Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-03-13][nuasmenintas nutarimas byloje][AN2-44-531-2019].docx
Bylos nr.: AN2-44-531/2019
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyrius 290218260 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena

Adm

                              Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-44-531/2019

                           Teisminio proceso Nr. 4-54-3-00094-2018-0

                                        Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

 (S)

 

img1 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. kovo 13 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutarties teisėtumo,

 

n u s t a t ė :

 

1.       S. M. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 str. 5 d. 375 Eur bauda ir jam pritaikyta administracinio poveikio priemonė specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 12 mėn., už tai, kad jis 2018 m. liepos 29 d. apie 05 val. 30 min (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,36 promilės girtumo laipsnis, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. Nesutikdamas su šiuo nutarimu S. M. pateikė skundą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams.

2.       Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2019 m. sausio 29 d. nutartimi S. M. skundą atmetė ir paliko galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą.

3.       S. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, Zarasų rajono policijos komisariatas neįrodė visų atsakomybės sąlygų. Apylinkės teismas rėmėsi nepakankamais ir nepatikimais liudytojų parodymais, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reikalingas administracinei atsakomybei atsirasti, neįvertino jo paaiškinimų bei argumentų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi tuo, kad R. D. matė vaizdo įrašą, kuriame matėsi kaip jis vairuoja transporto priemonę, tačiau toks įrašas teismui pateiktas nebuvo. Be to, liudytoja Ž. M. nepatvirtino vaizdo įrašo turinio. Taigi, galimai pareigūnas nematė jokio vaizdo įrašo arba jame nesimato tokių aplinkybių, kurios būtinos jo atsakomybei kilti. Taip pat nebuvo pateikti ir garso bei vaizdo įrašai iš į įvykio vietą atvykusio policijos ekipažo. Šiuo atveju abejonių kelia ir tai, kad J. G. aplinkybę, jog matė jį neblaivų ir vairuojantį transporto priemonę parodė po judviejų konflikto. Nei V. B., nei R. D., nei J. L., nei Ž. M. nepatvirtino J. G. nurodomų teiginių. Pažymėtina, kad šiuo atveju policija buvo iškviesta tik dėl to, kad jis V. B. atrodė įtartinas. Pabrėžia, kad policijos pareigūnai užkurtos ar važiuojančios transporto priemonės nematė ir to teisme nepaliudijo, o sėdėti transporto priemonėje, blaiviam ar neblaiviam, nėra teisės normų pažeidimas. Policijos pareigūnai jokių įrodymų patvirtinančių, kad jis vairavo transporto priemonę nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. B. ir J. G. neturėjo siekio nepagrįstai jo apkaltinti, kadangi šiuo atveju siekis buvo akivaizdus – kerštas dėl kilusio konflikto. Nagrinėjamoje situacijoje V. B. ir J. G. parodymai nesutampa, o sutampa liudytojų L. K., P. G., L. Š. parodymai su pareigūno J. L. parodymais, kad jie patys jo neblaivaus vairuojančio nematė. Be to, R. D. teigimu atvykus į įvykio vietą transporto priemonės, kurią neva jis vairavo, šviesos ir signalai nebuvo įjungti, nebuvo jokių požymių, kurie galėtų leisti manyti, kad transporto priemonė užkurta ar vairuojama. Pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino byloje liudytojų nurodytų aplinkybių ir jų nesusiejo su byloje esančiais objektyviais įrodymais.  

4.       Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariatas atsiliepime į S. M. skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai ir argumentai yra nepagrįsti. S. M. savo kaltės nepripažino, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad, kuomet apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariatas pritaria Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutarties argumentams, jog S. M. kaltė yra įrodyta liudytojų – policijos pareigūnų, V. B. ir J. G. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo. Pritaria, kad L. K., P. G., L. Š. parodymai yra nepatikimi, kadangi jie yra S. M. draugai. Pažymi, kad S. M. administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji nėra per griežta. Policijos pareigūnas, paskirdamas administracinę nuobaudą teisingai įvertino pažeidėjo asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį bei kitas aplinkybes. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. S. M. žinodamas, kad jam vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. S. M. padarė pažeidimą numatytą ANK 422 str. 5 d., kuris yra priskiriamas prie sunkių administracinių nusižengimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas ar jokios nuobaudos nepaskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

 

5.       Apeliacinis skundas tenkinamas.

 

6.       ANK 652 str. 1 d. nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7.       Nagrinėjamu atveju S. M. 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 12 mėn. buvo skirtos už ANK 422 str. 5 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą. Pagal ANK 422 str. 5 d. administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.

8.       KET 14 p. nustato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

9.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 29 d. apie 05 val. 22 min. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėja girtas vairuotojas, pavojingai manevruoja. Nuvykus šiuo adresu minėtas automobilis buvo pastebėtas. Automobilyje sėdėjo du jaunuoliai. Privažiavus prie minėto automobilio iš vairuotojo pusės išlipo S. M., o iš keleivio – L. Š.. Patikrinus vairuotojo S. M. girtumą buvo nustatyta 1,36 promilės.

10.       S. M. viso proceso metu, taip pat ir apeliaciniame skunde neigė, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus. Nurodė, kad su L. Š. automobilyje išgėrė po skardinę alaus, bet neblaivus nevairavo. Liudytojai V. B. ir J. G. siekia nepagrįstai jį apkaltinti dėl tarp jų kilusio konflikto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog siekiant paneigti S. M. versiją apie įvykio aplinkybes, byloje turi būti surinkta pakankamai kitų jo kaltę pagrindžiančių objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, kuriuos privalo surinkti policijos pareigūnai, o teismas privalo juos tikrinti ir vertinti, prireikus – rinkti papildomus įrodymus. Surinktų įrodymų turi pakakti nuspręsti dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

11.       Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. M. kaltu dėl ANK 422 str. 5 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo, rėmėsi policijos pareigūnų R. D. ir J. L. bei liudytojų V. B. ir J. G. parodymais.

11.1.       Liudytojas V. B. parodė, kad jis su J. G. sėdėjo pavėsinėje. S. M. su kitu asmeniu atvažiavo automobiliu, atėjo pasiėmė cigarečių. Kai jis kažką S. M. pasakė, S. M. ėmė rėkti, buvo neadekvatus, po to išvažiavo, vėliau grįžo. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, S. M. buvo jo akivaizdoje. Jis nematė, kad S. M. vartotų alkoholį.

11.2.       Liudytojas J. G. parodė, kad jis su V. B. pamatė paežere važinėjantį neblaivų S. M.. Matė, kaip jis išlipo iš automobilio. S. M. buvo neblaivus, nieko nesakęs pasiėmė cigaretes nuo stalo. Jeigu nebūtų įsitikinę, kad S. M. neblaivus, būtų policijai neskambinę.

11.3.       Liudytojas R. D. parodė, kad buvo pranešta, jog S. M. vairuoja neblaivus. Pranešėjui liepė stebėti. Vėl perskambino. Pranešėjas sakė, kad matėsi akivaizdžiai neblaivus S. M., kuris atėmė cigaretes. Nuvažiavo į nurodytą vietą, S. M. sėdėjo automobilyje, sakė, kad niekas nevairavo, o L. Š. prisipažino, kad vairavo jis. Protokolas S. M. surašytas pagal liudytojų parodymus. S. M. ir L. Š. buvo neblaivūs. Po kurio laiko žiūrėjo vaizdo įrašą (duomenys neskelbtini), iš kurio matėsi automobiliu važinėjantis S. M.. Vairuojant matė tik S. M.. Važinėjo pakrante pirmyn ir atgal dideliu greičiu. Policijos automobilio vaizdo registratorius sugedęs, o įrašo iš (duomenys neskelbtini) padaryti nepavyko. Automobilį tikrino, jame nebuvo jokių butelių.

11.4.       Liudytojas J. L. parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 5 val. ryte, su kolega gavo pranešimą, kad automobiliu važinėja galimai neblaivus S. M.. Pranešėjas sakė, kad S. M. važinėjasi pakrante. Kai atvažiavo, automobilyje už vairo sėdėjo S. M.. Nustatytas jo neblaivumas. Pradžioje S. M. sakė, kad nevairavo, kas vairavo automobilį nesakė, tačiau bendraujant su L. Š., šis prisipažino, jog vairavo jis, po ko S. M. irgi pasakė, jog vairavo L. Š.. Liudytojai V. B. ir J. G. buvo akivaizdžiai blaivūs. Automobilį apžiūrinėjo, tačiau nei automobilyje, nei prie jo jokių butelių ar skardinių nesimatė.

12.       Išanalizavus nurodytus liudytojų V. B., J. G., R. D. ir J. L. parodymus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad jie nėra pakankami pripažinti, jog S. M. padarė ANK 422 str. 5 d. numatytą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju į įvykio vietą atvykę pareigūnai S. M., vairuojančio automobilį nematė, o protokolą, kaip nurodė R. D., surašė tik pagal liudytojų V. B. ir J. G. parodymus, su kuriais, kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, S. M. konfliktavo. Jokių kitų duomenų, įrodančių tai, kad S. M. neblaivus vairavo automobilį, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad nors R. D. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) žiūrėjo vaizdo įrašą, iš kurio matėsi, kad automobiliu pakrante važinėja S. M., tačiau toks įrašas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui pateiktas nebuvo, o vien tik tai, jog policijos pareigūnas tokį įrašą matė, nėra pakankamas S. M. kaltės įrodymas. Taip pat S. M. kaltės nepagrindžia ir tai, kad atvažiavus policijos pareigūnams S. M. sėdėjo vairuotojo vietoje, po ko, jam buvo nustatytas 1,36 promilės girtumo laipsnis. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, vien tik ta aplinkybė, jog S. M. sėdėjo automobilyje vairuotojo vietoje neblaivus dar neįrodo, kad jis tą automobilį vairavo. Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, kad byloje nėra įrodymų, kurie kategoriškai paneigtų S. M. versiją, jog jis automobilio būdamas neblaivus nevairavo.

13.       Kadangi nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad S. M. automobilį vairavo būdamas neblaivus, visos abejonės aiškinamos jo naudai. Atsižvelgiant į tai, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartis naikinama ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 422 str. 5 d. S. M. atžvilgiu nutraukiama.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas,

 

n u t a r i a :

 

S. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartį ir administracinio ir administracinio nusižengimo teiseną S. M. atžvilgiu nutraukti.

Šis nutarimas įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

 

 

 

 

Teisėjas                                        Valdas Ciesiūnas