Administracinė byla Nr. I-6489-463/2015

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00428-2015-5)

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 38; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja E. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija) 2015 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 12-01-26 kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti pareiškėjai 719 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi priimta pareiškėjos E. Š. skundo dalis, kurioje ji prašo panaikinti Krašto apsaugos ministerijos 2015-01-08 sprendimą Nr. 12-01-26 ir priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas neišmokėtą pensijos dalį – 359,50 Eur (b. l. 14–16).

Pareiškėja 2015 m. balandžio 2 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jai dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo neišmokėta 719 Eur, kurią ir prašo priteisti (b. l. 40).

Pareiškėjos nuomone, pensijų mažinimo pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas pratęsimas 2012 ir 2013 metams yra neteisėtas. Dėl to pareiškėjai susidarė pensijos nepriemoka, kurią ji prašo priteisti. Pažymėjo, kad ginčijamas atsakovo sprendimas atsisakyti išmokėti pensiją yra neteisėtas. Skundą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija.

Pareiškėja teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 52–53).

Krašto apsaugos ministerija, atstovaudama ir Lietuvos valstybei, atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 32–33). Nurodė, kad pareiškėjai  valstybinė kario pensija buvo perskaičiuota tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kurio nuostatos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pripažintos neprieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Laikinojo į statymo 15 straipsniu buvo pratęstas Laikinojo į statymo 4 straipsnio 1 dalies galiojimas, o Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, ar pratęsimas 2012–2013 m.  prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Krašto apsaugos ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą p pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog priimtas teismo sprendimas neturės įtakos pastarosios teisėms ir pareigoms (b. l. 54–55).

Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., išmokėjimo pareiškėjai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai Krašto apsaugos ministerijos kanclerio 2010-02-03 potvarkiu Nr. PE-310 (b. l. 30) paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija ginčo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas (b. l. 26–27). Pareiškėja 2014 m. lapkričio 21 d. su prašymu išmokėti neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją (b. l. 28), kuri jos prašymo netenkino (b. l. 24–25).

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustato, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu  – iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjos teiginiai dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mažinimo nepagrįstumo 2012–2013 m. vertintini kritiškai. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2015 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavus, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai, priimti 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, darytina išvada, kad jai 2012–2013 m.  mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. buvo mažinama pagrįstai.

Pareiškėja skunde taip pat prašo panaikinti Krašto apsaugos ministerijos 2015 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 12-01-26 kaip neteisėtą ir nepagrįstą (b. l. 24–25). Minėtu sprendimu Krašto apsaugos ministerija pareiškėjos prašymo netenkino, nurodydama, kad pareiškėja praleido trejų metų terminą kreiptis su prašymu dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjos pensija buvo mažinama pagrįstai, konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Krašto apsaugos ministerijos sprendimą. Įpareigojimas nagrinėti pareiškėjos 2014  m. lapkričio 21 d. prašymą pakartotinai būtų beprasmis ir jai nesukeltų teisinių pasekmių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo  85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

n u s p r e n d ė :

Atmesti pareiškėjos E. Š. skundą kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                             Jolanta Malijauskienė

                            Henrikas Sadauskas

                            Liudmila Zaborovska