Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-724-265/2014
Teisėjas M. Dobrovolskis (Proceso Nr. 2-06-3-07755-2013-1)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
121.14;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. liepos 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui V. N. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai I. N., gim. X, mokamą po 900 Lt kas mėnesį nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, 32 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2013-07-01 ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kartu su atsakovu negyveno, pati savarankiškai išlaikė vaiką. Tačiau jos finansinė padėtis pablogėjo, todėl viena savarankiškai negali išlaikyti vaiko. Mergaitei per mėnesį reikia apie 2 000 Lt, nes ji lanko privačią mokyklą VĮ Klaipėdos „Licėjus“, kur mėnesiui reikia 680 Lt. Lankė ir baigė Klaipėdos J. K. muzikos mokyklą, kurioje mokymasis ir lavinimas per metus kainavo 320 Lt. Laikotarpiu nuo 2010-04-26 iki 2012-02-21 dukrai suteiktos ortodonto paslaugos – 6 090 Lt. Kiekvieną mėnesį moka 150 Lt draudimo įmoką. Pati ieškovė per mėnesį uždirba apie 8000 Lt neatskaičius mokesčių. Dukters tėvas yra darbingas, turi pakankamą išsilavinimą, todėl gali ir privalo tinkamai pasirūpinti dukra.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-31 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Vadovaudamasis teismų praktika ir įstatymo nuostatomis teismas konstatavo, kad nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, jog priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Be to, teismas nurodė, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tenkindamas ieškovės ieškinį teismas visiškai atmetė atsakovo argumentus dėl sunkios materialinės padėties ir nurodė, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi, ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Teismo vertinimu, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas slepia savo tikrąsias pajamas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nuomojasi 279,85 m2 ploto pastatą – sanatoriją, esančią Daukanto g.18, Palanga, moka mokesčius už šio pastato išlaikymą, kurių vien išlaidos už elektros energiją siekia iki 4 274,35 Lt, įsiskolinimo už pastato išlaikymą nėra. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi pakankamai pajamų. Taip pat teismas nepripažino kaip pagrindo mažinti išlaikymo dydį aplinkybės, jog be I. N. turi dar tris vaikus. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog juos išlaiko.
Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant priteistiną išlaikymo dydį per mėnesį iki 500 Lt, o įsiskolinimą - iki 18 000 Lt. Nurodė, kad iš jo priteista išlaikymo suma vaikui yra per didelė. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog dukters išlaikymui reikia per mėnesį 2 000 Lt vien tik remdamasis ieškovės paaiškinimais. Apelianto vertinimu, leisti vaiką į privačią mokyklą, kai vidurinis išsilavinimas yra nemokamas, nėra tikslinga, taip pat nėra būtina mokėti ir draudimo įmokas. Atsakovas nurodo, kad ieškovė su juo šių išlaidų nederino, dėl to jis neprivalo jų padengti. Atsakovas nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis daug geresnė, dėlto ji gali daugiau prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo. Be to ieškovas nurodo, kad turi dar tris nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat privalo išlaikyti. Įrodymų, jog juos išlaiko, pateikti negali, kadangi kartu su jais gyvena. Atsakovas nurodo, kad jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1 200 Lt ir jis nėra pajėgus skirti dukters išlaikymui 900 Lt. Taip pat nesutinka, jog slepia pajamas. Vien tik išlaidos, sumokėtos už elektros energiją, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog atsakovas gauna daug didesnes pajamas nei nurodyta oficialiuose dokumentuose.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006). Pusiausvyrą tarp nurodytų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Teisėjų kolegija, įvertinusi prioritetinę vaikų teisių ir interesų apsaugą konstatuoja, jog teismų praktikoje yra pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tik nustačius, jog tėvų turtinė padėtis leidžia užtikrinti vaikams ne tik minimalių poreikių tenkinimą, yra teisinis pagrindas priteisti didesnį išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės atlyginimas per mėnesį sudaro apie 8 000 Lt, o atsakovo - 1 200 Lt. Ši šalių turtinė padėtis parodo, jog atsakovas nėra pajėgus užtikrinti tuos dukters poreikius, kurie perauga minimaliuosius ir būtinuosius. Byloje nesant akivaizdžių įrodymų nepagrįsta pirmosios instancijos išvada, jog atsakovo pajamos analogiškos kaip ir ieškovės. Netgi pripažinus, kad atsakovo gaunamos pajamos tokios pat kaip ir ieškovės, iš jo išlaikymas dukrai negalėtų būti priteistas tokio pat dydžio, kadangi atsakovas be dukters, kuriai prašomas priteisti išlaikymą, turi dar tris nepilnamečius vaikus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovas neįrodė, kad prisideda prie kitų vaikų išlaikymo. Pažymėtina, jog ši pareiga atsakovui kyla pagal įstatymą ir ji negali būti kvestionuotina. Vien tik išlaikytinių skaičius yra aplinkybė, į kurią privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas vaikui tenkantį išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismo nurodoma teismų praktikos nuostata, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi, ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, yra taikoma tais atvejais, kai būtina užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Tuo tarpu kai išlaikymo dydis priteisiamas didesnis nei minimalūs vaiko poreikiai, visais atvejais turi būti atsižvelgiama į tėvo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Esant nurodytų aplinkybių visetui pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nenustatęs aplinkybių, kurios leistų atsakovui nepilnamečiui vaikui teikti didesnį nei minimalius poreikius atitinkantį išlaikymą, jį priteisė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 dalį. Kadangi šiuo metu minimalios mėnesinės algos dydis yra 1 000 Lt, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minimalius vaiko poreikius turi užtikrinti ši suma. Pirmosios instancijos teismui nenustačius, jog atsakovas gali mokėti didesnį išlaikymą nei minimalūs vaiko poreikiai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) sumažinant teikiamą išlaikymą nepilnametei I. N. iki 500 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į tai mažintinas išlaikymo dukrai I. N. įsiskolinimas iki 18 000 Lt.
CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinos proporcingai ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1 000 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi jos patenkintų reikalavimų dalį sudaro 55.5 proc., tai iš atsakovo priteistina ieškovei 555 Lt bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Taip pat iš atsakovo priteistina 720 Lt valstybės naudai žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu teismo sprendimo dalis dėl 9,75 Lt priteisimo pašto išlaidų iš atsakovo į valstybės biudžetą paliktina nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą pakeisti, sumažinant I. N. priteistiną įsiskolinimą iš atsakovo V. N. iki 18 000 Lt, išlaikymo dydį - iki 500 Lt per mėnesį.
Sumažinti ieškovei R. P. iš atsakovo V. N. priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 555 Lt.
Sumažinti iš atsakovo V. N. priteistinas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai iki 729,75 Lt.
Kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas
Kolegijos teisėjai Irma Čuchraj
Rimvida Zubernienė