Civilinė byla Nr. e2A-434-302/2021
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00129-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekbera“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-440-252/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekbera“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, institucija teikianti išvadą – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dekbera” ieškiniu prašė pripažinti neteisėtomis ir panaikinti šias viešojo pirkimo „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo formos Nr. 110/a elektroninės formos informacinės sistemos nuomos bei jos priežiūros paslaugų pirkimas“ Nr. 507558 (toliau – Pirkimas) sąlygas: Pirkimo sąlygų 16 punktą, Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 ir 4 punktus, Techninės specifikacijos 8, 9, 55, 49, 56 ir 73 punktus bei Techninės specifikacijos 1 priedo „Reikalavimai mobiliajai programėlei GMP brigadų automobiliuose“ 7 punktą.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis 2020 m. rugsėjo 15 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė apie atviro konkurso būdu vykdomą Pirkimą, kuriuo siekiama įsigyti greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės formos Nr. 110/a (toliau – ir Kortelės forma Nr. 110/a) informacinės sistemos nuomos bei jos priežiūros paslaugas. Šis Pirkimas yra jau trečias pirkimas dėl to paties pirkimo objekto. Ankstesni atsakovės skelbti pirkimai buvo nutraukti pačios atsakovės dėl netinkamų pirkimo sąlygų, tačiau ir trečią kartą vykdomame Pirkime atsakovė suformulavo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimų neatitinkančias sąlygas, kurios nepagrįstai riboja ieškovės galimybes dalyvauti Pirkime. Pirkimo sąlygos yra parengtos neteisėtai proteguojant konkrečius ūkio subjektus – UAB „InnoForce“ su partneriais UAB „Atvira karta“ ir UAB „Innoseven technologies“, kurie yra ilgamečiai atsakovės ir biudžetinės įmonės Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) tiekėjai.
3. Ieškovės teigimu, Pirkimo sąlygų 16 punktas neatitinka VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo ir nediskriminavimo principų, riboja konkurenciją, nes juo nepagrįstai reikalaujama, jog jau su pasiūlymu tiekėjas pateiktų demonstracinę sistemos versiją, demonstruojančią visus Techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus, be to, nepagrįstai kartu su demonstracija reikalaujama pateikti išeities kodo sintaksę.
4. Pirkimo sąlygų 2 lentelės 3 ir 4 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams turėti sertifikatus ar analogiškus dokumentus, suteikiančius teisę aptarnauti „Retia ReDAT“ balso įrašymo įrangą ir aptarnauti bei prižiūrėti BPC programinę įrangą „Siveillance ELS Web v.4.15“, yra nesusiję su Pirkimo objektu, neproporcingi ir nepagrįstai riboja sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Šias sistemas gali aptarnauti tik tie tiekėjai, kurie yra laimėję atitinkamus jų aptarnavimo viešuosius konkursus, o praktikoje – iš esmės tik šių programų gamintojas ir jo veiklos partneriai. Rinkoje šį kvalifikacinį reikalavimą gali atitikti tik UAB „InnoForce“ („Siveillance ELS Web v.4.15“ programos atveju) ir su UAB „InnoForce“ susijusi UAB „Innoseven technologies“ („Retia ReDAT“ programos atveju).
5. Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 8 ir 9 punktų reikalavimai, pagal kuriuos tiekėjai turi turėti prisijungimus prie programinės įrangos „Siveillance ELS Web v.4.15“ aplikacijų programavimo sąsajų (toliau – API sąsaja) bei leidimą aptarnauti „Siveillance ELS Web v.4.15“ bei „Retia ReDAT“ programinę įrangą, taip pat yra nesusiję su Pirkimo objektu, neproporcingi ir pritaikyti vienam tiekėjui – UAB „InnoForce“.
6. Kaip neaiškūs, netikslūs ir tokiu būdu nepagrįstai ribojantys galimybes pateikti tinkamą pasiūlymą Pirkime, ieškovės teigimu, yra ir Techninės specifikacijos 49, 55, 56 ir 73 punktų bei Techninės specifikacijos 1 priedo „Reikalavimai mobiliajai programėlei GMP brigadų automobiliuose“ 7 punkto reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino neteisėtais ir panaikino Pirkimo sąlygų 16 punktą, Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 49, 55, 56, 73 punktus bei Techninės specifikacijos 1 priedo 7 punktą ir Pirkimą nutraukė, kitus ieškinio reikalavimus atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Įvertinęs šalių paaiškinimus, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) išvadą, rekomendaciją ir VPT eksperto išvadą, teismas konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 16 punktas prieštarauja VPĮ nuostatoms ir yra neteisėtas, kadangi atsakovė jau pasiūlymo pateikimo metu nori gauti siūlomos informacinės sistemos demonstracines versijas, nors paprastai jos teikiamos jau po pasiūlymų pateikimo ir tai ne visa apimtimi. Be to, teismo vertinimu, minėta sąlyga yra perteklinė, nesusijusi su Pirkimo objektu ir ribojanti tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime, nes išeities kodo sintaksės parodymą gali išpildyti tik sistemos gamintojai, be to, toks reikalavimas leidžia Pirkime dalyvauti tik tiems tiekėjams, kurie naudoja „Web-based“ technologiją.
9. Teismas pripažino neteisėtu ir Pirkimo sąlygų 73 punktą, nes jame remiamasi nuo 2018 m. gegužės 25 d. nebegaliojančiu Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. IT-71(1.12) „Dėl bendrųjų reikalavimų organizacinėms ir techninėms duomenų saugumo priemonėms patvirtinimo“.
10. Teismas konstatavo, kad Techninės specifikacijos 49 punkto reikalavimas dėl istorijos apie veiksmus, kuriuos informacinėje sistemoje atliko vartotojai, saugojimo, Techninės specifikacijos 56 punktas, kuriame nustatyta, jog perkančioji organizacija projekto vykdymo metu pateiks ir su tiekėju suderins detalius reikalavimus žemėlapio parengimui, bei Techninės specifikacijos 1 priedo 7 punktas, kuriame nurodoma, kad sutarties vykdymo metu tiekėjas turi parengti ir su perkančiąja organizacija suderinti programėlės dizainą, yra neaiškūs, netikslūs bei neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl ir šiuos Pirkimo sąlygų reikalavimus teismas pripažino neteisėtais.
11. Įvertinęs Techninės specifikacijos 55 punkto reikalavimą, pagal kurį į programinę įrangą turi būti integruoti ir paruošti naudoti „Google Maps“, „OpenStreetMaps“ ir „Bing Maps“ žemėlapiai, teismas sprendė, kad minėta sąlyga taip pat yra neaiški ir nekonkreti, be to, pažymėjo, jog atsakovė nepaneigė VPT eksperto išvados, jog minėtas reikalavimas yra parinktas konkrečiam tiekėjui, todėl teismas ir minėtą Pirkimo sąlygų reikalavimą pripažino neteisėtu.
12. Teismas teisėtu pripažino Techninės specifikacijos 8 punktą, kuriame nustatyta, kad tiekėjas arba kitas ūkio subjektas, kurio pajėgumais tiekėjas numato remtis, turi turėti leidimą aptarnauti BPC CAD programą; prieiga prie BPC CAD programos API sąsajų, jų dokumentacijomis turi pasirūpinti ir nepertraukiamą BPC informacinės sistemos darbą integravimo metu turi užtikrinti tiekėjas, bei Techninės specifikacijos 9 punktą, kuriame numatyta, jog tiekėjas arba kitas ūkio subjektas, kurio pajėgumais tiekėjas numato remtis, turi turėti leidimą aptarnauti „Retia ReDAT“ balso įrašymo įrangą.
13. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad VPT ir eksperto išvada, jog minėti reikalavimai yra pagrįsti, nėra išsami ir aiški. Teismo vertinimu, VPT eksperto išvadoje yra aiškiai nurodyta, kad perkančioji organizacija neturi galimybės tokios informacijos užtikrinti, o tai reiškia, jog keliamas reikalavimas, kad API sąsajas turi užtikrinti tiekėjas, yra pagrįstas. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti eksperto išvada, tuo labiau kad ieškovė neteikė savo eksperto išvados ir neprašė teismo byloje skirti ekspertizę. Teismas pažymėjo, kad neturi specialių žinių ginčo klausimu, būtent ieškovės prašymu išreikalavo VPT eksperto išvadą, todėl ieškovė, su ja nesutikdama, privalėjo pateikti arba analogišką eksperto išvadą arba prašyti teismo skirti ekspertizę, o ne tik teikti subjektyvius rašytinius paaiškinimus.
14. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė yra BPC sudedamoji dalis, t. y. teikia paslaugas pagal BPC nurodymus, todėl Pirkimo sąlygose pagrįstai reikalaujama, jog tiekėjas žinotų, su kokiomis programinėmis įrangomis dirba BPC, ir turėtų galimybę prisijungti prie tokių BPC programinių įrangų.
15. Teismas nepritarė ieškovės argumentams dėl Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 ir 4 punktuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų tiekėjams turėti sertifikatus ar kitus analogiškus dokumentus, suteikiančius teisę aptarnauti „Retia ReDAT“ ir „Siveillance ELS Web v.4.15“ įrangą, neteisėtumo. Nurodė, kad atsakovė yra BPC dalyvė ir ji naudoja tą techniką, kurią naudoja BPC, todėl keliami kvalifikacijos reikalavimai yra pagrįsti būtent ta apimtimi, kiek įranga yra susijusi su BPC naudojama įranga. Teismas sutiko su VPT eksperto vertinimu paremta VPT išvada, kad tiekėjas turi užtikrinti, jog sugebės aptarnauti BPC naudojamą įrangą, kurios, teismo vertinimu, ieškovė nepaneigė.
16. Nors ieškovė nereikalavo nutraukti Pirkimą, tačiau teismas sprendė, kad, pripažinus neteisėtomis dalį Pirkimo sąlygų, Pirkimas turi būti nutrauktas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Dekbera“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria dalis ieškinio reikalavimų buvo atmesta, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi, t. y. pripažinti neteisėtais bei panaikinti ir Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 ir 4 punktus bei Techninės specifikacijos 8 ir 9 punktus. Be to, ieškovė prašo priimti naujus rašytinius įrodymus ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. Teismas neįvertino, kad atsakovė siekia, jog pagal Pirkimo sutartį išsinuomota Kortelės formos Nr. 110/a informacinė sistema galėtų sąveikauti su atsakovės šiuo metu naudojamomis sistemomis „Siveillance ELS Web v.4.15“ ir „Retia ReDAT“, tačiau Pirkimo sąlygų 2 lentelės 3 ir 4 punktais atsakovė reikalauja ne tik sąveikos su minėtomis sistemomis, bet kelia ir tokius reikalavimus, kaip turėjimas sertifikatų ir leidimų, leidžiančių aptarnauti minėtas sistemas, nors Pirkimo objektas šių sistemų aptarnavimo neapima. Pirkimo sutarčiai įvykdyti atitiktis tokiems reikalavimams yra nereikalinga. Be to, „Siveillance ELS Web v.4.15“ ir „Retia ReDAT“ sistemų aptarnavimo veikla apskritai nėra sertifikuojama ar vykdoma tik gavus leidimus. Šias sistemas gali aptarnauti išimtinai tik tie tiekėjai, kurie yra laimėję atitinkamus jų aptarnavimo viešuosius konkursus.
17.2. Tai, kad jokie leidimai ar sertifikatai vykdyti integracijas su BPC naudojamomis programomis „Siveillance ELS Web v.4.15“ ir „Retia ReDAT“ nėra reikalingi, patvirtina ieškovės ir jos partnerių patirtis vykdant sutartis dėl BPC informacinės sistemos integracijos su greitosios medicinos pagalbos stočių informacinėmis sistemomis. Ginčijamose Pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai visiškai neorientuoti į tiekėjų patirtį ar gebėjimus, o tai akivaizdžiai prieštarauja kvalifikacijos reikalavimų esmei.
17.3. Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 bei 4 punktuose įtvirtinti kvalifikacijos reikalavimai yra pernelyg specifiniai, siauri, nesusiję su Pirkimo objektu ir dėl to ribojantys konkurenciją. Skundžiamos Pirkimo sąlygos galimybę laimėti Pirkimą sudaro vienintelei tiekėjų grupei, t. y. tiekėjų grupei, laimėjusiai „Siveillance ELS Web v.4.15“ ir „Retia ReDAT“ informacinių sistemų aptarnavimo viešuosius pirkimus. Pati atsakovė patvirtino, kad Pirkimo sąlygose reikalaujamą leidimą aptarnauti „Siveillance ELS Web v.4.15“ ir „Retia ReDAT“ sistemas Lietuvoje turi tik viena įmonė (UAB „Innoseven Technologies“), kuri rinkoje veikia su verslo partneriais UAB „InnoForce“ ir UAB „Atvira karta“, o tai sąlygoja nepagrįstą konkurencijos ribojimą.
17.4. Teismas netinkamai įvertino atsakovės ir BPC santykį, nurodydamas, kad atsakovė yra BPC dalyvė. BPC neturi jokių dalyvių, o atsakovės ir BPC veikla yra susijusi tuo, kad jos abi veikia toje pačioje skubiosios pagalbos teikimo srityje ir atsakovė naudojasi kai kuriomis BPC informacinėmis sistemomis. Tinkamai neįvertinęs Pirkimo objekto ir remdamasis niekuo neparemtomis bei klaidingomis prielaidomis dėl atsakovės ir BPC veiklos sąsajų, teismas nepagrįstai susiejo Pirkimo dokumentų reikalavimų teisėtumą su BPC naudojama įranga. Į Pirkimo objektą nepatenka BPC naudojamos įrangos aptarnavimas, todėl Pirkimo sąlygose negali būti keliami reikalavimai, susiję su tokios įrangos aptarnavimu.
17.5. Techninės specifikacijos 8 punkte iš tiekėjų nepagrįstai reikalaujama turėti prisijungimą prie programinės įrangos „Siveillance ELS Web v.4.15“ API sąsajų. API sąsajos yra tam tikros techninės „instrukcijos“ apie atsakovės (arba BPC) jau turimas informacines sistemas, t. y. jų sąveikavimą su kitomis sistemomis. Šios „instrukcijos“ vykdant Pirkimo sutartį yra reikalingos tam, kad pagal Pirkimo sutartį nuomojamą sistemą būtų galima sujungti ir suderinti su atsakovės (arba BPC) jau turimomis sistemomis. API sąsajos nėra saugomos autorių teisės kaip integrali kompiuterių programos dalis, todėl atitinkamas API sąsajas (naudojamos programinės įrangos „instrukcijas“) turi pateikti būtent perkančioji organizacija, o ne tiekėjai. Įsigijusi atitinkamas informacines sistemas, kitas naudojamas programines įrangas, perkančioji organizacija turėjo įgyti ir atitinkamas API sąsajas, tam, kad, panaudodama šias sąsajas, ateityje galėtų įsigyti papildomus sistemos komponentus, suderinamus su jau įsigyta įranga.
17.6. Tai, kad atitinkamas API sąsajas turi ir gali užtikrinti pati perkančioji organizacija, patvirtina ir tai, jog ankstesniame atsakovės vykdytame viešajame pirkime dėl to paties pirkimo objekto techninėje specifikacijoje buvo reikalaujama tiekėjams turėti prisijungimus ir prie programinės įrangos „Retia ReDAT“ API sąsajų, tačiau atsakovei nutraukus ankstesnį pirkimą, šis reikalavimas Pirkimo sąlygose buvo pakeistas, nurodant, kad prieigą prie „Retia ReDAT“ API sąsajų ir jų dokumentacijos suteiks atsakovė. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad to atsakovė negalėtų padaryti ir dėl „Siveillance ELS Web v.4.15“ programos API sąsajų. Tai, kad BPC nedisponuoja „Siveillance ELS Web v.4.15“ programiniu kodu, neturi įtakos API sąsajos ir jos dokumentacijos turėjimui. Subjektas, net ir neįgijęs teisės disponuoti programiniu kodu, gali turėti ir kitiems tiekėjams suteikti prieigą prie API sąsajų.
17.7. Teismas netinkamai įvertino Techninės specifikacijos 8 ir 9 punktuose įtvirtinamą akivaizdų sąžiningos konkurencijos ribojimą. Pirkime siekiančių dalyvauti tiekėjų galimybė gauti „Siveillance ELS Web v.4.15“ programos API sąsajas ir leidimą aptarnauti „Siveillance ELS Web v.4.15“ bei „Retia ReDAT“ programinę įrangą išimtinai priklauso nuo vienos rinkoje veikiančios tiekėjų grupės, t. y. minėtą programinę įrangą įdiegusių UAB „Innoseven technologies“ ir UAB „InnoForce“. Gauti API sąsajas prie konkrečios programinės įrangos iš aukščiau minimų ūkio subjektų (konkurentų) kitiems tiekėjams yra praktiškai neįmanoma, kadangi tai akivaizdžiai būtų nesuderinama su verslo logika.
17.8. Skundžiama teismo sprendimo dalis paremta iš esmės tik VPT pasitelkto specialisto išvada. Jokių šio asmens kvalifikaciją ar bet kokią praktiką informacinių technologijų srityje patvirtinančių dokumentų byloje nėra. VPT specialisto išvadoje dėl atskirų Pirkimo sąlygų pateiktos deklaratyvios išvados, be jokio jų pagrindimo įrodymais ar netgi elementaraus paaiškinimo, todėl teismas tokią išvadą turėjo vertinti kritiškai. VPT specialisto išvada negali būti prilyginama eksperto išvadai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 212 straipsnio prasme.
17.9. Teismas nepagrįstai apsiribojo pasyvaus arbitro vaidmeniu ir, pripažindamas, kad neturi reikiamų žinių ginčui išspręsti, nevykdė savo pareigos veikti aktyviai bei ginti viešąjį interesą.
18. Atsakovė VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
18.1. Kadangi Pirkimas yra nutrauktas, atskirų jo sąlygų pripažinimas negaliojančiomis, nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių, todėl ieškovės apeliacinis skundas turi būti atmestas.
18.2. Kasacinio teismo praktikoje perkančiosioms organizacijoms pripažįstama diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino prekes, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių teisinių ir faktinių argumentų, kodėl jos skundžiamos Pirkimo sąlygos turėtų būti pripažintos neteisėtomis.
18.3. Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 punktu tiekėjui yra numatoma pareiga turėti prieigą prie sistemos „Retia ReDAT“ API ir jos sąsajų. Kadangi tiekėjas, turėdamas prieigą prie minėtos sistemos, galės daryti įtaką pačiai sistemai, jam turi būti sudaryta galimybė aptarnauti „Retia ReDAT“ įrangą. Ši sistema yra sertifikuota, naudojama kaip technika, turinti programinę įrangą. Ji bus sujungta su tiekėjo pasiūlyta preke ir su ja suderinta, todėl tiekėjo pasiūlytas produktas turi būti tiesiogiai suderinamas su įranga, prie kurios jis bus pasijungtas. Tiekėjo pasiūlyta įranga taps dalimi naudojamos „Retia ReDAT“ API ir jos sąsajų, todėl ir reikalaujama, kad tiekėjas arba kitas ūkio subjektas, kurio pajėgumais tiekėjas numato remtis, turėtų sertifikatus ar analogiškus dokumentus, suteikiančius teisę aptarnauti „Retia ReDAT“ balso įrašymo įrangą. Toks reikalavimas yra būtinas, kad tiekėjas galėtų tinkamai vykdyti Pirkimo sutartį. Tiekėjas, vykdydamas Pirkimo sąlygas, privalės aptarnauti „Retia ReDAT“ balso įrašymo įrangą, todėl turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus šiai įrangai aptarnauti. Reikalavimas turėti įgūdžių šioje aptarnavimo srityje nėra laikytinas diskriminaciniu ar pertekliniu, juo neribojama konkurencija. Ieškovė, kaip bet kuris kitas asmuo, gali nustatyta tvarka gauti sertifikatą ar kitą dokumentą, pažymėjimą, patvirtinantį, kad ji tinkami sugebės aptarnauti „Retia ReDAT“ balso įrašymo įrangą. Ieškovė taip pat gali pasitelkti kitą ūkio subjektą, kurio pajėgumais remsis, aptarnaudama „Retia ReDAT“ įrangą. Tiekėjams nekliudoma dalyvauti Pirkime, nes minėtas kvalifikacinis reikalavimas neskirtas konkrečiai asmenų grupei, jis yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamą perkamų paslaugų tiekimą.
18.4. Tiekėjų pateikta įranga turi būti suderinta ir su BPC naudojama programine įranga „Siveillance ELS Web v.4.15“. Tiekėjas galės daryti įtaką šiai programinei įrangai, todėl jam nustatytas reikalavimas turėti sertifikatus arba lygiagrečius dokumentus, suteikiančius teisę aptarnauti ir prižiūrėti programinę įrangą „Siveillance ELS Web v.4.15“. Kad toks reikalavimas nėra perteklinis ir yra būtinas siekiant nupirkti tinkamas paslaugas, patvirtina ir VPT bei eksperto išvada. Ieškovei nesudaroma jokių kliūčių pateikti dokumentus, patvirtinančius šią jos kvalifikaciją, be to, ji gali remtis kitų asmenų pajėgumais. Pati ieškovė nurodė, kad jai žinomi trys ūkio subjektai, kurie atitinka keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
18.5. Nors BPC programinės įrangos aptarnavimo paslaugos nepatenka į Pirkimo objekto apimtį, tačiau BPC naudojama įranga yra susieta su atsakovės šiuo metu naudojama įranga, šios įrangos yra integruotos tarpusavyje, todėl atsakovė perka tik tas paslaugas, kurios leistų tinkamai toliau naudoti turimą įrangą. Techninės specifikacijos reikalavimai turėti leidimus aptarnauti BPC naudojamą „Siveillance ELS Web v.4.15“ ir „Retia ReDAT“ programinę įrangą yra būtini, kad atsakovė galėtų sėkmingai naudoti įsigytą paslaugą (įrangą) ir būtų užtikrintas sklandus ir nepertraukiamas BPC informacinės sistemos veikimas.
18.6. Atsakovė neturi prisijungimų prie programinės įrangos „Siveillance ELS Web v.4.15“, todėl šiuos prisijungimus atsakovė yra nurodžiusi kaip reikalavimą Pirkimo objektui. Atsakovė dėl vykdomo Pirkimo techninių sąlygų reikalavimų nustatymo kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris nurodė, kad BPC programinės įrangos „Siveillance ELS Web v.4.15“ programiniu kodu nedisponuoja, nes tai riboja programinės įrangos „Siveillance ELS Web v.4.15“ licencinių sąlygų nuostatos, todėl negali suteikti tiekėjams prieigos prie API sąsajos ir jos dokumentacijos. Prieigą prie API sąsajos ir jos dokumentacijos gali suteikti programinės įrangos „Siveillance ELS Web v.4.15“ gamintojas arba gamintojo sertifikuoti atstovai. Ieškovei nėra jokių kliūčių gauti API sąsajas prie konkrečios programinės įrangos iš programos autoriaus ar kitų asmenų.
18.7. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1184-236/2020 yra konstatavęs, kad BPC priklausanti sistema sukurta „Siveillance ELS Web v.4.15“ pagrindu, todėl jos priežiūrą gali atlikti tik sertifikuoti specialistai, o pati sistema privalo būti stabili ir veikti nepertraukiamai. Minėtos sistemos autorinės teisės priklauso vienam tiekėjui (,,Siemens Operating Company „Smart Infrastructure“ (buvusi „Siemens Building Technologies“)), perkančioji organizacija programinės įrangos kodu nedisponuoja, nes tai riboja licencinės sąlygos. Teisėjų kolegija minėtoje byloje pažymėjo, kad ieškovei, kaip informacinių technologijų rinkos profesionalei, turėtų būti žinoma ir suprantama, jog programinės įrangos „Siveillance ELS Web v.4.15“ kodas priklauso gamintojui, kuris tokį kodą ir prieigą prie jo gali suteikti tik įgaliotam atstovui ir sertifikuotam specialistui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų
20. Ieškovė UAB „Dekbera“ su apeliaciniu skundu pateikė informacinių technologijų ir informacijos saugos specialisto, sertifikuoto informacinių sistemų auditoriaus R. M. 2020 m. gruodžio 11 d. ekspertinio vertinimo aktą ir eksperto kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad kreipimosi į ekspertą poreikis kilo pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimo dalį, kurioje, teismui konstatavus, jog byloje nagrinėjamiems klausimams įvertinti reikia specialių žinių, buvo remiamasi išimtinai tik akivaizdžių trūkumų turinčia VPT specialisto išvada. Apeliantės teigimu, teikiamame ekspertinio vertinimo akte padarytos išvados aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina apeliaciniu skundu skundžiamų Pirkimo sąlygų neteisėtumą.
21. 2021 m. sausio 11 d. teismui buvo pateiktas BPC susirašinėjimas e. paštu su Siemens AG atstovu.
22. 2021 m. vasario 4 d. atsakovė teismui pateikė BPC 2021 m. vasario 2 d. raštą Nr. 41D-61 „Dėl informacijos pateikimo“ su priedais.
23. 2021 m. balandžio 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti ieškovės UAB „Dekbera“ nauji rašytiniai įrodymai: 2020 m. kovo 1 d. paklausimai VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai, VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stočiai ir VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stočiai (toliau visos kartu – ir GMPS) bei VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties 2021 m. kovo 4 d. atsakymas Nr. ĮVS-(1.11), VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties 2021 m. kovo 3 d. atsakymas Nr. 101/1.14 ir VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties 2021 m. kovo 3 d. atsakymas Nr. AS-68. Ieškovės teigimu, minėti GMPS pateikti atsakymai patvirtina ginčijamų Pirkimo sąlygų neteisėtumą.
24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
25. Siekdama visapusiškai išnagrinėti bylą ir darydama išvadą, kad teismo atsisakymas priimti vėliau pateiktus, bet galinčius turėti bylai įrodomosios reikšmės, įrodymus yra nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013), bei atsižvelgdama į tai, jog priešinga šalis turėjo galimybę susipažinti su visais pirmiau išvardintais rašytiniais įrodymais ir pateikti savo poziciją dėl jų reikšmės šioje byloje nagrinėjamam ginčui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju būtų pagrįsta ir teisinga priimti į bylą šalių pateiktus naujus įrodymus ir juos vertinti kitų į bylą pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų kontekste.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių, ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų
26. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo 15 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė apie supaprastintą viešąjį pirkimą „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės formos Nr. 110/a elektroninės formos informacinės sistemos nuomos bei jos priežiūros paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 507558.
27. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 22 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė panaikinti arba patikslinti Pirkimo sąlygų 14 punktą, 16 punkto 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 3 ir 4 punktus, taip pat Techninės specifikacijos 8, 9, 11, 49, 55, 56, 73 punktus, Techninės specifikacijos 1 priedo „Reikalavimai mobiliajai programėlei GMP brigadų automobiliuose“ 7 punktą bei 3 priedo „Pirkimo sutarties projektas“ 2.1.2 papunkčio reikalavimus. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pretenziją tenkino iš dalies – sutiko pakoreguoti Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 73 punktą, kitoje dalyje pretenziją atmetė.
28. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti neteisėtomis ir panaikinti šias viešojo Pirkimo sąlygas: Pirkimo sąlygų 16 punktą, Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 ir 4 punktus, Techninės specifikacijos 8, 9, 55, 49, 56 ir 73 punktus bei Techninės specifikacijos 1 priedo „Reikalavimai mobiliajai programėlei GMP brigadų automobiliuose“ 7 punktą.
29. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino neteisėtomis ir panaikino Pirkimo sąlygų 16 punktą, Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 49, 55, 56, 73 punktus bei Techninės specifikacijos 1 priedo 7 punktą ir Pirkimą nutraukė, o kitą ieškovės ieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstą.
30. Apeliacijos dalyką nagrinėjimu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovės UAB „Dekbera“ reikalavimai pripažinti neteisėtais Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 ir 4 punktus bei Techninės specifikacijos 8 ir 9 punktus, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Neišeinant už apeliacinio skundo ribų toliau, remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais, bus pasisakoma dėl minėtų Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo.
Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač, jei byloje dalyvaujantys asmenys kelia tokį klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
32. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 24 punktas).
33. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktas; 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 37 punktas).
34. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 22 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė panaikinti arba patikslinti Pirkimo sąlygų 14 punktą, 16 punkto 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 3 ir 4 punktus, taip pat Techninės specifikacijos 8, 9, 11, 49, 55, 56, 73 punktus, Techninės specifikacijos 1 priedo „Reikalavimai mobiliajai programėlei GMP brigadų automobiliuose“ 7 punktą bei 3 priedo „Pirkimo sutarties projektas“ 2.1.2 papunkčio reikalavimus. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pretenziją tenkino iš dalies – sutiko pakoreguoti Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 73 punktą, kitoje dalyje pretenziją atmetė. Tuo pagrindu ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtomis ir panaikinti šias viešojo Pirkimo sąlygas: Pirkimo sąlygų 16 punktą, Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 ir 4 punktus, Techninės specifikacijos 8, 9, 55, 49, 56 ir 73 punktus bei Techninės specifikacijos 1 priedo „Reikalavimai mobiliajai programėlei GMP brigadų automobiliuose“ 7 punktą.
35. Pirmosios instancijos teismui dalį Pirkimo sąlygų pripažinus neteisėtomis ir ginčo Pirkimą nutraukus, atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina, kad kitų ieškovės ginčijamų Pirkimo sąlygų pripažinimas neteisėtomis nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių, todėl vien dėl to apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.
36. Vienas iš tiekėjų teisinį suinteresuotumą identifikuojančių kriterijų – siekis naujos viešojo pirkimo procedūros paskelbimo; tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju; pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 44 punktas).
37. Pagal kasacinio teismo praktiką pirkimo procedūrų pabaiga galėtų būti pripažinta kaip pagrindas konstatuoti tiekėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas pabaigą tik tuo atveju, kai būtų visiškai aišku, kad naujas analogiškas pirkimas nebus skelbiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015).
38. Ieškovės vykdoma veikla patvirtina jos siekį dalyvauti ginčo Pirkime pagal pakeistas jos ginčijamas sąlygas. Akivaizdu, kad ginčo Pirkimo objekto, kuris yra tiesiogiai susijęs su tinkamu atsakovės pagrindinių funkcijų vykdymo užtikrinimu, poreikis nėra išnykęs, todėl didelė tikimybė, jog ateityje bus skelbiamas dar vienas viešasis pirkimas dėl to paties pirkimo objekto. Tai suponuoja išvadą, kad, nepaisant to, jog ginčo Pirkimo procedūros buvo nutrauktos, remiantis pirmiau minėta kasacinio teismo praktika, ieškovė išlaiko teisinį suinteresuotumą, kad apeliacinės instancijos teismas atliktų ginčijamų Pirkimo sąlygų, kurios tikėtina, jog gali būti perkeltos į būsimo pirkimo dėl to paties objekto dokumentus, vertinimą, kadangi tokiu būdu butų užkirstas kelias ateityje kilti panašaus pobūdžio ginčams.
39. Nurodytų argumentų ir kasacinio teismo praktikos kontekste spręstina, kad ieškovė yra teisiškai suinteresuota skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimu, o atsakovės samprotavimai, jog skundo patenkinimas ieškovei nesukels jokių teisinių pasekmių, stokoja pagrįstumo.
Dėl Ekspertizės akto vertinimo
40. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi byloje buvo paskirta informacinių technologijų teismo ekspertizė. 2021 m. balandžio 6 d. teisme gautas 2021 m. kovo 31 d. ekspertizės aktas (toliau – Ekspertizės aktas). Atsižvelgiant į Ekspertizės akte padarytas išvadas, bylos šalims buvo sudaryta galimybė pateikti galutinę poziciją byloje.
41. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, nurodytų CPK 177 straipsnio 2 dalyje. CPK 218 straipsnyje, reglamentuojančiame eksperto išvados įvertinimą, nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.
42. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis).
43. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
44. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ekspertizės išvada buvo gauta CPK numatyta tvarka, į tai, kad Ekspertizės akto turinys nėra prieštaringas, padarytos išvados išplaukia iš tyrimo eigos ir yra aiškiai bei pakankamai detaliai pagrįstos, paaiškinant ginčijamų Pirkimo sąlygų techninius aspektus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti ekspertinio tyrimo eiga ir rezultatais. Todėl nepaisant to, kad atsakovė nesutinka su jai nepalankiomis Ekspertizės akto išvadomis, spręstina, jog toliau pasisakant ginčo klausimais, į kuriuos atsakyti būtinos specialiosios žinios, tikslinga remtis Ekspertizės akte konstatuotomis aplinkybėmis ir pateiktomis išvadomis.
Dėl Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 ir 4 punktų (ne)teisėtumo
45. Ginčo Pirkimo objektas – greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės formos Nr. 110/a elektroninės formos informacinės sistemos nuomos bei jos priežiūros paslaugų pirkimas (Pirkimo sąlygų 12 punktas).
46. Techninės specifikacijos 1 punkte nurodoma, kad VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties greitosios medicinos pagalbos (GMP) Kvietimo kortelės formos Nr. 110/a elektroninės formos informacinės sistemos nuomos bei jos priežiūros tikslas – GMP kvietimo kortelės formos Nr. 110/a, patvirtintos Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-1234, duomenims saugoti, kaupti, juos analizuoti taip gerinant greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimą. Užtikrinti gerų darbo rezultatų bei kvietimų intensyvumo rodiklių savalaikį perdavimą į Valstybinių ligonių kasų prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos informacinę sistemą.
47. Techninės specifikacijos 3 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija GMP kvietimų informacijai priimti ir ją perduoti arčiausiai įvykio vietos esančiai atitinkamo pasirengimo lygio GMP brigadai naudoja: 1) BPC pagalbos skambučių priėmimo bei pagalbos tarnybų aktyvavimo programinę įrangą „Siveillance ELS Web v4.15“ (toliau – CAD (angl. Computer-Aided Dispatch) programa); GMP kvietimų skambučių bei radijo ryšio pokalbių įrašų programinę įrangą „Retia ReDAT Experience“, kuri yra neatsiejama BPC informacinės sistemos dalis; Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos administruojamu Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinklo infrastruktūrą; biudžetinės įstaigos Kertinis valstybės telekomunikacijų centras teikiamo saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugas.
48. Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 punkte nustatyta, kad prieigą prie „Retia ReDAT“ API sąsajų ir jų dokumentacijos pirkėjas suteiks sutarties vykdymo metu. Tiekėjas arba kitas ūkio subjektas, kurio pajėgumais tiekėjas numato remtis, turi turėti sertifikatus ar analogiškus dokumentus, suteikiančius teisę aptarnauti „Retia ReDAT“ balso įrašymo įrangą.
49. Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 4 punkte įtvirtinta, kad tiekėjas arba kitas ūkio subjektas, kurio pajėgumais tiekėjas numato remtis, turi turėti sertifikatus arba lygiaverčius dokumentus, suteikiančius teisę aptarnauti ir prižiūrėti BPC naudojamą programinę įrangą „Siveillance ELS Web v4.15“.
50. Taigi Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 ir 4 punktuose numatyti reikalavimai tiekėjams turėti sertifikatus ar analogiškus dokumentus, leidžiančius aptarnauti / prižiūrėti atsakovės ir BPC naudojamą programinę įrangą „Siveillance ELS Web v4.15“ ir „Retia ReDAT“.
51. Ieškovės teigimu, Pirkimo sąlygų 2 lentelės 3 ir 4 punktuose numatyti reikalavimai turėti sertifikatus ir leidimus, leidžiančius aptarnauti minėtas sistemas, nors Pirkimo objektas šių sistemų aptarnavimo jokia apimtimi neapima, riboja konkurenciją, todėl negali būti vertinami kaip teisėti. Tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, kad minėti kvalifikacijos reikalavimai yra teisėti, nes jie yra būtini tinkamam Pirkimo sutarties vykdymui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis VPT specialisto į bylą pateikta išvada, sutiko su atsakovės pozicija, todėl skundžiamu sprendimu netenkinto ieškovės reikalavimo pripažinti minėtas Pirkimo sąlygas neteisėtomis.
52. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis išimtinai VPT specialisto į bylą pateikta išvada, Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 ir 4 punktuose įtvirtintus kvalifikacijos reikalavimus pripažino teisėtais, visų pirma pasisakytina dėl minėtos išvados reikšmės nagrinėjamam ginčui.
53. Eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 216 straipsnis). Tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros.
54. Nagrinėjamu atveju VPT specialisto išvada į bylą buvo pateikta ne teismo pavedimu, bylos šalys neturėjo galimybės specialistui pareikšti nušalinimą (CPK 67 straipsnis), taip pat neturėjo galimybės specialistui užduoti klausimų, be to, specialistas, parengęs išvadą, nebuvo įspėtas dėl melagingos išvados ir paaiškinimų davimą (CPK 215 straipsnis).
55. VPT specialisto išvadoje buvo pateikti išorinio specialisto A. G. deklaratyvūs bei abstraktūs atsakymai į VPT užduotus klausimus dėl ginčo Pirkimo sąlygų. Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados turinio, joje iš esmės nebuvo pateiktas joks specialių žinių reikalaujantis vertinimas bei nepaaiškinti Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimais“ 3 ir 4 punktuose įtvirtinti kvalifikacijos reikalavimai iš techninės pusės. Be to, byloje nėra jokių šio asmens kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų.
56. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad, nepasisakydamas ir nevertindamas kitų šalių nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų įrodymų bei argumentų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamą sprendimo dalį grindė išimtinai tik minėta VPT specialisto išvada, kurios turinys neatitinka CPK 216 straipsnyje 1 dalyje nustatytų reikalavimų.
57. Kaip minėta, tarp šalių kilo ginčas dėl Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimais“ 3 ir 4 punktuose įtvirtintų kvalifikacijos reikalavimų teisėtumo. Kvalifikacijos reikalavimų tikslas yra sudaryti galimybę perkančiajai organizacijai įsitikinti, jog tiekėjas turi pakankamus įgūdžius, priemones, įrankius, personalą ir kt., kurie reikalingi pirkimo sutarties vykdymui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad kvalifikacijos reikalavimų tiekėjui nustatymas ir atitikties jiems tikinimas nėra savitikslis, o siejamas su perkančiosios organizacijos teise įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-378/2015; kt.)
58. Įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, perkančiosios organizacijos privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, proporcingi ir suderinami su pirkimo objektu bei teisės aktų reikalavimais. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką.).
59. VPT direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 8.4 papunktyje taip pat įtvirtinta, kad kvalifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir objektyviai patikrinami.
60. Siekdama pirkimo vykdytojams padėti tinkamai nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus informacinių technologijų pirkimuose, bei atsižvelgdami į dažniausiai pirkimų vykdytojų daromas klaidas vykdant informacinių technologijų pirkimus, VPT parengė Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo informacinių sistemų viešuosiuose pirkimuose gaires, kuriose taip pat, be kita ko, akcentuojama, kad informacinių technologijų viešuosiuose pirkimuose nereikėtų apriboti konkurencijos nustatant labai specifinius, orientuotus į konkrečias kurtas informacines sistemas, reikalavimus. Kvalifikacijos reikalavimai turėtų būti orientuoti į tiekėjo patirtį ir gebėjimą atlikti tam tikro dydžio ar sudėtingumo sistemos kūrimų / modernizavimo / priežiūros ir vystymo projektus.
61. Įvertinusi šalių paaiškinimus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir į Ekspertizės akte pateiktas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su apeliante, kad ginčijami Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 ir 4 punktuose nustatyti reikalavimai yra pernelyg specifiniai, siauri ir nesusiję su Pirkimo objektu, todėl jie nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją.
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbios šios Ekspertizės akte konstatuotos aplinkybės, susijusios su Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 punkte įtvirtintu reikalavimu tiekėjui turėti sertifikatus ar analogiškus dokumentus, suteikiančius teisę aptarnauti „Retia ReDAT“ balso įrašymo įrangą:
62.1. „Retia ReDAT Experience“ programinė įranga Kvietimo kortelės formai Nr. 110/a yra reikalinga balso įrašų priėmimui, jų registravimui bei kitų susijusių veiksmų (t. y. aktualių teikiant GMP paslaugas) atlikimui (Ekspertizės akto 4–5 lapai) (tai, kad programinė įranga „Retia ReDAT Experience“ yra naudojama GMP kvietimų informacijai priimti ir ją perduoti, be kita ko, yra nurodyta ir Techninės specifikacijos 3.2 papunktyje: „Perkančioji organizacija GMP kvietimų informacijai priimti ir ją perduoti arčiausiai įvykio vietos esančiai atitinkamo pasirengimo lygio GMP brigadai naudoja GMP kvietimų skambučių bei radijo ryšio pokalbių (toliau – balso) įrašų programinę įrangą Retia ReDAT Experience, kuri yra neatsiejama Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos dalis“);
62.2. VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis ginčo Pirkimu siekia išsinuomoti tokią informacinę sistemą, kuri gebėtų sukurti elektroninę Kvietimo kortelės formą Nr. 110/a, be kita ko, remiantis informacija, kurią informacinei sistemai perduotų balso įrašų programinė įranga „Retia ReDAT Experience“;
62.3. tam, kad elektroninės Kvietimo kortelės formos Nr. 110/a informacinė sistema techniškai sugebėtų priimti ir apdoroti gautiną GMP paslaugų teikimui aktualią informaciją iš balso įrašų programinės įrangos „Retia ReDAT Experience“, tokią informacinę sistemą reikia suintegruoti („suderinti“) su šia balso įrašų programine įranga;
62.4. balso įrašų programinės įrangos „Retia ReDAT Experience“ integracija su elektroninės Kvietimo kortelės formos Nr. 110/a informacine sistema yra vykdoma pagal rinkoje egzistuojantį IT sprendimą, t. y. pagal duomenų apsikeitimo taisykles, kurios nagrinėjamu atveju vadinamos „Retia ReDAT“ API (angl. Application Programming Interfaces, APIs);
62.5. balso įrašymo programinė įranga „Retia ReDAT Experience“ bus naudojama kaip informacijos šaltinis elektroninės Kvietimo kortelės formos Nr. 110/a pildymo procese; šios programinės įrangos „Retia ReDAT Experience“ GMP paslaugų teikimui aktualūs duomenys į elektroninės Kvietimo kortelės formos Nr. 110/a informacinę sistemą bus integruojami per aplikacijų programavimo sąsajas, t. y. per „Retia ReDAT“ API, o duomenų mainai integracijos eigoje vyks HTTP protokolu;
63. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, Ekspertizės akte konstatuota, kad tiekėjui, siekiančiam įvykdyti Pirkimo sutartį ir užtikrinti balso įrašų programinės įrangos integraciją, yra būtina ne teisė aptarnauti balso įrašymų programinę įrangą, o tik prieiga prie „Retia ReDAT“ API.
64. Kaip matyti iš Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 punkto, prieigą prie „Retia ReDAT“ API sąsajų ir jų dokumentacijos perkančioji organizacija suteiks sutarties vykdymo metu, o tai reiškia, kad tiekėjas, perkančiajai organizacijai suteikus prieigą, turės įrankį, kuris leis jam įvykdyti Pirkimo sutartį, todėl reikalavimas tiekėjui turėti sertifikatus arba analogiškus dokumentus, suteikiančius teisę aptarnauti „Retia ReDAT“ balso įrašymo įrangą, yra perteklinis.
65. Viešai prieinami Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenys patvirtina, kad balso įrašymo programinę įrangą „Retia ReDAT Experience“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. įsigijo BPC (sutartis galioja iki 2021 m. liepos 1 d.), o 2020 m. gegužės 27 d. tarp BPC ir UAB „InnoForce”, veikiančios jungtinės veiklos pagrindu kartu su UAB „Innoseven technologies“, buvo sudaryta sutartis dėl BPC programinės įrangos priežiūros paslaugų, kuri galioja iki 2021 m. liepos 1 d. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad programinės įrangos „Retia ReDAT“ aptarnavimo paslaugas savarankiškai įsigyja pats BPC, o atsakovė net neturi jokio pagrindo sudaryti sutarčių dėl jai nepriklausančios informacinės sistemos aptarnavimo paslaugų teikimo.
66. Tai, kad programinės įrangos „Retia ReDAT“ aptarnavimo paslaugos neįeina į ginčo Pirkimo apimtį, kad Pirkimo dokumentuose numatytas reikalavimas integruoti nuomojamą informacinę sistemą su „Retia ReDAT“ programine įranga nėra susijęs su „Retia ReDAT“ balso įrašymo įrangos aptarnavimu, ir kad teisė aptarnauti programinę įrangą „Retia ReDAT“ nėra reikalinga Pirkimo sutarties vykdymui, be kita ko, konstatuota ir apeliantės su skundu pateiktame 2020 m. gruodžio 11 d. ekspertinio vertinimo akte (atsakymai į 3–5 klausimus).
67. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 punkto sąlygos neteisėtumą dėl jos konkurenciją ribojančio pobūdžio, triplike iš esmės pripažino ir pati atsakovė, nurodydama, jog programą „Retia ReDAT“ Lietuvoje apskritai gali aptarnauti tik du tiekėjai – UAB „OpenServis“ ir UAB „Innoseven Technologies“ (tripliko 29 punktas).
68. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas ir atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina atsakovė, atsižvelgiant į ginčo Pirkimo objektą (Kvietimo kortelės formos Nr. 110/a informacinės sistemos nuomos bei jos priežiūros paslaugos), nagrinėjamu atveju tam, jog tiekėjas galėtų tinkamai vykdyti ginčo Pirkimo sutartį, jam nereikia turėti sertifikatų arba analogiškų dokumentų, suteikiančių teisę aptarnauti „Retia ReDAT“ balso įrašymo įrangą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje veikia itin ribotas skaičius įmonių, galinčių atitinkti minėtą reikalavimą, Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 punkte įtvirtintas tiekėjo kvalifikacijos reikalavimas yra perteklinis, neproporcingas, prieštaraujantis kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslams ir ribojantis tiekėjų konkurenciją.
69. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbios šios Ekspertizės akte nustatytos ir konstatuotos aplinkybės, susijusios su Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 4 punkte įtvirtintu reikalavimu, kad tiekėjas arba kitas ūkio subjektas, kurio pajėgumais tiekėjas numato remtis, turėtų sertifikatus arba lygiaverčius dokumentus, suteikiančius teisę aptarnauti ir prižiūrėti BPC naudojamą programinę įrangą „Siveillance ELS Web v4.15“:
69.1. „Siveillance ELS Web v4.15“ yra BPC pagalbos skambučių priėmimo bei pagalbos tarnybų aktyvavimo programinė įranga, kurią, kaip ir balso įrašymo programinės įrangos atveju, VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis naudoja GMP kvietimų informacijai priimti ir ją perduoti arčiausiai įvykio vietos esančiai atitinkamo pasirengimo lygio GMP brigadai;
69.2. VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis ginčo Pirkime neketina įsigyti arba išsinuomoti „Siveillance ELS Web v4.15“ programinės įrangos ir šios programinės įrangos priežiūros paslaugų;
69.3. ginčo Pirkimu siekiama išsinuomoti tokią informacinę sistemą, kuri gebėtų sukurti elektroninę Kvietimo kortelės formą Nr. 110/a, be kita ko, remiantis informacija, kurią informacinei sistemai perduotų „Siveillance ELS Web v4.15“ programinė įranga;
69.4. tam, kad elektroninė Kvietimo kortelės formos Nr. 110/a informacinė sistema techniškai sugebėtų priimti ir apdoroti informaciją iš programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“, Kvietimo kortelės formos Nr. 110/a informacinę sistemą reikia suintegruoti („suderinti“) su šia programine įranga;
69.5. programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ integracija su elektroninės GPM kvietimo Kortelės formos Nr. 110/a informacine sistema yra vykdoma pagal rinkoje egzistuojantį IT sprendimą, t. y. pagal duomenų apsikeitimo taisykles, vadinamas API (angl. Application Programming Interfaces, APIs).
70. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, Ekspertizės akte konstatuota, kad tiekėjui, siekiančiam tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį ir užtikrinti balso įrašų programinės įrangos integraciją, yra būtina prieiga prie „Siveillance ELS Web v4.15“ API (prie aplikacijų programavimų sąsajų), o ne teisė aptarnauti ir prižiūrėti programinę įrangą „Siveillance ELS Web v4.15“.
71. Tai, kad programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ aptarnavimo paslaugos ir priežiūra neįeina į ginčo Pirkimo apimtį, konstatuota ir apeliantės su skundu pateiktame 2020 m. gruodžio 11 d. ekspertinio vertinimo akte (atsakymai į 6–7 klausimus).
72. Be to, pastebėtina, kad iš Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenų matyti, kad BPC programinę įrangą „Siveillance ELS Web v4.15“ šiuo metu prižiūri ir aptarnauja UAB „InnoForce“. Sutartis galioja iki 2021 m. liepos 1 d.
73. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas ir atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina atsakovė, įvertinus ginčo Pirkimo objektą, tiekėjui, siekiančiam tinkamai vykdyti Pirkimo sutartį, nereikia turėti sertifikatų arba analogiškų dokumentų, suteikiančių teisę aptarnauti ir prižiūrėti BPC naudojamą programinę įrangą „Siveillance ELS Web v 4.15“, todėl Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 4 punkte įtvirtintas tiekėjo kvalifikacijos reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje veikia itin ribotas skaičius įmonių, atitinkančių minėtą reikalavimą, vertintinas kaip perteklinis, neproporcingas, prieštaraujantis kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslams ir ribojantis tiekėjų konkurenciją.
74. Taigi, neįvertinęs to, kad į ginčo Pirkimo objektą nepatenka BPC naudojamos įrangos aptarnavimas, ir nepagrįstai remdamasis VPT specialisto išvada bei prielaidomis apie atsakovės ir BPC veiklos sąsajas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 ir 4 punktuose įtvirtintus kvalifikacijos reikalavimus pripažino teisėtais.
Dėl Techninės specifikacijos 8 ir 9 punktų reikalavimų (ne)teisėtumo
75. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninėje specifikacijoje gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios ir su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams. Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 straipsnio 3 dalis).
76. Taigi perkamų prekių savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje, o perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, konkrečiu atveju yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą, tačiau turi būti užtikrinta konkurencija ir tiekėjų nediskriminavimas.
77. Techninės specifikacijos 7 punkte numatyta, kad Kvietimo kortelės formos Nr. 110/a elektroninės formos informacinė sistema pagal šioje specifikacijoje nustatytus reikalavimus turi būti integruota su šiais perkančiosios organizacijos naudojamais komponentais: BPC pagalbos skambučių priėmimo bei pagalbos tarnybų aktyvavimo programine įranga „Siveillance ELS Web v 4.15“; balso įrašų programine įranga „Retia ReDAT eXperience“ naudojant „Retia ReDAT“ API (angl. Application Programming Interfaces, APIs).
78. Pagal Techninės specifikacijos 8 punktą, kadangi perkančioji organizacija yra BPC pagalbos skambučių priėmimo bei pagalbos tarnybų aktyvavimo programinės įrangos „Siveillance ELS Web v 4.15“ naudotoja, tiekėjas arba kitas ūkio subjektas, kurio pajėgumais tiekėjas numato remtis, turi turėti leidimą aptarnauti BPC CAD programą. Prieiga prie BPC CAD programos API sąsajų, jų dokumentacijomis turi pasirūpinti ir nepertraukiamą BPC informacinės sistemos darbą integravimo metu turi užtikrinti tiekėjas.
79. Techninės specifikacijos 9 punkte nustatyta, kad prieigą prie programinės įrangos „Retia ReDAT“ API sąsajų ir jų dokumentacijos pirkėjas suteiks sutarties vykdymo metu; tiekėjas arba kitas ūkio subjektas, kurio pajėgumais tiekėjas numato remtis, turi turėti leidimą aptarnauti „Retia ReDAT“ balso įrašymo įrangą.
80. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, remdamasis VPT specialisto į bylą pateikta išvada, dėl kurios reikšmės ir įrodomosios galios jau pasisakyta vertinant Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 ir 4 punktų reikalavimų teisėtumą, Techninės specifikacijos 8 ir 9 punktuose įtvirtintus reikalavimus pripažino teisėtais. Teismas nurodė, kad atsakovė yra BPC sudedamoji dalis, todėl, teismo vertinimu, pagrįstai reikalaujama, jog tiekėjas žinotų kokiomis programinėmis įrangomis dirba BPC ir turėtų galimybę prie BPC naudojamų programinių įrangų prisijungti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir šiuo atveju neįžvelgia pagrindo sutikti su tokia teismo išvada, kadangi ji padaryta tinkamai neįvertinus šalių argumentų ir į bylą pateiktų įrodymų visumos.
81. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar Pirkimo sutarčiai įvykdyti techniškai yra būtinas Techninės specifikacijos 8 punkte numatytas leidimas aptarnauti BPC CAD programą ir Techninės specifikacijos 9 punkte įtvirtintas leidimas aptarnauti „Retia ReDAT“ balso įrašymo įrangą. Kadangi, siekiant įvertinti Techninės specifikacijos 8 ir 9 punktuose įtvirtintų reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą, būtinos specialiosios žinios, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti į Ekspertizės akte padarytas išvadas.
82. Nagrinėjamam klausimui aktualios šios Ekspertizės akte konstatuotos aplinkybės, susijusios su Techninės specifikacijos 8 ir 9 punktuose numatytais reikalavimais (atsakymai į 3 ir 4 klausimus):
82.1. programinių įrangų „Siveillance ELS Web v 4.15“ ir „Retia ReDAT“ integracija į Kvietimo kortelės formos Nr. 110/a elektroninės formos informacinę sistemą bus vykdoma per aplikacijų programavimo sąsajas, APIs (angl. Application Programming Interfaces); programuotojui programinių įrangų integracijos į informacinę sistemą metu nereikės prižiūrėti, aptarnauti ir naudoti programinių įrangų „Siveillance ELS Web v 4.15“ ir „Retia ReDAT“, todėl programuotojui nereikia ir jokių leidimų šioms programinėms įrangoms, programuotojui reikia tik prieigos prie API (Ekspertizės akto 16 lapas);
82.2. būsimas tiekėjas Pirkimo sutarties vykdymo metu turės prižiūrėti išnuomotą Kvietimo kortelės formos Nr. 110/a elektroninės formos informacinę sistemą; Techninės specifikacijos XVII skyriuje numatyti procesai, kurie turės bus atliekami prižiūrint Kvietimo kortelės formos Nr. 110/a elektroninės formos informacinę sistemą; priežiūra bus vykdoma būtent dėl Kvietimo kortelės formos Nr. 110/a elektroninės formos informacinės sistemos sklandaus veikimo ir sutrikimų šalinimo, o ne dėl programinių įrangų „Siveillance ELS Web v 4.15“ ir „Retia ReDAT“ sklandaus veikimo ir sutrikimų šalinimo (Ekspertizės akto 16 lapas).
83. Apibendrinant minėtas aplinkybes, Ekspertizės akte konstatuota, kad tam, jog tiekėjas galėtų integruoti Kvietimo kortelės formos Nr. 110/a elektroninės formos informacinę sistemą su programine įranga „Siveillance ELS Web v 4.15“ ir „Retia ReDAT“ bei prižiūrėti Kvietimo kortelės formos Nr. 110/a elektroninės formos informacinę sistemą, nereikia Techninės specifikacijos 8 punkte nurodyto leidimo aptarnauti BPC CAD programą bei Techninės specifikacijos 9 punkte įtvirtinto leidimo aptarnauti „Retia ReDAT“ balso įrašymo įrangą.
84. Tai, kad BPC CAD programos „Siveillance ELS Web v 4.15“ ir Retia ReDAT balso įrašymo įrangos aptarnavimas nepatenka į ginčo Pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų apimtį, ir kad tokie reikalavimai riboja tiekėjų konkurenciją, konstatuota ir apeliantės su skundu pateiktame 2020 m. gruodžio 11 d. ekspertinio vertinimo akte (atsakymai į 8 ir 11 klausimus).
85. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad, atsižvelgiant į tai, jog BPC programinės įrangos aptarnavimo paslaugos nepatenka į Pirkimo objekto apimtį, Techninės specifikacijos 8 ir 9 punktuose įtvirtinti reikalavimai tiekėjams turėti leidimus aptarnauti PBC naudojamą „Siveillance ELS Web v 4.15“ ir „Retia ReDAT“ programinę įrangą yra pertekliniai bei nepagrįstai ribojantys konkurenciją.
86. Techninės specifikacijos 9 punkte nurodoma, kad pati perkančioji organizacija suteiks prieigą prie „Retia ReDAT“ API sąsajų ir jų dokumentacijos, tuo tarpu Techninės specifikacijos 8 punkte reikalaujama, jog pats tiekėjas pasirūpintų prieiga prie BPC CAD programos API sąsajų, jų dokumentacijomis bei užtikrintų nepertraukiamą BPC informacinės sistemos darbą integravimo metu.
87. Vertinant Techninės specifikacijos 8 punkte numatyto reikalavimo tiekėjui užtikrinti nepertraukiamą BPC informacinės sistemos darbą integravimo metu tikslingumą, Ekspertizės akte konstatuota, kad:
87.1. BPC informacinė sistema, funkcionuojanti „Siveillance ELS Web v 4.15“ programinės įrangos pagrindu, yra savarankiška informacinė sistema; „Siveillance ELS Web v 4.15“ programinė įranga registruoja įvairią įvykio informaciją, įvykio vietą ir kitus pagalbos teikimui aktualius duomenis, o užregistruotus duomenis automatizuotu būdu perduoda aktualioms pagalbos tarnyboms į jų eksploatuojamas informacines sistemas;
87.2. programinę įrangą „Siveillance ELS Web v 4.15“ BPC įdiegė bei šią programinę įrangą prižiūri ir aptarnauja privati įmonė UAB „InnoForce“;
87.3. Kvietimo kortelės formos Nr. 110/a elektroninės formos informacinei sistemai BPC informacinė sistema yra aktuali tik kaip informacijos suteikimo šaltinis, kurios gavimas yra užtikrinamas BPC informacinę sistemą integruojant kartu su Kvietimo kortelės formos Nr. 110/a elektroninės formos informacine sistema per aplikacijų programavimo sąsajas (API); integruojant informacinę sistemą su programine įranga per aplikacijų programavimo sąsajas (API), pati programinė įranga „Siveillance ELS Web v 4.15“ bei jos funkcionavimas yra niekaip nepertraukiamas;
87.4. tiekėjas integracijos metu turi vykdyti tinkamą komunikacijos (integracijos) procesą per API tarp Kvietimo kortelės formos Nr. 110/a elektroninės formos informacinės sistemos bei BPC informacinės sistemos; integracijos metu vykdoma komunikacija atitinkamu protokolu ir formatu turi įtakos sistemos ir programinės įrangos integracijos proceso (ne)sėkmei, t. y. ar programuotojui pavyko suintegruoti sprendinius-duomenis, ar nepavyko; vien dėl to, jog funkcionalumo arba duomenų integracija nepavyks, BPC informacinė sistema savaime nesustos funkcionuoti, o programuotojas toliau turės spręsti, kaip integruoti aktualius duomenis į Kvietimo kortelės formos Nr. 110/a elektroninės formos informacinę sistemą;
87.5. tiekėjas, kuris neteikia BPC informacinės sistemos aptarnavimo paslaugų, net ir vykdymas teisingą komponentų integracijos procesą, techniškai negali užtikrinti nepertraukiamo BPC informacinės sistemos veikimo; BPC informacinės sistemos funkcionalumai yra prižiūrimi ir aptarnaujami ne integracijos (komunikacijos per API) procese, o sistemą aptarnaujančių tiekėjų.
88. Apibendrinant minėtas aplinkybes, Ekspertizės akte konstatuota, kad, integruojant informacinę sistemą su programine įranga per aplikacijų programavimo sąsajas (API), pati programinė įranga „Siveillance ELS Web v4.15“ bei jos funkcionavimas yra niekaip nepertraukiamas. Todėl tinkamą kvalifikaciją turintis tiekėjas, net ir vykdantis teisingo protokolo bei formato programinės įrangos bei informacinės sistemos integracijos procesą per API, tačiau neteikiantis BPC informacinės sistemos aptarnavimo paslaugų, techniškai negali užtikrinti nepertraukiamo BPC informacinės sistemos veikimo.
89. Pasisakant dėl Techninės specifikacijos 8 punkte numatyto reikalavimo tiekėjui pačiam pasirūpinti prieiga prie BPC CAD programos API sąsajų, Ekspertizės akte nustatyta, kad:
89.1. API (angl. Application Programming Interfaces) tai programinės įrangos tarpininkas, kuris leidžia dviem sistemom bendrauti tarpusavyje, kitaip tariant, API yra tarpininkas, kuris persiunčia programuotojo prašymą suteikti atitinkamą informaciją kitai programinei įrangai ir po to gautą informaciją persiunčia atgal programuotojui;
89.2. prieiga prie BPC pagalbos skambučių priėmimo bei pagalbos tarnybų aktyvavimo programinės įrangos „Siveillance ELS Web v 4.15“ (BPC CAD) API yra būtina integracijai, t. y. Kvietimo kortelės formos Nr. 110/a elektroninės formos informacinės sistemos ir programinės įrangos „Siveillance ELS Web v 4.15“ integracijai;
89.3. API sąsajos yra konkrečios informacinės sistemos sudėtinė dalis, kurios naudojamos integracijai su kitomis sistemomis; API sąsajos ir dokumentacija, kaip ir bet kuri programinės įrangos dokumentacija, kuriama paties programinės įrangos gamintojo, todėl pradinis šaltinis ir adresatas, kuris turi API sąsajas yra atitinkamos informacinės sistemos gamintojas;
89.4. API sąsajas gali turėti ir tų informacinių sistemų užsakovai arba naudotojai (viešojo ar privataus sektoriaus klientai);
89.5. šiuo atveju prieigą prie BPC CAD programos API sąsajų bei jų dokumentacijos turėtų turėti: BPC pagalbos skambučių priėmimo ir pagalbos tarnybų aktyvavimo programinės įrangos „Siveillance ELS Web v 4.15“ gamintojas – „Siemens“ ar „Siemens“ IT produktų pardavėjai-distributoriai, kuriems „Siemens“ suteikė tokią teisę; BPC pagalbos skambučių priėmimo ir pagalbos tarnybų aktyvavimo programinės įrangos „Siveillance ELS Web v 4.15“ užsakovas ir programinės įrangos naudotojai;
89.6. tiekėjams, nesukūrusiems / neįdiegusiems BPC CAD programos, turi būti sudaryta galimybė gauti BCP CAD aplikacijų programavimo sąsajas.
90. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, Ekspertizės akte konstatuota, kad patys tiekėjai, nesukūrę / neįdiegę BPC CAD programos ir nesantys „Siemens“ atstovai, savarankiškai neturi galimybės gauti prieigos prie BPC CAD API sąsajų. Prieigą prie BCP CAD API tiekėjams turėtų užtikrinti BPC arba VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis.
91. Ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktame 2020 m. gruodžio 11 d. ekspertinio vertinimo akte taip pat konstatuota, kad prieiga prie „Siveillance ELS Web v 4.15“ ir „Retia ReDAT“ informacinių sistemų yra griežtai kontroliuojama (atsakymas į 12 klausimą).
92. Tai, kad atitinkamas API sąsajas gali užtikrinti pati perkančioji organizacija, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės – ankstesniame atsakovės vykdytame viešajame pirkime dėl to paties objekto (pirkimo Nr. 501309) Techninės specifikacijos 9 punkte buvo įtvirtintas reikalavimas tiekėjams turėti prisijungimus ir prie programinės įrangos „Retia ReDAT“ API sąsajų, tačiau, atsakovei nutraukus ankstesnį pirkimą, šis reikalavimas ginčo Pirkimo sąlygose buvo pakeistas, nurodant, kad prieigą prie „Retia ReDAT“ API sąsajų ir jų dokumentacijos suteiks pati perkančioji organizacija. Jokių konkrečių objektyvių priežasčių, kodėl to paties atsakovė negalėtų padaryti ir dėl API sąsajų prie programinės įrangos „Siveillance ELS Web v 4.15“, nurodyta nebuvo.
93. Galiausiai Ekspertizės akte buvo padaryta išvada, kad Techninės specifikacijos 8 punkte numatytas reikalavimas, jog pats tiekėjas pasirūpintų prieiga prie BPC CAD programos API sąsajų, jų dokumentacijomis bei užtikrintų nepertraukiamą BPC informacinės sistemos darbą integravimo metu nėra būtinas, siekiant užtikrinti tinkamą Pirkimo sutarties vykdymą. Pirkimo sutarties vykdymui yra būtina suteikti tiekėjui prieigą prie BPC CAD programos API sąsajų ir dokumentacijos, o nepertraukiamą BPC CAD programinės įrangos darbą turėtų užtikrinti tas, kas aptarnaują šią sistemą.
94. Šią išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir ieškovės į bylą pateikti kitų Lietuvoje veikiančių GMPS, kurios savo naudojamas sistemas yra integravusios su BPC programine įranga, atsakymai (VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties 2021 m. kovo 4 d. atsakymas Nr. ĮVS-(1.11), VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties 2021 m. kovo 3 d. atsakymas Nr. 101/1.14 ir VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties 2021 m. kovo 3 d. atsakymas Nr. AS-68), kuriuose nurodoma, kad paslaugų teikėjams, kurie vykdė kitų greitosios medicinos pagalbos stočių sistemų integraciją su BPC įranga nebuvo keliami jokie reikalavimai, susiję su leidimu aptarnauti „Siveillance ELS Web v 4.15“ programinę įrangą ar pasirūpinti šios įrangos API sąsajomis, ir kad sistemų integracijos metu nebuvo sutrikdyta nei programinės įrangos „Siveillance ELS Web v 4.15“, nei BPC veikla.
95. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad Techninės specifikacijos 8 ir 9 punktuose įtvirtinti reikalavimai yra pertekliniai, neproporcingi ir ribojantys tiekėjų konkurenciją, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nepripažino jų neteisėtais.
Dėl bylos procesinės baigties
96. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad netinkamai įvertinęs įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti neteisėtais Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 ir 4 punktus bei Techninės specifikacijos 8 ir 9 punktus, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas, naikinama ir toje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti visiškai, pripažinti neteisėtais Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 ir 4 punktus bei Techninės specifikacijos 8 ir 9 punktus. Be to, atitinkamai perskirstomos ir šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
97. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
98. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
99. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu ieškovės ieškinys tenkinamas visa apimtimi, darytina išvada, jog ieškovė įgyja teisę į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
100. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 788 Eur žyminis mokestis už ieškinį bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 13 720,52 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Iš ieškovės pateiktos teisinės pagalbos išlaidų detalizacijos matyti, kad už ieškinio parengimą, rašytinių paaiškinimų dėl trečiojo asmens neįtraukimo į bylą pateikimą teismui ir konsultacijų dėl bylos eigos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 7 375,35 Eur; už dubliko parengimą ir konsultacijas – 5 298,28 Eur; už susipažinimą su tripliku ir VPT išvada, rašytinių paaiškinimų ir prašymo išreikalauti įrodymus parengimą –1 046,89 Eur.
101. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
102. Ieškovės prašomos priteisti pirmosios instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytas maksimaliai leistinas priteisti atstovavimo išlaidų sumas (susipažinimas su priešingos šalies pateiktu procesiniu dokumentu apima teikiamo procesinio dokumento parengimo išlaidas), todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nėra jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina.
103. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ir įvertinus bylos procesinę baigtį, ieškovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir pobūdį bei advokatų darbo ir laiko sąnaudas, ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, mažinamos iki 6 500 Eur.
104. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiama 7 288 Eur (6 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos + 788 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones), bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
105. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
106. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 750 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 1 000 Eur už su apeliaciniu skundu pateiktą ekspertinį vertinimą, 700 Eur už teismo paskirtą ekspertizę ir 16 451,52 Eur teisinės pagalbos išlaidos (už apeliacinio skundo rengimą – 8 099,96 Eur; už 2021 m. sausio 11 d. rašytinių paaiškinimų, 2021 m. sausio 21 d. nuomonės dėl ekspertizės byloje ir 2021 m. sausio 25 d. lydraščio Lietuvos ekspertizės centrui rengimą – 4 215,40 Eur; už 2021 m. sausio 25 d. rašytinių paaiškinimų dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro atsakymo, 2021 m. sausio 26 d. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 2021 m. sausio 21 d. lydraščio dėl ekspertizės kainos ir termino rengimą – 1 146,60 Eur; už 2021 m. vasario 11 d. pranešimo dėl avanso už ekspertizę sumokėjimo ir rašytinių paaiškinimų dėl papildomų klausimų rengimą, konsultacijas dėl bylos eigos, bylai reikalingų įrodymų rinkimą – 2 297,19 Eur; už susipažinimą su ekspertizės aktu ir paaiškinimų rengimą – 692,37 Eur).
107. Kaip minėta, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio teismas turi remtis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose nurodytus maksimalius priteistinus dydžius, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.
108. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius ir į pirmiau minėtų kriterijų visumą, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 7 500 Eur.
109. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiama 9 950 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis – 750 Eur; su apeliaciniu skundu pateiktas ekspertinis vertinimas – 1 000 Eur, teismo paskirta ekspertizė – 700 Eur, teisinės pagalbos išlaidos – 7 500 Eur), patirtų apeliacinės instancijos teisme.
110. Be to, apeliacinės instancijos teismo yra prašoma priteisti 1 844,72 Eur teisinės pagalbos išlaidų už 2020 m. lapkričio 16 d. rašytinių paaiškinimų bei prašymo dėl įrodymų išreikalavimo rengimą ir 2020 m. lapkričio 25 d. rašytinių paaiškinimų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pasitelkto eksperto išvados rengimo, kurie buvo teikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovės teigimu, šių išlaidų nebuvo spėta įtraukti į pirmosios instancijos teismui teiktą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi sąskaita dėl šių išlaidų buvo išrašyta tik 2020 m. gruodžio 9 d., t. y. jau po sprendimo priėmimo, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimą turėtų išspręsti apeliacinės instancijos teismas.
111. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
112. CPK 98
straipsnio 1 dalies nuostata, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikoma, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, jog asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas). 113. Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, jog asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018, 21 punktas).
114. Vien tai, kad sąskaita už 2020 m. lapkričio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. rašytinių paaiškinimų rengimą buvo išrašyta tik 2020 m. gruodžio 9 d., žinant, jog teismo posėdis, kuriame byla bus nagrinėjama iš esmės, vyks 2020 m. lapkričio 26 d., teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju negali būti vertinama kaip reikšminga aplinkybė, sudaranti pagrindą nukrypti nuo CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatytos išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo tvarkos, todėl prašymas priteisti 1 844,72 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurios buvo patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria netenkinta dalis ieškinio reikalavimų ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti neteisėtais Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 ir 4 punktus bei Techninės specifikacijos 8 ir 9 punktus.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dekbera“ (juridinio asmens kodas 123502493) iš atsakovės viešosios įstaigos Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (juridinio asmens kodas 190430344) 7 288 (septynis tūkstančius su šimtus aštuoniasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dekbera“ (juridinio asmens kodas 123502493) iš atsakovės viešosios įstaigos Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (juridinio asmens kodas 190430344) 9 950 (devynis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Dalia Kačinskienė
Vytautas Zelianka