Civilinė byla Nr. 3K-3-525/2011
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-02049-2009-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1;
116.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui N. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokinio turto padalijimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja įmonė Timex S. A., uždaroji akcinė bendrovė ,,Swedbank lizingas“, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 1992 m. spalio 22 d., dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę, atsakovui – jo pavardę; 4) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą iki vaikų pilnametystės turtu – priteisiant T. I. V. 1/6 dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, o sūnui N. V. – ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini); 6) ieškovei pripažinti nuosavybės teisę į 0,6 dalis santuokos metu įgyto turto, o atsakovui – į 0,4 dalis santuokos metu įgyto turto ir padalyti santuokos metu įgytą turtą natūra tokia tvarka: ieškovei priteisti 153 000 Lt vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2500 Lt vertės transporto priemonę ,,Jeep Wrangler“, iš viso turto – už 155 500 Lt; atsakovui priteisti 113 000 Lt vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 291 vnt. UAB „Miratransas“ akcijų (akcijos vertė – 1000 Lt), iš viso už 291 000 Lt, bei 2350 vnt. UAB „Upyna“ akcijų (akcijos vertė – 100 Lt), iš viso už 235 000 Lt; iš viso turto – už 639 000 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovei 321 200 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; priimant sprendimą taikyti priverstinę hipoteką atsakovo turtui – gyvenamajam namui, ūkiniams pastatams, žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini), tikslu užtikrinti ieškovei sprendimu patenkintų turtinių reikalavimų įvykdymą; 7) prievoles įmonei Timex S. A. pagal 2009 m. kovo 26 d. paprastąjį vekselį, 2009 m. balandžio 28 d. paprastuosius vekselius bei AB ,,Swedbank“ pagal 2008 m. gruodžio 31 d. paprastąjį vekselį, 2008 m. gruodžio 29 d. laidavimo sutartis Nr. LT039807/L, Nr. LT040734/L, Nr. LT053209/L, LT054184/L, Nr. LT055848/L pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis; 8) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 3) pripažinti gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe; 4) pripažinti 191 005,89 Lt piniginę prievolę Timex S. A. filialui ir 61 355,46 Lt prievolę UAB „Hansa lizingas“ atsakovo asmeninėmis prievolėmis; 4) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalyti priteisiant ieškovei ir atsakovui po ½ dalį turto taip: atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 51 000 Lt vertės 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); 113 000 Lt vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2400 paprastųjų vardinių 1 Lt vertės UAB „Upyna“ akcijų; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 102 000 Lt vertės 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 7900 Lt vertės transporto priemonę ,,Jeep Wrangler“; 291 vienetų paprastųjų vardinių 1 Lt vertės UAB „Miratransas“ akcijų; 5) priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 39 500 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, o ieškovės naudai iš atsakovo – 27 050 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokinio turto dalį; 6) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės, lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę; 7) nutraukus santuoką palikti atsakovui turėtą pavardę; 8) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį iš dalies patenkino: nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisė iš atsakovo ieškovei 5000 Lt neturtinei žalai dėl santuokos nutraukimo atlyginti, nutraukus santuoką paliko ieškovei pavardę R., atsakovui – V., nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt kiekvienam vaikui nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę, pripažino gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo nuosavybe, pripažino įsipareigojimus kreditoriams UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2008 m. gruodžio 29 d. laidavimo sutartis Nr. LT039807/L, LT040734/L, LT053209L, LT054184/L, LT055848/L, Timex S. A. filialui pagal 2009 m. kovo 26 d., 2009 m. balandžio 28 d. pasirašytus parastuosius vekselius, kuriais atsakovas laidavo neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas UAB „Miratransas“ prievoles, asmeninėmis atsakovo prievolėmis, padalijo santuokoje įgytą turtą, ieškovei priteisė asmeninės nuosavybės teise 153 000 Lt vertės butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), 7900 Lt vertės transporto priemonę ,,Jeep Wrangler“, iš viso turto – už 160 900 Lt; atsakovui priteisė asmeninės nuosavybės teise 113 000 Lt vertės 0,1473 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 291 vnt. UAB „Miratransas“ akcijų (akcijų paketo vertė – 1 Lt), 2350 vnt. UAB „Upyna“, akcijų (akcijų paketo vertė – 1 Lt), iš viso turto – už 113 002 Lt, atmetė kitas ieškinio ir priešieškinio dalis, priteisė valstybei iš ieškovės 138,65 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo – 426,65 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, neturėdamas pagrindo abejoti liudytojos R. R. ir šalių nepilnamečių vaikų parodymais, atsakovui nepateikus neginčijamų ieškovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo įrodymų, sprendė, kad ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės jam iš esmės pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas yra pagrįstas. Įvertinęs ligos istorijos išrašus apie ieškovės jaustą nuolatinę įtampą, stresą, patirtus sužalojimus, teismas priteisė jai iš atsakovo 5000 Lt neturtinei žalai dėl santuokos nutraukimo atlyginti; atsižvelgęs į visas faktines bylos aplinkybes, nepilnamečių vaikų išsakytas nuomones, jų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Įvertinęs aplinkybes, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ginčo šalių vaikams išlaikymą iš tėvo priteisus nekilnojamuoju turtu, ji viena sugebėtų užtikrinti kasdienių vaikų poreikių tenkinimą, atsakovas dirba ir turi nuolatinių pajamų, atsižvelgęs į ieškovės pateiktus apskaičiavimus vaikų poreikiams tenkinti, vaikų amžių, aplinkybes, kad abu tėvai privalo išlaikyti vaikus, atsakovas neteikė vaikams išlaikymo nuo 2008 m. balandžio 25 d., teismas nepilnamečių vaikų T. I. V. ir N. V. išlaikymą priteisė kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt. Teismas sprendė, kad visi sandoriai su kreditoriais buvo sudaryti atsakovo šalims jau nebetvarkant bendro ūkio, nesant ieškovės sutikimo, todėl solidariosios prievolės neatsirado ir ieškovė nėra įsipareigojusi kreditoriams. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai skirtingos lyties vaikai, sprendė, jog būtina nukrypti nuo lygių dalių principo; turtą tarp šalių padalijo atsižvelgęs į tai, kad ginčo tarp šalių dėl turto padalijimo būdo nėra, į šalių konfliktinius santykius, į bendro turto objektus (žemės sklypas, butas su rūsiu, automobilis, akcijos), į tai, kad būtų geriausiai išlaikomas šių objektų vientisumas, ir šalių poreikius. Teismas konstatavo, kad atsakovo paaiškinimai, jog ieškovė už parduotą butą gautas lėšas panaudojo savo asmeniniams, o ne bendriems šeimos poreikiams tenkinti ar vaikams išlaikyti, nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais, todėl netenkino atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės 39 500 Lt piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi pakeitė 2010 m. spalio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuriomis priteistas išlaikymas vaikams 2008 m. balandžio 25 d.–2010 m. spalio 4 d. laikotarpiu ir atmestas priešieškinis dėl piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą: priteisė iš atsakovo 35 200 Lt įsiskolinimą nepilnamečių vaikų T. I. V. ir N. V. išlaikymui 2008 m. balandžio 25 d.–2010 m. spalio 4 d. laikotarpiu ir po 600 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2010 m. spalio 5 d. dienos iki jų pilnametystės, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja paskiriant jų atstovę pagal įstatymą – motiną; priteisė iš ieškovės 28 874,38 Lt kompensaciją atsakovui už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovės atsakovui 400 Lt, valstybei – 466,22 Lt.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaikams priteisto išlaikymo dydžio ir netenkinto priešieškinio reikalavimo dėl buto dalies priteisimo.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad nors pirmosios instancijos teismas nenurodė sumos, kas mėnesį reikalingos nepilnamečių vaikų minimaliems poreikiams tenkinti, tačiau iš jo išvadų apie lygias šalių pareigas vaikų išlaikymo atžvilgiu, vienodai gerą sveikatos būklę, darbingumą ir puikias galimybes susirasti darbą, tai, kad ieškovė nuo 2008 metų keturis kartus atsisakė darbo biržoje siūlomo darbo, vaikams išlaikyti iš atsakovo priteistų 600 Lt, matyti, jog kiekvieno vaiko išlaikymo naštą, kurios dydis yra 1200 Lt, teismas šalims padalijo per pusę.
Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo reikalavimu dėl nepagrįstai priteisto dvigubai didesnio, nei nustatė teismas, išlaikymo vaikams 2008 m. balandžio 25 d.–2010 m. spalio 4 d. laikotarpiu; pažymėjo, kad 2009 m. kovo 25 d. nutartimi iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas vaikams kiekvienam po 300 Lt nuo 2009 m. kovo 16 d. (ieškinio padavimo) iki teismo sprendimo priėmimo; išieškojimas buvo vykdomas, byloje yra duomenų apie 2009 m. kovo mėn.–2010 m. gegužės mėn. išieškotą išlaikymą; priėmus sprendimą priteisti išlaikymą vaikams kiekvienam po 600 Lt nuo 2008 m. balandžio 25 d. (šalių gyvenimo skyrium datos) iki vaikų pilnametystės, 2009 m. kovo 16 d.–2010 m. spalio 4 d. laikotarpiu pagal skirtingus teismo procesinius sprendimus atsakovas turėtų mokėti vaikų išlaikymui kiekvienam po 900 Lt.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad piniginių sumų vaikų išlaikymui priteisimo klausimas tokiu atveju spręstinas, vadovaujantis teismų praktikoje suformuota taisykle dėl teisės reikalauti išlaikymo teisme atsiradimo, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus (nagrinėjamoje byloje – nuo 2008 m. balandžio 25 d.); teismas, priteisdamas išlaikymą už laikotarpį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Tuo vadovaudamasi teisėjų kolegija sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis 600 Lt išmokomis kiekvienam vaikui priteisimo nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki 2010 m. spalio 4 d. pakeitė į išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (600 Lt/30 dienų – 20 Lt; 2008 m. balandžio mėnesio šešios dienos – 120 Lt, aštuoni mėnesiai – 4800 Lt, 2009 m. – 7200 Lt, 2010 metų devyni mėnesiai ir 4 dienos – 5480 Lt; 17 600 Lt x 2 = 35 200 Lt). Iš šios sumos vykdymo proceso metu minusuotinas pagal 2009 m. kovo 25 d. teismo nutartį minimu laikotarpiu išieškotas išlaikymas.
Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2006 m. gruodžio 28 d. šalys už 79 000 Lt pardavė bendrąją jungtinę nuosavybę – butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini); pinigai buvo pervesti į ieškovės sąskaitą banke, iš kurios 2008 m. kovo 20 d. ieškovė paėmė 70 425,32 Lt. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nors ieškovė nurodė, jog pinigus pasidalijo su atsakovu, sau pasiimdama 12 000 Lt ir panaudodama juos šeimos poreikiams tenkinti, o atsakovui atiduodama likusius pinigus, teismas be pagrindo sprendė, kad šeimos poreikiams tenkinti ieškovė panaudojo visus pinigus. Tai prieštarauja pačios ieškovės paaiškinimui ir sudaro CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą pirmosios instancijos teismo išvadai pakeisti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, ieškovei neįrodžius, jog atsakovui priklausančią bendrų pinigų dalį ji panaudojo prievolėms, vykdytinoms iš bendro sutuoktinių turto, iš jos atsakovui priteistina 41 procentas lėšų nuo 70 425,32 Lt ieškovės paimto piniginio indėlio (28 874,38 Lt).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dėl 29 600 Lt sumos ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Skundžiamais teismų sprendimu ir nutartimi vaikams nepagrįstai buvo priteistas dvigubas (dviem skirtingais sprendimais) išlaikymas už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2010 m. spalio 4 d. Dvigubo išlaikymo nenustato jokios teisės normos. Ieškovei iš atsakovo buvo priteista 35 200 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki 2010 m. spalio 4 d. Ieškovės naudai išlaikymas vaikams iš atsakovo jau buvo priteistas ir išieškomas pagal kitą teismo procesinį sprendimą – Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tai reiškia, kad laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo priėmimo 2010 m. spalio 4 d. dėl atsakovo galioja du skirtingi teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovė įgijo teisę išieškoti išlaikymą už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2010 m. spalio 4 d. pagal kelis vykdomuosius dokumentus, t. y. pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria galutinai buvo išspręstas šalių ginčas.
2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėjamoje byloje išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo nuo 2008 m. balandžio 25 d., nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad išlaikymas buvo neteikiamas tik nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. Taip teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalį. Be to, ieškiniu buvo prašoma priteisti 21 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., tačiau skundžiamais procesiniais sprendimais buvo viršyti ieškovės pareikšti reikalavimai, nes priteista 35 200 Lt įsiskolinimo, taip pat buvo išeita už ieškinio reikalavimo ribų.
3. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo sumą už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki 2010 m. spalio 4 d., nes iš šio sumos neatėmė atsakovo sumokėtų vaikų išlaikymui pinigų, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo vaikams priteisimą (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys), taip pat pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas po 600 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki 2010 m. spalio 4 d. dviem vaikams, iš viso – 35 200 Lt. Byloje yra rašytinių įrodymų – mokėjimų pavedimai ir antstolio pažyma, iš kurių matyti, kad atsakovas nuo 2009 m. gegužės iki 2010 m. rugpjūčio yra sumokėjęs vaikams 7520,96 Lt išlaikymo. Taigi išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti mažinamas bent jau sumokėtos pinigų sumos dydžiu, tačiau to nebuvo padaryta.
4. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2002; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008).
Nagrinėjamoje byloje buvo nesilaikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išdėstytų taisyklių:
- išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovo mėnesinės pajamos – 364 Lt per mėnesį, iš jo priteista – 1200 Lt. Atsakovo turtinė padėtis labai sunki – jam priteista prievolių kreditoriams už 252 361 Lt, jo valdomos UAB ,,Upyna“ ir UAB ,,Miratransas“ yra nemokios;
- teismas negali priteisti vaikui išlaikymo daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis;
- kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nustatyta, kad vieno vaiko maksimaliam poreikių patenkinimui pakanka 1500 Lt. Tokia suma neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, nurodyta, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.
Atsakovas sutinka sumokėti 400 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui per mėnesį. Priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma apskaičiuojama už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. (data, nuo kurios pagal ieškovės paaiškinimą nebuvo teikiamas išlaikymas) iki 2009 m. kovo 25 d. (data, kada buvo priimta nutartis dėl laikino išlaikymo teikimo) – 400 Lt x 2 (vaikai) x 7(mėnesiai) = 5600 Lt. Tokią įsiskolinimo sumą atsakovas pripažįsta. Ginčijama suma yra 35 200 Lt – 5600 Lt = 29 600 Lt.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinio skundo netenkinti, palikti nepakeistus skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Kito teismo sprendimo, kuriuo būtų išspręstas išlaikymo klausimas atsakovo nurodytu laikotarpiu, nėra. Teismo nutartis dėl laikino išlaikymo priteisimo negali būti laikoma galutiniu sprendimu. Kauno apygardos teismo skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad iš priteistino sumos vykdymo metu turi būti minusuojamas pagal 2009 m. kovo 25 d. teismo nutartį išieškotas išlaikymas. Taigi dėl išieškoto išlaikymo teismas pasisakė, todėl kasacinio skundo argumentai šiuo klausimu nepagrįsti. Šiuo metu pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki 2010 m. spalio 4 d. sumokėta 6428,96 Lt.
2. Kasatorius argumento, kad teismai viršijo pareikštus reikalavimus, priteisdami išlaikymą nuo 2008 m. balandžio 25 d., nenurodė apeliaciniame skunde, t. y. jis neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo nuo 2008 m. balandžio 25 d. Ši kasacinio skundo dalis nenagrinėtina, nes atitinkama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka (CPK 341 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta teismo teisė viršyti ieškinio pagrindą ir dalyką. Nagrinėjamoje byloje teismai turėjo teisę patenkinti daugiau reikalavimų, negu buvo jų pareikšta, atsižvelgdami į vaikų interesus, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas paliko šeimą nuo 2008 m. balandžio 25 d. ir nuo šio momento išlaikymo vaikams iš esmės neteikė.
Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 Lt straipsnio taikymo turi būt remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, taip pat protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
3. Byloje spręstinas klausimas tik dėl pagal 2009 m. kovo 25 d. nutartį priteisto ir išieškoto išlaikymo įskaitymo. 1000 Lt, pervesti dukteriai 2010 m. balandžio 5 d. ir 2010 m. gegužės 12 d. pavedimais, buvo skirti vaikų praėjusių gimtadienių ir Kalėdų švenčių progoms, o ne periodinių išmokų pagal 2009 m. kovo 25 d. nutartį mokėjimui, todėl neturi būti įskaitoma į išlaikymo įsiskolinimą.
4. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad buvo pažeistos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios išlaikymo dydį, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasatorius neginčija sprendimų dalies, kuria nustatyta, kad vaikų poreikiams per mėnesį reikia 1200 Lt. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, jo galimybes teikti nustatyto dydžio išlaikymą, reikšminga ir kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Šioje nustatyta, kad tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004); nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad jis nesistengia daugiau uždirbti, nes jam to nereikia, nors turi daugiau komercinių pasiūlymų.
5. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, jog išlaikymo dydis turi būti minimalios mėnesinės algos dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo vaikams dydį, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus teismuose bei reikalavimus sprendimo turiniui, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Dėl nepilnamečiams vaikams išlaikyti priteisiamo išlaikymo dydžio nustatymo
Kasatorius nurodo, kad skundžiamais teismų sprendimais buvo netinkamai taikomos teisės normos, reglamentuojančios išlaikymo dydį, t. y. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys ir CK 3.198 straipsnio 1 dalis. Be to, buvo nukrypta nuo teismų praktikos, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).
Su šiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos. Dėl to kasacinio skundo argumentas, kad, vadovaujantis CK 6.461 straipsnio 2 dalimi, orientaciniu kriterijumi nustatant būtinus vaiko (vaikų) poreikius, turi būti laikoma 800 Lt suma per mėnesį vienam vaikui, yra nepagrįstas. Pažymėtina tai, kad minimalaus išlaikymo dydžio nenustatymas nelaikytinas įstatymo spraga, o vaiko išlaikymo teisiniai santykiai ir rentos teisiniai santykiai yra skirtingi, todėl įstatymo analogija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Be to, net ir vadovaujantis kasatoriaus nurodyta nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje nutartyje konstatuota, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, t. y. turi būti 800 Lt ir daugiau. Skundžiamais teismų sprendimais iš kasatoriaus dviejų vaikų išlaikymui priteista po 600 Lt kas mėnesį.
Nustatant konkretų priteistino išlaikymo dydį, vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant užsidirbti, gauti pajamų vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinama gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančių savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo tikslas yra nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kad vaikas taptų pilnaverte asmenybe, yra tėvų pareiga ir atsakomybė. Dėl to priteisiamas išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytomis kasacinio teismo praktikos nuostatomis teismai vadovavosi priimdami ginčijamus teismų sprendimus spręsdami išlaikymo dydžio klausimą. Teismai tinkamai vertino tiek atsakovo turtinę padėtį, tiek nepilnamečių vaikų poreikius, todėl nėra pagrindo keisti teismų sprendimų dalį dėl išlaikymo dydžio.
Dėl proceso teisės normų taikymo
Kasatorius nurodo, kad skundžiamais procesiniais sprendimais jo nepilnamečiams vaikams buvo nepagrįstai priteistas dvigubas išlaikymas už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2010 m. spalio 4 d., taip pat kad teismai išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, nes priteisė įsiskolinimą už didesnį laikotarpį, negu prašė ieškovė.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekso IV dalies XIX skyrius reglamentuoja šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. CPK 376 straipsnyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismas taip pat privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Dėl to CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. CPK 376 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose nurodytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Iš pateiktos teisės normos nuostatų matyti, kad CPK įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas, nes šių bylų nagrinėjimas susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, kuriems suteikiama prioritetinė teisių apsauga (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), išimtinis jų teisių gynimas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui ir byloje nustačius faktinę aplinkybę, kurią pripažino atsakovas, kad neteikė išlaikymo vaikams nuo 2008 m. balandžio 25 d., teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti kasatoriaus nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt nuo 2008 m. balandžio 25 d., o ne nuo ieškovės nurodytos datos. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo buvo priteistas ir didesnis įsiskolinimas nei prašė ieškovė, todėl nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad teismai išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, todėl nėra pagrindo naikinti priimtų teismų sprendimų atitinkamų dalių.
Kasatorius nurodo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme, t. y. iki 2010 m. spalio 4 d., dėl atsakovo galioja du skirtingi teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo ir tuo pagrindu ieškovė įgijo teisę už tą patį laikotarpį gauti dvigubą išlaikymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis kasatoriaus argumentas pagrįstas. Ieškovei 2009 m. kovo 16 d. kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo, be kitų reikalavimų, buvo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams jo vaikams išlaikymą po 1500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės, taip pat susidariusį įsiskolinimą, bei taikant laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą vaikams. Kauno miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CK 3.65 straipsniu, 2009 m. kovo 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2009 m. kovo 16-osios d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas 2010 m. spalio 4 d. sprendimu priteisė iš atsakovo jo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt kiekvienam vaikui nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki vaikų pilnametystės. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi priteisė iš atsakovo 35 200 Lt įsiskolinimą nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo 2008 m balandžio 25 d. iki 2010 m. spalio 4 d. (imtinai) ir po 600 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2010 m. spalio 5 d. iki jų pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad iš 35 200 Lt įsiskolinimo sumos ,,vykdymo proceso metu minusuotinas pagal 2009 m. kovo 25 d. teismo nutartį minimu laikotarpiu išieškotas išlaikymas“. Esant tokioms sprendimų rezoliucinėms dalims teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2010 m. spalio 4 d. ieškovė įgijo teisę pagal du skirtingus teismo sprendimus gauti priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju buvo netinkamai pritaikyta CPK 270 straipsnio 5 dalis, t. y. pažeisti sprendimo rezoliucinei daliai keliami reikalavimai. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Rezoliucinė sprendimo dalis turi būti aiški, nedviprasmiška, suformuluota konkrečiai ir trumpai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ar atmestų reikalavimų turinio. Tai ypač aktualu priverstinai vykdytinų sprendimų atveju, nes su išieškojimu susijusi rezoliucinė teismo sprendimo dalis pažodžiui perrašoma į vykdomąjį raštą (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Rezoliucinė teismo sprendimo dalis būtinai turi būti grindžiama motyvuojamąja dalimi, t. y. teismo išvada turi būti pagrįsta teismo sprendimo motyvais. Dėl to negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucine dalimi, kurioje nurodyta, kad priteistina iš atsakovo 35 200 Lt įsiskolinimas, o motyvuose nurodoma, kad iš šios sumos vykdymo proceso metu minusuotinas pagal 2009 m. kovo 25 d. teismo nutartį išieškotas išlaikymas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria priteista iš atsakovo 35 200 Lt įsiskolinimas nepilnamečių vaikų išlaikymui 2008 m. balandžio 25 d. – 2010 m. spalio 4 d. laikotarpiu naikintina ir ši bylos dalis perduotina Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina tiksliai nustatyti atsakovo įsiskolinimą nurodytu laikotarpiu. Iš bylos duomenų ir prie kasacinio skundo pridėtų dokumentų matyti, kad atsakovas yra išmokėjęs dalį sumų, vykdydamas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartį (T. 3, b. l. 109). Tai yra faktinės aplinkybės, kurių nustatymas nėra kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas, todėl byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui. Teismas privalo nustatyti tikslų atsakovo įsiskolinimą ir jį nurodyti rezoliucinėje dalyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme
Kadangi bylos dalis perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme priteisimo turės pasisakyti bylą nagrinėsiantis teismas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutarties dalį, kuria priteista iš atsakovo 35 200 Lt įsiskolinimas nepilnamečių vaikų išlaikymui 2008 m. balandžio 25 d.–2010 m. spalio 4 d. laikotarpiu, ir šią bylos dalį perduoti Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Birutė Janavičiūtė
Janina Stripeikienė