Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-07-01][nuasmeninta nutartis byloje][2S-1503-601-2016].docx
Bylos nr.: 2S-1503-601/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 188764867 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bendrosios nuostatos
Procesiniai terminai:
Procesinių terminų pratęsimas
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. 2S-1503-601/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15475-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.3.1.18; 3.3.2.4.

(S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. birželio 28 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei O. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, ataskaitų apie vaiko išlaikymui panaudojamas lėšas teikimo, dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo dydžio pakeitimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Ginčo esmė

 

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. G. patikslintą ieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, įpareigojimo teikti ataskaitas apie vaiko išlaikymui panaudojamas lėšas, ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo dydžio pakeitimo.

Ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti jį ir atsakovę išklausyti bendrus bendravimo su vaiku tobulinimo kursus, teismui paskiriant įstaigą, kuri teikia tokio pobūdžio paslaugas bei mokymo programą tokio pobūdžio kursams.

Atsakovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad toks prašymas nepagrįstas ir perteklinis. Toks ieškovo prašymas yra reiškiamas todėl, kad jis nori ją susigrąžinti arba kiek įmanoma daugiau leisti laiką su ja, bet ne su vaiku.

 

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – įpareigojo ieškovą A. G. ir atsakovę O. G. nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki bylos išnagrinėjimo, 1 kartą per savaitę šalių pasirinktą dieną, šalims nesusitarus kiekvieną ketvirtadienį, nuo 16 val., lankyti psichologo konsultacijas dėl bendravimo su vaiku tobulinimo (duomenys neskelbtini) tarnyboje. Atsižvelgiant į psichologo patarimus ir konsultacijas, tėvų konsultacijų metu dalyvauja ir nepilnametis šalių sūnus O. G.. Esant tokiai psichologo rekomendacijai, motina įpareigojama nustatytu laiku pristatyti sūnų O. į (duomenys neskelbtini) tarnybą.

Motyvuose nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pritaria. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant šalis išklausyti bendrus bendravimo su vaiku tobulinimosi kursus, neprieštarautų vaiko interesams, priešingai, juos užtikrintų, nes esant ypatingai konfliktiniams šalių santykiams, paminėtų kursų išklausymas padėtų tėvams geriau pažinti vaiko poreikius, geriau suprasti vaiko emocinę būklę. Teismas pažymėjo, kad šalių santykiuose trūksta pagarbos ir supratimo, tolerancijos, kad svarbesni jų pačių, o ne mažamečio vaiko interesai. Nors byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, t. y. teisiškai laikinai sureguliuota ginčo situacija, tačiau teismas laikė, kad tokio laikino ginčo situacijos sureguliavimo nepakanka, šalys toliau tarpusavyje konfliktuoja, o šiame šalių konflikte dalyvauja mažametis vaikas, nors vaiko interesas augti ramioje aplinkoje, būti apsaugotam nuo suaugusiųjų nesutarimų. Tai, kad šalys nesugeba išspręsti tarpusavio konfliktų taikiai, neturi nukentėti vaiko interesai. Berniukas jau priešmokyklinio amžiaus, jo tėvai tarpusavio konfliktų dėl bendravimo su juo patys nesugeba išspręsti, todėl, teismas vertino, kad būtina kuo skubiau papildomai sureguliuoti šią situaciją įpareigojant abi šalis kreiptis profesionalios pagalbos.

 

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Atsakovė O. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-386-955/2016 (t. 3, b. l. 27-28).

 

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

teismas nesivadovavo visa byloje esančia medžiaga, o tik ieškovo teiginiais, kurie neparemti jokiais įrodymais. Vaiko teisių apsaugos darbuotojų pateikta išvada neatitinka esamos situacijos.

ieškovas yra nurodęs, kad turi būti atlikta DNR ekspertizė dėl tėvystės nustatymo. Ieškovo pozicija yra prieštaringa, nes esant neigiamam DNR tyrimui ieškovas reikalaus, kad atsakovė jam atlygintų visas patirtas išlaidas, skirtas O. G. išlaikymui. Ieškovas žiūri tik savo, o ne vaiko interesų.

ieškovas apskritai iki ieškinio padavimo nebendravo ir materialiai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Teismas žinodamas ieškovo poziciją dėl to, kaip jis elgsis po DNR ekspertizės, privalėjo atmesti ieškovo reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismui nėra pateikta jokios informacijos apie netinkamą atsakovės pareigų atlikimą ir elgesį su vaiku.

teismo nutartis suvaržė atsakovės konstitucines teises, pačiai spręsti, ar reikalinga psichologo pagalba bendraujant su vaiku, ar ne. Teismas, priimdamas nutartis dėl DNR skyrimo, visiškai nesivadovavo esama teismų praktika, neišreikalavo įrodymų, patvirtinančių tokios ekspertizės pagrįstumą, negynė vaiko interesų, o tik tenkino ieškovo pageidavimus. Teismo nutartis priimta nesivadovaujant byloje esančiai įrodymais, o tik ieškovo nepagrįstais argumentais.

 

Ieškovas A. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (t. 3, b. l. 73-75).

Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atsakovė trukdė ir tebetrukdo bendrauti su vaiku, vaiką nuteikinėja prieš ieškovą, kuriam yra prikalbėjusi, jog ieškovas ne jo biologinis tėvas. Sūnus po kreipimosi į teismą sunkiai bendrauja su ieškovu, tik kiek pabuvęs kartu vėl priprantą bei nenori skirtis. Atsakovė dažnai nesilaiko Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui bendraujant su sūnumi. Vaikas nė karto su ieškovu nėra leidęs savaitgalio, nes atsakovė vaikui neleisdavo būti su ieškovu savaitgalių metu. Atsakovei reikalingi tik pinigai vaiko išlaikymui, o tai, kad vaiko vystymuisi reikalingas tėvas, jai nerūpi. Atsakovė klaidino ieškovą dėl vaiko biologinės tėvystės, todėl suabejojus ieškovas darėsi DNR ekspertizę. Po DNR tyrimo ieškovas nori toliau palaikyti glaudų ryšį su vaiku bei juo rūpintis. Atsakovė teigė vaikui, jog jo tėvas yra Ž., taip iškreipdama vaiko supratimą apie šeimą bei nuteikinėdama vaiką prieš jo biologinį tėvą. Atsakovė trukdo ieškovui bendrauti su vaiku pasitelkdama darželio darbuotojas. 2016 m. kovo 9 d. darželyje ieškovas pasirašė ant atsakovės surašyto prašymo, kuriame nurodyti vaiką iš darželio galintys pasiimti asmenys. Ieškovas pasirašė, jog sutinka, kad atsakovės pageidaujami asmenys gali paimti vaiką iš darželio visomis darbo dienomis, išskyrus trečiadienius ir pirmą mėnesio penktadienį, kadangi šiuo metu vaiką pasiima ieškovas. Atėjus į darželį ieškovas vaiko neberasdavo, nors pagal laikinąsias apsaugos priemones tuo metu vaikas turi leisti laiką su ieškovu. Iki 2016 m. kovo 9 d. vaikas būdavo atiduodamas svetimiems žmonėms be jokio pagrindo, tik vadovaujantis atsakovės prašymu. Ieškovas buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) tarnybą konsultuotis pas psichologą dėl bendravimo su vaiku tobulinimo, tačiau psichologas patikino, kad vienam ieškovui konsultuotis netikslinga. Atsakovė su psichologais nekontaktavo. Taip pat iki skundžiamos nutarties priėmimo atsakovei buvo išduotas Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus siuntimas nuvykti su vaiku pas psichologą, tačiau atsakovė to nepadarė.

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintas.

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

 

Bylos duomenis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų O. G. ir A. G. santuoką. Patvirtino sutuoktinių O. G. ir A. G. 2012 m. kovo 12 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys, be kitų sąlygų, susitarė, kad nepilnamečio vaiko O. G. gyvenamoji vieta nustatoma su motina O. G.. Taip pat susitarė dėl A. G. bendravimo su vaiku O. G. tvarkos.

Ieškovas A. G. teisme 2015 m. rugpjūčio 4 d. pareiškė teisme ieškinį, prašydamas pakeisti bendravimo su vaiku tvarką ir kt. Atsakovė priešieškiniu prašė apriboti laikinai ieškovui tėvo valdžią bei pakeisti priteistą išlaikymo dydį. Nurodytoje civilinėje byloje 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina ieškovo A. G. ir sūnaus O. G. bendravimo tvarka.

Ieškovas teikė patikslintą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovą bei atsakovę įpareigoti išklausyti bendrus bendravimo su vaiku tobulinimo kursus. Nurodė, kad atsakovė įmanomais būdais trukdo jam bendrauti su sūnumi, nesilaiko 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, sūnų naudoja kaip keršto įrankį bendraujant su atsakovu. Pažymėjo, kad vaikas nori su ieškovu bendrauti, tačiau atsakovė daro blogą įtaką.  Dėl to būtina imtis tinkamų priemonių, kad vaikas dar labiau  nebūtų traumuojamas. Taigi, naujų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ieškovas siejo su nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymu ir su vaiko interesais.

CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi, laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino įpareigojo ieškovą A. G. ir atsakovę O. G. nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki bylos išnagrinėjimo, 1 kartą per savaitę šalių pasirinktą dieną, šalims nesusitarus kiekvieną ketvirtadienį, nuo 16 val. lankyti psichologo konsultacijas dėl bendravimo su vaiku tobulinimo (duomenys neskelbtini) tarnyboje; Atsižvelgiant į psichologo patarimus ir konsultacijas, tėvų konsultacijų metu dalyvauja ir nepilnametis šalių sūnus O. G.; Esant tokiai psichologo rekomendacijai, motina įpareigota nustatytu laiku pristatyti sūnų O. į (duomenys neskelbtini) tarnybą. Motyvuose teismas pažymėjo, jog nors jau nustatyta laikina vaiko bendravimo su tėvu tvarka ir teisiškai laikinai sureguliuota ginčo situacija, tačiau tokio laikino ginčo situacijos sureguliavimo nepakanka, nes šalys toliau tarpusavyje konfliktuoja ir jų konflikte dalyvauja mažametis vaikas. Tėvai tarpusavio konfliktų dėl bendravimo tvarkos su vaiku patys nesugeba išspręsti, todėl būtina papildomai sureguliuoti šią situaciją, įpareigojant abi šalis kreiptis profesionalios pagalbos. Taigi teismas, įpareigodamas šalis lankytis psichologo konsultacijose, nustatė konflikto dėl bendravimo tvarkos sprendimo būdą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo nutartis, įpareigojanti bylos šalis lankyti psichologo konsultacijas dėl bendravimo su vaiku tobulinimo, yra nepagrįsta dėl to, kad iš esmės nesusijusi su ginčo dalyku, neatitinkanti laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo instituto esmės.

Ieškovas nurodė, kad atsakovė nevykdo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, todėl prašė įpareigoti lankyti bendravimo su vaiku tobulinimo kursus, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įpareigojimas savaime neužtikrins Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties vykdymo ir yra per daug nutolęs nuo bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo aspekto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijama laikinoji apsaugos priemonė iš esmės skirta šalių tarpusavio konfliktinių santykių dėl bendravimo tvarkos, o ne ieškovo ir vaiko bendravimo tvarkos vykdymo reguliavimui, kas apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad iš esmės neužtikrina ieškovo ir vaiko bendravimo tvarkos įgyvendinimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas nustato tik bendravimo tvarką, t. y. kokiu laiku, nuo kada iki kada vaikas bendrauja su tėvu ir t. t., tačiau kaip bendravimas vyksta ir kuo užsiimama bendravimo metu, t. y. kaip kiekviena iš šalių bendrauja su vaiku, yra kiekvienos iš jų subjektyvus elgesio kriterijus. Kiekviena iš šalių turi tam tikrą bendravimo su vaiku individualų modulį ir poreikis jį tobulinti yra kiekvienos iš šalių vertinimo dalykas. Konsultacijų tikslas – mokyti tėvus konstruktyviai bendrauti su vaikais, o tarpusavio bendravimo su vaiku tobulinimo sureguliavimas teismo nutarties pagrindu per daug suvaržytų šalių teises. Taigi, šiuo atveju konsultacijų dėl bendravimo su vaiku tobulinimo būtinybė negali būti teismo vertinimo dalykas, kuris šalims sukels ne tik papildomas neigiamas emocijas (konfliktuojančios šalys priverstos tarpusavyje kontaktuoti), bet ir galimus nepatogumus laiko (sutrikdys įprastinę kasdienę veiklą) ir finansiniu (pareikalaus papildomų išlaidų) atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus argumentus (ieškovė nevykdo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties), į šalių santykių konfliktiškumą bei ieškovo teisę (taip pat pareigą) bendrauti su vaiku, sprendžia, jog įgyvendinant tėvo ir vaiko bendravimą bei užtikrinant vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimos kitos vaiko ir tėvo bendravimo užtikrinimo priemonės keičiant nustatytą laikiną bendravimo tvarką bei numatant galimybę bendrauti per psichologą nedalyvaujant atsakovei ir kt.

Be to, pažymėtina, kad teismas nutartyje nurodė, jog atsižvelgiant į psichologo patarimus bei konsultacijas, tėvų konsultacijų metu dalyvauja ir nepilnametis šalių sūnus O. G.. Esant tokiai psichologo rekomendacijai, motina įpareigojama nustatytu laiku pristatyti sūnų O. į (duomenys neskelbtini) tarnybą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios formuluotės, kai psichologui paliekamas situacijos vertinimas, iš esmės nepagrįstos dėl jų sąlyginio pobūdžio, suteikiančio specialistui situacijos subjektyvaus vertinimo ir interpretacijos laisvę.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažymėdamas, kad nustatyta laikina ieškovo ir atsakovo bendravimo tvarka nepakankama, nepagrįstai įpareigojo šalis lankyti psichologo konsultacijas dėl bendravimo su vaiku tobulinimo, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis naikintina ir ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigoti jį ir atsakovę išklausyti bendrus bendravimo su vaiku tobulinimo kursus, teismui paskiriant įstaigą, kuri teikia tokio pobūdžio paslaugas bei mokymo programą tokio pobūdžio kursams – taikymo atmestinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 327 straipsnio 1 dalies  2 punktu

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. G. prašymą įpareigoti šalis lankyti psichologo konsultacijas dėl bendravimo su vaiku tobulinimo – atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjas                                                                                              Evaldas Burzdikas


Paminėta tekste:
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CK3 3.165 str. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys
  • CK3 3.156 str. Tėvų valdžios lygybė
  • CK3 3.170 str. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant
  • CPK