Administracinė byla Nr. I1-4775-422/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00567-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas D. J. su skundu kreipėsi (b. l. 1–12) į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginti.  

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas laikotarpis yra nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. liepos 25 d. Prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, esant svarbioms priežastims dėl nesąžiningo atsakovės atstovo elgesio, kadangi atsakovas pareiškėjui neteikė objektyvių duomenų, siekdamas paslėpti tikras laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas įpareigotas vesti ir saugoti visa apimtimi nuteistųjų apskaitą, tiek laiko, kiek to reikia, kad būtų nustatyta duomenų subjekto tapatybė archyvavimo tikslais, viešojo intereso ir asmeninio intereso labui. Duomenų neturėjimas neatleidžia atsakovės atstovo nuo atsakomybės. Tvirtino, jog pagal kasacinio teismo praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju kriterijumi), bet su asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą. Pažymėjo, jog net atliekant bausmę, jam nebuvo aišku, kuriuose būriuose ir kuri pagal skaičių miegamoji vieta jam buvo paskirta. Pravieniškių PN-AK administracija nepagrįstai pareiškėją klaidino, tiksliai nesakydavo būrio ir gyvenamųjų patalpų numeracijos. Pareiškėjas siekia įrodyti, jog atsakovės atstovas suteikė netinkamas ir žiaurias bausmės atlikimo sąlygas pataisos namuose, todėl ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas.  

Nurodė, jog pareiškėjas su kitais nuteistaisiais ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose. Pravieniškių PN 2-ame sektoriuje buvo pažeistos jo laisvės ir teisės dėl saugios gyvenamosios aplinkos, gyvenamojo ploto normos, antisanitarinės aplinkos, drėgmės, pelėsio, labai blogo apšvietimo. Tvirtino, jog Pravieniškių l-ame lokaliniame sektoriuje 4 būryje trūko sanitarinių įrenginių, nes jais naudojosi apie aštuoniasdešimt nuteistųjų, todėl susidarydavo didelis nuteistųjų skaičius vienu metu ir tai tarp nuteistųjų sukeldavo ginčus, nesusipratimą, agresyvius veiksmus dėl pirmenybės. Skundžiamuoju laikotarpiu tualeto ir prausyklos patalpos vienos nuo kitų nebuvo tinkamai atitvertos, unitazai nebuvo atitverti pertvaromis iki lubų, prausykloje nebuvo kabinų. Naudojantis sanitariniais įrenginiais, nebuvo užtikrintas privatumas, dėl to buvo žeminamas jo orumas. Pareiškėjas karštu dušu galėjo pasinaudoti tik kartą per savaitę, dušo sieteliai buvo su defektais, vandens srovė nepakankamai stipri. Nebuvo aprūpintas būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis.

 Pareiškėjas pažymėjo, kad visą skundžiamąjį laikotarpį atliko bausmę netinkamomis laisvės atėmimo bausmės sąlygomis. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos bendroje gyvenamojoje teritorijoje l-ame, 2-ame ir 3-ame sektoriuose buvo/yra asbesto produkcija. Be to, 3-ame sektoriuje, esamų gyvenamojoje teritorijoje statinių, turinčių asbestcemenčio stogo dangą, aktualiu laikotarpiu buvo vykdomi statinių remonto rekonstrukciniai darbai, šalinant asbestą, todėl kilo pavojus nuteistųjų sveikatai. Tvirtino, jog dėl saugaus darbų organizavimo, vykdant asbesto šalinimo darbus, aktualu vadovautis ir nustatyti, ar atsakovės atstovas laikėsi nustatytos Europos Sąjungos normos. Tvirtino, jog pataisos namuose nebuvo suteikta galimybė bausmę atlikti saugioje sveikatai aplinkoje. Jo sveikata sužalota, sukelta grėsmė gyvybei, kurios patikrinti ar diagnozuoti nėra galimybės.

Akcentavo, jog pataisos namuose nebuvo užtikrintas teisės aktais numatytas plotas, be to,  pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė  pasinaudoti poilsio kambariu, dėl to jis  patyrė reikšmingus nepatogumus, didelę trintį su kitais nuteistaisiais. Teigė, kad maisto produktams susidėti skirtų virtuvių patalpos buvo per mažos pagal nuteistųjų skaičių. Šaldytuvai ir džiovyklos buvo gyvenamosiose patalpose. Atsakovės atstovas nebuvo įrengęs drabužių džiovinimo atskiros patalpos. Buvo įrengta bendra stacionari skalbykla, kurią pasiekti galima buvo tik turint specialų leidimą ir specialiu laiku. Skalbykla negalėjo naudotis visi Pravieniškių PN sektoriaus nuteistieji (apie 1500) vienu metu, nes buvo 4 skalbimo mašinos, kurios, iš jų dažniausiai dvi, nefunkcionavo. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal įstatymą rakinti visos gyvenamos patalpos buvo pradėtos nuo 2017 m. pradžios, dėl to buvo nepagrįstai ribojamas judėjimas.

Nurodė, jog dėl teisės aktų reikalavimais neužtikrintų bausmės atlikimo sąlygų pareiškėjas patyrė

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į skundą (b. l. 49–54) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą, t. y. nuo pat 2011-09-07 patalpinimo į Pataisos namus, taip pat turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, tačiau to nedarė. Nurodė, kad  pareiškėjas į pataisos namus atvyko 2011-09-07 iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Jis pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais buvo paskirtas gyventi nuo 2011-09-07 iki 2011-09-13 į karantiną, kurio gyvenamasis plotas 40,69 kv. m., miegamųjų vietų skaičius - 13; 2011-09-13 paskirtas į 1-o lokalinio sektoriaus 4 būrį 3 brigadą, kurios gyvenamasis patalpos plotas 52,01 kv. m., miegamųjų vietų skaičius - 16; nuo 2011-11-29 iki 2017-08-04 paskirtas į 1-ojo lokalinio sektoriaus 4 būrį 2 brigadą, kurios gyvenamasis patalpos plotas 62,52 kv. m., miegamųjų vietų skaičius - 20.

 Nurodė, kad Antrajame sektoriuje Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių, karcerį bei Nuteistųjų perkėlimo į drausmės ar kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalai (Nuo 2016-04-01 Nuteistųjų uždarymo į kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalai) saugomi tik 3 metus, o įstaiga neturi norminių teisės aktų nustatytos pareigos kaupti bei saugoti informacijos apie tai, kuriose kamerose buvo patalpintas nuobaudos atlikimui nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį, dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu pateikė informaciją, kad pareiškėjas D. J. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-08-04 už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus nuobaudų įstaigos Antrojo sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpose neatlikinėjo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos buvo užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko daugiau ir teisės aktais nustatyta norma nebuvo pažeista.

 Pabrėžė, kad Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga,  per bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko.

Nurodė, kad gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios akimi nematomos skaidulos. Pažymėjo, kad pareiškėjas bausmę atlikinėjo tik Pravieniškių PN-AK antrajame sektoriuje, todėl Pareiškėjo argumentai susiję su Pataisos namų trečiojo sektoriaus vykdytais darbais ar nuteistųjų laikymo sąlygomis yra visiškai nepagrįsti.

Atsakovės atstovas nurodė, kad pataisos įstaigos  neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas neįrodė. Pažymėjo ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymų, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų. Atsakovės atstovo nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skundas turi būti atmestas, todėl neturtinė žala nepriteistina.

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2011-09-07 iki 2017-07-25.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK prašė taikyti trejų metų senaties terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-552/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1376-822/2018, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1487-552/2018 ir kt.).

CK 1.124 straipsnis apibrėžia, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Teisės moksle ir teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą su prašymu apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio kompetencijai priskirtas vienodos teismų praktikos formavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnis), nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Taigi, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuluotas aiškinimas, kad skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, jog asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.). EŽTT yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis užtikrina ne tik teisinį stabilumą, bet ir teisinį baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, Nr. 22095/93).

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundą, vertina, kad D. J. nuo pat patekimo į Pravieniškių PN-AK bausmės atlikimo sąlygas vertino kaip neatitinkančias teisės aktų reikalavimų ir sukeliančias įvairaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui buvo apribota teisė dėl kalinimo sąlygų kreiptis į pataisos įstaigos administraciją ar kreiptis teisinės pagalbos. Pažymėtina ir tai, jog teismas nenustatė pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių, jog Pravieniškių PN-AK sąmoningai siekė suklaidinti pareiškėją ar slėpė duomenis. Teismas sutinka su atsakovės atstovo atsiliepime nurodytu teiginiu, kad atsakovės atstovas visą reikiamą informaciją, kurios prašė pareiškėjo atstovas Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, yra pateikęs 2019-10-08 raštu Nr. S-24702, tai tik įrodo faktą, kad pareiškėjas ar jo atstovas galėjo ginti savo pažeistas teises ir anksčiau, nes turėjo visus reikiamus duomenis (b. l. 13–15). Taigi pareiškėjas suvokė apie savo teisių pažeidimą, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas skundą teismui išsiuntė tik 2021 m. kovo 4 d. (b. l. 46). Pareiškėjas skunde prašė atnaujinti senaties terminą, tačiau nurodomos termino atnaujinimo aplinkybės yra deklaratyvios, subjektyvios ir nepagrįstos objektyviais duomenimis. Pastebėtina, kad pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, jokių papildomų prieštaravimų dėl senaties termino taikymo nepareiškė, nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą. Tokių aplinkybių teismas nenustatė ir bylos nagrinėjimo metu. 

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir esant atsakovės atstovo prašymui, yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti reikalavimus, remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, todėl ginčo laikotarpiui taikoma ieškinio senatis ir skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo D. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                         Janina Vitunskienė