Civilinė byla Nr. e2-679-324/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00551-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.5; 3.2.6.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,

sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei L. D.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ChemTrade LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ALGOL CHEMICALS“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 84 133,72 Eur sumą pagal 2019-05-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 012/19-05 ir 2019-05-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 013/19-05, įpareigojant atsakovę pervesti šią sumą į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT7140100425026829, AB Luminor Bank; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas, sudarančias 502,77 Eur, apskaičiuotas už praleistą apmokėjimo terminą nuo PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo termino dienos iki ieškinio teismui pateikimo dienos; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimą grindžia tuo, kad 2019-04-24 atsakovė ieškovei pateikė prekių užsakymą Nr.15600537. Vadovaujantis šiuo užsakymu, ieškovė atsakovės nurodytu adresu pristatė 22 vienetus rudų anijoninių dažų. Patvirtinant prekių gavimą, 2019-05-02 buvo pasirašytas važtaraštis Nr.19051. Tuo vadovaujantis, 2019-05-02 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr.012/19-05 75068,40 Eur sumai (62040,00 eurų už pristatytas prekes bei 13028,40 eurų pridėtinės vertės mokestis). Ši PVM sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta iki 2019-06-01. 2019-05-06 atsakovė ieškovei pateikė užsakymą Nr.15600590. Juo buvo užsakytos prekės „Inhibitor 85“ ir „Inhibitor 94“, kurių bendra vertė be pridėtinės vertės mokesčio sudaro 7492 eurus. Pagal šį užsakymą 2019-05-07 ieškovė į atsakovės nurodytą vietą pristatė prekes. Patvirtinant prekių gavimą pasirašytas važtaraštis Nr.19052. Vadovaujantis šiuo užsakymu, 2019-05-08 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr.013/19-05 9065,32 Eur sumai (7492 Eur prekių vertė bei 1573,32 Eur pridėtinės vertės mokestis). Ji turėjo būti apmokėta iki 2019-06-07. 2019-06-18 ieškovė pastebėjo, kad mokėjimai pagal 2019-05-02 ir 2019-05-08 PVM sąskaitas faktūras Nr.012/19-05 ir Nr.013/19-05 neatlikti, apie tai elektroniniu paštu pranešė atsakovei, 2019-06-19 šiuo būdu atsakovei pranešė pakartotinai. 2019-06-21 atsakovė, patvirtindama užsakymų įvykdymą ir prekių gavimą, elektroniniu laišku informavo ieškovę, jog apmokėjimai bus atlikti gavus nurodymus iš vadovybės. Negavus apmokėjimo, 2019-06-26 ieškovė elektroniniu laišku pakartotinai informavo atsakovę apie praleistus mokėjimo terminus, tačiau į tai atsakovė nieko neatsakė. Terminai šių PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimui suėjo 2019-06-01 ir 2019-06-07 dienomis, todėl skolą už prekes prašo iš atsakovės priteisti. Ieškinį grindžia šalių pareiga tinkamai ir sąžiningai vykdyti sutartinius įsipareigojimus (CK 6.200, 6.38 straipsniai, 6.154 straipsnio 1 dalis). Palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą prašo priteisti vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi. 2019-05-02 PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 75068,40 Eur sumai ir turėjo būti apmokėta iki 2019-06-01. Skaičiuojant 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo neapmokėtos 75068,40 Eur sumos nuo 2019-06-01 iki 2019-07-08 už 37 praleistas dienas, palūkanų suma sudaro 456,58 Eur, po 12,34 Eur už kiekvieną kalendorinę dieną. 2019-05-08 PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 9065,32 eurų sumai ir turėjo būti apmokėta iki 2019-06-07. Skaičiuojant 6 procentų metines palūkanas nuo neapmokėtos 9065,32 Eur sumos nuo 2019-06-07 iki 2019-07-08 už 31 praleistą dieną, palūkanų suma sudaro 46,19 Eur, po 1,49 Eur už kiekvieną kalendorinę dieną. Procesines palūkanas prašo priteisti remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi.

Atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą atsakovės atstovams advokatams K. K. ir J. K. pranešta teismo šaukimais per elektroninių paslaugų portalą 2019-10-14. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovė neprašo priimti sprendimą už akių bei vadovaujantis CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostatomis, byla išnagrinėtina iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovės atstovės J. K. 2020-01-22 pateiktame prašyme atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (registracijos Nr. DOK-2397) nurodytos nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys, motyvuojamos elektroninės bylos matomumo nebuvimu, nesudaro CPK 256 straipsnyje numatyto pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, abiem atsakovės advokatams prieiga prie elektroninės bylos kortelės suteikta pagal jų prašymus 2019-08-05, be to, prašyme atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės pripažįstama, jog advokatui K. K. prieiga prie elektroninės bylos kortelės buvo suteikta ir jam buvo žinoma apie paskirtą teismo posėdį.

Savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigia, jog atsakovė priklauso Algol įmonių grupei, kurios oficialus vadovas yra A. B., tačiau nuo 2013 m. visą Algol veiklą Lietuvoje faktiškai organizavo vykdantysis direktorius V. K.. Vienas iš didesnių Algol klientų yra AB „Grigeo Klaipėda“. Nuo 2007 m. iki 2010 m. Grigeo dažus pirko iš Algol, kuri savo ruožtu dažus įsigydavo iš Vokietijos bendrovės Archroma Distribution&Management Germany GmbH (Archroma). Tačiau 2011 m. Grigeo tuometinis pirkimų skyriaus vadovas V. B. kartu su tuometiniu Algol vadybininku V. K. statytinio R. P. vardu 2011-05-23 įsteigė bendrovę Chemtrade. Buvęs faktinis Algol Lietuvoje vadovas V. K. yra tiesiogiai susijęs su Chemtrade ir greičiausiai yra šios įmonės naudos gavėjas. 2011-07-28, praėjus dviem mėnesiams po Chemtrade įsteigimo, buvo pakeistas dažų pirkimo procesas ir sukurta nauja schema, t. y. į Algol ir Grigeo prekybos grandinę buvo įterptas papildomas tarpininkas naujai įsteigta bendrovė Chemtrade ir visos anksčiau Algol tiesiogiai Grigeo parduodamos prekės (dažai) iš pradžių būdavo parduodamos Chemtrade, o ši vėliau jas perparduodavo Grigeo. Tokiu būdu pagrindinė schemos pagrindu gautina finansinė nauda atiteko ne atsakovei, o ieškovei Chemtrade. Tokiam schemos įvedimui nėra jokio objektyvaus ekonominio pagrindo ir verslo logikos, vienintelis paaiškinimas yra tas, kad remiantis tokia schema ieškovė ir kiti susiję asmenys siekė neteisėtai praturtėti Algol ir Grigeo sąskaita. Chemtrade buvo įsteigta su tikslu įsiterpti į Algol - Grigeo prekybos grandinę ir tokiu būdu pasilikti dalį pelno, kurį faktiškai uždirbo Algol. 2011 m. per Chemtrade dažai buvo pardavinėjami 421 Eur didesne kaina už toną, 2012 m. - 644 Eur didesne kaina, 2013 m. - 701 Eur didesne kaina, 2014 m. - 806 Eur didesne kaina, 2015 m. - 1290 Eur didesne kaina, 2016 m. - 1380 Eur didesne kaina, 2017 m. - 1414 Eur didesne kaina, 2018 m. - 1414 Eur didesne kaina, nei tuo atveju, jeigu Grigeo juos būtų pirkusi tiesiogiai iš Algol. Tokiu būdu per 2011 - 2018 m. laikotarpį Grigeo iš Chemtrade nupirko dažų iš viso už daugiau nei 4,5 milijono Eur, o dėl Chemtrade įtraukimo į Algol - Grigeo sandorius už dažus buvo permokėta beveik 1,7 milijonų Eur. Be to, vykdant dažų prekybą per Chemtrade, buvo klastojamas jų pavadinimas ir specifikacijos. Iš tikrųjų Algol iš Archroma įsigydavo „C. B. nrg“ rūšies dažus, tačiau tuos pačius dažus per Chemtrade parduodant Grigeo jau buvo nurodoma, jog tai yra „Direct Brown“ rūšies dažai, kurių tonos kaina yra apie 500 Eur didesnė. Dėl schemos įvedimo atsakovei padaryta žala yra ne mažesnė negu 278 000 Eur. Ji susideda iš atsakovės negautų pajamų prekiaujant su Grigeo, kadangi šios pajamos teko Chemtrade. Atsakovė neturi pagrindo sumokėti ieškovės reikalaujamos sumos, nes prašoma sumokėti suma grindžiama neteisėtais ieškovės veiksmais, o atsakovei padaryta žala yra kelis kartus didesnė. Atsakovė dėl šios situacijos kartu su Grigeo kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą. Jei jis bus pradėtas, atsakovė ketina pareikšti civilinį ieškinį, jei ne – pateiks priešieškinį. Algol akcininkams ir vadovybei schema, neteisėti jos darbuotojų veiksmai bei bendrovei padaryta žala tapo žinomi tik 2019 m. pradžioje, todėl Algol niekaip negalėjo pateikti kokių nors pretenzijų Chemtrade anksčiau. Algol ir Chemtrade sandoriai, kuriais yra grindžiamas skolos faktas, bei ankstesni šių asmenų sudaryti sandoriai yra negaliojantys kaip prieštaraujantys juridinio asmens teisnumui, kadangi yra sudaryti priešingai Algol interesams (CK 1.82 str.), be to, jie buvo sudaryti piktavališkai susitarus nesąžiningiems šalių atstovams (CK 1.91 str.). 

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Duomenų apie advokato pagalbos išlaidas neteikė, prašė priteisti pareiškiant ieškinį sumokėtą žyminį mokestį. Dėl atsakovės atsikirtimuose išdėstytų argumentų nurodė, jog jie yra nepagrįsti, klaidinantys. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginį apie ieškovės klastotus dažus. Ji dėl dažų specifikacijos ieškovei nebuvo pateikusi ir pretenzijos. Iš atsakovės pozicijos nėra aišku, kodėl, įvertinus aukštą, atsakovės teigimu, dažų kainą, užsakymai nuo 2011 metų iki 2019 metų vis tiek būdavo pateikiami. Atsakovė turėjo galimybę laisva valia pasirinkti dažų tiekėją, tačiau jį pasirinkus, gavus prekes ir nepareiškus jokių pretenzijų dėl prekių kokybės, specifikacijos ar kainos, atsisakyti vykdyti prievolę yra neteisėta, juolab kad prekių pirkimas pardavimas buvo vykdomas ilgą laiką. 2011 metais, kai neva buvo sugalvota atsakovės nurodyta schema, V. K. dirbo bendrovėje vadybininku ir neturėjo jokių teisių priiminėti sprendimų ar pasirašinėti sandorių atsakovės vardu su trečiaisiais asmenimis. Tik nuo 2013-01-21 V. K. tapo UAB „Algol Chemicals“ padalinio Lietuvoje, bet ne visos įmonės, vadovu. Visi sprendimai, susiję su atsakovės veikla, nuo 2013-01-21 buvo priimami ne darbuotojo V. K., o įmonės vadovo. Atsakovės išdėstyti teiginiai apie darbuotojų atleidimą šioje civilinėje byloje neturi teisinės reikšmės, nes joje sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo, kuriam kilti UAB „Algol Chemicals“ darbuotojų veiksmai neturėjo jokios įtakos. Byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovei padarytą žalą, ji nepareiškė priešieškinio. Atsakovė nėra pareiškusi ieškovei pretenzijų dėl tariamai neteisėtų jos veiksmų ar sukeltos žalos atlyginimo. Ji neturėjo teisėto pagrindo nevykdyti savo įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, kaip savigynos priemonę saugant savo turtinius interesus. Atsakovė ieškovės atžvilgiu neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės, kuri sudarytų pagrindą sustabdyti atsakovės prievolės vykdymą ieškovui, kaip numato CK 6.46 straipsnis. Byloje nenustatytas pagrindas spręsti, kad atsakovė turi galiojančią ir apibrėžtą reikalavimo teisę ar priešpriešinį reikalavimą ieškovei ar atitinkamai teisę jį įskaityti. Atsakovė iki ieškinio teismui pateikimo dienos nebuvo pareiškusi ieškovei apie įskaitymą. Jos veiksmai neatitinka CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, todėl įskaityti 84 133,72 Eur ieškovės skolą kaip atlygį už atsakovei sukeltus nuostolius (paskaičiuotus pagal preliminarius skaičiavimus ir pagrįstus prielaidomis, sukeltus kitų fizinių asmenų) atsakovė neturi teisės, tokie jos veiksmai yra neteisėti. Ieškovės reikalavimo teisė dėl skolos priteisimo iš esmės yra ginčijama atsakovės negautomis pajamomis, tačiau teisėtai gautos pajamos negali būti laikomos kitos įmonės nuostoliais. Šalys – konkuruojančios įmonės. Disponuojant ieškovės perduotomis prekėmis ir už jas neatsiskaitant, atsakovė įgyja naudą ir kelia tiesioginius nuostolius ieškovės vykdomai veiklai. Kaip nurodo atsakovė, ikiteisminį tyrimą siekiama pradėti dėl su UAB „ChemTrade LT“ susijusių asmenų, tačiau ne dėl ieškovės galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, todėl ateityje galimai pareikštas civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo byloje užtikrintų atsakingų asmenų pareigą atlyginti žalą, tačiau ne ieškovės. Net ir priteisus iš šių asmenų žalos atlyginimo sumą, ieškovės teisių ar pareigų apimtis nepasikeistų – atsakovės skola ieškovei už pristatytas, tačiau nepamokėtas prekes, išliktų. Ieškovės atstovė taip pat paaiškino, jog ieškovės atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas (remiasi duomenimis iš Kauno apylinkės teismo civilinės bylos e2-290-886/2020).

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019-04-24 atsakovė ieškovei pateikė prekių užsakymą Nr.15600537. Vadovaujantis šiuo užsakymu, ieškovė atsakovės nurodytu adresu pristatė 22 vienetus rudų anijoninių dažų. Patvirtinant šių prekių gavimą, 2019-05-02 buvo pasirašytas važtaraštis Nr.19051. Tuo remiantis 2019-05-02 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr.012/19-05 75068,40 Eur sumai (62040,00 Eur suma už pristatytas prekes bei 13028,40 Eur pridėtinės vertės mokestis). Ši PVM sąskaita faktūra atsakovės turėjo būti apmokėta iki 2019-06-01. 2019-05-06 atsakovė ieškovei pateikė užsakymą Nr.15600590. Juo buvo užsakytos prekės „Inhibitor 85“ ir „Inhibitor 94“, kurių bendra vertė be pridėtinės vertės mokesčio sudaro 7492 Eur. Pagal šį užsakymą 2019-05-07 ieškovė į atsakovės nurodytą vietą pristatė prekes. Patvirtinant šių prekių gavimą pasirašytas važtaraštis Nr.19052. Tuo remiantis, 2019-05-08 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr.013/19-05 9065,32 Eur sumai (7492 eurų prekių vertė bei 1573,32 Eur pridėtinės vertės mokestis). Ji atsakovės turėjo būti apmokėta iki 2019-06-07.

Dėl šių faktų ir atsakovės neatsiskaitymo už pateiktas prekes ginčo tarp šalių nėra. Atsakovė pateikė 2011-07-28 šalių sudarytą pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė (pardavėja) tiekė prekes (pramonines chemines medžiagas) atsakovei (pirkėjai). Šalys nustatė, kad sutartis automatiškai kasmet pratęsiama, jei pardavėjas ar pirkėjas nepraneša kitai sutarties šaliai apie sutarties nutraukimą raštu per 30 dienų, taip pat kad mokėjimai už prekes atliekami per 30 kalendorinių dienų nuo pardavėjo sąskaitos dienos bei kad prekių pristatymo data nurodoma abiejų pusių susitarimu kiekviename užsakymo patvirtinime atskirai. Sutarties 1 priede buvo patvirtinta cheminių prekių tiekimo kaina.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutartis, atsakovės ieškovei pateikti prekių užsakymai ir važtaraščiais patvirtintas užsakymų įvykdymas įrodo, kad ieškovė įvykdė sutartinę prievolę atsakovei, tačiau atsakovė neįvykdė savo prievolės atsiskaityti už gautas prekes.

Atmestini atsakovės argumentai, kuriais prievolės nevykdymas argumentuojamas jai padaryta žala ir sandorių, kuriais grindžiamas skolos faktas, bei ankstesnių šalių sudarytų sandorių negaliojimu dėl to, kad jie prieštarauja atsakovės teisnumui ir buvo sudaryti piktavališkai susitarus nesąžiningiems šalių atstovams. Tokie sandoriai yra nuginčijami (CK 1.82, 1.91 straipsniai), tačiau atsakovė įstatymų nustatyta tvarka nėra pareiškusi reikalavimo dėl minimų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Byloje ji taip pat nepareiškė priešieškinio dėl žalos, kuria motyvuojant nesutinka sumokėti skolą už prekes, dėl sukeltos žalos ieškovei nėra pateikusi pretenzijų, apie žalą nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginį apie ieškovės klastotus dažus, dėl dažų specifikacijos ieškovei nebuvo pateikusi ir pretenzijos, nors juos užsakinėjo nuo 2011 iki 2019 metų. Ji turėjo ir realizavo galimybę pasirinkti dažų tiekėją. Jį pasirinkus, gavus prekes ir nepareiškus jokių pretenzijų dėl prekių kokybės, specifikacijos ar kainos, atsisakyti vykdyti prievolę yra neteisėta. Tuo remiantis sutiktina su ieškove dėl CK 1.139, 6.253 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų savigynos sąlygų nebuvimo. Savigyna – išskirtinis civilinių teisių gynimo būdas, kai asmuo dėl tikrai ar tariamai pažeistų teisių gynimo nesikreipia į teismą, bet savo nuožiūra taiko teisių gynimo priemones. Savigyna leidžiama tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais, ji gali būti taikoma tik tada, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų, taikomi savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (CK 1.139 straipsnis, 6.253 straipsnio 8 dalis). Taigi, savigyna yra teisėta, kai atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus, taikantis savigyną asmuo prisiima riziką dėl neteisėto savigynos priemonių panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-916/2015). Šiuo atveju atsakovė neturėjo teisėto pagrindo nevykdyti savo įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, kaip savigynos priemonę saugant savo turtinius interesus, todėl vertintina, kad atsakovės veiksmai nevykdant savo prievolės apmokėti UAB „ChemTrade LT“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras yra neteisėti. 

Atsakovė ieškovės atžvilgiu neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės, sudarančios pagrindą sustabdyti savo prievolės vykdymą ieškovei, kaip tai numato CK 6.46 straipsnio 2 dalis, iki ieškinio teismui pateikimo dienos nebuvo pareiškusi ieškovei apie įskaitymą. Nepateikus byloje priešieškinio, nepasisakytina dėl atsakovės argumentų apie susijusių darbuotojų padarytą žalą, pakeičiant tarpininkavimo verslo schemą. Atsakovė nepateikė duomenų ir apie ieškovės atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą.

Atsakovei nenurodžius jokios teisėtos vados, sudarančios pagrindą pagal įstatymus ar sutartį nevykdyti savo prievolės ieškovei, iš jos ieškovei priteistina ieškinyje nurodyta suma, 6 procentų dydžio metinės palūkanos 502,77 Eur, apskaičiuotos už praleistą apmokėjimo terminą nuo PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo termino dienos iki ieškinio teismui pateikimo dienos (bendra skolos suma sudaro 84 636,49 Eur), 6 procentų dydžio metinės (procesinės) palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1487 Eur žyminis mokestis, ieškovės sumokėtas paduodant ieškinį (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis, CPK 93 straipsnio 1 dalis). 84 636,49 Eur ieškinio suma apmokestintina 1495 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, todėl, patenkinus ieškinį, trūkstama 8 Eur žyminio mokesčio suma valstybei priteistina iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Algol Chemicals“, juridinio asmens kodas 111852599, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor Bank, 84 636,49 (aštuoniasdešimt keturis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt šešis eurus 49 ct) Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 11 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1487 (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis) Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ChemTrade LT“, juridinio asmens kodas 302629938.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Algol Chemicals“, juridinio asmens kodas 111852599, 8 (aštuonis eurus) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                        Virginija Gudynienė