Civilinė byla Nr. e2A-1948-392/2024
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01752-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1.;
(S)
3.3.1.19.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AV projektavimo studija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Terzi“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AV projektavimo studija“ dėl avanso grąžinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Terzi“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „AV projektavimo studija“ 3 992 Eur avansą, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pateikė atsakovei užsakymą dėl 5 žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), padalinimo į mažesnius žemės sklypus, keičiant žemės paskirtį ir suformuojant individualių sklypų masyvus, galimybių studijos parengimo. Už galimybių studiją sumokėta 4 300 USD (3 992 Eur). Atsakovė pateikė ieškovei vizualizacijas, kuriose buvo pavaizduotas ne paminėtas žemės sklypų padalinimas į mažesnius sklypus, o verslo parkas, numatant didelių verslo paskirties statinių statybas. Kadangi pateikta vizualizacija neatitiko ieškovės užsakymo, ieškovė pakartotinai paprašė padaryti galimybių studiją, atitinkančią užsakymą – žemės sklypų padalijimą į mažus atskirus sklypus. Atsakovė atsakė, kad toks variantas netinkamas, neekonomiškas ir tokią galimybių studiją rengti atsisakė. Tokiu būdu šalių sutartiniai santykiai pasibaigė, užsakytos paslaugos suteiktos nebuvo. Atsakovei 2023 m. liepos 4 d. buvo išsiųstas reikalavimas dėl sumokėto avanso grąžinimo. Atsakovė atsisakė grąžinti avansą, nurodydama, jog teritorijoje nėra galimybės vystyti gyvenamųjų namų statybos, todėl projektuotojas pateikė realią ir pagal teisės aktus įmanomą žemės sklypų vystymo koncepciją, kas atsakovės teigimu ir neva buvo padaryta, pateikiant nurodytas verslo parko vizualizacijas. Atsakovės rašte teigiama, kad ieškovė dar liko skolinga atsakovei 1 900 Eur. Ieškovė neužsakė atsakovės paminėtų paslaugų – verslo vizualizacijos parengimo, kadangi užsakė konkrečias paslaugas, žemės sklypų padalinimo į mažesnius žemės sklypus, keičiant žemės paskirtį ir suformuojant individualių sklypų masyvus galimybių studiją. Atsakovei nustačius žemės sklypų padalijimo į mažesnius sklypus negalimumą, ji turėjo pranešti apie tai ieškovei ir laukti tolimesnių ieškovės nurodymų dėl tolimesnio paslaugų teikimo/neteikimo. Atsakovės nurodytos darbų apimtys – (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos bendrojo plano, (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos bendrojo plano ir „taikytinų kitų teritorijų planavimo dokumentų“ peržiūra – akivaizdžiai neatitinka ieškovės sumokėtos avanso sumos, tokia suma už tokias paslaugas būtų neadekvati. Atsakovės veiksmai nelaikytini galimybių studijos parengimu.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė pateikė atsakovei užsakymą parengti galimybių studiją dėl optimalaus 5 žemės sklypų vystymo. 2022 m. gruodžio 29 d. atsakovė ieškovei pateikė projektavimo darbų sutartį, kurioje buvo numatyta, kad atsakovė parengs žemės sklypų galimybių studiją už 10 000 Eur (be PVM) sumą. Derybų metu šalys sulygo dėl mažesnės galimybių studijos parengimo kainos – 9 000 Eur (be PVM). Ieškovė projektavimo darbų sutarties Nr. 21 nepasirašė, tačiau po sutarties sąlygų suderinimo 2023 m. sausio 11 d. buvo sumokėtas ginčo avansas. Avansiniu mokėjimu įforminus šalių susitarimą, atsakovė pradėjo vykdyti sutartus darbus – rengti galimybių studiją. Rengiant galimybių studiją atsakovė įvertino žemės sklypų paskirtį – žemės ūkio, (duomenys neskelbtini) r. sav. bendrojo plano sprendinius, atsižvelgė į kitus taikytinus teritorijų planavimo dokumentus. Teritorija yra patraukli industriniams projektams įgyvendinti, tačiau ne gyvenamųjų namų plėtrai. Įvertinusi taikytinus teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentus ir faktinę situaciją, 2023 m. vasario 15 d., atsakovė, laikydamasi savo profesinei veiklai taikomų standartų ir ieškovės užduoties, pateikė realią ir pagal teisės aktus įmanomą žemės sklypų vystymo koncepciją. Jau po koncepcijos perdavimo, ieškovė atsakovei pateikė klausimus dėl galimybės žemės sklypus skaidyti į šimtus mažų sklypų. Atsakovė nedelsiant informavo ieškovę, kad toks skaidymas ekonomiškai nepagrįstas, nes tokiose teritorijose verslą domina didesnio bendro ploto industriniai sklypai, o toks skaidymas apskritai nebūtų galimas pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Nepaisant to, kad atsakovė įvykdė ieškovės užsakymą, ieškovė po kelių savaičių pradėjo reikalauti grąžinti avansą. Ieškovė tikėjosi kitokio rezultato, tačiau tai nepašalina ieškovės pareigos atsiskaityti už jau atlikus darbus ir perduotą rezultatą. Negana to, ieškovė liko skolinga atsakovei. Ieškovė privalo tinkamai atsiskaityti už atsakovės iki susitarimo atliktus darbus, atsakovės atlikta darbų dalis yra tinkamos kokybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „AV projektavimo studija“ ieškovei UAB „Terzi“ 3 992 Eur sumą ir 2 504,49 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 5 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė užsakymą atsakovei dėl 5 žemės sklypų padalinimo į mažesnius žemės sklypus, keičiant žemės paskirtį ir suformuojant individualių sklypų masyvus galimybių studijos parengimo. Atsakovė parengė vizualizacijas, kuriose buvo pavaizduotas ne paminėtas žemės sklypų padalinimas, o verslo parkas. Ieškovė atsakovei sumokėjo 4 300 USD (3 992 Eur) avansą. 2023 m. liepos 4 d. ieškovė išsiuntė atsakovei reikalavimą dėl skolos sumokėjimo. 2023 m. liepos 17 d. atsakovė pateikė atsakymą į reikalavimą, kuriame nurodė, kad toks skaidymas pirminiame etape ekonomiškai nepagrįstas, nes tokiose teritorijose verslą domina didesnio bendro ploto pramonės, sandėliavimo ir komercinės paskirties objektų sklypai, be to žemės sklypų skaidymas į kelis šimtus mažesnių žemės sklypų nebūtų galimas.
5. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovė siekė 5 žemės sklypų padalijimo į mažesnius žemės sklypus, o atsakovė buvo pasirengusi paruošti galimybių studiją užsakovo valdomiems žemės sklypams, padarė išvadą, jog šalis siejo projektavimo ir tyrinėjimo rangos teisiniai santykiai.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.701 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka.
7. Teismas nurodė, jog dar 2023 m. gruodžio 28 d., per „WhatsUp“ programėlę, ieškovės vadovas, siuntė atsakovės vadovui brėžinį, iš kurio matyti, žemės sklypo padalijimas į keliolika mažesnių žemės sklypų. Vėliau atsakovė parengė sutartis, iš kurių matyti, jog atsakovė ketino parengti galimybių studiją 5 žemės sklypams. Įvertinęs tai, teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad šalys būtų akivaizdžiai ir neginčijamai susitarusios dėl projektavimo darbų užduoties, esant nepasirašytoms projektavimo darbų sutartims, negalima nustatyti, ar jos atitiko ieškovės valią. Nors atsakovė teigia, kad sumokėtas avansas kaip konkliudentinis veiksmas patvirtino šalių susitarimą, tačiau teismo vertinimu, tai tik patvirtino projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos santykių atsiradimą, tačiau ne pačią darbų užduotį, kaip ją suvokė atsakovė.
8. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, jog realus ieškovės tikslas, viso ginčo laikotarpio metu, tai patvirtina ir ieškovės kreipimasis į teismą, buvo turimų žemės sklypų padalijimas į mažesnius žemės sklypus. Būtent rangovas, priimdamas ir atlikdamas užduotį turėjo aiškiai įsitikinti, kokio rezultato siekia ieškovė. Šiuo atveju byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovė užsakė bendro pobūdžio galimybių studiją, t. y. kaip galima vystyti minėtus sklypus, o ne žemės sklypų išskirstymo į mažesnius gyvenamosios paskirties žemės sklypus, parengimą. Atsakovės veiksmai, pateikus realią ir pagal teisės aktus įmanomą žemės sklypų vystymo koncepciją, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.704 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytos pareigos bendradarbiauti su ieškovu.
9. Teismo vertinimu, atsakovė net ir atlikdama bendro pobūdžio galimybių studiją ir nustačiusi, jog žemės sklypų dalijimas į mažesnius gyvenamosios paskirties žemės sklypus, nėra galimas, turėjo sustabdyti projektavimo darbus kreiptis į ieškovę ir sulaukti tolimesnių nurodymų dėl darbų atlikimo/neatlikimo. Tuo tarpu iš byloje pateikto susirašinėjimo matyti, jog apie negalimumą vystyti žemės sklypų, ieškovės prašomu būdu buvo pranešta tik 2023 m. kovo mėn., t. y. jau po atsakovės pateiktų vizualizacijų 2024 m. vasario mėn.
10. Teismas pažymėjo, kad nors galimybių studija, kaip pati savaime yra galimybių analizė, kurios metu be kita ko ir aiškinamasi žemės sklypų plėtojimo teisinė situacija, tačiau atsižvelgiant į byloje pateiktą susirašinėjimą ir nustačius, jog ieškovės pageidavimas buvo sklypus skirstyti į mažesnius gyvenamuosius sklypus, atsakovė jau pradiniame etape, pirmiausiai turėjo nustatyti ar apskritai galimas žemės sklypų išskaidymas ieškovės norimu būdu ir tik tada sulaukus ieškovės nurodymų imtis kitų veiksmų. Šis veiksmas yra esminis žingsnis, nes jis lemia visos studijos eigą ir pagrindimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė to nepadarė.
11. Teismo nuomone, byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad būtent atsakovė parengė tokį projektavimo rangos rezultatą, kokio ieškovė ir tikėjosi. Atsakovei perdavus atliktą darbą ieškovei, ši iškart pareiškė pretenzijas, tai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės netenkino atsakovės atliktas darbas.
12. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog labiau tikėtina, kad tikroji rangos užduotis buvo, ieškovės nurodoma 5 žemės sklypų padalinimo į mažesnius žemės sklypus, keičiant žemės paskirtį ir suformuojant individualių sklypų masyvus galimybių studijos parengimas, todėl ieškovei negavus rezultato kokio tikėjosi, atsakovė turi grąžinti ieškovei avansą ir prisiimti patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės ieškinį tenkino, ieškovei grąžino atsakovei anksčiau sumokėtą 3 992 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos ne konkrečiais įrodymais ir jų visuma, o iš esmės ieškovės pozicijos pakartojimu, ignoruojant objektyviai egzistuojančias aplinkybes, netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus. Todėl, skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir turi būti panaikintas.
13.2. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog šalys būtų akivaizdžiai ir neginčijamai susitarusios dėl projektavimo darbų užduoties, esant nepasirašytoms projektavimo darbų sutartims, negalima nustatyti, ar jos atitiko ieškovės valią. Apeliantė nurodo, kad ginčas tarp šalių kilęs iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių. Apeliantė įvykdė visas jai, kaip projektuotojai keliamas pareigas.
13.3. Teismas nevertino, kad tarp šalių nekilo ginčo, jog šalys susitarė dėl galimybių studijos parengimo. Šalys neįrodinėjo, kad susitarė dėl konkrečių projektavimo darbų (pavyzdžiui techninio projekto parengimo). Priešingai, šalys susitarė, kad bus rengiama galimybių studija, kurios esmė yra turto vertinimas ir potencialas ieškant geriausių sprendimų ir ekonominės naudos. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad šalys nesusitarė dėl aiškios užduoties.
13.4. Žemės sklypų vystymo galimybės nepriklauso nuo atsakovės valios, o tiesiogiai priklauso nuo taikytinų teisės aktų ir teritorijų planavimo dokumentų. Atsakovė, rengdama galimybių studiją, galutiniu rezultatu galėjo tik pateikti žemės sklypų vystymo galimybes. Atsakovė išsamiai išanalizavusi teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypų paskirtį ir kitas svarbias aplinkybes parengė koncepciją kaip gali būti vystomas ieškovės turtas pagal realią situaciją. Vien tai, kad teritorijų planavimo dokumentais pagrįsta koncepcija neatitinka niekuo nepagrįsto ieškovės įsivaizdavimo, nereiškia, kad ji parengta nekokybiškai. Nors atsakovė dėjo maksimalias pastangas galimybių studijai parengti, ieškovė atsisakė galutinio rezultato, nes nutraukė šalių santykius jos rengimo metu. Be to, rengiant žemės sklypų vystymo galimybių studijas, užsakovai negali nurodyti konkretaus darbų masto.
13.5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė turėjo atsižvelgti į ieškovės „pamąstymus“ ir pateiktus piešinius dėl sklypo išsklypavimo. Tačiau tam, kad atsakovė galėtų atsakyti į šį klausimą bei pateikti alternatyvių pasiūlymų ir turėjo būti atlikta galimybių studija. Jei ieškovė būtų norėjusi tik savo piešinio įgyvendinimo tarp šalių būtų sudarytas susitarimas dėl konkrečių projektavimo darbų (pavyzdžiui žemės sklypo paskirties keitimo projekto). Šiuo atveju ieškovė neginčijo, kad susitarė dėl galimybių studijos.
13.6. Teismas šalių santykius vertino pagal formalius projektavimo santykius ir konstatavo, kad nebuvo aiškaus susitarimo dėl užduoties, tačiau nevertino, kad šalys pripažino, jog sudarytas susitarimas dėl galimybių studijos. Būtent galimybių studijos esmė ir yra galimybių ieškojimas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas.
13.7. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino, kad ieškovė privalo tinkamai atsiskaityti už atsakovės iki susitarimo nutraukimo faktiškai atliktus darbus. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovė rengė galimybių studiją ir jos pagrindu pateikė ieškovei koncepciją. Vadinasi, darbai yra faktiškai atlikti ir jų rezultatas perduotas ieškovei. Darbų atlikimo faktas ir perdavimas nebuvo ginčijamas šioje byloje. Vien tai, kad iki susitarimo nutraukimo nebuvo pasiektas toks galutinis rezultatas, kokio nepagrįstai tikėjosi ieškovė, nėra pagrindas atsisakyti sumokėti už faktiškai pagal susitarimą atliktus darbus.
13.8. Aplinkybė dėl projektuotojo nekokybiškai atliktų darbų/suteiktų paslaugų laikytina reikšminga tik sprendžiant klausimą dėl prievolės apimties. Atitinkamai, net nustačius, kad šalys nepakankamai bendradarbiavo, ieškovė neginčijo, kad dalis darbų yra atlikta. Todėl teismas turėjo pareigą vertinti atliktų darbų apimtį, o ne atleisti ieškovę nuo visiško kainos mokėjimo.
14. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
14.1. Ieškovė nurodo, kad atsakovė savaip interpretuoja ieškovės užsakymo pobūdį, teigdama jog ieškovė pateikė atsakovei užsakymą parengti galimybių studiją dėl optimalaus 5 žemės sklypų vystymo kas yra visiškai neteisinga. Ieškovė suformulavo atsakovei pakankamai konkrečią užduotį: parengti žemės sklypų padalinimo į mažesnius žemės sklypus, keičiant žemės paskirtį ir suformuojant individualių sklypų masyvus galimybių studiją. Teismas, susipažinęs su šalių susirašinėjimu, šalių santykius įvertino tinkamai, konstatuodamas, kad realus ieškovės tikslas buvo žemės sklypų padalijimas į mažesnius žemės sklypus. Būtent rangovas (atsakovė), priimdamas ir atlikdamas užduotį turėjo aiškiai įsitikinti, kokio rezultato siekia ieškovė. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovė užsakė bendro pobūdžio galimybių studiją. Atsakovė, net ir atlikdama bendro pobūdžio galimybių studiją ir nustačiusi, jog žemės sklypų dalijimas į mažesnius gyvenamosios paskirties žemės sklypus, nėra galimas, turėjo sustabdyti projektavimo darbus, kreiptis į ieškovę ir sulaukti tolimesnių nurodymų dėl darbų atlikimo/neatlikimo.
14.2. Atsakovė ieškovei siuntė du projektavimo darbų sutarties projektus, tačiau neaišku, kurį iš šių sutarties projektų apeliaciniame skunde atsakovė laiko sudaryta sutartimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės siųstiems projektavimo darbų sutarties projektams esant nepasirašytiems, vertinant kokią užduotį ieškovė davė atsakovei, vertintina visų byloje esančių įrodymų, paaiškinimų visuma. Teismas pagrįstai sprendė, jog sumokėtas avansas tik patvirtino projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos santykių atsiradimą, tačiau ne pačią darbų užduotį, kaip ją suvokė atsakovė. Taip pat teismas pagrįstai didesnę reikšmę teikė ieškovės vadovo ir atsakovės vadovo susirašinėjimui per WhatsApp programėlę, atskleidusiam šalių teisinių santykių eigos esmę ir šalių tikruosius ketinimus.
14.3. Skunde atsakovė nevertina konkrečių apylinkės teismo išvadų, konkrečių įrodymų, o apsiriboja abstrakčiais teiginiais ir teisės normų citavimu bei nuorodomis į teismų praktikos išaiškinimus. Tačiau nurodomos teisės normos ir teismų praktikos išaiškinimai apeliaciniame skunde nesusiejami su apylinkės teismo išvadomis ir konkrečiais bylos įrodymais, taigi – atsakovė šių konkrečių teismo išvadų ir konkrečių bylos įrodymų iš esmės neginčija.
14.4. Ieškovė nesutinka su atsakovė argumentu, kad ji tik galėjo pateikti žemės sklypų vystymo galimybes. Pažymėjo, jog atsakovė iš karto, iki darbų pradžios nepranešė ieškovei apie netinkamą ieškovės „įsivaizdavimą“; atsakovė savo iniciatyva (turėdama visiškai kitokį ieškovės nurodymą/užsakymą) parengė koncepciją, kurios ieškovė neužsakė ir kuri ieškovei nėra reikalinga.
14.5. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė dėjo maksimalias pastangas galimybių studijai parengti, atmestinas. Apie tai, kur (kokioje vietoje, teritorijoje) randasi žemės sklypai (greta automagistralės ir pan.) atsakovei buvo žinoma dar iki darbų pradžios. Kadangi atsakovė (tikėtina) yra savo darbų srities profesionalas, pagrįstai tikėtina, kad jai dar iki darbų pradžios buvo žinomi ir esminiai (duomenys neskelbtini) miesto bendrojo plano sprendiniai žemės sklypų vietovei, kadangi jie apima ne vien žemės sklypų vietą, o gerokai platesnę teritoriją. Todėl pagrįstai tikėtina, kad apie tariamus draudimus ieškovės planuotoms žemės sklypų vystymo galimybėms atsakovei turėjo būti žinoma iš karto, be jokių papildomų gilinimųsi.
14.6. Jokiais konkrečiais įrodymais (teritorijų planavimo dokumentais, ar kitais reikšmingais sprendiniais, duomenimis) nėra pagrįstos ir atsakovės parengtos vizualizacijos: jog iš tiesų žemės sklypai yra tinkami verslo parkų, pramoninių-komercinių pastatų statybai. Atsakovė pateikė tik kompiuterinės grafikos pagalba parengtus piešinius/eskizus, be jokių aprašymų ir pagrindžiančių duomenų, kurių ieškovė net negali pateikti kitam projektuotojui.
14.7. Iš atsakovė teiginių ir pozicijos darytina išvada, kad atsakovė tik minimaliomis pastangomis siekė panaudoti ieškovės sumokėtą avansą, o šiuo metu visais įmanomais (ir neįmanomais) teiginiais siekia pateisinti tokią savo veiklą. Šią atsakovės veiklą teismas įvertino tinkamai, konstatuodamas, kad atsakovė neatliko ieškovės užsakytų darbų ir avansą privalo gražinti.
14.8. Atsakovė kelia ieškovės pareigos sumokėti už faktiškai atliktus darbus klausimą. Tačiau iš nurodytų argumentų nėra aiški atsakovės pozicija, ar ji laiko, kad pilnai įvykdė ieškovės užsakymą, ar tik iš dalies. Taip pat nėra aišku, kokią kainą (atsakovės supratimu) jai turėtų mokėti ieškovė už dalinį užsakymo įvykdymą. Juo labiau, kad pati atsakovė pripažįsta, jog nepasiekė rezultato, kurio tikėjosi ieškovė.
14.9. Ieškovė verslo parko statybos/ vystymo žemės sklypuose galimybių studijos neužsakė. Atsakovei neparengus tokio projektavimo rangos rezultato, kokį užsakė ir tikėjosi ieškovė, atsakovė turi grąžinti ieškovei avansą ir prisiimti patirtus nuostolius.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 5 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė atsakovei užsakymą dėl statybos galimybių studijos užsakovo valdomiems sklypams padalinimo į mažesnius žemės sklypus, keičiant žemės paskirtį ir suformuojant individualių sklypų masyvus. Ieškovė atsakovei sumokėjo 4 300 USD (3 992 Eur) avansą. Atsakovė parengė vizualizacijas, kuriose buvo pavaizduotas ne paminėtas žemės sklypų padalinimas, o verslo parkas. 2023 m. liepos 4 d. ieškovė išsiuntė atsakovei reikalavimą dėl skolos sumokėjimo, kuriame nurodė, jog atsakovei neparengus galimybių studijos, sumokėtas avansas turi būti grąžintas. 2023 m. liepos 17 d. atsakovė pateikė atsakymą į reikalavimą, kuriame nurodė, kad ieškovės norimas žemės sklypų skaidymas pirminiame etape ekonomiškai nepagrįstas, nes tokiose teritorijose verslą domina didesnio bendro ploto pramonės, sandėliavimo ir komercinės paskirties objektų sklypai, be to žemės sklypų skaidymas į kelis šimtus mažesnių žemės sklypų nebūtų galimas.
17. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 3 992 Eur avansą. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, konstatuodamas, jog labiau tikėtina, kad tikroji rangos užduotis buvo ieškovės nurodoma 5 žemės sklypų padalinimo į mažesnius žemės sklypus, keičiant žemės paskirtį ir suformuojant individualių sklypų masyvus galimybių studijos parengimas, todėl ieškovei negavus rezultato kokio tikėjosi, atsakovė turi grąžinti ieškovei avansą ir prisiimti patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
18. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos ne konkrečiais įrodymais ir jų visuma, o iš esmės tik ieškovės pozicijos pakartojimu, ignoruojant objektyviai egzistuojančias aplinkybes, netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą analizavo ir vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės žodinius ir rašytinius argumentus ir paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Savo išvadas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą.
19. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys nesusitarė dėl aiškios užduoties. Apeliantė nurodo, kad ji įvykdė visas jai, kaip projektuotojai keliamas pareigas. Pasak apeliantės, šalys susitarė, kad bus rengiama galimybių studija, kurios esmė yra turto vertinimas ir potencialas ieškant geriausių sprendimų ir ekonominės naudos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.700 straipsnyje nustatyta, jog projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis ir paaiškinimus, šalių santykius kvalifikavo kaip projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos. Apeliantė tokio kvalifikavimo neginčija.
21. Ieškovė nurodė, kad atsakovei pateikė užsakymą dėl 5 žemės sklypų padalinimo į mažesnius žemės sklypus, keičiant žemės paskirtį ir suformuojant individualių sklypų masyvus galimybių studijos parengimo. Atsakovė nurodė, kad šalys susitarė, kad bus rengiama galimybių studija, kurios esmė yra turto vertinimas ir potencialas ieškant geriausių sprendimų ir ekonominės naudos. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad dar 2022 m. gruodžio 28 d. per „WhatsUp“ programėlę, ieškovės vadovas, siuntė atsakovės vadovui brėžinį, iš kurio matyti, žemės sklypo padalijimas į keliolika mažesnių žemės sklypų. Vėliau atsakovė parengė sutartis, iš kurių matyti, jog atsakovė ketino parengti galimybių studiją 5 žemės sklypams. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje esančiomis projektavimo darbų sutartimis, nustatė, jog jos šalių nėra pasirašytos, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad negalima nustatyti ar jos atitiko ieškovės valią. Apeliantės argumentas, kad sumokėtas avansas kaip konkliudentinis veiksmas patvirtino šalių susitarimą, atmestinas, nes kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, tai tik patvirtino projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos santykių atsiradimą, o ne pačią darbų užduotį, kaip ją suvokė atsakovė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kokią užduotį ieškovė davė atsakovei, vertino visų byloje esančių įrodymų, paaiškinimų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, jog realus ieškovės tikslas buvo turimų žemės sklypų padalijimas į mažesnius žemės sklypus. Apeliantės argumentai šios išvados nepaneigia. Be to, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovė užsakė bendro pobūdžio galimybių studiją, t. y. kaip galima vystyti minėtus žemės sklypus. Priešingai 2022 m. gruodžio 29 d. siųstas brėžinys patvirtina ieškovės siekį būtent išskaidyti žemės sklypus.
22. Apeliantė nurodo, kad rengdama galimybių studiją, galutiniu rezultatu galėjo tik pateikti žemės sklypų vystymo galimybes. Pasak apeliantės, ji išsamiai išanalizavusi teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypų paskirtį ir kitas svarbias aplinkybes parengė koncepciją kaip gali būti vystomas ieškovės turtas pagal realią situaciją. Apeliantė nurodo, jog vien tai, kad teritorijų planavimo dokumentais pagrįsta koncepcija neatitinka niekuo nepagrįsto ieškovės įsivaizdavimo, nereiškia, kad ji parengta nekokybiškai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.
23. Atsakovei dar iki darbų pradžios buvo žinoma kokioje vietoje yra žemės sklypai. Būdama savo srities profesionalė, įvertinusi taikytinus teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentus, atsakovė turėjo žinoti apie esmines ieškovės žemės sklypų vystymo galimybes. Žinodama, jog ieškovės pageidavimas buvo sklypus suskirstyti į mažesnius gyvenamosios paskirties sklypus, atsakovė jau pradiniame etape turėjo nustatyti ar galimas žemės sklypų išskaidymas ieškovės norimu būdu, o ne ruošti bet kokią žemės sklypų vystymo koncepciją. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinusi nustatytas aplinkybes dėl žemės sklypų, atsakovė turėjo pasitikslinti ieškovės užduotį, ir tik sulaukusi pritarimo, galėjo imtis užduoties atlikimo veiksmų, tačiau atsakovė to nepadarė. Byloje esantys duomenis nepatvirtina, kad ieškovė užsakė bendro pobūdžio galimybių studiją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad būtent atsakovė parengė tokį projektavimo rangos rezultatą, kokio ieškovė ir tikėjosi. Nustatytos aplinkybes, jog atsakovei perdavus atliktą darbą, ieškovė iš karto pareiškė pretenzijas, patvirtina, kad ieškovės netenkino atsakovės atliktas darbas.
24. Apeliantė nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, nevertino, kad ieškovė privalo tinkamai atsiskaityti už atsakovės iki susitarimo nutraukimo faktiškai atliktus darbus. Apeliantės nuomone, vien tai, kad iki susitarimo nutraukimo nebuvo pasiektas toks galutinis rezultatas, kokio nepagrįstai tikėjosi ieškovė, nėra pagrindas atsisakyti sumokėti už faktiškai pagal susitarimą atliktus darbus.
25. Kaip minėta, byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė rengė tokį projektavimo rangos rezultatą, kokį ieškovė užsakė. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog abi šalys susitarė dėl bendros žemės sklypų vystymo galimybių studijos atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, sprendžia, kad ieškovei negavus rezultato, kokio ieškovė tikėjosi, atsakovė turi grąžinti avansą ir prisiimti patirtus nuostolius.
26. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovės parengtos galimybių studijos apimtis ir turinys neišlaiko kritikos, nes ją sudaro tik aštuoni lapai, kur ant žemėlapių nubrėžtos sklypų ribos ir pati primityviausia galimų pastatų ribų vizualizacija net be jokio aprašymo (teksto).
27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos. Ieškovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtos 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AV projektavimo studija“, juridinio asmens kodas 158988699, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Terzi“, juridinio asmens kodas 302506063, 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Virginijus Kairevičius