Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1869-345-2013].docx
Bylos nr.: 2A-1869-345/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kristiana 111503534 atsakovas
Kristiana 111503534 atsakovas
Kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga 110054563 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl nuomos
dėl pastatų, statinių ar įrenginių nuomos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Nuoma:
Negyvenamųjų patalpų nuoma
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Teismo nuobaudos
Ieškinys:
Ieškinio dalyko arba pagrindo keitimas
Laikinosios apsaugos priemonės:
Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1869-345/2013

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02546-2012-0

                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos:

50.5.

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 17 d.

                                                              Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Kristiana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjunga ieškinį atsakovui UAB „Kristiana“ dėl skolos, palūkanų priteisimo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

              Ieškovas prašė:

1) priteisti iš atsakovo 2 420 Lt skolos, 38,47 Lt palūkanų ir šešių procentų procesines palūkanas;

2) įpareigoti atsakovą anuliuoti 2012 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KCO03738;               3) pripažinti atsakovo 2012 m. balandžio 13 d. priešpriešinių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu sandoriu nuo sudarymo momento.

Ieškovas paaiškino, kad šalys 1995 m. spalio 19 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovas išnuomojo atsakovui patalpas Vilniuje, Gedimino pr. 28/2. Pagal sutartį ieškovas 2012 m. sausio 31 d. už patalpų nuomą, komunalines ir kitas suteiktas paslaugas išrašė atsakovui apmokėti PVM sąskaitą faktūrą LKS Nr. 25480, pagal kurią atsakovas neapmokėjo 2 420 Lt. Atsakovas be pagrindo 2012 m. kovo 14 d.  išrašė ieškovui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KCO03738, nes ieškovas iš atsakovo nepirko sąskaitoje nurodytos prekės, o 2012 m. balandžio 13 d. be pagrindo minėtos sąskaitos pagrindu atliko ieškovo reikalavimo įskaitymą.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas paaiškino, kad nuomotas patalpas ieškovui grąžino 2012 m. sausio 31 d. Atsižvelgiant į ieškovo prašymą, atsakovas patalpose laikinai paliko apsaugines žaliuzes. Ieškovui jų negrąžinant, atsakovas 2012 m. kovo 14 d. pateikė ieškovui už žaliuzes PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KCO03738 2 420 Lt sumai. Ieškovui šios sąskaitos neapmokėjus, atsakovas atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

 

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 2 420 Lt skolos, 38,47 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir 217 Lt žyminio mokesčio; pripažino atsakovo 2012 m. balandžio 13 d. priešpriešinių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu sandoriu nuo sudarymo momento.

              Teismas, išanalizavęs šalių sudarytos nuomos sutarties turinį, sprendė, kad šalys aiškiai susitarė dėl atsakovo atliktų patalpų pagerinimų neatlyginimo, nes šalių sutartyje vartojama „pertvarkymų“ sąvoka apima CK 6.501 straipsnyje reglamentuojamus „pagerinimus“. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovas neturi teisės į atliktiems patalpų pagerinimams patirtų išlaidų atlyginimą, konkrečiai, į apsaugines žaliuzes ar jų vertės atlyginimą. Atsakovas, neturėdamas reikalavimo teisės į atliktus patalpų pagerinimus ar jų išlaidų atlyginimą, neturėjo ir pagrindo šiuo aspektu atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Pripažinęs atsakovo atliktą įskaitymą negaliojančiu, teismas ieškovo reikalavimą priteisti skolą ir palūkanas tenkino visiškai. Ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą anuliuoti 2012 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KCO03738 teismas netenkino kaip perteklinio.

Atsakovo prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismo buvo atmestas tuo pagrindu, kad atsakovo ginčijami ieškovo, jo atstovų procesiniai veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

              Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kristiana“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

              Atsakovo teigimu bylos šalys Sutarties 2.2.6 punktu susitarė – išreiškė valią, valią nekompensuoti pertvarkymų, tačiau jokiu būdu neišreiškė valios dėl visų pagerinimų, t.y. ir atskiriamų be žalos patalpoms pagerinimų, atliktų nuomojamoms patalpoms per visą nuomos laikotarpį. Pats ieškovas pripažino, kad šalys Sutartimi susitarė tik dėl neatskiriamų patalpų pagerinimų. Anot atsakovo, teismas netinkamai aiškino sąvokų „pagerinimas“ ir „pertvarkymas“ santykį. Teismas visiškai nepasisakė dėl liudytojo V. A. E. patvirtinusio, kad šalys susitarė, jog apsaugines žaliuzes – roletus ieškovas grąžins atsakovui po patalpų išnuomojimo naujiems nuomininkams, jei šiems jos bus nereikalingos, parodymų. Teismas taip pat visiškai nepasisakė ir dėl įrodymų, patvirtinančių, kad apsauginės žaliuzės – roletai yra patalpų pagerinimas atskiriamas be žalos patalpoms. Šios žaliuzės pagal teisės aktus negali būti laikomos atitvaru ar išorinėmis durimis, jos gali būti demontuotos, t.y. atskirtos be žalos patalpoms. Šalių atstovai, 2012 m. sausio 31 d. perduodant patalpas ieškovui, aiškiai susitarė, tik dėl laikino žaliuzių nedemontavimo po patalpų perdavimo nuomotojui iki šių patalpų išnuomojimo naujiems nuomininkams. Tačiau žaliuzės atsakovui perduotos nebuvo, todėl atsakovas įgijo teisę reikalauti jų vertės atlyginimo. Dėl to šalys įgijo viena kitos atžvilgiu apibrėžtus, galiojančius ir vykdytinus vienarūšius priešpriešinius reikalavimus. Nepagrįstai buvo atmestas ir atsakovo reikalavimas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismui neatsižvelgus į aplinkybes patvirtinančias ieškovo nesąžiningą elgesį.

 

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovo teigimu Sutarties galiojimo metu atsakovo sumontuotos žaliuzės yra laikytinos investicijomis, ar kitaip vadinamos pertvarkymu. Žaliuzėmis nuo lauko atskirta patalpa (tambūras), todėl atsakovas neteistus teigdamas, kad jos yra be žalos patalpoms atskiriamas pagerinimas. Pasirašydamas patalpų priėmimo – perdavimo aktą atsakovas nurodė, kad jokių pretenzijų neturi ir kad jokių jo likusių daiktų patalpose nėra. Atsakovas, neturėdamas reikalavimo teisės į atliktus patalpų pagerinimus ar jų išlaidų atlyginimą, neturėjo pagrindo atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. 

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

              Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuo atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodo, ką konkrečiai dar norėtų ar reikėtų išsiaiškinti žodinio proceso metu, kas dar nenurodyta pirmosios instancijos teisme ar šalių pateiktuose apeliacinės instancijos teismui procesiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegijos nuomone byloje esančių įrodymų tyrimui žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

              Nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, konstatuotina, kad šio apeliacinio proceso esmę, atsižvelgiant į apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų suformuotas ribas, sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bylos šalių 1995 m. spalio 19 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2.2.6. punkto turinį, ar visapusiškai bei objektyviai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir taikė reikiamas materialiosios teisės normas.

              Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde dėstoma argumentacija patvirtina, kad yra kilęs dėl šalių 1995 m. spalio 19 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygų turinio. Pagal kasacinio teismo praktiką esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010).

              Sutarties 2.2.6. punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja, pasibaigus patalpų nuomos laikui, grąžinti patalpas nuomotojui tvarkingas, švarias, su visais padarytais pertvarkymais; į remonto darbus ir pertvarkymus įdėtų lėšų nuomotojas nuomininkui nekompensuoja (t. 1, b. l. 90). Ieškovo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose pareikštos pozicijos suponuoja, jog esminis klausimus nagrinėjamu atveju tai, ar Sutarties 2.2.6. punkte šalys iš tiesų numatė CK 6.501 straipsnio 1, 2 dalių taikymo išlygas.

              Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas 2012 m. sausio 12 d. kreipėsi į ieškovą su pranešimu dėl patalpų perdavimo ir investicijų į nuomojamas patalpas atlyginimo, kuriuo prašė atlyginti atsakovui investicijas (apimant ir lauko žaliuzes) į patalpas (t. 1, b. l. 88-89). 2012 m. sausio 23 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovą, jog pastarajam neatlyginus investicijų į nuomotas patalpas arba neužtikrins šių išlaidų kompensavimo po patalpų grąžinimo, atsakovas pradės patalpų atstatymo į pradinę būklę darbus (t. 1, b. l. 86). 2012 m. sausio 27 d. raštu ieškovas pranešė atsakovui, kad remiantis Sutarties 2.2.6. punktu pastarasis turėtų nuomojamas patalpas grąžinti su visais padarytais pertvarkymais. Ieškovas taip pat nurodė, kad sprendimas dėl investicijų į ginčo patalpas atlyginimo bus priimtas artimiausiame valdybos posėdyje (t. 1, b. l. 85), kuris įvyko 2012 m. vasario 28 d. (t. 1, b. l. 66-73).

              Ši ginčo šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad, pirma, tarp šalių dar iki nuomos teisinių santykių buvo nesutarimas dėl Sutarties 2.2.6. punkto turinio, ir, antra, jog atsakovui buvo žinoma ne tik apie ieškovo poziciją dėl Sutarties 2.2.6 punkto taikymo, bet ir faktas, kad iki patalpų perdavimo ieškovui pastarasis nepriims sprendimo dėl atsakovo patirtų investicijų į patalpų pagerinimą atlyginimo. Toks šalių elgesys bei Sutarties 2.2.6. punkto kalbinė formuluotė patvirtina, kad šiame punkte nustatytu susitarimu ginčo šalys nutarė, jog atsakovas pasibaigus patalpų nuomai neturės teisės į patalpų visus pagerinimus, nepriklausomai nuo to, ar jie gali būti atskiriami nuo patalpų be žalos joms padarymo, ar ne. Sutarties 2.2.6. punkte vartojama apibrėžtis „pertvarkymai“, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turi būti aiškinama kaip apimanti CK 6.501 straipsnyje nurodytus „pagerinimus“, nes, teisėjų kolegijos nuomone, šiai apibrėžčiai analogiškoje situacijoje tokį turinį suteiktų, atsižvelgiant į šalių elgesį, kiekvienas vidutiniškai išsilavinęs, protingas ir apdairus asmuo. 

              Net ir minėto Sutarties punkto esmę aiškinant atsakovo siūlomu būdu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas lauko žaliuzes perleido neatlygintinai ieškovui kaip patalpų pagerinimą atsisakęs jas pasiimti (CK 6.501 straipsnio 2 dalis.).

              Nustatyta, kad atsakovas nuomotas patalpas ieškovui perdavė 2012 m. sausio 31 d. perdavimo – priėmimo aktu, kuriame užfiksuota, jog nuomininkui priklausančių daiktų patalpose nėra (t. 1, b. l. 84). Patikimų įrodymų, kad perdavimo – priėmimo akto pasirašymo metu ar anksčiau bylos šalių atstovai būtų sutarę dėl apsauginių žaliuzių laikinos panaudos su sąlyga, kad atsakovas jas demontuos, kai patalpas ieškovas išnuomos naujiems nuomininkams, į bylą pateikta nebuvo. Atsakovo Vytauto A. E. parodymai (t. 2, b. l. 18) tokiais nelaikytini dėl šio asmens akivaizdaus suinteresuotumo bylos baigtimi, atsižvelgiant į tarp jo ir atsakovo esančius darbo teisinius santykius bei aplinkybę, jog šį asmuo anksčiau buvo ieškovo darbuotoju. Taigi pasirašydamas 2012 m. sausio 31 d. nuomotų patalpų perdavimo – priėmimo aktą atsakovas patvirtino, kad atsisako pasiimti patalpose sumontuotas žaliuzes, o kartu ir reikalavimo dėl jų vertės atlyginimo (CPK 185 straipsnis).

              Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neturi teisės į atliktiems patalpų pagerinimams patirtų išlaidų atlyginimą, konkrečiai, į apsaugines žaliuzes ar jų vertės atlyginimą, yra pagrįsta nepriklausomai nuo to, kaip būtų aiškinama Sutarties 2.2.6. punkte nurodyta apibrėžtis „pertvarkymai“. Neturėdamas reikalavimo teisės į ieškovą, atsakovas neturėjo teisės ir įskaityti ieškovo reikalavimo (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

              Todėl teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisingas, priimtas objektyviai išanalizavus šalių argumentus bei byloje pateiktus įrodymus, tinkamai kvalifikavus ginčo šalių tarpusavio teisinius santykius ir pritaikius taikytinas materialiosios teisės normas.

              Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

              Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Henrichas Jaglinskis             

 

                                                                                                                              Asta Radzevičienė

 

                                                                                                                              Zita Smirnovienė             


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK 321 str. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
  • CK6 6.156 str. Sutarties laisvės principas
  • 3K-3-288/2010
  • CK6 6.501 str. Daikto pagerinimas
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CK6 6.130 str. Prievolės pabaiga įskaitymu
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės