Administracinė byla Nr. AS-677-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01763-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos 43.5.1.1; 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2019 m. liepos 2 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-NT-3583-10964 (toliau – ir Sprendimas) ir advokato V. M. 2019 m. gegužės 13 d. išvadą dėl juridinio pagrindo nebuvimo ieškiniui paduoti (toliau – ir Išvada).

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo M. B. prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai pareiškėjui buvo įteiktas administracinis aktas, kuriuo buvo atsisakyta atlikti pareiškėjo prašomą veiksmą (ABTĮ 29 str. 1 d., 2 d.). Teismas nurodė, kad praleidus skundo padavimo terminą, pareiškėjas turi teisę prašyti jį atnaujinti, nurodant termino praleidimo priežastis (ABTĮ 30 str.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pirmuoju skundo reikalavimu prašo panaikinti 2019 m. liepos 2 d. atsakovo Sprendimą. Teismas nurodė, kad Lietuvos pašto internetinėje svetainėje patikrinus ant pareiškėjo pateikto pašto voko nurodytą siuntos registracijos kodą, matyti, kad atsakovo Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2019 m. liepos 8 d. Teismas nustatė, jog paskutinė diena skundui dėl atsakovo Sprendimo paduoti buvo 2019 m. rugpjūčio 8 d. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė (išsiuntė) 2019 m. rugpjūčio 26 d., taigi praleidęs ABTĮ nurodytą vieno mėnesio apskundimo terminą.

Teismas nurodė, jog pareiškėjo nuomone, terminas nėra praleistas, kadangi jis turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kuomet pareiškėjui buvo įteiktas antrasis skundžiamas aktas – advokato V. M. Išvada. Teismas šį pareiškėjo argumentą vertino kaip nepagrįstą, kadangi terminas skundui paduoti dėl konkretaus administracinio akto yra skaičiuotinas nuo būtent šio akto įteikimo dienos. Teismas nurodė, jok jokių kitų objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios jam galėjo sutrukdyti laiku pateikti skundą, pareiškėjas nenurodė. Teismas nusprendė, kad skunde nurodomos aplinkybės dėl termino atnaujinimo yra susijusios su pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu bei jo paties subjektyviu pasirinkimu kaip elgtis ir negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, sukliudžiusios jam laiku pateikti skundą. Teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui skundo padavimo terminą.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui dėl atsakovo Sprendimo paduoti ir terminas neatnaujinamas, skundą šioje dalyje atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, kai skundas yra paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teismas nustatė, jog antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti advokato V. M. Išvadą, kurioje advokatas nurodė, jog pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Įvertinęs Išvados turinį, teismas nusprendė, kad jame nėra nustatomos ar panaikinamos pareiškėjo teisės ar pareigos, neišreiškiama institucijos (atsakovo) valia, o realias teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė būtent atsakovo Sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.

Teismas nusprendė, kad advokato Išvada nesudaro savarankiško nagrinėjimo administraciniame teisme dalyko ir yra laikytina tarpiniu procedūriniu dokumentu, kuriuo remiantis buvo priimtas galutinis atsakovo Sprendimas.

Teismas pažymėjo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tuo tarpu kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog ginčijama advokato Išvada negali būti savarankišku ginčo dalyku ir šioje dalyje skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

Teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, nusprendė pareiškėjo skundą atsisakyti priimti visa apimtimi (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., 9 p.).

III.

Pareiškėjas M. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1.       Teismas nesivadovavo ABTĮ ir nenagrinėjo antrinės teisinės pagalbos teikimo pažeidimų, kuriuos atsakovas, piktnaudžiaudamas savo padėtimi, priima savo nuožiūra, neįvertindamas pareiškėjo neįgalumo. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 13 straipsnio 6 dalimi, teigia, jog jis turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, nes pripažintas nedarbingu, turi invalidumo pažymėjimą. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas ignoruoja pareiškėjo invalidumą bei nurodo, kad pareiškėjas, kuris neturi teisinio išsilavinimo, pats rengtų dokumentus, atstovautų savo interesus teisme, atliktus kitus VGTPĮ 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus procesinius veiksmus, nors tai privalo atlikti advokatas, paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą.

2.       Pareiškėjas teigia, jog teismui pateikė medicininių dokumentų išrašus, kuriuose nurodyta, kad jis negali skaityti ir rašyti. Pareiškėjas nurodo, jog teismas šios aplinkybės ir jo neįgalumo nevertino. Pareiškėjo nuomone, tai pagrindinės priežastys termino skundui paduoti atnaujinimui. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas gavęs pareiškėjo skundą ir nustatęs, kad praleistas terminas skundui paduoti, privalėjo priimti nutartį ir nurodyti konkrečiai, kokius trūkumus ir iki kada pareiškėjas privalo pašalinti. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįpareigojo atsakovo pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl termino praleidimo priežasčių nustatymo.

3.       Pareiškėjas teigia, kad praleido terminą skundui paduoti, nes atsakovas nepateikė advokato Išvados, nors pareiškėjas nuolat to prašė. Pareiškėjas teigia, kad 2019 m. liepos 18 d. pateikė atsakovui prašymą dėl Išvados pateikimo, o atsakovas 2019 m. rugpjūčio 16 d. ją atsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) prieš tai dėl nesuprantamų priežasčių gavęs advokato sutikimą dėl Išvados pateikimo pareiškėjui, nors 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštu informavo pareiškėją, kad išsiuntė 2019 m. rugpjūčio 9 d. Pareiškėjas akcentuoja, kad advokato Išvadą gavo 2019 m. rugpjūčio 16 d., kai terminas skundui paduoti jau buvo praleistas, o be Išvados paruošti ir pateikti skundo negalėjo.

4.       Pareiškėjas teigia, kad teismas turi išaiškinti antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką šiuo konkrečiu atveju, o ypač, ar pagrįstai neskiriamas advokatas, pateikus VGTPĮ reikalavimus atitinkančius dokumentus antrinei teisinei pagalbai gauti. Pareiškėjas įsitikinęs, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo Išvados gavimo dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo M. B. prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovo daromų antrinės pagalbos teikimo pažeidimų akcentuoja, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6‑601/2006; 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006; 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502‑499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438‑798/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas apie atsakovo Sprendimą sužinojo 2019 m. liepos 8 d., tačiau nesikreipė su skundu į teismą, o kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti advokato Išvadą, t. y. rinko papildomus duomenis, ir į teismą kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 26 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra svarbus pats sužinojimo apie skundžiamus teisės aktus faktas, t. y. diena, nuo kurios pareiškėjas sužinojo apie priimtus administracinius aktus (atsakovo Sprendimą), kuriais galimai buvo pažeistos jo teisės. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su Išvados gavimu, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos, o argumentas, jog be Išvados paruošti ir pateikti skundo teismui negalėjo, nepagrįstas. Teisėjų kolegija, nekartodama skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl savo paties pasirinkto elgesio modelio.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigė, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo neįgalumo ir regėjimo skaityti bei rašyti netekimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas turėjo nusiskundimų dėl pablogėjusio regėjimo (b. l. 26–27), yra nedarbingas (b. l. 28), tačiau šios aplinkybės nelaikytinos svarbiomis, galėjusiomis užkirsti kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą. Darytina išvada, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 8 d. sužinojęs apie atsakovo Sprendimą, turėjo pakankamai laiko parengti ir paduoti skundą arba pavesti tai padaryti kitiems asmenims, laikydamasis teisminės gynybos siekiančiai šaliai privalomų atidaus ir rūpestingo elgesio standartų. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), o kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą ir teismui nusprendus jo atnaujinti.

Pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Stasys Gagys

                                        Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius