Baudžiamoji byla Nr. e1S-437-966/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16066-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. birželio 4 d. nutarties.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje R. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, perduota prokurorui. Teismas nustatė, kad pagrindai priimti baudžiamąjį įsakymą išnyko dar iki bylos nagrinėjimo ir konstatavo, kad šiuo atveju, nesant baudžiamojo proceso baigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinos sąlygos – įtariamojo R. Š. sutikimo, pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grąžintinas prokurorui.

2.       Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Audrius Ažukas (toliau – prokuroras) skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartį ir bylą perduoti teismui priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatytą sprendimą.

2.1.                      Skunde atkreipiamas dėmesys, kad BPK 418 straipsnis reglamentuoja prokuroro teisę nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu. Šis sprendimas priklauso išimtinei prokuroro, o ne vėliau bylą nagrinėsiančio teismo kompetencijai. Prokurorui kaltinamojo neprieštaravimas dėl proceso pabaigimo šia tvarka yra aktualus iki pareiškimo surašymo. Vėlesni kaltinamojo pozicijos pokyčiai neįpareigoja prokuroro keisti sprendimą. Tuo labiau, jeigu ta pozicija išsakoma bylą jau perdavus teismui. Teismas nutartyje nurodė, kad nėra tinkamo prokuroro pareiškimo, kurio pagrindu byla gali būti nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka. Iš to galima suprasti, kad prokuroro pareiškimas užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu yra netinkamas vien dėl to, kad po prokuroro sprendimo priėmimo pasikeitė kaltinamojo nuomonė. Su tokia pozicija nesutiktina, kadangi prokuroras neturi realios galimybės nuspėti, keisis kaltinamojo pozicija ar ne po to, kai byla bus perduota teismui.

2.2.                      Skunde pažymima, kad teismo kompetenciją šiuo atveju reglamentuoja BPK 420 straipsnis, numatantis teismo sprendimų, gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sąrašą. Teismo galimybė bylą perduoti prokurorui nėra numatyta, todėl teismo savavališkas kompetencijos praplėtimas laikytinas neteisėtu. Šioje byloje kaltinamojo atstovas išsakė reikalavimą bylą BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tam nėra jokių procesinių kliūčių. Jų teismas nenurodė ir nutartyje. Teismas nepagrįstai vadovavosi BPK 234 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia bylos perdavimą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Ši norma priskiriama bylų nagrinėjimo bendra tvarka procesui. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra specialus ir numatytas atskirame BPK skyriuje. Todėl pirmiausia turi būti taikomos specialiosios normos, o tik tada bendrosios. Be to akivaizdu, kad šiuo atveju nėra jokių kaltinamojo akto trūkumų, dėl kurių teismas negalėtų nagrinėti bylos.

Prokuroro skundas tenkinamas.

3.       Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, šioje byloje surašyto pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turinį ir kitas aplinkybes, prokuroro argumentus, kuriais jis grindžia nesutikimą su skundžiamoje nutartyje pateiktu vertinimu bei išvadomis, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad žemesnysis teismas be pagrindo nustatė, jog šiuo konkrečiu atveju yra teisinis pagrindas bylą perduoti prokurorui.

4.       Bylų supaprastintas procesas reglamentuotas BPK XXXI skyriuje. Šio skyriaus pirmojo skirsnio 418–425 straipsniuose įtvirtintos teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso bendrosios nuostatos. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. Š. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Už šį nusikaltimą baudžiamajame įstatyme be terminuoto laisvės atėmimo numatytos ir kitų rūšių bausmės (bauda, areštas), žala (turtinė ir/ar neturtinė) nepadaryta. Įtariamasis R. Š. savo kaltę pripažino (b. l. 46), proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 58). Taigi, esant visoms BPK 418 straipsnio 1, 3 dalyje numatytoms sąlygoms, prokuroras turėjo teisę surašyti pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jį kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga išsiųsti teismui pagal teismingumą.

5.       Sprendimai, kuriuos gali priimti teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodyti BPK 420 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Teisėjas gali: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais. Vertinamu atveju akivaizdu, kad priimti BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sprendimą žemesnės instancijos teismas iš tikrųjų neturėjo galimybės, kadangi po baudžiamosios bylos su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu gavimo, teisme buvo gautas kaltinamojo R. Š. gynėjo advokato S. B. prašymas perduoti bylą nagrinėti teisme (b. l. 66). Tačiau nėra jokio pagrindo sutikti su teismo išvada, kad kaltinamojo pozicijos dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pasikeitimas sudaro pagrindą bylą grąžinti prokurorui.

6.       Kaip nurodytas šios nutarties 5 punkte, teismas, be kitų sprendimų, gali perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 423 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamojo gynėjui prašyme dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme keliant aplinkybių detalesnio išsiaiškinimo, kilusių abejonių dėl kaltinamojo atsakomybės pašalinimo ir bausmės individualizavimo klausimus, teismas turėjo galimybę visus šiuos klausimus išspręsti pats, perduodamas bylą nagrinėti teisme, o ne priimdamas sprendimą bylą grąžinti prokurorui. Skundžiamoje nutartyje argumentai, kodėl priimti BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto sprendimo vertinamu atveju nebuvo galimybės, nėra nurodyti. Iš nutarties motyvų matyti, kad bylos grąžinimas prokurorui yra grindžiam tuo, jog nėra baudžiamojo proceso baigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinos sąlygos – įtariamojo sutikimo, tačiau pažymėtina, kad teismui BPK 423 straipsnio pagrindu priėmus nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme, bylos nagrinėjimas nėra baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu – bylos nagrinėjimas vyksta pagal BPK V dalyje nustatytas bylų proceso pirmosios instancijos teisme taisykles, išskyrus tai, kad nagrinėjimo teisme metu vietoje kaltinamojo akto skaitymo, kaltinimo esmę prokuroras išdėsto remdamasis pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 2 dalis).

7.       Nutarties turinys suponuoja manymą, kad vertinamu atveju baudžiamoji byla prokurorui buvo grąžinta vien dėl to, kad kaltinamajam nebesutinkant su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu būtų surašytas kaltinamasis aktas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 423 straipsnio 2 dalį teismui perdavus bylą nagrinėti teisme, kaltinamajam išsiunčiamas prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuorašas, o pagal BPK 425 straipsnio 2 dalį kaltinimo esmė yra išdėstoma ne perskaitant kaltinamąjį aktą, o remiantis pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi sisteminė aptartų BPK normų analizė neabejotinai patvirtina, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese perėjus į bylos nagrinėjimo bendra tvarka pagal BPK V dalyje nustatytas bylų proceso pirmosios instancijos teisme taisykles procesą, byloje kaltinamasis aktas nėra surašomas.

8.       Svarstomo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, vis tik turi procesinę galimybę grąžinti bylą prokurorui. Tačiau tokio sprendimo priėmimui tūri būti baudžiamojo proceso įstatyme numatyti pagrindai. BPK 234 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė gražinti bylą prokurorui, kai nustatoma, jog buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“ nėra atskirai numatyta, ką daryti tuo atveju, kai pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, todėl taikytinos BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme.

9.       Taigi pareiškimui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu taikytinos ir BPK 219 straipsnio nuostatos dėl kaltinamojo akto turiniui keliamų reikalavimų. Kaltinamasis aktas (analogiškai pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) yra pats svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriuo prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme, t. y. tokiu būdu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos. BPK 219 straipsnio 3, 5 punktuose nustatyta, kad kaltinamajame akte (taip pat ir pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 419 straipsnio 2, 3 punktai)) turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, BK straipsnis (jo dalis ir punktas), nustatantis atsakomybę už padarytą veiką. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos.

10.       Vertinamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu aptartus reikalavimus atitinka. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškime nurodytos visos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius – vieta, laikas, būdas, nurodytos aplinkybės, kurios reikšmingos veikai kvalifikuoti, aiškiai nurodytas BK straipsnis, reglamentuojantis kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip pat pareiškime yra nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, duomenys apie kaltinamąjį, jo pozicija, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas ir kiti baudžiamosios bylos duomenys. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surašytą pareiškimą, esminių jo trūkumų, vertinant BPK 219 ir 419 straipsnių kontekste, nenustatė, taip pat nenustatyta ir kitų baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą. Kaip nuodyta šios nutarties 4 punkte, visos sąlygos prokurorui kreiptis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo, procesiniai pažeidimai, suvaržę įtariamojo galimybę efektyviai įgyvendinti savo procesines teises ir gintis nuo pareikšto kaltinimo, nenustatyti (įtariamajam išaiškintos jo procesinės teisės, jis dėl kaltinimo esmės, jo aiškumo pastabų neturėjo, kaltę pripažino visiškai, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės įtariamajam buvo išaiškintos, jas įtariamasis suprato, išreiškė nuomonę dėl prokuroro siūlomos bausmės rūšies ir dydžio). Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu šioje byloje atitinka BPK 418 ir 419 straipsnių reikalavimus, jokių esminių procesinių pažeidimų, trukdančių nagrinėti šį pareiškimą teisme, nenustatyta.

11.       Pažymėtina, kad teismo baudžiamojo įsakymo surašymas yra teisėjo teisė (BPK 418 straipsnio 2 dalis), bet ne pareiga, todėl, esant bet kokių abejonių dėl galimybės priimti teismo baudžiamąjį įsakymą, byla turi būti perduodama nagrinėti teisme, nes tokiu atveju bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios. Nagrinėjamoje situacijoje teismas, kilus abejonei dėl kaltinamojo pozicijos dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamojo gynėjui keliant nusikalstamos veikos aplinkybių, atsakomybės ir bausmės individualizavimo klausimus, turėjo perduoti bylą nagrinėti teisme, o ne ją grąžinti prokurorui, nesant tam jokio teisinio pagrindo. Konstatavus šią išvadą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartis negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. birželio 4 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduota prokurorui,  ir perduoti šį pareiškimą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                            Jurga Vasiliauskienė