą ir tinkamą buhalterinę apskaitą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys).
46. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalis numato, jog bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Šio Įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos (jeigu bendrovėje valdyba sudaroma) sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Jeigu bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 9, 10, 12, 13 ir 14 dalyse. Bendrovės, kurioje nesudaroma nei valdyba, nei stebėtojų taryba, vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
47. Byloje nustatyta, jog sprendimus įsigyti nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) turto įsigijimo, taip pat dėl turto kainos priėmė tuometinė ieškovės akcininkė atsakovė L. M., kuri 2008 m. sausio 22 d. vienintelės akcininkės sprendimu nusprendė imti kreditą iš UAB ,,Medicinos bankas“, skirtą 12,43 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui (T.IV, b.l. 20).
48. Taigi aukščiau nurodyti argumentai pagrindžia solidarios atsakomybės taikomo pagrindą atsakovams, nes atsakovo A. B. ir atsakovės L. M. veiksmai yra  bendri dėl padarinių, dėl ko buvo inicijuota ieškovei bankroto byla ir kreditoriui UAB ,,Medicinos bankas“ padaryta žala.

Dėl žalos fakto

49. Kasacinis teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 nurodė, jog tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo.
50. Taip pat Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi minėtoje nutartyje išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.
51. Byloje nustatyta, jog: 1) ieškovė ir UAB ,,Acumen“, atstovaujama D. V., 2005 m. lapkričio 4 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 129.55 kv.m. bendro ploto buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sandėliuko R-5, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), parkingo R-26, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) perdavimo už bendrą 430 654,40 Lt kainą (T.IV, b.l. 268-277). Sprendimą dėl nurodyto sandorio su UAB ,,Acumen“ sudarymo priėmė atsakovas A. B.. Praėjus mėnesiui po šio turto įsigijimo, ieškovė pardavė šį turtą R. V. (T.IV, b.l. 278-289), kuri yra susijusi su atsakovais. Ieškovė nurodė, kad už šį turtą iki šiol nėra pilnai atsiskaityta; 2) ieškovė, AB ,,SEB lizingas” ir UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas” 2007 m. sausio 17 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė AB ,,SEB lizingas” perleido 1/10 dalį prekybos pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris lizingo sutarties pagrindu perdavė pastatą naudotis lizingo gavėjui UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas”, kuris vėliau įgijo turtą nuosavybės teise (T.IV, b.l. 290-306). Ieškovė nurodo, kad UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas” yra susijęs su atsakovais A. B. ir L. M.. Ieškovės perduotos 1/10 pastato dalies ir su ja susijusios žemės sklypo nuomos teisės kaina – 1 000 000 Lt nebuvo sumokėta tiesiogiai ieškovei, o pervesta UAB ,,Serneta”, tai yra kitai su atsakovais susijusiai bendrovei. Ieškovė teigia, kad šio turto pardavimo kaina buvo žymiai mažesnė nei pardavimo metu buvusi tokio turto rinkos vertė; 3) ieškovė ir UAB ,,Serneta“ 2006 m. gruodžio 29 d. sudarė preliminariąją sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kiemo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo. 2010 m. rugpjūčio 27 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) preliminarioji sutartis buvo nutraukta (T.IV, b.l. 307-311). Ieškovė nurodo, kad buvo įvykdžiusi visus sutartinius įsipareigojimus, tai yra buvo sumokėjusi visą 400 000 Lt turto kainą, tačiau 2010 m. rugpjūčio 27 d. tai yra jau faktiškai įmonei esant nemokiai susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) preliminarioji sutartis buvo nutraukta, o nekilnojamasis turtas parduotas kitai su atsakovais susijusiai įmonei, tai yra UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“. Ieškovė nurodo, jog nutraukus preliminarią sutartį duomenų ir įrodymų apie 400 000 Lt pinigų sumos grąžinimą ieškovei nėra).
52. Akivaizdu, jog minėti sandoriai paveikė įmonės nemokumą ir dėl to bankroto bylos iškėlimą, nes jie buvo nenaudingi. Taip pat byloje nustatyta, jog atsakovai įsigytą nekilnojamąjį turtą nepradėjo vystyti, kaip buvo nurodę kreditoriui UAB ,,Medicinos bankas“. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 20154-06-01 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad dėl žemės sklypo padalijimo, ir/ar tikslinės paskirties pakeitimo į savivaldybę nebuvo kreiptasi (T. II, b.l.137). Teismo posėdyje atsakovas A. B. nurodė, kad ketino kreiptis dėl projektinių sprendinių žemės sklypo pertvarkymui parengimo, bet įmonė neturėjo lėšų apmokėti šiuos darbus. Teismo vertinimu, tai įrodo, kad atsakovas A. B., veikdamas kaip vadovas, neatliko pareigos tinkamai suplanuoti įmonės finansus resursus. Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, kad sprendimo 50 punkte nurodyti sandoriai nėra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės įrodinėjama žala ir jos dydžiu, t.y., jog įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Šios aplinkybės patvirtina, kad šioje byloje buvo nustatytos visos CK 2.50 straipsnio ir CK 2.87 straipsnio 7 dalies taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų A. B. ir L. M. solidariai priteisiama 303 602,77 EUR ieškovės BUAB „Verantas“ naudai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai).

Dėl palūkanų

53. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
54. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovei priteistina iš atsakovų 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Ieškovės reikalavimas patenkintas, todėl jos naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1  dalis).
56. Ieškovė bankrutavusi UAB „Vlamarkas“ patyrė 2372,20 EUR bylinėjimosi išlaidų, kuriuos prašė priteisti iš atsakovų (1098 eurų, susijusių su ieškinio parengimu, 326,70 EUR, susijusių su atsiliepimu į atskirąjį skundą, 707,50 EUR, susijusių su atsiliepimu į prašymą pateikti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimą ir su juo susijusį atsiliepimą į atskirąjį skundą, 240 EUR, susijusių su ieškinio vertimu į rusų kalbą (T. II , b.l.125-134)).
57. Prašoma bendra priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos  teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių (pvz., 735.1 EUR (2016-01-01 - 2016-03-31) užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) x 2,5 koeficientas (pagal Rekomendacijas už ieškinį) = 18837,75 EUR), 735.1 EUR x 0,4 koeficientas (pagal Rekomendacijas už kitą dokumentą) = 294,04 Eur, 735.1 EUR x 0,1 koeficientas (pagal Rekomendacijas už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus). Byloje ieškovės atstovas pateikė daug įrodymų, galinčių pagrįsti reikalavimus, paaiškinimus dėl solidarios atsakomybės, todėl ieškovės naudai iš atsakovų solidariai priteisiama 2372,20 EUR bylinėjimosi išlaidų.
58. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 12,79 EUR, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei solidariai iš atsakovų A. B. ir L. M. priteisiama 12,79 EUR bylinėjimosi išlaidų.   

Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

nutraukti civilinę bylą Nr. e2-1332-803/2017 dalyje dėl atsakovui A. N. pareikšto reikalavimo (CPK 293 straipsnio 7 punktas), kitoje dalyje ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovų A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovo BUAB „Vlamarkas“ (juridinio asmens kodas 125975267) naudai 303 602,77 EUR (trys šimtai trys tūkstančiai šeši šimtai du eurai ir 77 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 2372,20 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovų A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 12,79 EUR bylinėjimosi išlaidų (mokamos į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                                            Rūta Petkuvienė