
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 2-208-228/2008
Procesinio sprendimo kategorija
30.2.; 34.3.; 113.1.; 116.1. (S)
Utena
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovo Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorei A.Gylytei, atsakovo Utenos apskrities viršininko administracijos atstovams J. T., R. K., atsakovui A. T., jo atstovei Ž. T. ir atstovui advokatui K.Rakauskui, tretiesiems asmenims E. G. , V.A. M. , G.J. M. , jų atstovei advokatei R.Miškinienei, atsakovams R. B. ir J. T. ir trečiajam asmeniui J.Narbutienei nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Utenos apskrities viršininko administracijai, A. T., R. B., J. T., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E. G., V.A. M., G.J. M. dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2003-08-05 sprendimo Nr.13-5074 dalinio panaikinimo, 2003-09-10 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr.NJ-7293 dalinio panaikinimo, 2003-09-10 įpėdinių paveldėto turto sutarties Nr.NJ-7297 dalinio panaikinimo,
n u s t a t o:
Ieškovas Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašė panaikinti 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko sprendimą Nr.13-5074 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei V. T. “1.1.3 punktą dalyje dėl pilietei V. T. grąžinimo natūra 1,10ha vandens telkinio sklype Nr.74/2, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti R. B., A. T. ir J. T. 2003-09-10 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (reg. Nr. NJ-7293) dalyje dėl paveldimo 1,10ha žemės sklypo (vandens telkinio) (duomenys neskelbtini) ežero (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), negaliojančiu, pripažinti R. B., A. T. ir J. T. 2003-09-10 išduotą įpėdinių paveldėto turto dalybų sutartį (registro Nr.NJ-7297) dalyje dėl 1,10ha žemės sklypo (vandens telkinio) (duomenys neskelbtini) ežero (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), perėjimo įpėdinio A. T. nuosavybėn negaliojančiu.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas Utenos rajono apskrities viršininko administracija 2007-08-10 kreipėsi į prokuratūrą su prašymu inicijuoti aukščiau nurodyto Utenos apskrities viršininko administracijos 2003-08-05 sprendimo panaikinimą teismine tvarka dalyje, taip pat paveldėjimo teisės liudijimo ir paveldėto turto dalybų sutarties panaikinimą dalyje. 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės pilietei V. T. į L. T. nuosavybės teise valdytą žemę: 6,46ha žemės, 0,95ha miško ir 0,93ha vandens telkinio, grąžinant natūra: 2,20ha žemės ir 3,60ha miško žemės sklype Nr.74/1, 1,44ha miško žemės sklype Nr.69, 1,10ha vandens telkinio vandens telkinio sklype Nr.74/2.
L. T. nuosavybės teise valdė 14,87ha žemės, 1,44ha miško ir 1,41ha vandens telkinio. L. T. turėjo du sūnus: P. ir B. P. T. prašymą atkurti nuosavybės teises padavė 1991-09-20, jam mirus nuosavybės teisės buvo atkurtos žmonai V. T. V. T. priklausė ½ L. T. nuosavybės, kurią sudarė: 7,44ha žemės, 0,72ha miško, 0,70 ha vandens. Kito L. T. sūnaus B. sūnus V. T. atsisakė jam priklausančio dalies: 2,18ha žemės, 0,23ha miško ir 0,23ha vandens telkinio nuosavybės teisių atkūrimo V. T. paveldėtojų naudai. Dėl to V. T. įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į 9,62ha žemės, 0,95ha miško ir 0,93ha vandens telkinio. 2003-08-05 Utenos apskrities sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės V. T. natūra į 2,20ha žemės ir 5,04ha miško, 1,10ha vandens telkinio.
Kitam sūnui B. T. priklausanti 1/2 L. T. turėtos nuosavybės dalis atkurta trims B. T. vaikams: I. T. , J. Š. ir V. T. po 2,48ha žemės, 0,24ha miško ir 0,23ha vandens telkinio. J. Š. jai priklausančią 1/6 dalį išreiškė valią persikelti į Kupiškio rajoną, I. T. priklausanti L. T. nuosavybės 1/6 dalis jos prašymu kompensuota mišku, V. T. jam priklausančios L. T. 1/6 nuosavybės dalies atsisakė V. T. įpėdinių naudai.
Ieškovas nurodė, kad tai rodo, kad minėtu sprendimu V. T. vandens telkinio grąžinta natūra 0,17ha daugiau negu jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į vandens telkinį. Ieškovas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ežeras prieš nacionalizaciją sudarė 2,63ha ploto, šiuo metu ežero plotas tesudaro 1,10ha ploto. Ežerą prieš nacionalizaciją valdė keturi savininkai, todėl V. T. turėjo būti grąžinta dalis, proporcinga iki nacionalizacijos turėtai daliai, už kitą dalį atlyginant įstatymo nustatyta tvarka. 2002-12-28 mirus V. T., nuosavybės teises į 1,10ha ploto vandens telkinį bei kitą turtą lygiomis dalimis paveldėjo jos vaikai: R. B., J. T. ir A. T. Pagal 2003-09-10 paveldėtojų sudarytą paveldėto turto dalybų sutartį nuosavybės teisės į visą 1,10ha vandens telkinį perėjo A. T.
Ieškovo nuomone 2003-08-05 Utenos apkrities viršininko sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui, todėl dalyje dėl 1,10ha vandens telkinio grąžinimo jis yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Ieškovas nurodė, jog dėl išdėstytų aplinkybių paveldėjimo teisės liudijimas bei įpėdinių paveldėto turto dalybų sutartis dalyje dėl 1,10ha vandens telkinio yra niekiniai ir pripažintini negaliojančiais nuo jų išdavimo momento.
Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija su pareikštu ieškiniu sutiko ir nurodė, kad 2007-06-11 Utenos apskrities viršininko įsakymu buvo sudaryta komisija išnagrinėti galimus pažeidimus, atkuriant nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaime, po to, kai kreipėsi pretendentai E. G., V.A. M. ir G.J. M. Apie nustatytus pažeidimus buvo informuota Utenos rajono apylinkės prokuratūra. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad nereikalinga naikinti 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko sprendimo dalyje dėl grąžinamo 1,10ha vandens telkinio, o reikalinga sprendimą tik pakeisti, vėliau su ieškovo ieškiniu sutiko visiškai ir nurodė, kad V. T. buvo L. T. marti ir jai priklausė pusė jo žemės, kita pusė – kitam L. T. sūnui. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų duomenis V. T. priklausė atkurti nuosavybę į 7,44ha žemės, 0,72ha miško ir 0,70ha vandens, V. T. atsisakius savo dalies V. T. naudai, V. T. įgijo teisę į 9,62ha žemės, 0,95ha miško ir 0,93ha vandens telkinio, o grąžinta 1,10ha vandens telkinio, tačiau tokios nuosavybės atkūrimo tvarkos įstatymas nenumato. Atsakovas nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo į vandens telkinį klausimas turėtų būti sprendžiamas proporcingai turėtai iki nacionalizacijos daliai.
Atsakovas A. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė teismą ieškovo ieškinį kaip pažeidžiantį atsakovų konstitucines teises atmesti. Atsakovas nurodė, kad proporcingumo principas nėra niekur nustatytas, o kiekvienas asmuo turi teisę susigrąžinti nuosavybę į turėtą žemę. Atsakovas teigė, kad V. T. atkurtos nuosavybės teisės į 6,46 ha žemės, 0,95 ha miško ir 0,93 ha vandens telkinio, taigi viso į 8,34 ha, natūra sugrąžinta taip pat 8,34 ha. Atsakovas nurodė, kad ieškovas ieškinyje nenurodė jokio teisės akto, kurio nuostatos būtų pažeistos, atkuriant nuosavybės teises V. T. . Taip pat atsakovas nesutiko ir su ta nuostata, kad prokuroras į teismą kreipėsi gindamas viešą interesą, nes jo nuomone viešo intereso čia nėra.
Atsakovai R. B. ir J. T. posėdyje nedalyvavo, kartu su atsakovu A. T. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes V. T. pripažinta teisė atkurti neteisėtai nacionalizuotus 8,34ha žemės ir 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į 8,34 ha žemės. Atsakovai nurodė, kad ieškovas pateiktame ieškinyje nenurodė jokio konkretaus teisės akto, kuris buvo pažeistas, atkuriant nuosavybės teises V. T., o proporcingumo principo taikymas atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra, pažeidžia LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6str. 7d., kuri nustato, kad jei piliečiui grąžintas miškas ar vandens telkinys neišlikęs, piliečio pageidavimu grąžinamas žemės plotas, kur buvo neišlikęs miškas ar vandens telkinys, arba valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16str. Atsakovai nurodė, kad nepažeisti ir tyrimą inicijavusių E. G., V.A. M. ir G.J. M. interesai, nes ginčo objektu esančio žemės sklypo riba yra tapati ir visiškai analogiška 1934m. žemėlapyje esančio 41 žemės sklypo ribai ir ties šia riba kitų asmenų privatūs interesai pasibaigia.
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. G., V.A. M. ir G.J. M. su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad prieš nacionalizaciją (duomenys neskelbtini) ežeras, kurio plotas buvo 2,63 ha, priklausė keliems savininkams, iš kurių vienas buvo jų tėvas J. M. , kuris valdė 0,38 ha ežero, kas sudarė 14,45 proc. viso ežero ploto. V. T. grąžinus 1,10 ha vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) ežero, pažeidžiamos jų teisės, todėl tretieji asmenys mano, kad teisinga būtų nuosavybės teises į vandens telkinį atkurti, laikantis proporcingumo principo pagal iki nacionalizacijos savininkų turėtas dalis. Tretieji asmenys taip pat nurodė, kad jiems turėtų tekti 0,1445 dalis (duomenys neskelbtini) ežero, kas sudarytų 14,45 proc., ir tai sudarytų 0,16 ha ežero ploto, todėl šioje dalyje reikalinga naikinti sprendimą ir iš to išeinančius paveldėjimo teisės liudijimą ir turto pasidalinimo sutartį.
Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. T. 2003m. rugpjūčio 5d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu (26 b.l., I t.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 6,46ha žemės, 0,95ha miško, 0,93ha vandens telkinio, grąžinant natūra 2,20ha žemės ir 3,60ha miško tenkančias dalis 5,80ha dydžio žemės sklype Nr.74/1, 1,44ha miško tenkančią dalį 1,44ha dydžio žemės sklype Nr.69, 1,10ha vandens telkinio tenkančią dalį 1,10ha dydžio vandens telkinio sklype. 2002 metų gruodžio 28d. mirė V. T. (24 b.l., I t.). Pagal 2003-09-10 paveldėjimo teisės liudijimą (18-20 b.l., I t.) turtą lygiomis dalimis po V. T. mirties paveldėjo jos vaikai: R. B. , A. T. ir J. T., kurie 2003-09-10 įpėdinių paveldėto turto dalybų sutartimi (21-23 b.l., I t.) pasidalijo paveldėtą turtą. (duomenys neskelbtini) ežeras nuosavybės teise atiteko įpėdiniui A. T., kuris 2003-09-23 įregistravo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą (28-29 b.l., I t.). Iš J. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių pažymų matyti, kad pretendentai G.J. M. , V.A. M. ir E. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į daugiau nei po 13ha žemės ir 0,12-0,13ha vandens telkinio.
Iš byloje esančio 1934m. Utenos apskrities (duomenys neskelbtini) miestelio žemės vienkiemiais išskirstymo plano (30 b.l., I t.) matyti, kad (duomenys neskelbtini) ežeras nuosavybės teisėmis priklausė keturiems savininkams: J. M. , L. T. , B. V. ir J. V. Tačiau iš mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių 1937m. sąrašo (103-107 b.l., I t.) matyti, kad B. V. 1937m. vandens telkinys nuosavybės teise nepriklauso. Iš atsakovo Utenos apskrities 2007-12-21 rašto ir priedų prie jo (89-107 b.l., I t.) matyti, kad buvo pripažinta, jog buvę savininkai V. nevaldė (duomenys neskelbtini) ežero dalies, J. V. pretendentams valdyto vandens telkinio plotas sprendimuose įskaičiuotas į žemės ar miško plotus.
Nuosavybės teisės V. T. atkurtos į buvusio savininko L. T. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą. V. T., V. T., J. Š., I. T. žemės tvarkymo bylų duomenimis nustatyta, kad L. T. nuosavybės teisėmis valdė 14,87ha žemės, 1,44ha miško ir 1,41 ha vandens telkinio (V. T. ir V. T. žemės tvarkymo bylos 12 lapas). L. T. turėjo du sūnus: P. T. (mirė 1991metais) ir B. T. (mirė 1982 metais), kuriems turėjo tekti po 1/2 L. T. turėtos nuosavybės dalį. Į P. T. tenkančią dalį nuosavybės teisės atkurtos jo sutuoktinei V. T., dėl B. T. tenkančios dalies nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi trys jo vaikai: J. Š. , V. T. ir I. T., kuriems teko po 1/6 L. T. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį. Taigi V. T. tenkanti dalis turėjo sudaryti 7,44ha žemės, 0,72ha miško ir 0,70ha vandens telkinio. Tačiau pretendentui V. T. atsisakius nuosavybės teisių atkūrimo į jam priklausančią dalį, kuri sudarė 2,18ha žemės, 0,23ha miško ir 0,23ha vandens telkinio V. T. įpėdinių naudai, ir dėl to V. T. įgijo teisę į 9,62ha žemės, 0,95ha miško ir 0,93ha vandens telkinio nuosavybės teisių atkūrimą.
Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997m. liepos 1d. Nr.VIII-359, 2003-06-19 įstatymo redakcija) nuostatas nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą nekilnojamąjį turtą ir šis turtas grąžinamas natūra, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Pagal šio įstatymo 6str. nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą mišką arba vandens telkinį, miškas arba vandens telkinys grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Jeigu piliečiui grąžintinas miškas ar arba vandens telkinys neišlikęs, piliečio pageidavimu grąžinamas žemės plotas, kuriame buvo neišlikęs miškas arba vandens telkinys arba valstybė piliečiui atlygina to paties įstatymo 16 str. nustatyta tvarka. Šis straipsnis reglamentuoja atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą tvarką. Tačiau minėtas įstatymas nenustato tokios tvarkos, kad piliečiui už žemę būtų grąžinamas vandens telkinys.
Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį, 49 straipsnio 1 dalį įstatymuose nustatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Prokuroro teisė ginti viešąjį interesą detaliau apibrėžta Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Prokuroro teisė pareikšti ieškinį, pareiškimą, prašymą civilinio proceso tvarka yra tik vienas iš Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytų viešojo intereso gynimo būdų (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad nei LR CPK 49 straipsnio 1 dalyje, nei Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nenustatytas atvejų, kada prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą, sąrašas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šiuo klausimu, laiko, kad, pirma, prokuroras gali kreiptis į teismą tada, kai tokia jo teisė yra tiesiogiai nustatyta įstatymuose, nurodant konkretų teisinį santykį arba bylų kategoriją. Įtvirtindamas tokį teisinį reglamentavimą įstatymų leidėjas kartu patvirtina, kad tokiais atvejais yra viešasis interesas, taip pat valstybės tikslą užtikrinti asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Antra, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali kreiptis į teismą remdamasis bendrojo pobūdžio teisės normomis, kuriose nustatyta tokia jo teisė (LR CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnio 1 dalis, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju viešojo intereso gynimas apima asmens (tiek fizinio, tiek ir juridinio (viešojo ar privataus)) ar asmenų grupės, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų, kuriuos pažeidus būtų pažeistas ir viešasis interesas, gynimą.
Iš J. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių pažymų matyti, kad pretendentai G.J. M., V.A. M. ir E. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į daugiau nei po 13ha žemės ir 0,12-0,13ha vandens telkinio, kadangi jų tėvas J. M. iki nacionalizacijos valdė 0,38ha (duomenys neskelbtini) ežero.
Taigi nustačius, kad neteisėtai ir nepagrįstai atkūrus pretendentui nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – 1,10ha vandens telkinį, kuris sudaro visą (duomenys neskelbtini) ežerą, pažeidžiamos kitų pretendentų - J. M. įpėdinių teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Dėl to nurodytų asmenų teisių gynimas yra ir viešojo intereso gynimas, siekiant, kad asmenų nuosavybės teisės būtų atkuriamos, laikantis įstatymų reikalavimų, o valstybės ir savivaldybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimus, laikytųsi įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų. Todėl teismas vertina, kad Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras turėjo teisę kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą.
Kaip jau buvo minėta, V. T. grąžinta natūra 1,10ha vandens telkinio, kas byloje esančiais duomenimis ir kaip pripažino visi proceso dalyviai, šiuo metu sudaro visą (duomenys neskelbtini) ežerą, ir kad V. T. buvo grąžinta 0,17ha vandens telkinio daugiau, negu jai buvo atkurtos nuosavybės teisės.
Teismas nesprendžia nuosavybės atkūrimo klausimų. Pagal LR žemės reformos įstatymo 16str. žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai arba kita įstatymų nustatyta institucija, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant kaimo vietovėse ir miestuose tvarką bei sąlygas nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.
Iš šalių ir trečiųjų asmenų nurodytų aplinkybių matyti, kad nėra aiškios J. M. nuosavybės teise valdytos žemės ribos, (duomenys neskelbtini) ežero ribos, kurio plotas iki nacionalizacijos byloje esančiais duomenimis sudarė 2,63ha, šiuo metu tesudaro 1,10ha. Šiuo metu neaiškūs vandens telkinio atkūrimo tvarkos klausimai, taigi neaišku, kaip bus sprendžiamas buvusių savininkų J. M. ir L. T. vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) ežero turėtų nuosavybės teisių atkūrimas pretendentams. Be to, kaip matyti iš istorinių rašytinių įrodymų, vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) ežero dalis iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė ir J. V.
Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vertinant, kad nebuvo įstatyminio pagrindo V. T. atkurti nuosavybės teises į 0,17ha vandens telkinio daugiau negu buvo atkurta, naikintinas 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko sprendimas Nr.13-5074 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei V. T. “ 1.1.3.p. dalyje dėl pilietei V. T. grąžinimo natūra 1,10ha vandens telkinio sklype Nr.74/2, esančio (duomenys neskelbtini) Utenos r., kaip neteisėtas
Kaip jau buvo minėta, atkūrus nuosavybės teises V. T. pagal 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko sprendimą, kadangi V. T. mirė (duomenys neskelbtini), pagal 2003-09-10 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą visą jos turtą, tame tarpe ir 1,10ha ploto vandens telkinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos vaikai: A. T. , J. T. , R. B., kurie tos pačios dienos įpėdinių paveldėto turto dalybų sutartimi pasidalijo paveldėtą turtą, ir žemės sklypas 1,10ha ploto (duomenys neskelbtini) ežeras atiteko A. T.
Šiuo atveju taikytinas universalus teisės principas, kad iš ne teisės negali kilti teisė, todėl panaikinus 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr.13-5074 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei V. T. “ 1.1.3 punktą dalyje dėl pilietei V. T. grąžinimo natūra 1,10 ha vandens telkinio sklype Nr.74/2, esančio (duomenys neskelbtini) Utenos r., pripažintinas R. B., A. T. ir J. T. 2003-09-10 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (not. reg. Nr. NJ-7293) dalyje dėl paveldimo 1,10ha žemės sklypo (vandens telkinio) (duomenys neskelbtini) ežero (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kuktiškių k., Kuktiškių sen., Utenos rajone, negaliojančiu, taip pat pripažintina R. B. , A. T. ir J. T. 2003-09-10 sudaryta įpėdinių paveldėto turto dalybų sutartis (not. reg. Nr. NJ-7297) dalyje dėl 1,10 ha žemės sklypo (vandens telkinio) (duomenys neskelbtini) ežero (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ), esančio (duomenys neskelbtini) Utenos rajone, perėjimo įpėdinio A. T. nuosavybėn negaliojančia.
Ieškovas Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras pagal LR CPK 83str. 1d. 5p. nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, kadangi teismas pripažino, jog ieškovo ieškinys pareikštas, siekiant apginti viešąjį interesą.
Teismas vertina, kad ieškovo reikalavimas panaikinti 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko sprendimą Nr.13-5074 dalyje yra neturtinio pobūdžio, todėl pagal LR CPK 80str. 1d.2p. apmokestinamas 115Lt žyminiu mokesčiu ( atsižvelgiant į vartotojų kainų indekso padidėjimą iki 114,7 nuo 2007-09-01(LR CPK 82str.) ir pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4d. (2007-07-03 įstatymo Nr. X-1249 redakcija) dėl įmokų apvalinimo (V.Ž. Nr. 80-3220) mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuojami nacionaline valiuta, o kiekviena piniginė prievolė apvalinama taip: 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų – didinant iki lito). Ieškovo reikalavimas pripažinti R. B. , A. T. ir J. T. 2003-09-10 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (reg. Nr. NJ-7293) dalyje dėl paveldimo 1,10ha žemės sklypo laikytinas turtinio pobūdžio reikalavimu, nes paveldėjimo teisės liudijimas sukuria įpėdiniams turtines teises ir pareigas, todėl apmokestinamas 3 proc. dydžio žyminiu mokesčiu nuo ieškinio sumos, tai yra nuo 2024Lt pagal vidutinę objekto rinkos kainą (28 b.l.), kas sudarytų 61Lt. Trečiasis reikalavimas laikytinas susijusiu su antruoju ir išvestiniu iš antrojo, todėl neapmokestinamas.
Taigi viso mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje sudarytų 176Lt, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 112,56Lt.
Patenkinus ieškovo ieškinį, bylinėjimosi išlaidos pagal LR CPK 93str. turi būti priteistos iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, tai yra, šiuo atveju iš atsakovų. Tačiau teismas, taikydamas LR CPK bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo valstybei normas, vadovaujasi LR CPK 3str. 1d. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, todėl visos bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžeto naudai priteistinos iš atsakovo Utenos apskrities viršininko administracijos, kadangi ieškinys kilo iš neteisėto Utenos apskrities viršininko administracijos 2003-08-05 sprendimo (LR CPK 80str., 88str, 93str., 96str.).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 3str., 259, 263 – 268, 270, straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.
Panaikinti 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr.13-5074 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei V. T. “ 1.1.3 punktą dalyje dėl pilietei V. T. grąžinimo natūra 1,10 ha vandens telkinio sklype Nr.74/2, esančio (duomenys neskelbtini) Utenos r.
Pripažinti R. B. , A. T. ir J. T. 2003-09-10 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (not. reg. Nr. NJ-7293) dalyje dėl paveldimo 1,10ha žemės sklypo (vandens telkinio) (duomenys neskelbtini) ežero (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Utenos rajone, negaliojančiu.
Pripažinti R. B. , A. T. ir J. T. 2003-09-10 išduotą įpėdinių paveldėto turto dalybų sutartį (not. reg. Nr. NJ-7297) dalyje dėl 1,10 ha žemės sklypo (vandens telkinio) (duomenys neskelbtini) ežero (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ), esančio (duomenys neskelbtini) Utenos rajone, perėjimo įpėdinio A. T. nuosavybėn negaliojančiu.
Priteisti iš atsakovo Utenos apskrities viršininko administracijos valstybės biudžeto naudai 176Lt žyminio mokesčio ir 112,56Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.
Teisėja Irena Stacevičienė