Civilinė byla Nr. e2-410-370/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00219-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.6.1.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,FINIDA“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tavix“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2213-567/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,FINIDA“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tavix“ ieškinį atsakovams A. L., D. B., A. M., V. Š. dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,FINIDA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys Ž. B., uždaroji akcinė bendrovė ,,BUHALTERIJOS CENTRAS“,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi iškėlė UAB „FINIDA“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Tavix“.
2. Ieškovės BUAB „FINIDA“ bankroto administratorė UAB „Tavix“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama: BUAB „FINIDA“ bankrotą pripažinti tyčiniu; 2) apriboti atsakovams A. L., D. B., A. M., V. Š. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; 3) priteisti solidariai iš atsakovų A. L., D. B., A. M., V. Š. ieškovei BUAB „FINIDA“ 28 104,72 EUR žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi: atsisakė priimti BUAB „FINIDA“ bankroto administratorės UAB „Tavix“ ieškinio dalį atsakovams A. L., D. B., A. M., V. Š. dėl žalos atlyginimo, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui; priėmė BUAB „FINIDA“ bankroto administratorės UAB „Tavix‘ ieškinį atsakovams A. L., D. B., A. M., V. Š. dėl BUAB „FINIDA“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo.
4. Teismas, įvertinęs ieškovės byloje pateikto ieškinio reikalavimus, padarė išvadą, kad ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo pagal rūšinį teismingumą neteisminga Vilniaus apygardos teismui (CPK 26 str. 1 d., 27 str. 1 d., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 14 str. 3 d.)

3. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovės BUAB „FINIDA“ bankroto administratorė UAB „Tavix“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo, ir perduoti šios ieškinio dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo, pažeidė civilinio proceso teisės normas (CPK 329 straipsnis) ir šis pažeidimas turėjo įtaką neteisėtai nutarčiai priimti.
2. Kadangi reikalavimai dėl UAB „FINIDA“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo yra teismingi apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 4 dalis), todėl, nepaisant to, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (CPK 26, 27 straipsnio 1 dalis) dėl ieškinio sumos dydžio atskirai būtų teismingas apylinkės teismui, tačiau vadovaujantis CPK 33 straipsnio 4 dalimi ieškinys kaip reikalavimų visuma yra teismingas apygardos teismui.
3. Visų trijų ieškinio reikalavimų sąsajumas, atsižvelgiant į proceso koncentruotumo principą (CPK 7 straipsnis), sąlygoja būtinybę, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų nagrinėjamas kartu su kitais ieškinio reikalavimais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
7. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų numatytos tvarkos. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. CPK IV skyriaus normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Remiantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šios išimtys yra numatytos CPK 27-28 straipsniuose. CPK 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja bylas dėl bankroto. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ne tik CPK, bet ir kiti įstatymai gali nustatyti, kad tam tikrus civilinius ginčus pirmąja instancija nagrinėja apygardų teismai (CPK 27 str. 1 d. 9 p.).
9. Bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (lot. lex speciali derogat generali) (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja specialus įstatymas – Įmonių bankroto įstatymas. Visi ginčai, kylantys iš bankroto teisinių santykių pirmąja instancija nagrinėjami įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame apygardos teisme nepriklausomai nuo ieškinio reikalavimų sumos. Tik ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali teismingumo taisyklė, nustatanti rūšinio teismingumo taisyklės išimtį. Šioje normoje nurodoma, jog ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „FINIDA“ bankroto administratorė UAB „Tavix“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo ir žalos atlyginimo. Reikalavimai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir asmens teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo teismingi apygardos teismui (CPK 27 str. 4 d., ĮBĮ 10 str. 14 d., 11 str. 5 d. 8 p.). Tuo tarpu reikalavimas dėl 28 104,72 Eur žalos atlyginimo priteisimo yra teismingas apylinkės teismui (CPK 27 str. 1 d. 1 p., ĮBĮ 14 str. 3 d.). Dėl nurodytų aplinkybių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo pagal rūšinį teismingumą neteisminga Vilniaus apygardos teismui.
11. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra teismingas apylinkės teismui, tačiau teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog reikalavimai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo yra teismingi apygardos teismui, vadovaujantis CPK 33 straipsnio 4 dalimi ieškinys kaip reikalavimų visuma yra teismingas apygardos teismui.
12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Sprendžiant klausimą dėl CPK 33 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo, nagrinėjamu atveju yra aktualu tai, kad apeliantė ieškinyje  reiškia atskirus savarankiškus reikalavimus, tai yra du reikalavimus, kylančius iš bankroto teisinių santykių, kurie teismingi UAB „FINIDA“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, bei reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, kuris kaip minėta, pagal ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą rūšinio teismingumo taisyklės išimtį teismingas bankrutuojančios įmonės buveinės vietos teismui, šiuo atveju Vilniaus apylinkės teismui. Bankroto bylą nagrinėjantis apygardos teismas bankroto byloje sprendžia klausimus, susijusius bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei sukeliamais teisiniais padariniais bei tolesniu įmonės teisiniu likimu. Bankroto byloje nenagrinėjami klausimai, kurie neturi tiesioginės ar netiesioginės įtakos bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei ar jos teisiniam statusui. Bankroto administratoriaus (kreditoriaus) prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu yra nagrinėjamas bankroto byloje kaip procesinis prašymas ir vertinamas pagal ĮBĮ 20 straipsnio nuostatas, nagrinėjant šį prašymą paprastai suinteresuotais asmenimis traukiami asmenys, kurių veiksmai ar neveikimas turėjo įtakos tyčiniam bankrotui, taip pat gali dalyvauti ir kiti bankroto proceso asmenys, pavyzdžiui kiti kreditoriai.
13. Apeliantės ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo reiškiamas ne bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei, o kitiems, nors ir su ja susijusiems, asmenims. Ieškinio reikalavimas grindžiamas bankrutuojančios įmonės dalyvio bei vadovų neteisėtu veikimu (neveikimu), konkrečiai, atsakovų – fizinių asmenų deliktine civiline atsakomybe (CK 6.245 str. 4 d.), t. y. ieškinio dalykas (pinigų priteisimas) bei ieškinio faktinis pagrindas (atsakovų neteisėtas veikimas (neveikimas)) nėra susiję su bankroto byla. Todėl civilinės bylos, kurioje egzistuoja visiškai savarankiški ieškinio elementai, nagrinėjimas pagal bendrąsias rūšinio teismingumo taisykles, ne bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, atitinka proceso įstatymo reikalavimus.
14. Be to, nesant duomenų, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas žymiai greičiau ir ekonomiškiau išspręs ginčą, nepažeidžia civilinio proceso principų. Todėl apelianto argumentas, kad šio klausimo išsprendimas apylinkės teisme pažeis proceso koncentruotumo principą, nepagrįstas.
15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė bylų teismingumą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Danguolė Martinavičienė