Civilinė byla Nr. e2-258-881/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00370-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1;

3.1.18.1.1.2 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Audvida“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Audvida“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Audvida“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. S. 79 251,58 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovo turtą ar pinigines lėšas. Nurodė, kad atsakovas galimai sąmoningai apgaulingai ir klaidingai vedė įmonės buhalteriją, o bandydamas tai nuslėpti, neperdavė įmonės duomenų nemokumo administratoriui, tai rodo akivaizdų atsakovo nesąžiningumą ir neteisėtus veiksmus. Ieškinio suma yra didelė, todėl atsakovas gali siekti išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, įskaitant esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, turtines teises neviršijant 79 251,58 Eur sumos, uždrausdamas bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitos esančių piniginių lėšų leisdamas atsiskaityti su ieškove.

4.       Teismas konstatavo, kad ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškinio reikalavimus, faktines aplinkybes, todėl, teismo vertinimu, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuos grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat atskleidė teisinius reiškiamo ieškinio argumentus, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas.

5.       Teismas nurodė, kad nors vien tik didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visgi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, tai yra būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016). Neturėdamas duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, teismas sprendė, kad reikalaujama priteisti 79 251,58 Eur suma fiziniam asmeniui yra itin didelė.

6.       Be to, teismas konstatavo, kad ieškovė nagrinėjamu atveju nurodė galimas atsakovo nesąžiningumo aplinkybes, tai yra, jog atsakovas galimai netinkamai vedė įmonės buhalteriją, o šiuo metu siekdamas galimai išvengti tokių aplinkybių nustatymo vengia perduoti administratorei įmonės buhalterinius dokumentus, dėl ko atsakovas gali imtis ir nesąžiningų veiksmų, siekdamas išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismas savo iniciatyva patikrinęs Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad atsakovui Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-731-538/2020 skirta 500 Eur bauda, taip pat trejiems metams apribota teisė eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nutartyje konstatuota, kad atsakovas, turėdamas pareigą perduoti įmonės dokumentus, dalies jų neperduoda, su nemokumo administratore nebendradarbiauja. Nutartis įsiteisėjusi. Be to, minėtoje byloje 2020 m. gruodžio 3 d. priimtas ieškovės pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vertinant atsakovo elgesį ieškovės atžvilgiu, kuomet neperduodami įmonės duomenys bankroto byloje, vengiama bendrauti su administratore, nagrinėjamoje byloje kyla ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

7.       Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovei nuo 2020 m. balandžio 7 d. iškelta bankroto byla ir 2020 m. liepos 13 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto bylos pasižymi viešojo intereso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 16/2014), todėl teismas sprendė, kad ir viešojo intereso apsaugai, ieškovės ir jos kreditorių interesų atžvilgiu turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės dėl atsakovo galimai neteisėtai atliktų veiksmų.

8.       Taigi, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, ieškovės reikalaujama priteisti suma yra itin didelė fiziniam asmeniui, ieškovė galimai pagrindė atsakovo nesąžiningumą, byloje vyrauja viešasis interesas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai pagrindė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atskiruoju skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų  apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Nors bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi turi būti atsižvelgiama į aplinkybių bei įrodymų visumą, kas leistų konstatuoti, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos kumuliacinės sąlygos.

9.2.       Teisės normos negali ginti išimtinai vienos šalies teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turėtų būti ne tik siekiama įgyvendinti viešąjį interesą, kuris sietinas su ieškove ir kitais kreditoriais, bet ir išlaikyti pusiausvyrą bei nepažeisti atsakovo teisių bei teisėtų interesų.

9.3.       Teismo nurodytų aplinkybių visuma neįrodo, kad yra pagrindas konstatuoti, jog ieškinys yra pagrįstas ir tam pakanka įrodymų. Tuo labiau kad atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmai dar nėra pripažinti neteisėtais, tyčiniais. Ieškovė taip pat neįrodė fakto, jog visa galimai atsiradusi žala sietina tik su atsakovo neteisėtais veiksmais bei tokių veiksmų atlikimo laikotarpiu. Darytina išvada, kad nėra ir vienos iš būtinų sąlygų tam, jog būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

9.4.       Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovui ieškinio suma būtų didelė ir (ar) reikšminga, neįrodė, jog atsakovas perleido ar ketina perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, kokiais nors veiksmais (ar sandoriais) siekia turtą paslėpti, sąmoningai sumažinti jo vertę. Vien ieškinyje nurodytų galimai neteisėtų atsakovo veiksmų nepakanka, kad būtų konstatuotas civilinės atsakomybės kilimo pagrindas bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Dėl galimų atsakovo neteisėtų (tyčinių) veiksmų dar tik bus sprendžiama kitoje civilinėje byloje nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat tik nagrinėjant ieškovės ieškinį iš esmės paaiškės, ar ieškovės nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai suponavo prašomos priteisti žalos kilimą. Teismas netinkamai vertino, kad pakanka įrodymų, jog atsakovo veiksmai jau yra pripažinti neteisėtais.

9.5.       Teismui nėra nei suteikta teisė, nei nustatyta pareiga veikti vienos iš šalių interesais pagrindžiant nepagrįstus prašymus.

9.6.       Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo nesąžiningumas yra grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su galimai sąmoningai apgaulingai ir klaidingai vesta įmonės buhalterija, įmonės buhalterinių duomenų neperdavimu nemokumo administratoriui ir pan., tačiau šios aplinkybės yra ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, kurios savaime negali būti pagrindas konstatuoti atsakovo nesąžiningumą, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

9.7.       Netgi sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teismai laikosi pozicijos, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

9.8.       Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų ar bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-516/2020). Esant tokiai vyraujančiai teismų praktikai, pirmosios instancijos teismas, nenurodęs pakankamai svarių motyvų dėl atsakovo nesąžiningumo kaip grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygos, neturėjo pagrindo pripažinti esant ir kitą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme.

9.9.       Ieškovė ieškinyje reikalaujamą priteisti sumą, turto arešto mastą nurodo 79 251,58 Eur, nors žalos dydis, kuris siejamas su likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma, yra 77 192,82 Eur. Be to, kreditorės UAB „Klovima“ 18 529,38 Eur reikalavimas, atsižvelgiant į kreditorės ir įmonės akcininko sudarytą taikos sutartį, galėtų būti mažinamas.

9.10.       Nagrinėjamu atveju turi būti įvertintas siekiamas tikslas bei tam naudojamos priemonės, o tai reiškia, jog turi būti užtikrintas proporcingas laikinųjų apsaugos priemonių parinkimas bei taikymas.

10.       Ieškovė bankrutavusi UAB „Audvida“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1.       Ieškovė įrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Apeliantas ne tik nebuvo rūpestingas, apdairus ir sąžiningas įmonės vadovas, tačiau galimai sąmoningai apgaulingai ir klaidingai vedė įmonės buhalteriją, o tą bandydamas nuslėpti neperdavė įmonės buhalterinių duomenų nemokumo administratoriui. Ieškinio suma yra didelė, todėl nurodytos aplinkybės ir šis rizikos veiksnys leidžia spręsti, kad apeliantas gali siekti išvengti vykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą, nes valdant įmonę buvo konstatuoti apelianto nesąžiningi veiksmai.

10.2.       Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.

10.3.       Apeliantas nepateikė jokių argumentų ar objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad šiuo atveju nėra galima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nepateikė jokių duomenų, kad ieškinio suma jam nėra didelė, duomenų, kad ieškinys nėra tinkamai pagrįstas, ar aplinkybių, kurios paneigtų jo nesąžiningus veiksmus (dokumentų neperdavimą ir kt.). Apelianto atskirasis skundas apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais.

10.4.       Apeliantui Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-731-538/2020 skirta 500 Eur bauda, taip pat trejiems metams apribota teisė eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nutartyje konstatuota, kad apeliantas, turėdamas pareigą perduoti įmonės dokumentus, dalies jų neperduoda, su nemokumo administratore nebendradarbiauja. Nutartis įsiteisėjusi. Be to, minėtoje byloje 2020 m. gruodžio 3 d. priimtas ieškovės pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Vien jau šiuos apelianto veiksmus galima laikyti nesąžiningais bei galimu siekiu išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1  dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.

15.       Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą.

16.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – preliminarų ieškinio pagrįstumą – patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

17.       Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

18.       Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui rašytinius įrodymus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus, nurodė faktines aplinkybes, taip pat atskleidė teisinius reiškiamo ieškinio argumentus. Taigi ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pateikė jos poziciją grindžiančius argumentus, kurie yra pakankami teismui konstatuoti preliminarų ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais.

19.       Apelianto argumentai, kad jo, kaip įmonės vadovo, veiksmai dar nėra pripažinti neteisėtais, tyčiniais; kad ieškovė neįrodė fakto, jog visa galimai atsiradusi žala sietina tik su apelianto neteisėtais veiksmais bei tokių veiksmų atlikimo laikotarpiu, susiję su ieškovės pareikštų reikalavimų vertinimu iš esmės, kas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra atliekama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į šiuos apelianto argumentus / keliamus klausimus, be kita ko, ar apeliantas atliko neteisėtus veiksmus, ar ieškovei buvo padaryta ir kokio dydžio žala, ar tarp apelianto galimų neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, galės būti atsakyta tik galutiniu teismo procesiniu sprendimu, kai yra visapusiškai įvertinami šalių argumentai ir į bylą pateikti įrodymai.

20.       Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – teismų praktikoje pažymima, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-400-302/2020).

21.       Apeliantas teisingai nurodo, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje                            Nr. e2-499-943/2018). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).

22.       Pagal teismų praktiką, nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020). Taigi iš tiesų vertinimas, ar ieškinio suma apeliantui yra didelė, neturi lemiamos reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

23.       Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai jų taikymo prašantis asmuo pateikia bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).

24.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės, tokios kaip galimai netinkamai vesta įmonės buhalterinė apskaita, kadangi dar nėra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir yra teisminio ginčo dalykas, apelianto nesąžiningumo, reikšmingo nustatant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepatvirtina.

25.       Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, nurodė pakankamai (kitų) motyvų dėl apelianto nesąžiningumo kaip grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygos.

26.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje apeliantui skirta 500 Eur bauda, taip pat trejiems metams apribota teisė eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nes apeliantas, turėdamas pareigą perduoti įmonės dokumentus nemokumo administratoriui, dalies jų neperduoda, su nemokumo administratoriumi nebendradarbiauja.

27.       Teismų praktikoje, vertinant panašias aplinkybes, t. y. nustačius, kad teismo nutartimis atsakovui buvo skirtos nuobaudos už teismo įpareigojimų nevykdymą kaip buvusiam bankrutavusios bendrovės (ieškovės) vadovui, sprendžiama, kad toks atsakovo elgesys vertinant jį sąžiningumo aspektu patvirtina jo nenorą paklusti bendroms elgesio taisyklėms ir tokio elgesio tęsimą net ir tada, kai jam buvo taikytos teismo sankcijos. Atsakovui taikytų sankcijų pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų bei įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1578-943/2020 17 punktas).

28.       Atskirajame skunde apeliantas neginčija jam taikytų sankcijų, susijusių su įmonės vadovo pareigų netinkamu vykdymu, fakto. Taip pat nepateikė jokių duomenų, dėl kokių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių nevykdė įstatyminės pareigos ir privalomų teismo nurodymų. Todėl toks apelianto atsisakymas vykdyti nurodytas pareigas, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, yra pakankamas konstatuoti grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tokia teismo išvada atitinka teismų formuojamą praktiką (žr. minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2- 1578-943/2020).

29.       Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje tinkamai nustatytos abi būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tiek preliminarus ieškinio pagrįstumas, tiek grėsmė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

30.       Apeliantas teisingai nurodo, kad teismas turi užtikrinti proporcingą laikinųjų apsaugos priemonių parinkimą bei taikymą, taip pat išlaikyti pusiausvyrą ir nepažeisti atsakovo teisių bei teisėtų interesų. Tačiau apelianto atskirojo skundo argumentai nepagrindžia, kad šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas būtų nesilaikęs.

31.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

32.       Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas išnagrinėjus ginčą iš esmės, priklausomai nuo visos bylos baigties (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje                        Nr. e2-1609-407/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Vilija Mikuckienė