Civilinė byla Nr. e2A-2301-603/2024

        Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02732-2023-6

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.;

                                                                                         3.1.7.6.; 3.3.1.14.

                                                                                                                                                  (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešą interesą, ir atsakovės V. E. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovei V. E., trečiajam asmeniui Tauragės rajono savivaldybei dėl nepagrįsto praturtėjimo,

ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. ieškovas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešą interesą, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. E. 19644,04 Eur Tauragės rajono savivaldybės naudai be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimus grindė šiais argumentais:

1.1. atsakovė, Tauragės rajono savivaldybės tarybos narė, kuri Tauragės rajono savivaldybėje taip pat ėjo ir vicemerės pareigas – V. E. per 2019-2023 metus iš Tauragės rajono savivaldybės gavo 20 075 Eur išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla apmokėti: 19 613 Eur kuro įsigijimui ir 481 Eur automobilio remontui;

1.2. 2023 m. liepos 26 d. Tauragės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos parengtoje audito ataskaitoje Nr. AP-6 (toliau – ir Audito ataskaita) nurodyta, kad:

     i) 2019 m. gegužės mėn. buvo pateiktas tarybos narei nepriklausantis degalų įsigijimo kvitas (76,84 Eur, pirkėjas UAB „Biceda“);

     ii) 2019 m. birželio 13-16 dienomis V. E. buvo komandiruotėje Lenkijoje, į ją vyko tarnybiniu transportu, tačiau Tauragės rajono savivaldybės administracijai buvo pateikti 3 kuro įsigijimo kvitai jos, kaip tarybos narės, išlaidoms pagrįsti, t. y. 2019 m. birželio 13, 15 ir 16 d. už 130,84 Eur sumą;

 iii) 2022 m. spalio 18-26 dienomis V. E. buvo komandiruotėje Sakartvele, į komandiruotę vyko tarnybiniu transportu, tačiau Tauragės rajono savivaldybės administracijai buvo pateikta išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaita, kurioje nurodomi 3 kuro įsigijimo kvitai už 223,27 Eur sumą;

iv) 2020 m. lapkričio 7 d.- 2021 m. balandžio 30 d., t. y. karantino metu, komitetų posėdžiai, tarybos posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, tačiau šiuo metu buvo patirtos maksimaliai leidžiamos išlaidos kuro įsigijimui. Kuras piltas kiekvieną dieną (2020 m. lapkričio 2, 3, 4 d.; gruodžio 7, 8, 9, 10 dienomis, 2021 m. sausio 3, 4, 6, 7 dienomis, kas antrą dieną ir kiekvieną dieną pilta 2021 m. kovo 3, 5, 7, 20, 21, 22, liepos 20, 21, 23, 25, 27 dienomis);

v) įsigytas didelis kuro kiekis, galimai neatitinkantis automobilio kuro talpos: 2022 m. sausio 26 d. kvito suma 127,31 Eur (įgyta 94,3 litrai degalų), 2022 m. liepos 2 d. kvito suma 146,22 Eur (įgyta apie 100 litrų degalų), 2023-03-21 nurodyto kvito suma 148,16 Eur (apie 102 l dyzelino);

vi) už kurą atsiskaityta 14 skirtingomis banko kortelėmis.

1.3. pagal kontrolierės rekomendaciją atsakovė 2023-06-16 mokėjimo pavedimu Nr. 142 grąžino Savivaldybei 430,96 Eur. Tokiu būdu atsakovė iš dalies pripažino, jog Savivaldybės administracijai teikė aiškiai melagingus duomenis, t. y. ne jai priklausančius kuro įsigijimo dokumentus;

1.4. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023-03-31) nurodoma, kad Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatomi reglamente. Tauragės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (patvirtinto 2016-12-21 Tarybos sprendimu Nr. 1-365 su vėlesniais pakeitimais (galiojęs iki 2023-03-31)) (toliau - Reglamentas) 133.1 punkte nurodoma, kad Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama iki 1,00 MMA (minimalios mėnesinės algos) dydžio išmoka (o nuo 2022 m. liepos 1 d. - iki 0,6 MMA), už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Ši suma kiekvieną mėnesį – iki 10 dienos – avansu pervedama visiems tarybos nariams į jų nurodytas asmenines sąskaitas banke. Pasibaigus ketvirčiui, lėšos pervedamos tik nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už gautų lėšų panaudojimą Tarybos nariams. <...> Tarybos narys Savivaldybės administracijos Centralizuotos buhalterijos skyriui pateikia užpildytą išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitą ir išlaidas patvirtinančius finansinius dokumentus, atitinkančius Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. Reglamente nebeliko nuostatos pateikti išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų (2022-07-07 Tarybos sprendimas Nr. 1-200 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 1-365 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo). Ieškovės teigimu, Tarybos narys asmeniškai atsako už išlaidų ataskaitoje pateiktų duomenų tikslumą ir pagrįstumą;

1.5. atsakovė buvo ne tik tarybos narė, bet Savivaldybėje ėjo vicemerės pareigas, už tai jai buvo mokamas atlyginimas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį vicemeras atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus, todėl atsakovės pagrindinė veikla buvo atlikti mero nustatytas funkcijas ir pavedimus Tauragės rajono savivaldybėje. Pagal Reglamento 106 punktą nedraudžiama merams ar merų pavaduotojams po darbo, savaitgaliais ar atostogų metu atlikti tarybos nario pareigas, tačiau vicemero funkcijos ir tarybos nario funkcijos skiriasi, todėl ir patiriamos vicemero ar tarybos nario išlaidos turi būti atskirtos;

1.6. eidama vicemerės pareigas atsakovė iš esmės dirbdavo po 8 val. pirmadieniais – ketvirtadieniais, po 7 val. – penktadieniais, išskyrus švenčių, poilsio ir atostogų dienas. Atsakovė interesantus priimdavo ketvirtadieniais nuo 13.00 iki 16.00 val. Atsakovė buvo komandiruotėje 2019 m. birželio 13-16 dienomis Slovakijoje, 2019 m. rugsėjo 6-8 d. Ukrainoje, 2020 m. spalio 7-8 dienomis Druskininkuose, 2022 m. spalio 7 d. - Kaune, 2022 m. spalio 18-26 d. Sakartvele, 2023 m. balandžio 20 d - Lietuvos Respublikos Seime, taip pat atostogavo. Be to, V. E. pirko kitokį, nei įprastą kurą – benziną: 2019-06-09 (30,05 Eur suma), 2019-06-10 (37,07 Eur suma), 2019-06-13 (60,05 Eur suma), 2019-06-15 (28,35 Eur suma), 2019-06-16 (42,49 Eur suma), 2019-06-18 (30,26 Eur suma), 2019-06-21 (50 Eur suma), 2021-02-13 (54,12 Eur suma). Be to, atsakovė kaip išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, pagrindžiančius dokumentus teikė PVM sąskaitas faktūras už automobilio remontą, t. y.: 2021-04-15 PVM sąskaitą faktūrą CHR Nr. 014585 (160,09 Eur suma), 2023-04-07 PVM sąskaitą faktūrą CHR Nr. 018227 (320,66 Eur suma), iš kurių matyti, jog UAB Klaipėdos autocentras atliko automobilio KIA Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninį aptarnavimą, keitė tepalo filtrą, kuro filtrą, salono oro filtrą ir pan., t. y. atliko įprastus automobilio priežiūros darbus, kuriuos automobilio savininkams/valdytojams yra įprasta atlikti kiekvienais metais;

1.7. atsakovės teiktos išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitos, išlaidas patvirtinantys duomenys (čekiai, PVM sąskaitos-faktūros), pačios atsakovės paaiškinimas dėl kuro išlaidų, nepagrindžia jų panaudojimo, kaip to reikalavo Reglamento 133.1 punktas - tiksliai ir aiškiai pagrįsti tikslinės išmokos panaudojimą;

1.8. privačių interesų deklaracijos duomenimis, atsakovė deklaravo savo sutuoktinį, sugyventinį ar partnerį – J. Z., dirbantį Valstybės įmonėje Valstybinių miškų urėdijoje medienos meistru. Ji taip pat yra (duomenys neskelbtini) (kuriame pati gyvena) bendruomenės narė. VĮ Regitros duomenimis V. E. buvo ir yra valdytoja/savininkė automobilio KIA Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pirmoji registracijos data – 2019-05-03. Atsakovė tarybos narės pareigas pradėjo eiti 2019-04-24, kas pagrindžia aplinkybę, jog automobilis įsigytas netrukus pradėjus eiti tarybos narės pareigas. Iš UAB Klaipėdos autocentras pateiktos 2021-04-15 PVM sąskaitos - faktūros CHR Nr. 014585 nustatyta, kad automobilio KIA Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rida: 14007 km. (kas rodo, jog automobilis vidutiniškai per mėnesį nuvažiuodavo apie 1167 km (14007 km./12 mėn.= 1167 km/mėn.). Iš UAB Klaipėdos autocentras pateiktos 2023-04-07 PVM sąskaitos - faktūros CHR Nr. 018227, matyti, jog automobilio KIA Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rida: 28572 km. Taigi, nuo 2019-05-03 iki 2023-04-07 (ridos nustatymo datos) praėjo 47 mėn, o automobilis vidutiniškai per mėnesį nuvažiuodavo apie 607,9 km (28572 km./47 mėn.= 607,9 km/mėn.). Į šį laikotarpį patenka karantino laikas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021m. balandžio 30 d., o itin mažas nuvažiuotas kilometrų per mėnesį skaičius sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovės išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitose deklaruojamų automobilio kuro panaudojimo kiekiai akivaizdžiai neatitinka jos automobilio ridos;

1.9. atsakovė nurodė, kad atlikdama tarybos nario veiklą be savo automobilio naudojo savo gyvenimo draugo automobilį - TOYOTA LAND CRUISER. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ pateiktais duomenimis apie automobilio TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotą ridą techninės apžiūros metu nustatyta, kad 2019-11-05 transporto priemonės rida buvo: 305270 km, 2021-11-05, t.y. lygiai po metų transporto priemonės rida – 331194 km., t. y. automobilis per metus nuvažiavo 25924 km, vidutiniškai 2160 km per mėn. (331194 km - 305270 km = 25924 km; 25924 km/12 mėn.= 2160 km/mėn.). 2021-11-09 transporto priemonės rida buvo 331237 km, 2023-10-21 transporto priemonės rida buvo 352728 km. Vertinant vidutinį šio automobilio nuvažiuotą atstumą per mėnesį keturių metų laikotarpiu, t. y. nuo 2019-11-05 iki 2023-10-21, matyti, jog vidutiniškai jis nuvažiuodavo 988,70 km per mėnesį (352728 km - 305270 km = 47 458 km; 47 458 km/48 mėn.= 988,70 km/mėn.), o į šį laikotarpį patenka ir karantino laikas. Mažas nuvažiuotas kilometrų per mėnesį skaičius leidžia pagrįstai manyti, jog karantino laikotarpiu automobiliu nebuvo naudojamasi arba juo naudotasi minimaliai;

1.10. vertinant nuvažiuotus atstumus (km) per mėnesį, vertintina aplinkybė, jog V. E. ir jos gyvenimo draugo J. Z. automobiliai buvo įgyti ir naudojami ne tik tarybos narės veiklai vykdyti, bet ir asmeniniais tikslais. V. E. gyvena (duomenys neskelbtini) WWW.MAPS.LT duomenimis atstumas nuo namų iki Tauragės rajono savivaldybės – 8 km., taigi, minimaliai vien tik kelionei į darbą ir po jo, reikėdavo nuvažiuoti kiekvieną dieną apie 16 km. Kadangi per mėnesį yra 21-22 darbo dienos, kelionei į darbą ir namo, per mėnesį susidaro apie 336 – 352 km. Neabejotinai J. Z. savo automobilį taip pat naudojo savo reikmėms. Atsakovės išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitose deklaruojamų automobilio kuro panaudojimo kiekiai, pilamo kuro dažnumas akivaizdžiai neatitinka nei V. E. automobilio KIA Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nei J. Z. automobilio TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ridos;

1.11. kadangi atsakovė nepagrindė savo, kaip tarybos nario veikloje patirtų išlaidų, be teisinio pagrindo įgytas turtas privalo būti grąžintas. Atsakovei 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu buvo pervesta 20 075 Eur, iš jų grąžinti 430,96 Eur, todėl ieškinyje nurodyta likusi be pagrindo įgyta suma – 19 644,04 Eur. Nagrinėjant bylą teisme į Tauragės rajono savivaldybės biudžetą atsakovė grąžino 3420,09 Eur panaudotų tarybos nario išlaidų, todėl ieškinio suma sumažinta iki 16223,95 Eur.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Savo poziciją grindė šiais argumentais:

2.1. į Tauragės rajono savivaldybės biudžetą grąžino 3420,09 Eur panaudotų tarybos nario išlaidų, kadangi neturėjo pakankamai įrodymų pagrįsti antrojo karantino metu išleistų 2559 Eur tarybos nario išlaidų ir negali identifikuoti atsiskaitymo kortelių, kuriomis nupirkta degalų už 861,09 Eur;

2.2. Tauragės rajono tarybos sprendimu, esant mero pasiūlymui, atsakovė 2019 m. buvo paskirta mero pavaduotoja. Būdama išrinkta tarybos nare ir paskirta mero pavaduotoja, kartu atliko tiek tarybos narės, tiek mero pavaduotojos funkcijas, kadangi šios funkcijos tarpusavyje buvo neatsiejamos. Nebūdama tarybos nare, negalėjo būti mero pavaduotoja. Tarybos nario funkcijas vykdė po darbo valandų, savaitgaliais, švenčių ir atostogų dienomis. Tarybos narės ir mero pavaduotojos funkcijų įgyvendinimui naudojo savo asmeninį ir savo sugyventinio automobilį, brolio J. S., sūnaus, marčios automobilius;

2.3. iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 16 d. pažymos Nr. 19-190 matyti, kad 2019-2023 metais, eidama savivaldybės mero pavaduotojo pareigas, tarnybiniu transportu nesinaudojo (išskyrus vykimo į komandiruotes atvejus) ir jai, kaip savivaldybės mero pavaduotojai, iš savivaldybės administracijos biudžeto nebuvo kompensuojamos patirtos išlaidos. Jai, kaip tarybos narei, nebuvo suteiktas tarnybinis automobilis, taigi, siekdama tinkamai įgyvendinti tarybos narės ir mero pavaduotojos funkcijas, kurios yra neatsiejamai tarpusavyje susijusios, privalėjo naudoti savo asmeninį transportą;

3.3. per 2019-2023 metų tarybos nario kadenciją, dažniausiai naudojo savo asmeninį automobilį. Kadangi reikėdavo važiuoti į kaimus, kur buvo sunkiai pravažiuojamų kelių, teko skolintis sugyventinio automobilį, nes jo automobilis ženkliai didesnio pravažumo. Sugyventinis darbiniams reikalams turėjo tarnybinį automobilį, todėl nebūdavo problemų pasinaudoti jo automobiliu. Per 2019-2023 metų tarybos narės kadenciją yra buvę, kad tarybos nario funkcijų atlikimui teko automobilį pasiskolinti iš brolio J. S., marčios, sūnaus. Per visą kadencijos laikotarpį Tauragės rajono savivaldybės administracijos apskaitos skyrius dėl pateiktų transporto išlaidų dokumentų jokių pastabų nepareiškė;

3.4. iš Tauragės rajono savivaldybės gautos tikslinės išmokos transporto išlaidoms apmokėti niekada nenaudojo savo asmeninių, privačią naudą nešančių veiklų vykdymui. Ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad gautas išmokas transporto paslaugoms apmokėti atsakovė naudojo savo asmeninių tikslų tenkinimui, t. y. ne pagal paskirtį;

3.5. Audito ataskaitoje nurodyta, kad atliekant auditą buvo nustatyta, kad per 2019-2023 metų tarybos nario kadenciją, užpilant kurą, buvo panaudotos skirtingos atsiskaitymo kortelės, iš viso 14. Atsakovė naudodavo savo kortelę kuro užpylimui. Dėl didelio užimtumo ne kartą prašė, kad degalus į jos naudojamus automobilius užpiltų šeimos nariai (sugyventinis, sūnus, marti, brolis ar kt.). Tokiais atvejais atsiskaitydavo savo šeimos nariui grynais pinigais pagal pateiktą degalų užpylimo čekį. Kokiu būdu šeimos nariai atsiskaitydavo degalinėse (grynais pinigais ar kortelėmis), nesidomėdavo. Nuo degalų pylimo praėjo daug laiko, negali prisiminti kada ir kuris iš šeimos narių, kiek, į kurį automobilį įpylė degalų.

4. Trečiojo asmens Tauragės rajono savivaldybės atstovės O. B. ir L. M. su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, tačiau nepatikslino, su kokia ieškinio dalimi nesutinka. Prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir: 1) priteisė iš atsakovės  Tauragės rajono savivaldybės naudai 14810,54 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-01-02) iki sprendimo įvykdymo; 2) likusią ieškinio dalį atmetė; 3) priteisė iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsakovei V. E. 121,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; 4) priteisė iš atsakovės V. E. valstybės naudai 333 Eur žyminio mokesčio.

6. Remdamasis byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė V. E. yra Tauragės rajono savivaldybės tarybos narė, kuri 2019-04-24 – 2023-04-26 laikotarpiu buvo Tauragės rajono savivaldybės tarybos nare ir Tauragės rajono savivaldybėje ėjo vicemerės pareigas. Nustatė, kad per 2019 – 2023 metus atsakovė iš Tauragės rajono savivaldybės gavo 20 075 Eur išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla apmokėti: 19 613 Eur kuro įsigijimui ir 481 Eur automobilio remontui. Iš Audito ataskaitos 2 priedo „Savivaldybės tarybos nariams skirtų išmokų panaudojimas 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu“ nustatė, kad kadencijos laikotarpiu maksimali pervestina suma 21000 Eur, tuo tarpu atsakovė panaudojo 95,6 procento, t. y. 925 Eur mažiau, nei maksimali pervestina suma.

7. Teismas nustatė, kad pagal kontrolierės rekomendaciją atsakovė 2023-06-16 mokėjimo pavedimu Nr. 142 grąžino Savivaldybei 430,96 Eur, nurodydama kaip padarytos klaidos pripažinimą. Nepritardama ieškinio reikalavimui, atsakovė pateikė teismui 2024-06-12 Mokėjimo nurodymą Nr. 3, pagrindžiantį, jog Tauragės rajono savivaldybei pervedė 3420,09 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „Grąžinamos panaudotos tarybos nario išlaidos“, kurią, atsakovės paaiškinimu, sudaro 2559 Eur už sunaudotą kurą antrojo karantino laikotarpiu ir 861,09 Eur už kurą dėl atsiskaitymo neidentifikuotomis kortelėmis. Nors atsakovė nurodė, kad visą kurą įsigijo antrojo karantino laikotarpiu (pirmojo karantino laikotarpiu tarybos nario lėšų teigė nepanaudojusi) ir jį įsigijo atsiskaitymo kortelėmis bei naudojo išimtinai vykdydama tarybos narės funkcijas, tačiau nesant tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, priėmė sprendimą šias lėšas gražinti. Teismas pažymėjo, kad įvertinusi tai, ieškovo atstovė ieškinio reikalavimą sumažino iki likusios negrąžintos 16223,95 sumos, susidedančios iš 320,91 Eur automobilio remonto išlaidų ir 15903,04 Eur degalų išlaidų.

8. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovei nebuvo priskirtas tarnybinis transportas, tačiau savivaldybės administracija jai einant mero pavaduotojos pareigas turėjo teisę suteikti galimybę naudotis tarnybiniais automobiliais pagal atskirus prašymus. Remdamasis Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkiais 2019-06-11 Nr. K1-39, 2019-09-03 Nr. K1-50, 2020-10-05 Nr. K1-47, 2022-10-17 Nr. K1-86, 2023-04-19 Nr. K1-3 nustatė, kad atsakovė buvo komandiruotėje 2019 m. birželio 13-16 dienomis Slovakijoje, 2019 m. rugsėjo 6-8 d. Ukrainoje, 2020 m. spalio 7-8 dienomis Druskininkuose, 2022 m. spalio 7 d. - Kaune, 2022 m. spalio 18-26 d. Sakartvele, 2023 m. balandžio 20 d - Lietuvos Respublikos Seime. Nustatė, kad atsakovei, einant mero pavaduotojos pareigas, buvo suteikiamas tarnybinis automobilis vykstant į komandiruotes tiek į užsienio šalis, tiek ir Lietuvoje vykstant už Tauragės rajono ribų, todėl laikė neįrodytus atsakovės teiginius, kad Lietuvoje vykstant į kitus miestus vykdant mero pavaduotojos pareigas naudojo savo, savo artimųjų transportą. Kartu pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog mero pavaduotojos darbo laiku ar vykdydama mero nurodymus atsakovė būtų prašiusi suteikti jai tarnybinį automobilį, o toks prašymas būtų netenkintas.

9. Nors atsakovė rėmėsi liudytojų parodymais, siekdama įrodyti savo ir kitų asmenų automobilių naudojimą mero pavaduotojos darbinėms pareigoms atlikti ir pateisinti dalį mero pavaduotojos darbui atlikti panaudoto kuro pagal pateiktus čekius, juos priskiriant patirtoms išlaidoms tarybos nario veiklai vykdyti, teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, laikė, jog atsakovė neįrodė aplinkybės, kad jos pateikti čekiai už kurą buvo susiję su mero pavaduotojos pareigų vykdymu. Atsakovė UAB „Biceda“ čekį teigė paėmusi netyčia degalinėje, o pateiktas toks čekis tarybos nario išlaidoms pateisinti per apsirikimą; ši suma grąžinta. Atsakovė grąžino komandiruočių metu už jos komandiruočių metu pirktų degalų čekius, pripažindama savo klaidą. Teisme ištyrus bylos medžiagą ir susipažinus su naujai į bylą gautais įrodymais, atsakovė pripažino karantinų metu nepatyrusi išlaidų tarybos nario veiklai vykdyti bei pateikusi degalų čekius, už kuriuos buvo mokėta ne jai ir jos sugyventiniui priklausančiomis banko kortelėmis, viso 3420,09 Eur. Teismas pažymėjo, kad nė vienas iš apklaustų liudytojų, kurie pripažino, jog atsakovė į jų automobilius pylė degalus ir kartu su jais vyko į įvairias šventes tiek Tauragės rajone, tiek ir kituose miestuose, nenurodė, jog būtų dalinęsi kelionių išlaidas dalinęsi, o priešingai, vertino, jog šios išlaidos yra susiję su atsakovės kaip tarybos narės veikla ir jie tik palaikydavo atsakovei kompaniją. Atsakovės pateisinantį argumentą, jog šeimos nariai šventėse ją fotografuodavo, teismas vertino kritiškai, pažymėdamas, jog fotografavimas jos šventėse nepateisina šeimos kelionių išlaidų pramogoms apmokėjimo iš Savivaldybės biudžeto. Kartu teismas pažymėjo, jog atsakovės nurodomos aplinkybės, jog naudojo ne tik savo, bet ir artimųjų automobilius, jokie bylos įrodymai, išskyrus pačių artimųjų parodymus, nepatvirtina. Teismas atkreipė dėmesį kad priešingai, liudytojai V. S., E. G., J. V., neturintys suinteresuotumo byloje, patvirtino, kad atsakovė į renginius atvykdavo tik savo nauju automobiliu. Todėl teismas laikė nesant pagrindo išvadai, jog atsakovė, vykdydama tarybos nario veiklą, naudojo kitų artimųjų automobilius.

10. Teismas nepritarė atsakovės argumentams, jog išlaidos kurui, naudotam vykstant į darbą Tauragės rajono savivaldybėje ir po darbo vykstant namo priskirtinos tarybos nario išlaidoms. Nurodė, kad į darbą privalo vykti visi ir vien tarybos nario statusas vykimo į darbą išlaidų savaime nesuteikia teisės vertinti kaip išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla. Be to, bylos nagrinėjimo metu iš atsakovės ir jos sugyventinio J. Z. parodymų paaiškėjo aplinkybė, jog jie į darbą ir po darbo į namus vykdavo J. Z. tarnybiniu automobiliu, kuriuo nesinaudodavo tik savaitgaliais. Kartu pažymėjo, jog atsakovės, kaip mero pavaduotojos darbo vieta buvo Tauragės rajono savivaldybės pastate, kuriame ir vykdavo Tarybos ir įvairių komisijų, kurių nare ar komisijos pirmininke buvo atsakovė, posėdžiai, jie visi vyko Tauragės rajono savivaldybės patalpose, tiek didžiojoje ir mažojoje salėse, tiek ir nuotoliniu bei mišriu būdu, vykdavo darbo metu, todėl konstatavo, kad atsakovė dėl atvykimo ir dalyvavimo šiuose posėdžiuose, kaip tarybos narė, transporto išlaidų nepatyrė.

11. Teismas nurodė, kad atsakovės viešinama 2019/2023 metų kadencijos dalinė ataskaita informacinėje Facebook sistemoje patvirtina, kad būdama tarybos nare atsakovė patyrė išlaidų kurui, tačiau ataskaitoje nurodytas renginių kiekis, dažnumas ir atstumai nuo atsakovės gyvenamosios vietos nepatvirtina didelių kiekių degalų pirkimo ir jų panaudojimo tarybos nario veiklai vykdyti.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovė kaip Tarybos narė jai skirtas išmokas turėjo naudoti tikslingai, pagrįstai, bei atitinkamai atsiskaityti, pateikti duomenis apie jų panaudojimą, jog niekam nekiltų abejonių dėl šios išmokos panaudojimo. Tačiau iš byloje esančių įrodymų teismas padarė išvadą, kad atsakovė ataskaitose apie išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, teikė ne tik savo, bet ir sugyventinio, sūnaus, marčios, brolio patirtas išlaidas kurui, o šių asmenų čekių kurui nepakankant maksimaliam tarybos nario veiklai vykdyti išlaidų panaudojimui pagrįsti, teikė kitų asmenų čekius, surinktus degalinėse. Įvertinęs atsakovės pateiktų čekių įvairovę, aplinkybę, jog už kurą atsiskaityta 14 skirtingomis banko kortelėmis, teismas laikė, jog čekiai už degalus buvo tikslingai renkami degalinėse. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pripažino neturinti įrodymų ir negalinti įrodyti karantinų metu pagal čekius panaudoto kuro tarybos nario veiklai vykdyti, taip pat 14 banko mokėjimo kotelių už kurą panaudojimo aplinkybių, komandiruočių metu už kurą jos pateiktų čekių gavimo aplinkybių, degalų - benzino įsigijimo tikslingumo, teismas padarė išvadą, kad čekius už kurą rinkdavo kiti asmenys, galimai jos artimieji, kurių pateiktus čekius įtraukdavo į teikiamas ataskaitas, kaip savo, vykdant tarybos narės veiklą. Pažymėjo, kad tokių ataskaitų, pateisinančių maksimaliai patirtas tarybos nario išlaidas, teikimu buvo suinteresuota atsakovė, kadangi tik pateikus ataskaitą apie panaudotas maksimalias sumas tarybos nario veiklai vykdyti atsakovė galėjo avansu gauti naujas lėšas.

13. Teismas, pagal turimus įrodymus įvertinęs atsakovės valdomo/naudojamo automobilio KIA Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pirmoji registracijos data – 2019-05-03, vidutinę ridą, tai, kad į vertinimo laikotarpį pateko karantino laikas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021m. balandžio 30 d., teismas padarė išvadą, kad atsakovės išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitose deklaruojamų automobilio kuro panaudojimo kiekiai akivaizdžiai neatitinka jos automobilio ridos. Teismas pažymėjo, kad atsakovė automobilį naudojo ne tik tarybos nario veiklai vykdyti, bet ir asmeniniais tikslais. Laikė deklaratyviais atsakovės argumentus, jog atsakovė tarybos nario veiklai vykdyti naudojo ir artimųjų (sugyventino, sūnaus, marčios, brolio) automobilius tais atvejais, kai saugodama savo automobilį vykdavo į vietoves, kuriose prasti keliai, kadangi nenurodė nei vienos tokios vietovės, į kurią vykstant naudojosi kitų automobiliais.

14. Teismo vertinimu, atsakovės naudojamos vienintelės sąskaitos banke „Luminor“ sąskaitos išrašas nepatvirtina atsakovės teiginių apie degalų pirkimą grynaisiais tokio kiekio, koks nurodytas ataskaitose, kadangi nesutampa išgrynintos piniginės sumos ir pateiktose ataskaitose nurodytos sumos už kurą. Todėl atmetė atsakovės argumentus apie atsiskaitymą grynaisiais už degalus kaip neįrodytus.

15. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė 2019-2023 tarybos kadencijos laikotarpiu teikė Tauragės rajono savivaldybės apskaitos skyriui Tarybos narės V. E. išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla ataskaitas, Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-365 patvirtintas formas, į kurias įrašydavo žinomai neteisingus duomenis siekdama maksimaliai pateisinti avansu pervestas išmokas tarybos nario veiklai vykdyti, siekiant gauti maksimalius avansinius mokėjimus. Pažymėjo, kad atsakovė Ataskaitų teisingumą patvirtino savo parašu, prie Ataskaitų (iki 2022-07-01) pridėdavo degalų įsigijimo kvitus, už kuriuos degalai buvo pirkti kitų nenustatytų asmenų ir nepanaudoti pačios atsakovės, kaip tarybos narės veiklai vykdyti. Tokių Ataskaitų pagrindu išmokėtus pinigus laikė išmokėtus neteisėtai. Teismo vertinimu, nors trečiojo asmens atstovės kategoriškai nepatvirtino, kad dėl atsakovei pervestų lėšų tarybos nario veiklai vykdyti padaryta žala, tačiau laikė akivaizdžia aplinkybę, jog dėl atsakovei išmokėtų, bet nepatirtų išlaidų tarybos nario veiklai vykdyti, trečiajam asmeniui padaryta žala ne tik turtinė, bet ir neturtinė. Teismo vertinimu, atsakovė buvo ne tik tarybos narė, bet ir ėjo Tauragės rajono savivaldybės mero padėjėjos pareigas, darančias įtaką šio juridinio asmens autoritetui ir pasitikėjimui juo, todėl dėl tokių atsakovės veiksmų sumenkinamas juridinio asmens autoritetas, sudaromas įspūdis apie joje dirbančių valstybės tarnautojų ir tarybos narių nevaržomą savivalę, demonstravimą nuostatos nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė Ataskaitose įrašytų duomenų teisingumo, nurodytų lėšų panaudojimo tarybos nario veiklai vykdyti ir yra pakankamai įrodymų, kad Ataskaitose nurodyta didžioji dalis degalų nebuvo įsigyti atsakovės ir panaudoti tarybos nario veiklai vykdyti, avansiniai mokėjimai atsakovės grindžiami suklastotomis Ataskaitomis.

16. Byloje esančių duomenų pagrundu teismas nurodė, kad atsakovė savo automobilį KIA Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo ne tik asmeniniais reikalais, bet ir tarybos nario veiklai vykdyti, todėl laikė, jog atsakovė patyrė išlaidų už panaudotą degalų kiekį tarybos nario veiklai vykdyti. Automobilio KIA Sportage (dizelinas, variklio tūris 1598, visureigis), kuro sąnaudos 100 km.- 6 l. Vertinant automobilio ridą laikotarpiu nuo 2019-05-03 iki 2023-04-07 (47 mėn.) vidutiniškai per mėnesį nuvažiuodavo 607,9 km. (6 l. 100 km.), t. y. reikalinga 36,47 l. mėn. Atsižvelgiant į kiekvieną mėnesį buvusius kainų pokyčius ir automobilio ridos kiekvieno mėnesio vidurkį degalams atsakovė galimai išleido: 2019 m. – 320,58 Eur, 2020 m. – 414,30 Eur, 2021 m. – 483,23 Eur, 2022 m. – 742,16 Eur, 2023 m. gegužės mėn. – 225,39 Eur, viso kadencijos metu automobilio kurui išleido 2185,66 Eur. Įvertinęs tai, kad atsakovė automobilį naudojo tiek savo, tiek ir tarybos narės veiklai vykdyti, teismas padarė išvadą, kad tarybos nario veiklai vykdyti degalams atsakovė išleido 50 proc. – 1092,83 Eur.

17. Vertindamas ieškovė reikalavimą pripažinti neteisėtai gautomis atsakovės patirtas 481 Eur išlaidas automobilio remontui, teismas nurodė, kad atsakovei grąžinus Savivaldybei bylos nagrinėjimo metu gautas išmokas už karantino laikotarpį, tarp kurių buvo 160,19 Eur automobilio remonto išlaidų, pasisakytina tik dėl 320,86 Eur remonto išlaidų pagal 2023-04-07 PVM sąskaitą faktūrą serijos CHR Nr. 018227. Remdamasis PVM sąskaita faktūra teismas nustatė, kad atsakovės automobiliui atlikta automobilio remonto darbų už 320,86 Eur. Trečiojo asmens atstovės patvirtino, jog PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti darbai buvo priskiriami prie remonto darbų ir vertinami kaip tinkami apmokėti ir susiję su tarybos nario veikla. Audito metu šios išlaidos taip pat nepripažintos netinkamomis. Įvertinęs tai, kad atsakovė turi tik vieną automobilį, kurį naudojo ne tik asmeniniams poreikiams, bet ir tarybos nario veiklai vykdyti, o ieškovo atstovei nepateikus įrodymų apie įprastai tokių išlaidų nepriskirtinumą išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, teismas šias išlaidas vertino kaip patirtas vykdant tarybos nario funkcijas.

18. Teismas apskaičiavo, kad atsakovė 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu vykdydama tarybos nario funkcijas patyrė 1092,83 Eur išlaidų kurui ir 320,86 Eur automobilio remontui, t. y. iš viso patyrė 1413,41 Eur, todėl šioje dalyje ieškinio netenkino. Tačiau ieškovės ieškinį tenkino dalyje dėl 14810,54 Eur sumos kaip žalos, padarytos trečiajam asmeniui – Tauragės rajono savivaldybei.

19. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, kad pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovė – Klaipėdos apygardos prokuratūra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83straipsnio 1 dalies 5 punktas), 333 Eur žyminį mokestį priteisė iš atsakovės.

20. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikytina ir CPK 961 straipsnio 1 dalis, todėl sprendė atsakovei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidas priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atlyginti iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-403/2023). Atsakovė pateikė įrodymus, kad dėl bylinėjimosi patyrė 1350 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys patenkintas 91 procentų, todėl atsakovei priteistina 121,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

               III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

21. Atsakovė V. E. pateikė apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimo, prašydama: 1) sprendimo dalį, kuria ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančios viešąjį interesą, ieškinys patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti pilna apimtimi; 2) kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; 3) priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

      21.1. laikotarpiu 2019-2023 metais būdama išrinkta Tauragės rajono savivaldybės tarybos nare ir 2019 m. mero pasiūlymu, Tauragės rajono tarybos sprendimu paskirta mero pavaduotoja atliko šias funkcijas, o kadangi funkcijos tarpusavyje glaudžiai susiję, Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario funkcijos buvo vykdomos po darbo valandų, savaitgaliais, švenčių ir atostogų metu;

21.2. pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė jokių ieškinio patenkinimo teisinių pagrindų, nurodydamas tik tai, kad ieškinys pareikštas CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu. Iškeldama civilinę bylą ieškovė vadovavosi nepagrįsto praturtėjimo institutu, tačiau teismas šiuo institutu nesinaudojo, nurodydamas, jog Tauragės rajono savivaldybei padaryta žala, bet nenurodydamas deliktinės atsakomybės sąlygų;

21.3. sprendime nenurodyta, kokių byloje surinktų įrodymų pagrindu padarytos išvados dėl neteisėto skirtų lėšų panaudojimo bei turtinės ir neturtinės žalos Tauragės rajono savivaldybės administracijai padarymo. Išvados padarytos remiantis tik ieškinį palaikiusios prokurorės ir bylą nagrinėjančio teismo nuomonės pagrindais, tačiau nepagrįstos byloje surinktais ir objektyviai įvertintais įrodymais. Teismas išvadas apie (ne)teisėtus veiksmus galėtų daryti remdamasis gavęs baudžiamąjį persekiojimą atliekančių institucijų surinktus ir ojektyviai įvertintus duomenis, tačiau tokių duomenų neturėdamas pirmosios instancijos teismas padarė atsakovę nusikaltimų padarymu apkaltinančias išvadas. Įsiteisėjus sprendimui, jame padarytos išvados būtų preziumuojamos, nors nusikalstamų veikų (ne)padarymo aplinkybės nėra ištirtos. Be to, apie tariamai padarytą neturtinę žalą nenurodyta net ieškinyje, todėl padarydamas tokią išvadą teismas išėjo už ieškinio ribų;

21.4. vertindamas ieškinyje išdėstytus argumentus teismas neatkreipė dėmesio į atsiliepime išdėstytus argumentus bei atsakovės pateiktus įrodymus. Nei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, nei atsakovės kadencijos metu galiojusio Tauragės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatos nenustatė, kokios konkrečiai gali būti išlaidos transportui, savivaldybė nesudarė su tarybos nariais sutarčių dėl asmeninio transporto panaudojimo tarybos nario veikloje, o tarybos nario funkcijų atlikimui nebuvo draudžiama naudotis savo šeimos narių (ar net draugų) turimomis transporto priemonėmis, taip pat nebuvo pildomi kelionės lapai ir apskaitomi nuvažiuoti kilometrai, prie degalų įsigijimo kvitų nebuvo reikalaujama pateikti duomenų, į kokį automobilį buvo pilti degalai. Gavus avansu tarybos nariui skirtą išmoką pateikdavo užpildytą ataskaitą, o iki 2022-07-01 ir degalų įsigijimo kvitus;

21.5. visas antrojo karantino laikotarpiu įsigytas kuras bei jam įsigyti panaudotos banko kortelės buvo naudojamos išimtinai tarybos narės funkcijų vykdymui. Identifikuotos tik atsakovei ir jos sugyventiniui priklausančios banko kortelės, kitos kortelės, kurios neabejotinai priklausė atsakovės artimiausiems namiškiams, atsakovė negalėjo identifikuoti. Taip pat atsakovė neturėjo rašytinių įrodymų apie antrojo karantino metu vykdytą veiklą. Dėl šių aplinkybių buvo prisiimta finansinė atsakomybė ir grąžinta į Tauragės rajono savivaldybės biudžetą 2559,00 Eur už sunaudotą kurą antrojo karantino laikotarpiu bei 861,09 Eur už kurą, atsiskaitant neidentifikuotomis kortelėmis;

21.6. priimdamas skundžiamą sprendimą teismas šališkai ir neobjektyviai vertino Audito ataskaitą, ją vertino tik ta apimtimi, kad galėtų apkaltinti atsakovę. Tuo tarpu teismas neįvertino, kad Audito ataskaitoje nurodyta, jog su tarybos nario veikla susijusių išlaidų apmokėjimo teisinis reglamentavimas buvo nepakankamas, nes nedetalizuotas konkrečių išlaidų baigtinis sąrašas, jokiame teisės akte nebuvo nustatyta, kaip pagrįsti, jog konkrečios išlaidos panaudotos su tarybos nario veikla susijusioje veikloje (1 punktas). Taigi, liko neįvertinta, jog Tauragės rajono savivaldybėje nebuvo nustatytas teisinis reglamentavimas kaip atsiskaityti už avansu sumokėtas sumas, šioje srityje nebuvo kontrolės. Todėl nustatant atsakovės kaltę dėl padarytos žalos turi būti pateikti konkretūs įrodymai, o ne remiamasi spėliojimais ar nuomone;

21.7. nors teismas rėmėsi Audito ataskaita, tačiau joje nėra nurodyta, kad atsakovė, kaip tarybos narė, yra padariusi buhalterinius pažeidimus ar žalą savivaldybei, tik pažymėta, jog dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo nustatyti netikslumai ir klaidos. Tuo tarpu nepriklausomai nuo Audito ataskaitos išvadų, teismas konstatavo atsakovės turtinę ir neturtinę žalą;

21.8. byloje pateikti įrodymai, jog atsakovei per ketverius kadencijos metus nebuvo suteiktas tarnybinis automobilis, o visais atvejais, išskyrus vienintelį, kurį ir minėjo liudytoja, buvo naudojamas asmeninis ir artimų giminaičių automobiliai. Atlikdamas priešingą Audito išvadai paskaičiavimą teismas atliko ne teismui priskirtas funkcijas, kadangi buhalteriniams paskaičiavimams atlikti reikalingos specialios žinios. Byloje esančią Audito ataskaitą parengė specialių žinių turintys specialistai, joje nėra pateikta konkrečių paskaičiavimų ir išvadų apie tai, kiek kilometrų atsakovė nuvažiavo per tarybos nario kadenciją, kiek sunaudojo degalų 100 km, o priešingai, specialistai nurodė, kad tokių paskaičiavimų negali atlikti dėl apskaitos teisinio reglamentavimo stokos, kadangi tarybos nariai nebuvo įpareigoti pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus bei apskaičiuoti nuvažiuotus kilometrus ar sunaudotus degalų kiekius;

21.9. Audito ataskaitoje nurodytos aplinkybės, jog du kartus įsigytas didelis kiekis kuro (vieną kartą 94,3 l, kitą kartą – apie 100 l), buvo paaiškintos, nurodant jog dalis kuro įpilta į kanistrą atsargumo dėlei, tačiau vėliau degalai supilti į automobilį ir naudoti tarybos nario funkcijų vykdymui. Aplinkybės, jog pilant degalų kai kada kiekvieną dieną, kai kada kas antrą dieną, vertinimas, jog tiek degalų atsakovė negalėjo išnaudoti, yra teismo nuomonė. Liudytojai parodė, kad atsakovė nuolat važinėdavo po seniūnijas ir kaimo bendruomenes, dalyvaudavo daugybėje renginių savaitgaliais, švenčių dienomis, po darbo valandų, liudytojų parodymai sutampa su atsakovės paaiškinimais, todėl teismo išvados dėl galimybės išnaudoti degalus nepagrįstos. Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė dirbo tik darbo, nustatyto jai kaip mero pavaduotojai, valandomis, kadangi vykdydama tiesiogines funkcijas atsakovė neapsiribojo darbo laiku, o dalis funkcijų buvo atliekama po darbo valandų, savaitgaliais, švenčių dienomis ar atostogų metu. Priešingai nei nurodė savo nuomonę teismas, atsakovė ataskaitas pildė įrašydama teisingus duomenis ir niekuomet nesiekė maksimalios išmokos, ataskaitos patvirtintos atsakovės parašu, pridėti degalų įsigijimo kvitai;

21.10. pagrindinis byloje esantis rašytinis įrodymas – Audito ataskaita, kurioje nebuvo nustatyta, jog atsakovės pasirašytose ataskaitose nurodyti duomenys būtų neteisingi. Atsakovė, esant avansu sumokėtų išmokų tarybos nario funkcijoms vykdyti nepakankamam teisiniam reglamentavimui, neprivalėjo vesti išsamesnės apskaitos. Todėl teismo išvada, jog ataskaitose nurodyta didžioji dalis degalų nebuvo įsigyti atsakovės ir panaudoti tarybos nario veiklai vykdyti, avansiniai mokėjimai atsakovės grindžiami suklastotomis ataskaitomis, yra tik byloje esančiais įrodymais nepagrįsta teismo nuomonė;

21.11. pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad po to atsakovės į Tauragės rajono savivaldybės sąskaitą sumokėtos 3240,09 Eur sumos, ieškovė iki baigiamųjų kalbų ieškinio šioje dalyje nesumažino. Teismas netenkino ieškinio dėl 4653,50 Eur, kas sudaro 23,7 proc.

22. Ieškovas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą, pakeičiant tik Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria priteistas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsakovei V. E. 121,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

 22.1. teismas sprendime nurodė, kad ieškinys pareikštas CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagal kasacinio teismo praktiką suma, gauta didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-695/2019, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019). Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje, Reglamento 133.1 punkte (redakcijos galiojusios iki 2023-03-31) numatyta išmoka savivaldybės tarybos nariams buvo tikslinė - skirta kompensuoti tik tas išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą. Taigi, Savivaldybės išmokėtos tarybos nario veiklai vykdyti išmokos, panaudotos asmeniniais ar kitais tikslais, laikytinos nepagrįstai įgytos. Tuo tarpu išnagrinėjęs bylą teismas padarė išvadą, jog atsakovė 2019-2023 tarybos kadencijos laikotarpiu, teikė Tauragės rajono savivaldybės apskaitos skyriui Tarybos narės V. E. išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla ataskaitas, Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-365 patvirtintas formas, į kurias įrašydavo žinomai neteisingus duomenis siekdama maksimaliai pateisinti avansu pervestas išmokas tarybos nario veiklai vykdyti, siekiant gauti maksimalius avansinius mokėjimus. Taigi, šiuo atveju nustatyta, kad pareiga grąžinti turtą kyla iš to, kad atsakovė pasinaudojo savo tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu, asmeninei naudai gauti, ir įgijo lėšas ne tik tarybos nario išlaidoms kompensuoti, bet ir asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. nepagrįstai praturtėjo;

22.2. byloje surinkta pakankamai duomenų, jog atsakovė teikė ne savo patirtas išlaidas: teikti kvitai už laikotarpius, kuomet ji buvo tarnybinėse komandiruotėje tarnybiniu transportu; nepagrįstai didelis ir dažnas kuro pylimas, kuris nesuderinamas su galimu nuvažiuoti atstumu, imant domėn, jog V. E. atliko vicemeres pareigas ir turėjo atlikti tam tikras pareigas pačioje Savivaldybėje; įsigytas didelis kuro kiekis, neatitinkantis keleivinio automobilio kuro bako talpos; 2020 m. lapkričio 7 d. - 2021 m. balandžio 30 d., t. y. karantino metu, komitetų posėdžiai, tarybos posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, deklaruotos patirtos maksimaliai leidžiamos išlaidos kuro įsigijimui; už kurą atsiskaityta 14 skirtingomis banko kortelėmis, nustatyta automobilių kuro bako rida, neatitinkanti įgyto ir galimo nuvažiuoti kuro kiekio. Be to, nustatyta, kad atsakovės banko sąskaitos išrašas nepatvirtina atsakovės teiginių apie degalų pirkimą grynaisiais tokio kiekio, koks nurodytas ataskaitose. Tai, kad buvo teikiami ne tik atsakovės kvitai, patvirtinto atsakovė ir liudytojų parodymai. Taigi teismas detaliai ištyrė visus įrodymus, juos išanalizavo sprendime ir pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovė teikė žinomai neteisingus duomenis. Todėl nepagrįstas apeliantės teiginys, jog pirmos instancijos teismas sprendime nenurodė iš kokių konkrečiai duomenų teismas padarė tokią išvadą;

22.3. konstatavęs, jog atsakovė kaip tarybos narė ir vicemerė savo veiksmais padarė Savivaldybei turtinę ir neturtinę žalą, išvadą motyvavo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 300 straipsnio reglamentavimas įtvirtina, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas taip pat turi teisę konstatuoti, jog vieno ar kito asmens veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, ką šiuo atveju pirmos instancijos teismas ir konstatavo. Įvertinęs tai, kad 2024-01-22 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Tauragės rajono tarybos (kadencija 2019-2023 metais) narių galimo netinkamo ir neteisėto lėšų, skirtų tarybos narių patirtoms išlaidoms atlyginti, panaudojimo, teismas iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą;

23.4. Audito ataskaita yra tik vienas iš įrodymų nagrinėjamoje byloje. Ieškovė rėmėsi, o teismas analizavo pačios atsakovės Savivaldybei teiktas ataskaitas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus (kasos kvitus, sąskaitas), žiniaraščius, duomenis apie automobilių ridą ir kt., vertino atsakovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, banko sąskaitos išrašus ir kt., todėl apeliantės teiginys, jog pirmos instancijos teismas šališkai ir neobjektyviai vertino Audito ataskaitą nepagrįstas. Nepakankamas ar ydingas teisinis reglamentavimas neatleidžia politiko nuo pareigos elgtis sąžiningai, skaidriai ir viešai, nesavanaudiškai, pavyzdingai, bei atsakingai. Atsakovė, pažeisdama teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, geros moralės principus, politiko elgesio principus, pasinaudojo nepakankamu teisiniu reglamentavimu ir įgijo tarybos nario veiklai skirtas lėšas, kurių ji tarybos nario veiklai nepanaudojo;

23.5. priešingai nei teigia apeliantė, teismas, išanalizavęs visus duomenis (ištyręs įrodymus, apklausęs liudytojus ir kt), gali konstatuoti kad Tarybos nario ataskaitose buvo teikiami žinomai neteisingi duomenis, kad didžioji dalis degalų buvo įsigyti ne atsakovės ir panaudoti ne tarybos nario veiklai vykdyti. Teismas atsakovės patirtas išlaidas degalams skaičiavo tik kaip „galimai patirtas“, atsižvelgdamas į kiekvieną mėnesį buvusius kainų pokyčius ir automobilio ridos kiekvieno mėnesio vidurkį degalams, bei įvertinęs tai, kad atsakovė automobilį naudojo tiek savo, tiek ir tarybos narės veiklai vykdyti;

23.6. ieškovė, įvertinusi, kad atsakovė grąžino dalį išlaidų, mažino civilinį ieškinį ir prašė teismo priteisti iš atsakovės 16 223,95 Eur. Todėl apeliantės teiginys, jog turėjo būti priteistos didesnės bylinėjimosi išlaidos, yra visiškai nepagrįstas. Kita vertus, atsakovė duomenis apie grąžintą Savivaldybei 3240,09 Eur sumą, pateikė prieš pat baigiamąsias kalbas.

24. Ieškovas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo sprendimo 2024 m. liepos 8 d. dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo ir prašo šioje dalyje pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinant. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

24.1. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos;

24.2. ieškovė, nustačiusi netinkamai panaudotų Tauragės rajono savivaldybės tarybos narių veiklai apmokėti skirtų išmokų faktą, gindama viešąjį interesą, teikė ieškinį dėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos V. E. išmokėtų 19 644,04 Eur, kurie jai buvo išmokėti kaip išlaidos patirtos jai 2019 – 2023 m. vykdant tarybos nario pareigas, sugrąžinimo į Tauragės rajono savivaldybę. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė V. E. pati grąžino 3420,09 Eur Tauragės rajono savivaldybei, teismas priteisė - 14810,54 Eur. Atsakovė nepagrindė, jog lėšos buvo panaudotos pagrįstai, ieškinio pareiškimą bei bylos procesą lėmė pačios atsakovės veiksmai, dėl kurių ji patyrė išlaidas. Todėl atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, į tai, kad kaltė (atsakomybė) dėl proceso tenka atsakovei, bei į tai, kad atsakovė dėl pareikšto didesnio reikalavimo papildomų išlaidų nepatyrė, teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis.

k o n s t a t u o j a:

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

26. Apeliacijos objektą sudaro Tauragės rajono apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimo dalies, kuria spręsta priteisti iš atsakovės nepagrįstai įgytas lėšas, bei kartu spręsta dėl bylinėjimosi išlaidų iš viešąjį interesą ginančios institucijos priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų reikalavimų daliai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

27. Byloje esančiais duomenimis nustatytos tokios esminės faktinės aplinkybės:

     i) atsakovė laikotarpiu nuo  2019-04-24 – 2023-04-26 buvo Tauragės rajono savivaldybės tarybos nare ir ėjo Tauragės rajono savivaldybėje vicemerės pareigas. Šiuo laikotarpiu iš Tauragės rajono savivaldybės gavo 20 075 Eur išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla apmokėti, išlaidos susidėjo iš 19 613 Eur kuro įsigijimo ir 481 Eur – automobilio remonto išlaidų;

    ii) Audito ataskaitos 2 priede „Savivaldybės tarybos nariams skirtų išmokų panaudojimas 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu“ nustatyta, kad kadencijos laikotarpiu maksimali pervestina suma 21 000,00 Eur, taigi, atsakovė panaudojo 95,6 procento maksimalios sumos (925 Eur mažiau, nei maksimali pervestina suma). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė gavo nurodytą pinigų sumą bei teikė kiekvieną ketvirtį Tauragės rajono savivaldybės apskaitos skyriui Išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla ataskaitas, kurių formos patvirtintos Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-365, bei iki 2022-07-01 pridėdavo degalų įsigijimo kvitus, taip grįsdama jai pervestų pinigų tarybos nario veiklai vykdyti panaudojimą;

    iii) Tauragės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyboje atlikus auditą parengta Audito ataskaita, tikslu įvertinti, ar 2019-2023 m. Tauragės rajono savivaldybės tarybos nariams skiriamos išmokos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, yra naudojamos pagal jų tikslinę paskirtį, ar savivaldybės biudžeto tikslinės lėšos yra naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai. Atlikus auditą nustatyta, kad:

a) 2019 m. gegužės mėn. pateiktas tarybos narei nepriklausantis degalų įsigijimo kvitas (76,84 Eur, pirkėjas UAB „Biceda“);

b) 2019 m. birželio 13-16 dienomis V. E. į komandiruotę Lenkijoje vyko tarnybiniu transportu, tačiau Tauragės rajono savivaldybės administracijai buvo pateikti 3 kuro įsigijimo kvitai jos kaip tarybos narės išlaidoms pagrįsti, t. y. 2019 m. birželio 13, 15 ir 16 d. už 130,84 Eur sumą;

c) 2022 m. spalio 18-26 dienomis V. E. buvo komandiruotėje Sakartvele, į ją vyko tarnybiniu transportu, tačiau Tauragės rajono savivaldybės administracijai buvo pateikta išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaita, kurioje nurodomi 3 kuro įsigijimo kvitai už 223,27 Eur sumą.;

d) 2020 m. lapkričio 7 d.- 2021 m. balandžio 30 d., t. y. karantino metu, komitetų posėdžiai, tarybos posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, tačiau buvo patirtos maksimaliai leidžiamos išlaidos kuro įsigijimui. Kuras piltas kiekvieną dieną (2020 m. lapkričio 2, 3, 4 d.; gruodžio 7, 8, 9, 10 dienomis, 2021 m. sausio 3, 4, 6, 7 dienomis, kas antrą dieną ir kiekvieną dieną pilta 2021 m. kovo 3, 5, 7, 20, 21, 22, liepos 20, 21, 23, 25, 27 dienomis);

e) įsigytas didelis kuro kiekis, galimai neatitinkantis automobilio kuro talpos: 2022 m. sausio 26 d. kvito suma 127,31 Eur (įgyta 94,3 litrai degalų), 2022 m. liepos 2 d. kvito suma 146,22 Eur (įgyta apie 100 litrų degalų), 2023-03-21 nurodyto kvito suma 148,16 Eur (apie 102 l dyzelino);

f) už kurą atsiskaityta 14 skirtingomis banko kortelėmis.

iv) atsakovė pagal kontrolierės rekomendaciją 2023-06-16 mokėjimo pavedimu Nr. 142 grąžino trečiajam asmeniui 430,96 Eur, nurodydama kaip klaidos pripažinimą. Ieškovui kreipusis į teismą, nors su ieškovės reikalavimu nesutiko, atsakovė Tauragės rajono savivaldybei pervedė 3420,09 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „Grąžinamos panaudotos tarybos nario išlaidos“. Atsakovė patvirtino, kad nurodytą grąžintą pinigų sumą sudaro 2559 Eur už sunaudotą kurą antrojo karantino laikotarpiu ir 861,09 Eur už kurą, atsiskaitant neidentifikuotomis kortelėmis;

v) ieškovė, įvertinusi atsakovės grąžintas Tauragės rajono savivaldybei nepagrįstai gautas tarybos nario veiklai vykdyti 3420,09 Eur sumos išmokas, ieškinio reikalavimą sumažino iki likusios negrąžintos 16223,95 Eur sumos, kurią sudaro 320,91 Eur automobilio remonto išlaidos ir 15903,04 Eur degalų išlaidos;

vi) teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus pripažino, kad atsakovė neįrodė Ataskaitose įrašytų duomenų teisingumo, nurodytų 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu lėšų panaudojimo tarybos nario veiklai vykdyti, todėl laikė esant pakankamai įrodymų konstatuoti, jog Ataskaitose nurodyta didžioji dalis degalų nebuvo įsigyti atsakovės ir panaudoti tarybos nario veiklai vykdyti. Tai konstatavęs teismas įvertino atsakovei priklausančio automobilio, kuris buvo naudojamas ir asmeniniais tikslais, ir tarybos nario veiklai vykdyti, nuvažiuotą ridą bei kuro sąnaudas, paskaičiavo, jog atsakovė 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu vykdydama tarybos nario funkcijas patyrė 1092,83 Eur išlaidų kurui ir 320,86 Eur automobilio remontui, viso - 1413,41 Eur, todėl šioje dalyje sprendė ieškinio netenkinti. Taigi, ieškinys patenkintas tik dalyje dėl 14810,54 Eur sumos.

28. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes, klaidingai taikė materialines ir procesines teisės normas. Atsakovė teigė, jog nenurodyti ieškinio patenkinimo teisiniai pagrindai, įrodymai, kurių pagrindu padarytos išvados dėl neteisėto skirtų lėšų panaudojimo ir kartu žalos padarymo, išvados padarytos remiantis tik ieškinį palaikiusios prokurorės ir bylą nagrinėjančio teismo nuomonės pagrindais, kadangi pagrindinis byloje esantis įrodymas – Audito ataskaita – nenustatė, jog atsakovės pasirašytose ataskaitose duomenys būtų neteisingi, o atsakovė, esant nepakankamam teisiniam reglamentavimui, neprivalėjo vesti išsamesnės ataskaitos savo išlaidoms, susijusios su tarybos nario veikla, pagrįsti. Taigi, iš esmės apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kurio pagrindu ir padarytos neteisingos išvados dėl atsakovei kaip tarybos narei skirtų lėšų panaudojimo neteisėtumu, t. y. konstatuojant, jog ieškovė nepagrindė visų lėšų panaudojimo tarybos nario veikloje.

       Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

29. Visų pirma, kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškinio reikalavimus, nenurodė jokios materialinės teisės normos, tik pažymėdamas, jog ieškinys grindžiamas nepagrįsto praturtėjimo institutu, įtvirtintu CK 6.237 straipsnyje. Atsakovės teigimu, teismas šiuo institutu nesinaudojo.

30. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje šiuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).

31.  CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.

32. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020).

33. Pagal formuojamą praktiką bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70- 916/2024) ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).

34. Kaip teisingai pastebėjo apeliantė, ieškovė ieškinio reikalavimą grindė CK 6.237 straipsnio pagrindu, įrodinėdama, jog ne visos atsakovė gautos lėšos panaudotos atsakovės kaip tarybos narės veiklai vykdyti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tyrė byloje esančius įrodymus (Audito ataskaitą, ataskaitas, kurių pagrindu mokėti pinigai atsakovei, vertino ir teiktus čekius), šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir padarė išvadą, kad atsakovei jos pildytų ataskaitų pagrindu dalis pinigų išmokėti neteisėtai, dėl ko sprendė, kad atsakovė šią neteisėtai gautą pinigų dalį turi grąžinti Tauragės rajono savivaldybei. Taigi, kaip matyti, nors teismas tiesiogiai ir neįvardijo teisės normos, tačiau civilinę bylą nagrinėjo ieškinio ribose (ieškiniu įrodinėtas CK 6.237 straipsnyje įtvirtinto instituto egzistavimas), vertino, ar ieškovė pagrindė ieškinio reikalavimus dėl atsakovės praturtėjimo trečiojo asmens sąskaita, taip pat ar atsakovė pagrindė, jog egzistavo teisinis pagrindas turtui (išmokoms tarybos nario veiklai vykdyti) gauti, t. y. ar pagrindė, kad jai laikotarpiu nuo  2019-04-24 – 2023-04-26 buvus Tauragės rajono savivaldybės tarybos nare gautos 20 075 Eur išlaidos (po patikslinimo - 16223,95 Eur suma) panaudotos pagal tikslinę paskirtį - išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, apmokėti. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies visumos matyti, jog civilinėje byloje kilęs ginčas ir nagrinėtas CK 6.237 straipsnyje įtvirtinto nepagrįsto praturtėjimo instituto aspektu. Todėl net jei tiesiogiai pirmosios instancijos teismas ir neįvardijo šios materialinės teisės normos, nesudaro pagrindo laikyti, jog nėra aiškus materialinio reikalavimo pagrindas, kurį, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas laikė įrodytu. Taigi apeliantės argumentas, kuriuo ji remiasi kvestionuodamas teismo sprendimą – tai, jog pirmosios instancijos teismas neįvardijo teisės normos, neturi teisinės reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

35. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentams, jog nėra aišku, kokių byloje nustatytų įrodymų pagrindu padarytos išvados dėl neteisėto skirtų lėšų panaudojimo. Kaip matyti, iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tarp jų ir:

     i) atlikto audito metu nustatytas aplinkybes, išskirtas Audito ataskaitoje, kurios nurodytos šioje nutartyje prie faktinių aplinkybių. Šios nustatytos aplinkybės vertintos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais;

    ii) vertino atsakovės atsikirtimus, jog Lietuvoje vykstant į kitus miestus vykdyti mero pavaduotojos pareigų naudotas atsakovės ir jos artimųjų transportas ir laikė neįrodytomis aplinkybes, jog pateikti čekiai už kurą susiję su mero pavaduotojos pareigų vykdymu. Tokią išvadą padarė remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, jog atsakovė į komandiruotes (tiek Lietuvoje, tiek ir už Lietuvos ribų) vyko tarnybiniu automobiliu bei tai, jog apklausti liudytojai nenurodė detalesnių aplinkybių, susijusių su atsakovės įrodinėjama veikla, o matę atsakovę atitinkamuose renginiuose nurodė, jog darbo metu atsakovė kartu su kitomis savivaldybės darbuotojomis atvykdavo tarnybiniu automobiliu (savu atvykdavo tik į renginius, vykdavusius po darbo);

    iii) teismas taip pat vertino liudytojų parodytas aplinkybes, jog lydėdavo atsakovę į renginius, susijusius su atsakovės kaip savivaldybės tarybos narės veikla, kad būdavo vykstama ir artimų giminaičių automobiliais, pilami į juos degalai, pažymėdamas, kad visų liudytojų parodymų kontekste artimų šeimos narių parodymus teismas vertina kritiškai ir jie, nesant jokių kitų įrodymų, nepagrindžia, jog atsakovė naudojo ne tik savo bet ir artimųjų automobilius tarybos nario veikloje;

     iv) teismas taip pat laikė, kad apeliantė kaip tarybos narė dėl atvykimo ir dalyvavimo posėdžiuose nepatyrė transporto išlaidų. Tokią išvadą padarė įvertinęs aplinkybę apie posėdžių vietą (vyko Tauragės rajono savivaldybės patalpose, tiek didžiojoje ir mažojoje salėse), būdą (vykdavo nuotoliniu ir mišriu būdu), laiką (vykdavo darbo metu). Taip pat pastebėjo, kad išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, naudojimas nėra pateisinamas vykimu į darbą vien tuo aspektu, jog į darbą vyksta tarybos nario statusą turintis asmuo;

  v) teismas vertino byloje pateiktus atsakovės degalų čekius, pažymėdamas, kad degalų sąnaudoms pagrįsti buvo teikiamos sugyventinio, sūnaus, marčios, brolio patirtos išlaidos kurui, o šių čekių kurui nepakankant, teikti trečiųjų asmenų čekiai, surinkti degalinėse. Tokia išvada padaryta detaliai aptariant byloje pateiktus čekius, iš kurių matyti atsiskaitymas skirtingomis 14 banko kortelių, dideli kiekiai degalų, kai kurie teikti čekiai už kurą atsakovei būnant išvykus į komandiruotes. Įvertinęs aplinkybę, jog buvo atsiskaitoma skirtingomis banko kortelėmis (nustatyta, kad jų buvo 14), o atsakovė negalėjo nurodyti tokių kortelių panaudojimo aplinkybių, teismas padarė išvadą, jog čekiai buvo renkami tikslingai, o pateikti čekiai būdavo įtraukiami į teikiamas Ataskaitas, kaip savo, vykdant tarybos narės veiklą;

 vi) teismas vertino atsakovei priklausančios transporto priemonės nuvažiuotą kilometražą pagal byloje pateiktus įrodymus ir kuro sąnaudas, taip apskaičiuodamas realias atsakovės automobilio kuro sąnaudas, padarydamas išvadą, jog atsakovės išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitose deklaruojamų automobilio kuro panaudojimo kiekiai akivaizdžiai neatitinka jos automobilio ridos, juolab kad automobilis buvo naudojamas ir asmeniniams poreikiams;

 vii) vertintas atsakovės argumentų dėl atsiskaitymo už kurą grynaisiais ir kortele pagrįstumas, atsižvelgiant į atsakovės pateiktos sąskaitos išrašą. Šiuo aspektu padaryta išvada, jog net ieškovės atsiskaitymas grynaisiais pinigais nepateisina Ataskaitoje nurodytų išlaidų.

 36. Aptariant išdėstytą matyti, jog pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovės neteisėtą jos kaip tarybos narės veiklai vykdyti skirtos išmokos panaudojimą padarytos remiantis byloje esančiais ir aptartais įrodymais, liudytojų parodymais bei šalių paaiškinimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas detaliai ištyrė visus įrodymus, juos aptarė, padarydamas atitinkamas išvadas ir pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovė nepagrindė, kad jai skirtas išmokas panaudojo pagal tikslinę paskirtį, numatytą teisės aktuose: Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023-03-31) ir Tauragės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (patvirtinto 2016-12-21 Tarybos sprendimu Nr. 1-365 su vėlesniais pakeitimais (galiojęs iki 2023-03-31)) 133.1 punkte, kuriame nurodoma, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama iki 1,00 MMA (minimalios mėnesinės algos) dydžio išmoka (o nuo 2022 m. liepos 1 d. - iki 0,6 MMA), už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Taigi kartu atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, iš kokių konkrečių byloje esančių duomenų teismas padarė išvadą dėl atsakovei kaip tarybos narei skirtų lėšų neteisėto panaudojimo.

37. Pasisakant šiuo aspektu kartu pažymėtina, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė – skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą, t. y. gali būti kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą. Tuo tarpu apeliantė, nors ir kritikuodama pirmosios instancijos teismą dėl netinkamo įrodymų vertinimo, rėmėsi abstrakčiais argumentais, nenurodydama konkrečių įrodymų, kurie paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Antai, pvz. apeliantė nurodo, jog didelis kiekis degalų buvo piltas ir į kanistrą baiminantis, jog degalų pritruks, tačiau toks argumentas apskritai nepagrįstas jokiais įrodymais, juolab kad byloje nepateikti įrodymai, jog ketintu važiuoti (nuvažiuotu) atsakovės maršrutu nėra degalinės, kad atsakovė gyvena tokioje vietoje, kurioje nėra apskritai galimybės užsipilti degalų ir, galų gale nepaaiškinta, kodėl anksčiau nebuvo piltas toks degalų kiekis (juolab kad byloje nėra duomenų apie atsakovės gyvenamosios vietos pasikeitimą). Taigi, vertintina, jog apeliantė nepaneigė konkrečiais įrodymais pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų.

38. Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neteisėto lėšų panaudojimo nepaneigia ir apeliantės argumentai, jog teismas tokią išvadą galėtų daryti tik remdamasis baudžiamąjį persekiojimą atliekančių institucijų surinktais ir ojektyviai įvertintais duomenimis. Viena vertus, įrodinėjimas civiliniame ir baudžiamajame procese skiriasi, o įvertinti atsakovės lėšų panaudojimo aplinkybę ir padaryti atitinkamas išvadas pirmosios instancijos teismas gali ir surinktų civilinėje byloje įrodymų pagrindu (materialinės teisės normų taikymui nagrinėjant civilinę bylą šiuo atveju nėra būtini ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys ar padarytos išvados). Pirmosios instancijos teisme kilęs ginčas nagrinėtas civiline tvarka, vertinti byloje pateikti įrodymai pagal civiliniame procese įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir jų pagrindu padarytos išvados dėl lėšų naudojimo, todėl neteisinga išvada, jog sprendime nurodytos nusikaltimo padarymo išvados, kaip kad teigia apeliantė. Pastebėtina, kad nusikalstamos veikos (ne)padarymas konstatuojamos tik atitinkamame nuosprendyje ir, kaip teisingai nurodo apeliantė, ištyrus nusikalstamos veikos (ne)padarymo aplinkybes (vertinama, ar (ne)veikimas atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintos atitinkamos nusikalstamos veikos požymius), ir nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju sprendimo civilinėje byloje priėmimas suponuoja išvadą dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal baudžiamąjį įstatymą. Kita vertus, ieškovė nurodė, kad 2024-01-22 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Tauragės rajono tarybos (kadencija 2019-2023 metais) narių galimo netinkamo ir neteisėto lėšų, skirtų tarybos narių patirtoms išlaidoms atlyginti, panaudojimo, todėl civilinė byla, vadovaujantis CPK 300 straipsniu, išnagrinėta iš esmės.

39. Nėra pagrindo pritarti apeliantės argumentams, jog priimdamas skundžiamą sprendimą teismas šališkai ir neobjektyviai vertino Audito ataskaitą, kad ją vertino tik ta apimtimi, jog galėtų apkaltinti atsakovę. Visų pirma, apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, jais, kaip gynybine pozicija, nurodoma niekuo nepagrįsta išvada dėl teismo siekio apkaltinti atsakovę. Nėra pagrindo laikyti, jog teismas Audito ataskaitą vertino šališkai ir neobjektyviai, kadangi byloje nėra ir šiuos argumentus pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik Audito ataskaitą, kaip kad nurodo apeliantė, tačiau ir kitus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir teiktus apeliantės, ir išvadas sprendime padarė įrodymų visumos pagrindu. Antra, Audito ataskaitoje nurodymas dėl išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, apmokėjimo teisinio reglamentavimo stokos, nepateisina apeliantės veiksmų panaudojant ne pagal paskirtį išlaidas, skirtas tarybos nario veiklai vykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pasinaudota nepakankamu teisiniu reglamentavimu įgyjant tarybos nario veiklai skirtas lėšas, kurios panaudotos ne pagal paskirtį, tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti, jog šios lėšos panaudotos teisėtai. Kita vertus, net jei ir nustatytas teisinio reglamentavimo nepakankamumas, tai nesudaro pagrindo laikyti, jog atsakovė neturėtų jai skirtų lėšų naudoti išimtinai tarybos nario veiklai vykdyti, ir tokias išlaidas pagrįsti atitinkamais įrodymais. Pareigos naudoti skirtas lėšas išimtinai tarybos nario veiklai vykdyti nepaneigia nei atsakovės nurodomas nedetalizuotas konkrečių išlaidų baigtinis sąrašas, nei argumentas, jog nei viename teisės akte nenustatyta tvarka, kaip pagrįsti konkrečiai panaudotas išlaidas tarybos nario veikloje.

40. Pažymėtina, kad Audito ataskaitoje nenurodymas buhalterinių pažeidimų ar žalos savivaldybei nesuponuoja išvados, jog teismas Audito išvados neturėtų vertinti kartu su kitais įrodymais ir spręsti, ar atsakovei kaip tarybos narei skirtos išlaidos panaudotos teisėtai. Taigi ir šiuo aspektu atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

41. Neturi objektyvaus pagrindimo ir apeliantės argumentai, kad atsakovei per ketverius kadencijos metus nebuvo suteiktas tarnybinis automobilis, o visais atvejais, išskyrus vienintelį, kurį ir minėjo liudytoja, buvo naudojamas asmeninis ir artimų giminaičių automobiliai. Atsakant į apeliantės argumentus pažymėtina, jog apeliantė neteisingai vertina pirmosios instancijos teismo išvadas. Sprendime nebuvo padaryta išvada, jog apeliantė, vykdydama tarybos narės veiklą, negalėjo naudoti savo ar savo giminaičių automobilių, tačiau nurodyta, kad savivaldybės skirtos lėšos turėjo būti naudojamos išimtinai su tarybos nario veikla susijusioms funkcijoms vykdyti. Tuo tarpu, kaip jau buvo paminėta, byloje surinkti įrodymai nepagrindė būtent šios aplinkybės.

42. Nepritartina apeliantės argumentui, jog teismas, atlikdamas paskaičiavimą dėl atsakovės transporto priemonės galimo degalų kiekio tarybos nario veiklai vykdyti sunaudojimo, atliko ne teismui priskirtas funkcijas. Pastebėtina, kad toks paskaičiavimas, kurį atliko pirmosios instancijos teismas, turėdamas automobilio ridos duomenis laikotarpiu nuo 2019-05-03 iki 2023-04-07 (47 mėn.) bei vidutines kuro sąnaudas 100 km.- 6 l., nereikalauja specialių žinių, kaip tai bando įrodyti apeliantė, o vertintinas kaip elementarus matematinis paskaičiavimas. Aplinkybė, kad tokio paskaičiavimo negalėjo atlikti Audito ataskaitą parengę specialių žinių turintys specialistai, nesudaro pagrindo laikyti, kad paskaičiuoti sunaudoto degalų kiekio negalėjo teismas, juolab kad teismas turėjo visus reikalingus paskaičiavimams duomenis. Kita vertus, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo atliktų paskaičiavimų, nepateikė savo paskaičiavimų, paneigiančių paskaičiavimus skundžiamame sprendime. Kadangi apeliantė transporto priemonę naudojo ir savo asmeninių poreikių patenkinimui, ir su tarybos nario veikla susijusiai veiklai vykdyti, pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai laikė, kad tarybos nario veiklai vykdyti degalams atsakovė išleido 50 proc. apskaičiuotos sumos, kuri sudaro 1092,83 Eur. Dėl teismo argumentų, susijusių su automobilio remonto išlaidomis, ginčo nekyla, todėl detaliau šiuo aspektu teisėjų kolegija nepasisako.

43. Apibendrinant išdėstytą darytina išvada, jog ieškovė įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtiną sąlygų visetą, o tuo tarpu atsakovė nepagrindė, jog trečiojo asmens jai išmokėtą 14810,54 Eur piniginę sumą gavo esant teisiniam pagrindui. Taip pat darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl to, kad atsakovė nepagrindė dalies išmokėtų sumų panaudojimo tarybos nario veiklai, todėl pagrįstai sprendė šią sumą priteisti iš atsakovės. Kartu atmestini atsakovės argumentai, jog iš ieškinio reikalavimo sumos neišskaičiuota atsakovės grąžinta 3240,09 Eur suma, kadangi skundžiamame sprendime aiškiai nurodyta, jog šia suma sumažintas ieškinio reikalavimas.

      Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

44. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

45. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendromis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, sprendė priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros jai skirtų valstybės biudžeto lėšų atsakovei 121,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. proporcingą dalį ieškovės atmestai reikalavimų daliai.

46. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, prašo nukrypti nuo CPK  93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

47. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė teismui nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, nepriteisti. Vertintina tai, kad ieškovės, ginančios viešą interesą, reikalavimas atmestas nedidele dalimi, kad atsakovė nepagrindė lėšų panaudojimo ir neįrodė, jog skirtos lėšos panaudotos pagal paskirtį, t. y. su tarybos nario veikla susijusiai veiklai, o civilinį procesą iš esmės lėmė atsakovės veiksmai, ir spręstina, kad iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros jai skirtų valstybės biudžeto lėšų atsakovei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos.

       Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, laiko, jog spręsdamas kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas teisingai atliko įrodymų vertinimą, nepažeidė procesinės ir materialinės teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors teisėjų kolegija nustatė pagrindus nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), ir sprendė nepriteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, proporcingo atmestai ieškinio reikalavimų daliai, bylinėjimosi išlaidų perskirstymas nelemia materialinio teisinio rezultato.

 50. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Atsakovė, netenkinus jos apeliacinio skundo, neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, o, kita vertus, apeliacinis skundas reiškiamas tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir žyminis mokestis šioje dalyje apskritai nėra mokamas. Byloje nėra duomenų apie kitas ieškovės, ginančios viešą interesą, patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešą interesą, apeliacinį skundą tenkinti, atsakovės V. E. apeliacinio skundo netenkinti.

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (juridinio asmens kodas 288603320) priteistas atsakovei V. E. 121,50 Eur (vienas šimtas dvidešimt vienas euras 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pakeisti ir šioje dalyje atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                          Loreta Bujokaitė

                                                                                                     Eglė Surgailienė

                                                                                                                Rūta Veniulytė-Jankūnienė