Baudžiamoji byla Nr. 1-1517-946/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68377-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.3.1; 2.3.6.4.5; 2.10.2.7

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

                            Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,

sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui,

kaltinamiesiems T. G., K. V. ir G. J.,

nukentėjusiajam G. M.,

                            viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

                            T. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Garliavoje, Kauno r., gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas: 1) 2011-03-22 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) pagal 178 str. 2 d. bauda – 10 MGL; 2) 2012-10-30 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 302 str. 1 d., bauda – 12 MGL; 3) 2014-02-14 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 6 mėn.; 4) 2014-03-05 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. areštu 40 parų; 5) 2015-01-06 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. Galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 5 mėn. ir bauda 10 MGL,  bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.,

                            G. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas: 1) 2015-04-03 Kauno apylinkės teismo pagal BK 35 str. 1 d., 140 str. 1 d. Galutinė bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.,

                            K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo; dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

                            kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d., 180 str. 1 d.

                            Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

              T. G., G. J. ir K. V., veikdami bendrai 2015-12-12 16.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo laiptinės trečiajame aukšte, tikslu pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo G. M. atžvilgiu, t. y. užlaužė rankas ir sudavė vieną smūgį į nosies sritį bei nemažiau septynis smūgius į galvos sritį, tuo padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam G. M. priklausantį turtą – 100 Eur vertės laikrodį, 10 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „ Nokia“, 10 Eur vertės piniginę su asmens tapatybės kortele, AB „Swedbank“ banko kortele.

              Be to, K. V. dar 2014-02-26 apie 01.00 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, kartu su T. G. ir nepilnamečiu P. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, panaudojant fizinį smurtą, užpuolė V. S. ir sudavė jam ne mažiau kaip vienuolika smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairiojo skruosto-smilkinio srityje, kairiame kelyje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą ir kraujosruvą, odos nubrozdinimus apatinės lūpos dešinėje, abiejose plaštakose, abiejuose keliuose, sprando kairės pusės ir dešinės čiurnos sumušimus, kairės plaštakos nykščio I falangos lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir iš V. S. pagrobė rankinę – 43,44 Eur vertės, kurioje buvo piniginė – 14,48 Eur vertės, 75,30 Eur įvairiomis kupiūromis, iš viso pagrobdami V. S. turto už 133,22 Eur.

              Kaltinamasis T. G. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-12-12 susitiko su K. ir G., ir nuėjo į butą. Gėrė, atėjo M. ir norėjo būti kartu su jais, bet bute jau buvo labai daug žmonių, jie nenorėjo jo įsileisti. Jis jam kažką pasakė, . jį įžeidė. Jie išėjo į parduotuvę, sutiko M., kuris nešėsi du butelius brendžio, nuėjo su juo į laiptinę, susimušė. Sudavė iš alkūnės į veidą ir spyrė. V. su J. dalyvavo tame taip pat. G. lyg pastūmė, o K. lyg sudavė smūgius M. Užlaužtų rankų nebuvo. K. sudavė irgi, bet G. tik pastūmė. Nukentėjusysis nukrito vien dėl to, kad išgėręs buvo. Sąmonės neprarado. Kai jis nukrito, jam iš striukės iškrito piniginė ir laikrodis. Paėmė daiktus. Telefoną paėmė K. Telefoną vėliau išmetė. Piniginę ir laikrodį padavė K. Nematė, kas buvo piniginėje. K. piniginę lyg išmetė per balkoną, ką darė su kortelėmis, nežino. Laikrodį vėliau atidavė. Iš tų paimtų daiktų jam niekas neatiteko. Kiek pamena, lyg jis pirmas sudavė smūgį. K. su G. jo išskirti nebandė. Einant jokio plano nebuvo. Konfliktas įvyko dėl to, kad jį nukentėjusysis įžeidė.

              G. J. teisiamojo posėdžio metu prisipažino iš dalies ir apklausiamas parodė, kad jie buvo pas P., gėrė. G. M. norėjo įeiti, bet jo P. nenorėjo. Išėjo ir sutiko M. prie IKI su brendžio buteliais. Jis pasiūlė jiems išgerti. Įžeidė T., todėl įvyko konfliktas (duomenys neskelbtini) aukšte. Jis stūmė nukentėjusįjį, nes bijojo. Jis norėjo ginti M., bet nepavyko. Stūmė abu, ir M., ir G. Nepamena, kas sudavė primą smūgį, ką darė K. G. sakė, kad nori nusipirkti tokį patį laikrodį, kurį turėjo M. M. įžeidė G. ir jį. Jis tyrėjai pasakė, kad spyrė, bet iš tikro nespyrė, tik pastūmė. Galvojo, jog jeigu pasakys, kad jis spyrė, tai draugams bus mažiau problemų. G. vieną kartą įspyrė ir trenkė su alkūne. Nepamena, ar G. spyrė daug kartų. Tyrėjai melavo. Telefonas buvo pas K. Laikrodis nuplyšo, kai nukentėjusiajam trenkė. Telefonas ir piniginė iškrito. Atsiprašė nukentėjusiojo, nes pastūmė jį, gal užgavo.

              K. V. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas prisipažino visiškai ir dėl 2015-12-12 veikos parodė, kad viskas vyko, kai išgėrinėjo pas P. Atėjo nukentėjusysis, įvyko kažkoks konfliktas. Nukentėjusysis išėjo. Jie išeidami nukentėjusįjį sutiko prie IKI, pasakė po porą žodžių. Nukentėjusysis pasiūlė išgerti, todėl nuėjo į namo 3 aukštą. T. T. ir nukentėjusiojo kilo konfliktas. T. sudavė smūgį. Jis sudavė ne daugiau dviejų smūgių į šoną. G. lyg stūmė, skyrė juos. T. paėmė piniginę ir telefoną, o jis išėmė telefoną iš kišenės. Negali pasakyti, ar laikrodį nuėmė nuo rankos, ar nuo žemės. Su pinigine tas pats. Negali pasakyti, ar kas nors sudavė smūgius kojomis. Iš anksto nieko nebuvo sutarę. Kai sudavė, tai G. pradėjo juos stumti į šoną, įsikišo. Pirmą smūgį sudavė G. Kai išėjo iš laiptinės, T. jam padavė piniginę, pradėjo mėtyti daiktus laiptinėje iš piniginės. Pinigų nebuvo. Telefoną išmetė, laikrodį kitą dieną T. atidavė jam. Laikrodį atidavė tyrėjai. G. lyg stūmė nukentėjusįjį. Jam gal pasirodė, kad ištraukė piniginę iš kišenės, nes jis gerai nematė.

Kaltinamasis K. V. tiriant įrodymus baudžiamojoje byloje Nr. N1-485-725/2015, kurioje buvo nuspręsta jį ir P. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (T. G. tuo pačiu 2015-01-06 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu), kaltu dėl 2014-02-26 veikos prisipažino ir paaiškino, kad jis kaltinime nurodytu laiku buvo kartu su P. L. ir T. G. bare, esančiame (duomenys neskelbtini) g., gėrė alų. Kažkuriuo metu, jam su P. L. išėjus į lauką parūkyti, pamatė per langą, kad T. G. vienam iš nukentėjusiųjų pardavė žiedą ir po kurio laiko tarp pastarųjų kilo konfliktas – pamatė juos stumdantis ir T. G. gulintį ant stalo. Tuomet, P. L., nubėgęs į barą, nukentėjusiuosius nustūmė ir kartu su T. G. išėjo į lauką, bei visi laukė nukentėjusiųjų. Išėjus iš baro nukentėjusiesiems ir jų paprašius cigarečių, pastarieji pradėjo bėgti, o jie juos vytis. P. L., pasivijęs V. S., spyrė jam per kojas. Kaltinamajam su T. G. pribėgus prie nukritusio nuketėjusiojo, abu spyrė pastarajam dar po kelis smūgius. Jis pats nukentėjusiajam sudavė kelis smūgius ranka ir kelis kartus spyrė. P. L. paėmė rankinę, ir jie visi pabėgo. P. L., iškraustęs rankinę, rado: raktus, piniginę, kurioje buvo 260 Lt, korteles. Rankinę ir raktus padavė kaltinamajam K. V., kuris raktus išmetė po balkonu, o rankinę užmetė ant kažkurio namo stogo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 140 b. l.), kad 2014-02-25 jis su savo draugais T. G. ir P. L. apie 23.30 val. atėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kur gėrė alų. Bare prie vieno iš staliukų sėdėjo du nepažįstami vyriškai, taip pat buvo ir kitų žmonių. T. G. vienam iš minėtų vyriškių pasiūlė pirkti auksinį žiedą už 200 litų. Nusiderėjus iki 180 litų, už tiek jį ir pardavė. Besiderant tarp pastarųjų kilo žodinis konfliktas. Maždaug apie 01 val. nakties jie visi trys išėjo iš baro bei palaukė, kad iš baro išeitų minėti abu vyriškiai, kurių vienam T. G. pardavė žiedą. Kai vyriškiai išėjo iš baro bei pradėjo eiti, jie juos nusprendė prisivyti. Minėti vyriškiai tai suprato ir pradėjo bėgti. Vyriškius jie vijosi todėl, kad manė juos pamokyti dėl konflikto, tuo pačiu kaltinamajam kilo mintis ką nors pas juos radus atimti. Kadangi vyriškiai nubėgo į skirtingas puses, jie nusivijo ne tą vyriškį, kuriam T. G. pardavė žiedą, o kitą, su juo buvusį. Jį prisivijus prie PC „IKI“, esančio (duomenys neskelbtini) , P. L. spyrė jam per kojas, dėl ko vyriškis nukrito, tada P. L. vyriškiui dar įspyrė, o K. V. ir T. G. taip pat jam sudavė smūgius. Paaiškino, kad jis pats vyriškiui sudavė du smūgius: vieną – į veidą, kitą – į šoną. Kuris vyriškiui nuo peties nutraukė rankinę, nežino, bet ne jis. Tada jie visi trys pabėgo – nubėgo už PC „IKI“, kur pradėjo kraustyti rankinę. Joje rado pinigų. Juos pasidalino P. L. su T. G.. K. V. pinigų nedavė. Kaltinamasis taip pat buvo paėmęs rankinę, tačiau joje nieko nerado, tik išėmė raktų ryšulį, kurį bėgdamas numetė po balkonu. Visiems trims einant link namų, netoli „Lukoil“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, visus tris sulaikė policijos pareigūnai. Papildomai teisme paaiškino, kad vijosi V. S., nes kitas nukentėjusysis greičiau bėgo. Nurodė, kad neblaivumas turėjo įtakos jo padarytiems veiksmams ir tai, kad ne viską prisimena. Būnant neblaiviam galėjo ateiti tokia mintis, kad reikia kažką iš nukentėjusiojo atimti. Blaivas būdamas, taip būtų nepasielgęs. Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta. Atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė.

              Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė dėl 2015-12-12 veikos šioje byloje yra įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

              Nukentėjusiojo G. M. parodymais, kad gėrė pas Paulių. Po to išėjo pas draugą į bendrabutį. Užsuko į parduotuvę, nusipirko degtinės ir ėjo pas draugą, kuris gyveno 3 aukšte. Jį užpuolė kaltinamieji, sudavė smūgis, daugiau nieko neatsimena. Jį puolė laiptinėje, kaltinamieji gal ėjo iš paskos. Jie nėjo kartu. Laiptinėje pakilo į 3 aukštą, jis buvo nemažai išgėręs. Jį puolė iš nugaros. Nugriuvo tikriausiai. Tikrai matė 3 asmenis. Gal pastūmė, nes nuvirto. Gavo smūgį dar ir į nosį. Laikrodis jam buvo grąžintas, o piniginė ir telefonas nebuvo grąžinti. Kai ėjo, tai laikrodis buvo ant rankos. Nežino, ar laikrodis buvo nukritęs. Konfliktas buvo, buvo smūgiai, bėgo kraujas. Iš kelnių kišenės išėmė piniginę.

              Liudytojos A. M. parodymais, kad nuvyko į įvykio vietą, kur buvo sumuštas nukentėjusysis, kuris yra jos brolis. Jįrado jį kruviną ir sumuštą. Buvo atimtas telefonas, laikrodis ir piniginė. Jis tuo metu miegojo. Mama jai sakė, kad nukentėjusysis apvogtas, apiplėštas, ligoninėje lyg buvo. Brolis jai sakė, kad jį sumušė ir užpuolė. Sakė, kad jį užpuolė, nes jis buvo išgėręs ir nešėsi alaus. Įvykio vietoje matėsi šukės, buvo kruvina. Užpuolikai pamatė, kad jis išgėręs ir buvo lengvas grobis. Sakė, kad buvo 2 ar 3 užpuolikai. Brolis sakė, kad atėmė laikrodį, piniginę ir telefoną.

              2015-12-13 protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, kad G. M. parodė, jog 2015-12-12 apie 17 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptinėje, iš matymo pažįstami trys vaikinai jį sumušė ir pagrobė iš jo laikrodį – 100 Eur vertės, mobilaus ryšio telefoną „ Nokia“ – 20 Eur vertės, piniginę – 10 Eur vertės su asmens tapatybės kortele, AB „Swedbank“ banko kortele išduotais G. M. vardu (4 t. b. l. 2).

              2015-12-12 Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos A. D. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2015-12-12 apie 20.53 val. buvo gautas Kauno apskr. VPK budėtojo pranešimas apie tai, jog pranešėja A. M. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), Kaune, dienos metu, buvo užpultas G. M. Sumušė du vaikinai ir atėmė piniginę, kurioje buvo dokumentai ir mobilaus ryšio telefonas. Požymių užpuolikų įvardinti negalėjo. Nukentėjęs nuvyko į U. N. į KMUK pasiaiškinti įvykio aplinkybių, G. M. nerado, jis buvo išleistas. Paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepė A. M., kuri paaiškino, jog sumuštas G. M. yra jos brolis, paaiškino, kad G. M. šiuo metu jau miega, todėl patikslinti įvykio aplinkybių atvyks pats į nusikalstamų veikų registravimo skyrių (4 t. b. l. 3).

              2015-12-12 Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyr. patrulio A. V. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2015.12.12 patruliavo r.š. „464“ kartu su vyr. patruliu A. V.. 16.40 val. iš AVPK budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), sumuštas žmogus, GMP vyksta taip pat. Nuvykus minėtu adresu, ten jau buvo GMP 17 brigada, kurie vedė nukentėjusįjį asmenį į savo automobilį apžiūrėti. Nukentėjęs G. M. jiems paaiškino, kad jį prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) namą užpuolė ir apiplėšė 4 asmenys, panašaus amžiaus kaip ir nukentėjusysis. Trenkė jam į veidą ir jis nieko daugiau neatsimena. Vėliau pastebėjo, kad pavogtas jo laikrodis, piniginė su dokumentais, kurioje buvo apie 200 Eur, mobilaus ryšio telefonas Nokia. Nukentėjusysis buvo smarkiai neblaivus. Užpuolikų požymių nurodyti negalėjo (4 t. b. l. 14).

              Specialisto išvada Nr. G3416/2015(02), kurioje nustatyta, kad G. M. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniajame žaste, kaktos kairėje, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-12-12. Poodinė kraujosruva dešiniame žaste galėjo susidaryti nugriuvus, ar suduodant kietu buku daiktu. Kiti išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti ranka, koja ar kitu panašaus pobūdžio daiktu (4 t. b. l. 16).

              2016-01-12 asmens parodymo atpažinti protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis G. M. atpažino T. G., kaip jį apiplėšusį asmenį (4 t. b. l. 30-33).

              2016-04-06 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad G. J. parodė, jog kilus žodiniam konfliktui tarp T. G. ir G. M., T. G. sudavė G. M. į veido sritį. Parodė, kad T. G. nuo nukentėjusiojo G. M. rankos nuėmė laikrodį ir įsidėjo pas save į kišenę, iš G. M. kišenės T. G. taip pat ištraukė piniginę ir ją įsidėjo. G. J. parodė, kad ištraukus daiktus jie išėjo iš (duomenys neskelbtini), Kaune, esančio namo, pasiūlė eiti į (duomenys neskelbtini), Kaune, esantį namą, kuriame buvo išmesti daiktai. G. J. parodė, kad išėjus iš (duomenys neskelbtini), Kaune, ar T. G., ar K. V. ištraukė mobilaus ryšio telefoną, paimtą iš nukentėjusiojo G. M. G. J. (duomenys neskelbtini), Kaune, užėjus į laiptinę parodė dešinėje esančias grotas, pro kurias buvo išmestos iš piniginės išimtos nuolaidų kortelės, piniginė, išimta asmens tapatybės kortelė. Jis parodė išdaužtą lango stiklo paketą, pro kurį buvo išmestas mobilaus ryšio telefonas. G. J. parodė šalia lango esantį šiukšlių išmetimo vamzdį, ant kurio buvo užklijuotas plakatas, o už jo buvo užkišta asmens tapatybės kortelė. G. J. neprisiminė, kuris, ar K. V., ar T. G. išmetė daiktus (duomenys neskelbtini), Kaune, bei užkišo asmens tapatybės kortelę (5 t. b. l. 7-14).

              2016-04-06 akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad G. J. parodė, jog 2015-12-12 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptinėje, trečiajame aukšte, G. M. su savimi turėjo degtinės ar brendžio butelį,  pasiūlė prie (duomenys neskelbtini), laiptinės išgerti nueiti pas savo draugę ar draugą. T. su juo išgėrė ir užėjus laiptinę, trečiąjį aukštą, tarp T. ir G. M. kilo konfliktas, kurio metu T. sudavė minėtam asmeniui į veido sritį, tačiau kiek konkrečiai buvo smūgių, pasakyti negali. Jie buvo keturiese – jis T., K. ir G. M.. Negali pasakyti, ar K. sudavė smūgius tam asmeniui, nes neprisimena. Jis irgi neprisimena, ar sudavė smūgius. T. G. iš dalies sutiko su G. J. duotais parodymais, parodė, kad G. M. norėjo suduoti į petį alkūne, tačiau jis buvo neblaivus ir susmuko, todėl alkūne galėjo pataikyti į veido sritį. G. J. prisiminė, kad laikrodį nuo G. M. rankos nuėmė T. ir įsidėjo į kišenę, taip pat matė, kaip T. ištraukė ir piniginę, įsidėjo pas save. Išėjus iš (duomenys neskelbtini), Kaune, esančios laiptinės, ar T., ar G. ištraukė ir parodė mobilaus ryši telefoną. Negalėjo pasakyti, kuris sugalvojo, kad daiktus reikia išmesti ir nuėjo į (duomenys neskelbtini), Kaune, esantį bendrabutį, pirmame laiptinės aukšte, koridoriuje, pro grotas buvo išmesta piniginė, kortelės, tačiau kas tai padarė, neprisimena. Taip pat buvo užlipta į antrą aukštą ir pro išdaužtą langą buvo išmestas mobilaus ryšio telefonas, tačiau, kas jį išmetė – neprisimena. Asmens tapatybės kortelė, kuri buvo išimta iš piniginės, buvo užkišta už šiukšlių metimo vamzdžio esančio prikabinto plakato, tačiau kas padarė, jis neprisimena. T. G. iš dalies patvirtino G. J. duotus parodymus, nes parodė, kad laikrodžio nuo G. M. rankos neėmė, rado gulintį ant žemės. Piniginę jis taip pat rado gulinčią ant žemės, kurią pasiėmė ir padavė K. Neprisimena, kur buvo išmesta piniginė. Iš piniginės K. išėmė asmens tapatybės kortelę ir ją užkišo už šiukšlių metimo vamzdžio prikabinto plakato. T. K. išmetė antrame laiptinės aukšte pro išdaužtą langą. Kitą dieną jis susitiko su K. V. ir jam atidavė paimtą laikrodį (5 t. b. l. 17-18).

              Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad G. J. pateikė mobilaus ryšio telefono „Nokia“ bateriją ir tris vizitines korteles, kurios buvo pagrobtos iš G. M. ir po to išmestos (duomenys neskelbtini) namo rūsyje (5 t. b. l. 23).

              Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad K. V. parodė koridoriaus vietą namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur buvo sumuštas G. M., vietą, esančią name, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur buvo išmestas mobilaus ryšio telefonas ir asmens tapatybės kortelė (5 t. b. l. 72-78).

              2016-04-06 akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad K. V. parodė, jog 2015-12-12 su G. M. susitiko su prie prekybos centro „IKI“ netoli (duomenys neskelbtini), Kaune. G. M. turėjo du butelius, kuriuos laikė rankose. Jis kartu su T. G. ir G. J. ėjo link prekybos centro. Kai jie susitiko su G. M., jis pasiūlė jiems nueiti į (duomenys neskelbtini), Kaune, pas savo draugą ar draugę išgerti. Užlipus į trečiąjį aukštą, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu T. G. sudavė nemažiau kaip du kartus kumščiu į veido sritį, jie su G. J. sudavė apie du smūgius, tačiau į kokias konkrečiai vietas, pasakyti negali, bet tikriausiai į šonus. Po jų suduotų smūgių G. M. sukniubo ant grindų. Kai buvo suduoti smūgiai ir G. M. sukniubo ant grindinio, jis iš striukės ištraukė mobilaus ryšio telefoną ir įsidėjo į kišenę. T. nuo G. M. rankos nuėmė laikrodį ir jį įsidėjo, taip pat T. ištraukė ir piniginę iš vaikino kišenės. Paėmus daiktus, jie visi išėjo iš laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune. Išėjus jie visi nuėjo į (duomenys neskelbtini), Kaune, esantį namą. Prie namo T. parodė piniginę, kurią jis paėmė. Atidaręs piniginę pamatė, kad joje yra įvairios nuolaidų kortelės, asmens tapatybės kortelė, pinigų joje nebuvo. Apžiūrėjus visus paimtus daiktus, jam kilo mintis juos išmesti, todėl užėjo į (duomenys neskelbtini), Kaune, ir koridoriuje pro grotas išmetė iš piniginės nuolaidų korteles bei pačią piniginę. Užlipo į antrą aukštą, kur pro išdaužtą langą išmetė mobilaus ryšio telefoną. Iš piniginės asmens tapatybės kortelę jis užkišo už šiukšlių metimo vamzdžio esančio plakato. Tada jie išsiskirstė. T. su savimi turėjo paimtą laikrodį, kurį kitą dieną jam atidavė. T. G. su K. V. duotais parodymais sutiko iš dalies, nes parodė, kad jis laikrodžio nuo G. M. rankos neėmė, rado jį ant žemės. Piniginę jis taip pat rado gulinčią ant žemės, kurią pasiėmė ir padavė K. Kiek prisimena, K. tapatybės kortelę užkišo už plakato. T. K. išmetė antrajame laiptinės aukšte pro išdaužtą langą. Laikrodį kitą dieną atidavė K. (5 t. b. l. 82-84).

              Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad K. V. pateikė laikrodį „Jordan kerr“, kuris buvo pagrobtas iš G. M.. 2016-01-28 apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas minėtas laikrodis (2 t. b. l. 89, 90-91).

              Kaltinamojo K. V. kaltė dėl 2014-02-26 veikos be jo prisipažinimo, buvo grindžiama ir įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. N1-485-725/2015, kuri buvo sujungta su šia byla, ištirtais įrodymais:

              Nukentėjusysis toje byloje V. S. paaiškino, kad jis 2014-02-26 su draugu P. G. buvo bare, gėrė alų. Kaltinamasis T. G. pasiūlė pirkti žiedą. Draugas žiedą nusipirko ir tarp jų įvyko konfliktas, jie susigrūmė. Nukentėjusiajam su draugu išėjus į lauką, ten buvę kaltinamieji paprašė cigaretės ir jam sudavė smūgį. Nukentėjusiesiems pradėjus bėgti, vienas iš kaltinamųjų nusivijo P. G., o kiti du kaltinamieji – jį (V. S.). Kažkuris V. S. pasivijęs, jam sudavė per kojas ir V. S. nukrito. Krisdamas rankose turėjo maišelį, kuriame buvo striukė ir peilis. Atsistojęs vėl bėgo, bet, vėl gavęs spyrį per kojas, nukrito, ir tada jį trise pradėjo spardyti. Taip pat turėjo rankinę, du telefonus, iš kurių vieną buvo įsidėjęs į rankinę, kitą – į kišenę. Jis pats buvo stiprokai apsvaigęs. Piniginė buvo rankinėje, turėjo viso 800 Lt. Siūlymo pirkti žiedą metu jis buvo atsidaręs savo piniginę, todėl mano, kad, kaltinamieji matė, jog jis turi pinigų ir norėjo jį apiplėšti. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos sumažino iki 7500 Lt.

Nukentėjusysis toje byloje P. G. paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku su bendradarbiu V. S. buvo naktiniame bare, (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Bare buvo kaltinamieji, taip pat gėrė alų. Po to vienas iš jų pasiūlė barmenei pirkti auksinį žiedą. Jai atsisakius, pirkti sutiko nukentėjusysis, davė pinigus, bet prasidėjo nesusikalbėjimas, nes kaltinamasis nenorėjo žiedo atiduoti. Tuomet nukentėjusysis žiedą iš kaltinamojo rankos išplėšė. P. G. su V. S., išgėrę alų, iš baro išėjo. Paėjus už baro apie 10 m ir kaltinamiesiems pareikalavus cigaretės, jie pradėjo bėgti. Jis metė turėtą alaus butelį į kaltinamuosius, ir pats nukrito, o V. S. buvo suduota per kojas, dėl ko ir draugas nukrito. Nuo tos vietos P. G. ir V. S. keliai skyrėsi. A. P. G. bėgo toliau, jį vijosi vienas asmuo, o prie V. S. buvo daugiau asmenų. V. S. užbėgus už parduotuvės, P. G. jo nebematė. Kitą dieną, nunešęs žiedą į lombardą, sužinojo, jog žiedas neauksinis. Prašo priteisti civilinį ieškinį.

              Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad K. V. parodė vietą, kur jis su T. G. ir P. L. sumušė nukentėjusįjį V. S. ir iš jo atėmė rankinę, po to, parodė vietą – prie PC „IKI“, (duomenys neskelbtini), kur kraustė rankinę, mėtė nukentėjusiojo dokumentus, ir vietą, kur bėgdamas pro (duomenys neskelbtini) namą, išmetė nukentėjusiojo raktus. Tikrinant parodymus, rasti nukentėjusiojo V. S. daiktai: pakabukų ryšulys su raktu, atestacijos pažymėjimas, PIN lapelis (1 t. b. l. 146-149).

              Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad įtariamasis P. L. parodė vietą, kur jis su draugais K. V. ir T. G. sumušė nukentėjusįjį V. S. ir iš jo atėmė rankinę, po to vietą, kur iškraustė rankinę ir metė dokumentus, ir vietą – stogelį virš laiptinės prie (duomenys neskelbtini) namo, kur užmetė nukentėjusiojo rankinę (1 t. b. l. 100-103).

              2014-03-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad šio veiksmo metu nukentėjusysis V. S. atpažino T. G., kaip asmenį, 2014-02-26 apie 01 val. bare, (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavusį P. G. auksinį žiedą, bei vėliau su kitais asmenimis parduotuvės „IKI“ V. S. pasivijusį prie bei jį sumušusį bei atėmusį asmeninius daiktus (1 t. b. l. 24-25).

              2014-03-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad šio veiksmo metu nukentėjusysis V. S. atpažino P. L., kaip asmenį, kuris 2014-02-26 apie 01 val. kartu su kitais asmenimis prie PC „IKI“, kieme, jį sumušė ir apiplėšė. Paaiškino, kad šis asmuo V. S. pargriovė ir sumušęs atėmė rankinę (1 t. b. l. 26-27).

              Specialisto išvada Nr. G473/14(02), kuria nustatyta, kad V. S. padaryta poodinės kraujosruvos kairiojo skruosto-smilkinio srityje, kairiame kelyje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą ir kraujosruvą, odos nubrozdinimus apatinės lūpos dešinėje, abiejose plaštakose, abiejuose keliuose, sprando kairės pusės ir dešinės čiurnos sumušimus, kairės plaštakos nykščio I falangos lūžis. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2014-02-26. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 38-39).

              Dėl 2015-12-12 nusikalstamos veikos

              Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamieji T. G., K. V. ir G. J. veikdami bendrai ir panaudoję fizinį smurtą pagrobė iš nukentėjusiojo G. M. jam priklausantį turtą – laikrodį, mobilaus ryšio telefoną ir piniginę.

              Pažymėtina, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos. Todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.).

              Kaltinamųjų parodymais įrodyta, kad visi trys kaltinamieji realizavo objektyviuosius nusikalstamos veikos plėšimo sudėties požymius, tai yra naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir to pasėkoje pagrobė iš jo jam priklausiusį turtą. Kaip parodė T. G., jis nukentėjusiajam sudavė smūgius su alkūne, taip pat įspyrė, smūgius sudavė ir K. V., o G. J. pastūmė nukentėjusįjį. Nors T. G. iš esmės pripažino, kad jis paėmė piniginę ir laikrodį, tačiau neigė, kad tai padarė laikrodį nuimdamas nukentėjusiajam nuo rankos, o piniginę ištraukdamas iš kišenės. Tačiau tokius jo parodymus paneigė G. J., kuris parodymų patikrinimo vietoje bei akistatos su T. G. metu patvirtino tai, kad T. G. piniginę ištraukė iš kišenės, o laikrodį nuėmė nuo rankos. Vėliau šiuos daiktus perdavė K. V.. Nors G. J. prisipažino tik, kad įvykio metu pastūmė nukentėjusįjį, o smūgių nesudavė, K. V. parodė, kad jis ir G. J. taip pat sudavė smūgius nukentėjusiajam, patvirtino tokius parodymus parodymų patikrinimo vietoje bei akistatos metu. Taip pat pripažino, kad jis išėmė telefoną iš nukentėjusiojo kišenės. Ikiteisminio tyrimo metu G.j. ir pats buvo parodęs, kad ne tik pastūmė nukentėjusįjį, bet ir sudavė jam smūgius. Iš tokiu kaltinamųjų parodymų matyti, kad pirmas nukentėjusiojo atžvilgiu smurtauti ėmė T. G. Kitų kaltinamųjų veiksmai, kuomet jie iškart ėmė smurtauti, tai yra stumdyti ir suduoti smūgius, rodo, kad jie tuo metu pritarė T. G. veiksmams, prie jų prisijungė ir toliau jau veikė bendrai tiek smurtaudami, tiek ir pagrobdami nukentėjusiajam priklausančius daiktus, kuriuos vėliau pasidalino, o dalį išmetė.

              Taigi, nors tarp visų kaltinamųjų ir nebuvo išankstinio detalaus veikos aptarimo, vaidmenų pasidalinimo, tačiau įvykio metu visi be išimties kaltinamieji veikė bendrai, kiekvienas atlikdamas tam tikrus veiksmus, atitinkančius plėšimo sudėties objektyviosios pusės požymius, matydami ir suprasdami vienas kito atliekamus tokius veiksmus, jiems pritarė, ir patys prisidėjo. Tai rodo, kad kaltinamieji suvokė, kad daro pavojingą nusikalstamą veiką ir taip norėjo elgtis, dėl ko pavojingų pasekmių atsiradimas (nukentėjusiojo sužalojimas bei jo turto pagrobimas) buvo visų kaltinamųjų vieningų veiksmų rezultatas.

              Todėl konstatuotina, kad nustatytos ir įrodytos minėtos aplinkybės patvirtina, kad prieš nukentėjusįjį įvykio metu panaudotas fizinis smurtas (pastūmimas, suduoti smūgiai rankomis bei kojomis) pats savaime nebuvo nusikalstamos veikos tikslas, o buvo tik priemonė palaužti nukentėjusiojo valią ir to pasėkoje pagrobti svetimą turtą, kas pagal teismų praktiką atitinka plėšimo BK 180 str. 1 d. prasme požymius. Kadangi kaltinamieji pagrobę nukentėjusiajam priklausiusį turtą, juo galėjo laisvai disponuoti, ką įrodo ta aplinkybė, kad vieni daiktai buvo išmesti, paslėpti, kiti – pasisavinti, jų nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.

              Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą T. G., G. J. ir K. V. pripažinti kaltais pagal BK 180 str. 1 d. dėl 2015-12-12 įvykdyto plėšimo ir paskirti bausmes.

              Atsižvelgiant į tai, kad visi kaltinamieji iš esmės pripažino kaltinime nurodytas esmines aplinkybes, tai yra fizinio smurto naudojimą bei nukentėjusiojo turto pagrobimą, konstatuotina, kad kaltinamieji šioje byloje prisipažino visiškai padarę nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinami ir tai laikytina jų atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Neesminiai ir veikos kvalifikacijai reikšmės neturintys prieštaravimai jų parodymuose negali būti pagrindu nepripažinti šios aplinkybės lengvinančia kaltinamųjų atsakomybę. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybę pripažintina tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe.

              Dėl 2014-02-26 K. V. nusikalstamos veikos

Kauno apylinkės teismas 2015-01-06 nuosprendžiu baudžiamąją bylą Nr. N1-485-725/2015 dėl K. V. 2014-02-26 padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., buvo nutraukęs kaltininkui K. V. ir nukentėjusiajam V. S. susitaikius, K. V. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tačiau K. V. padarius naują tyčinį nusikaltimą (2015-12-12 veika) nepraėjus vieneriems metams po minėto sprendimo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimo, teismas 2016-09-07 nutartimi minėtoje baudžiamojoje byloje atnaujino įrodymų tyrimą ir bylą dalyje dėl K. V. sujungė su šia byla.

Tokiais atvejais, kaip yra pripažįstama teismų praktikoje, įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami. Teismas pirmiausia turėtų išspręsti kaltės klausimą dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, turi būti sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. jis turėtų būti pripažįstamas kaltu padaręs veikas, dėl kurių buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, reikalavimų jam turėtų būti skiriamos bausmės. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2006).

Taigi, remiantis paminėta praktika, šioje byloje įrodymai, kuriais grindžiama K. V. kaltė dėl 2014-02-26 veikos, iš naujo nebuvo tiriami. Šie įrodymai, kurie buvo teismo ištirti pirmoje byloje patvirtina, kad kaltinamasis K. V. turėjo tikslą apiplėšti nukentėjusįjį, siekė užvaldyti svetimą turtą, tai padarė veikdamas su kitais asmenimis – T. G. ir nepilnamečiu P. L. (šių dviejų asmenų atžvilgiu priimtas 2015-01-06 nuosprendis). Jų veika buvo apjungta bendra tyčia panaudojant fizinį smurtą atimti nukentėjusiojo turtą.

Todėl konstatuotina, kad teismo pirmojoje byloje nustatytos ir įrodytos minėtos aplinkybės rodo, kad prieš nukentėjusįjį V. S. įvykio metu K. V. panaudotas fizinis smurtas (smūgių sudavimas) pats savaime nebuvo nusikalstamos veikos tikslas, o buvo tik priemonė veikiant kartu su kitais asmenimis palaužti nukentėjusiojo valią ir to pasėkoje pagrobti svetimą turtą, kas pagal teismų praktiką atitinka plėšimo BK 180 str. 1 d. prasme požymius.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustačius, kad naują tyčinį nusikaltimą K. V. įvykdė nepraėjus vieneriems metams po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu dėl 2014-02-26 įvykdyto nusikaltimo, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą K. V. pripažinti kaltu ir dėl šio nusikaltimo pagal BK 180 str. 1 d. bei paskirti bausmę.

Dėl bausmių

                            Skiriant kaltinamiesiems bausmes (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

                            T. G. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė jau būdamas anksčiau 5 kartus teistas, baustas laisvės atėmimo bausme, kas jį charakterizuoja neigiamai. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o jos dydis, atsižvelgiant į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, asmenybę, nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytos tokios rūšies bausmės vidurkis.

              Sprendžiant, ar bausmės tikslai T. G. atžvilgiu nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, būtina įvertinti, kad kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, šiuo metu užsiima individualia veikla (5 t., b.l. 168), 2016 metais mokėsi ir įgijo tiek pastatų šiltintojo kvalifikaciją, tiek ir kompetenciją dirbti aukštalipio darbus, ką patvirtina Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro bei Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro diplomas bei pažymėjimas (5 t., b.l. 165-167). Įvertinus tai, galima pagrįstai manyti, kad šiuo atveju T. G. atžvilgiu bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės, tai yra be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidėjus. Todėl T. G. atžvilgiu taikytinas BK 75 str., numatantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

              G. J. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas teistas vieną kartą. Ankstesnis kaltinamojo teistumas jį charakterizuoja neigiamai, tačiau nerodo jo polinkio nusikalsti. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o jos dydis, atsižvelgiant į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, asmenybę, nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

              Teismas sprendžia, kad šiuo atveju G. J., kuris nėra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo,  atžvilgiu bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės, tai yra be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidėjus. Todėl G. J. atžvilgiu taikytinas BK 75 str., numatantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

              K. V. padarė du apysunkius nusikaltimus, jis abiem atvejais veikė tiesiogine tyčia. Šiuos nusikaltimus padarė būdamas anksčiau neteistas, todėl teismas sprendžia, kad K. V. nėra linkęs sistemingai nusikalsti ar kitokius teisės pažeidimus daryti asmuo. Skiriant bausmes už minėtus du nusikaltimus ir nustatant jų dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis dirba, nevedęs, į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės.

              Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam K. V. už jo padarytus du nusikaltimus skirtina BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį, atsižvelgiant į nustatytas atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, nustatant mažesnį už sankcijoje numatytos tokios rūšies bausmės vidurkį.

              Sprendžiant, ar bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, būtina įvertinti, kad kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, anksčiau nėra teistas. Įvertinus tai, galima pagrįstai manyti, kad šiuo atveju K. V. atžvilgiu bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės, tai yra be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidėjus. Todėl K. V. atžvilgiu taikytinas BK 75 str., numatantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

              Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis nepareiškė civilinio ieškinio, o gauta nauda kaip nusikalstamos veikos rezultatas turi būti konfiskuota privalomai (BK 72 str. 1, 2 d.). Tačiau kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, kaltinamieji pateikė mobilaus ryšio telefono bateriją, vizitines korteles ir laikrodį (5 t. b. l. 23, 89). Kaip nustatyta iš kaltinamųjų parodymų, piniginė ir mobilaus ryšio telefonas buvo išmesti. Taigi, kaltinamieji iš įvykdyto nusikaltimo negavo jokios turtinės naudos, nes dalis daiktų buvo pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, dalis – išmesti, jokio turto kaltinamieji nerealizavo. Todėl nesant nustatyto privalomai konfiskuotino turto, pagrindo šio atveju iš kaltinamųjų išieškoti tokio turto vertė atitinkančią pinigų sumą nėra.                            Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

n u s p r e n d ė :

                            T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 1 metus laisvės atėmimo.

                            Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., T. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant nuteistajam BK 75 str. 2 d. 7 p. numatytą įpareigojimą – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

                            G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 6  mėnesius laisvės atėmimo.

                            Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., G. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant nuteistajam BK 75 str. 2 d. 5 p., 7 p. numatytus įpareigojimus – per bausmės vykdymo atidėjimą pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

                            K. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. (2015-12-12 veika), ir paskirti jam bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo.

                            K. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. (2014-02-26 veika), ir paskirti jam bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo.

                            Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., K. V. už abu nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – 1 metus laisvės atėmimo.                           

                            Į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2014-02-26 iki 2014-02-27, kai K. V. buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

                            Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., K. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant nuteistajam BK 75 str. 2 d. 7 p. numatytą įpareigojimą – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

                            T. G., G. J. ir K. V. paskirtas kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, minėtas kardomąsias priemones panaikinti.

                            Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.