Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-06-09][nuasmenintas sprendimas byloje][2YT-18623-987-2017].docx
Bylos nr.: 2YT-18623-987/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ "Turto bankas" 112021042 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Vykdymo procesas
Vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje ypatumai
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

Civilinė byla Nr. 2YT-18623-987/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12217-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5;

3.4.5.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. birželio 8 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė,

rašytino proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, ir P. C..

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėja D. V. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą iš mirusio sutuoktinio A. C., faktiškai pradėdama jį valdyti (b. l. 1-2). Pareiškėja nurodo, kad 2009 m. sausio 10 d. mirė jos sutuoktinis. Po vyro mirties liko jo turto paveldėtojai – sūnus P. C. ir ji – sutuoktinė. Pareiškėjos teigimu, ji iki pat mirties gyveno su sutuoktiniu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kartu vedė bendrą ūkį, o po vyro mirties ir toliau liko gyventi tame pačiame bute, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius; nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes manė, kad butas ir taip priklauso jai, tačiau norint parduoti minėtą butą, jai buvo pasakyta, kad ne visas butas priklauso jai nuosavybės teise.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo (b. l. 22-23).

Suinteresuotas asmuo P. C. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visetą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškimas tenkinamas.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).              

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. C. mirė 2009 m. sausio 10 d., būdamas santuokoje su pareiškėja D. V. B., kuri buvo sudaryta 1978 m. (b.l. 4-5). A. C. ir pareiškėjai D. V. B. 1980 m. gimė sūnus P. C.; duomenų, kad A. C. turi daugiau vaikų Gyventojų registre nėra (b.l. 13). Būdami santuokoje A. C. ir pareiškėja D. V. B. pagal 1991 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14-17880 D. V. B. vardu įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Iki A. C. mirties pareiškėja D. V. B. kartu su mirusiuoju gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); po A. C. mirties sutuoktinė D. V. B. ir toliau liko gyventi bei iki šiol gyvena tame pačiame bute bei šiuo metu moka mokesčius, ką patvirtina 2007-2010 m. įmokos komunalinių paslaugų teikėjams bei pažyma apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 8 bei į bylos medžiagą neįsiūta energijos ir komunalinių mokesčių mokėtojo knygelė). Per visą laikotarpį nuo A. C. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujantį asmenį P. C.) neginčijo aplinkybės, kad pareiškėja pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties; taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujantį asmenį P. C.) nepareiškė prieštaravimų dėl D. V. B. teisės paveldėti A. C. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po A. C. mirties 2009 m. sausio 10 d. jo sutuoktinė pareiškėja D. V. B. priėmė A. C. palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos D. V. B. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė A. C. palikimą.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

 

n u s p r e n d ė:

 

patenkinti pareiškėjos D. V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2009 m. sausio 10 d. mirties, A. C. palikimą priėmė sutuoktinė pareiškėja D. V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėjusi turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos D. V. B. paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                         Rūta Poniškaitytė