Civ. b. Nr. 2A-1377-262/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30593-2017-9 

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui E. M. dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 520,77 Eur žalos atlyginimo.

2. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2-11-8-927/2014 atsakovas buvo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 5000 Lt bauda su neteisėtai gabentų 88 pakelių cigarečių „Minsk City“ ir „Minsk Capital“ bei automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Atsakovo neteisėtai gabentos cigaretės bei automobilis muitinės pareigūnų buvo paimti 2013 m. birželio 18 d. Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste, atgabenti į jų saugojimo vietas. Ieškovas patyrė 520,77 Eur žalos, kurią sudaro 38,70 Eur automobilio transportavimo ir sulaikymo (paėmimo) vietos į jo saugojimo vietą, 472,07 Eur – automobilio saugojimas, 1,80 Eur – cigarečių „Minsk City“ ir „Minsk Capital“ transportavimas į jų saugojimo vietą, 8,08 Eur saugojimo bei 0,12 Eur – jų sunaikinimo kaštai. Žala suprantama, kaip ieškovo turėtos sulaikytų, ir konfiskuotų automobilio transportavimo bei saugojimo, cigarečių transportavimo, saugojimo bei sunaikinimo išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) atsiradę kaip atsakovo padaryto administracinio teisės pažeidimo pasekmė. Ieškovo patirta žala priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo kaltais neteisėtais veiksmais, kuriuos teismas kvalifikavo kaip padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 2 dalyje.

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad už teisės pažeidimą jam buvo skirta administracinė bauda, konfiskuojant ir transporto priemonę. Valstybės institucijų, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, patirtos išlaidos, susijusios su šio turto saugojimu, pripažinimu atliekomis ir kitais veiksmais, apmokamos iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Išlaidos, susijusios su tabako gaminių saugojimu ir sunaikinimu, padengiamos iš biudžeto asignavimų, kurie pagal patvirtintą sąmatą skirti ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai, o administracinių nusižengimų protokolą surašiusiai institucijai. Todėl ieškovas savo turėtų išlaidų negali reikalauti iš atsakovo, nes jos atlygintinos iš biudžeto asignavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakovo ieškovui priteista 520,77 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovo valstybei priteista 20,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, jog nustatyta, kad atsakovas yra teismo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 1 dalyje. Ieškovo patirti nuostoliai, kuriuos sudaro konfiskuotų daiktų transportavimo, saugojimo bei sunaikinimo išlaidos, yra susiję priežastiniu ryšiu su teismo konstatuotais atsakovo netesėtais veiksmais. Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 198 straipsnio 1 dalies a) punkto nuostatomis, muitinė imasi visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių, įskaitant konfiskavimą ir pardavimą ar sunaikinimą, jei nebuvo įvykdyta bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, arba prekės buvo nuslėptos nuo muitinės priežiūros. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su 1 dalyje nurodytomis priemonėmis susijusias išlaidas apmoka 1 dalies a punkte nurodytu atveju – bet kuris asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas, arba asmuo, kuris nuslėpė prekes nuo muitinės priežiūros, t.y. šiuo atveju atsakovas. Taigi, pripažintina, kad egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, todėl ieškovo reikalavimas dėl 520,77 Eur nuostolių atlyginimo iš atsakovo yra pagrįstas ir todėl tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

7. Nurodė, kad teisės aktai, reglamentuojantys tam tikro turto konfiskavimo tvarką, yra: Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės), bei Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarkos aprašas (toliau – tabako sunaikinimo tvarka), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 1116. Taisyklių 5 p. nustato, kad tais atvejais, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti, valstybės institucijos, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, privalo užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo paslaugas, būtų sudaromos ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutartys, t. y. kad teikiamų saugojimo paslaugų kaina būtų nustatyta vadovaujantis protingumo kriterijais ir atitiktų rinkoje teikiamų analogiškų saugojimo paslaugų kainą. Valstybės institucijų, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, patirtos išlaidos, susijusios su šio turto saugojimu, pripažinimu atliekomis ir kitais veiksmais, apmokamos iš joms skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Tabako sunaikinimo tvarkos 4 p. nustato, kad tabako gaminių gabenimo iki naikinimo vietos ir naikinimo darbus organizuoja ikiteisminį tyrimą atlikusi institucija, o administracinių nusižengimų bylose - sprendimą sunaikinti tabako gaminius priėmusi ar administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija (jeigu sprendimą priėmė teismas). Išlaidos, susijusios su tabako gaminių saugojimu ir sunaikinimu, padengiamos iš biudžeto asignavimų, kurie pagal patvirtintą sąmatą skirti ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai, o administracinių nusižengimų bylose - sprendimą sunaikinti tabako gaminius priėmusiai ar administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai (jeigu sprendimą priėmė teismas). Taigi, ieškovas nepagrįstai iš atsakovo reikalauja priteisti paimto turto saugojimo išlaidas, nes jas turi padengti valstybė iš biudžeto lėšų.

8. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. 

9. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant visas būtinas apelianto deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246-6.249, 6.251, 6.263 straipsniai) – apelianto neteisėtus veiksmus ir kaltę (administracinės teisės pažeidimo sudėtis apelianto veikoje), žalą (ieškovo faktiškai patirtas sulaikytų daiktų administravimo išlaidas), priežastinį ryšį tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (apeliantui nepadarius administracinės teisės pažeidimo, ieškovui nebūtų kilusi ir patirtas išlaidas sąlygojusi pareiga išsaugoti šio administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimui reikšmingus daiktus - administracinės teisės pažeidimo įrankį ir tiesioginį objektą).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

10. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

11. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.). 

12. Atsakovas nesutikdamas su priimtu sprendimu nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus iš jo paimtų daiktų saugojimas turėjo būti apmokėtas iš valstybės biudžeto lėšų. Teismas su šiais atsakovo teiginiais nesutinka, nes atsakovas netinkamai interpretuoja teisės normas, reglamentuojančias turto perdavimo valstybei organizavimo tvarką.

13. Pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 198 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, kuriomis vadovaujantis išlaidas, susijusias su muitinės taikomomis būtinomis disponavimo prekėmis priemonėmis, įskaitant konfiskavimą ir pardavimą ar sunaikinimą, apmoka bet kuris asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas, arba asmuo, kuris nuslėpė šias prekes nuo muitinės priežiūros. Taisyklių 1 punktas nustato, kad valstybei perduotinas turtas yra, be kita ko, konfiskuotas turtas.

14. Kasacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016, nurodė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento. Tai nustatyta CK 4.47 straipsnio 10 punkte, 4.67 straipsnyje, BK 72 straipsnyje, ATPK 26 straipsnyje, ANK 29 straipsnyje. Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarimui dėl automobilio konfiskavimo, jis tapo valstybės nuosavybe ir valstybė yra atsakinga už prievoles, susijusias su konfiskuoto turto saugojimu (saugojimo išlaidas).

15. Taisyklių 5 punktas nustato, jog iš valstybės institucijoms skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų apmokamos tik su valstybei perduotino turto (t.y. turto, dėl kurio konfiskavimo yra priimtas ir jau įsiteisėjęs nuosprendis ar nutarimas skirti administracinę nuobaudą) saugojimu, pripažinimu atliekomis ir kitais veiksmais susijusios šių valstybės institucijų (nagrinėjamu atveju - Muitinės departamento) patirtos išlaidos.

16. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, iš apelianto priteisė ieškovui atlyginimą būtent tų sulaikytų daiktų administravimo išlaidų, kurias ieškovas patyrė iki nutarimo apelianto padaryto administracinės teisės pažeidimo byloje įsiteisėjimo, t.y. per laikotarpį, kol valstybė dar nebuvo iš atsakovo paimtų daiktų savininke.

17. Administracinės teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima šio kodekso 266 ir 268 straipsniuose numatytų organų pareigūnai, paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami.

18. Muitinės sulaikytų prekių perdavimo į laikinojo saugojimo vietą ir pristatymo į centralizuotą F tipo muitinės sandėlį instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. IB-158 „Dėl Muitinės sulaikytų prekių perdavimo į laikinojo saugojimo vietą ir pristatymo į centralizuotą F tipo muitinės sandėlį instrukcijos patvirtinimo“, 4 punktas nustato, kad muitinės sulaikytos prekės, be kita ko, turi būti pristatytos į centralizuotą F tipo muitinės sandėlį, padėtos į depozitines sąskaitas, banko saugyklas arba perduotos saugoti turto saugotojui pagal sulaikytų prekių saugojimo (pasaugos paslaugų teikimo) sutartis, Muitinės departamento sudarytas laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

19. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog vengiant didelių saugojimo išlaidų, sulaikytas automobilis galėjo būti grąžintas saugoti atsakovui, paimant transporto priemonės registracijos dokumentus. Jeigu automobilis būtų likęs pas atsakovą, atsakovas jį galėjo paslėpti, išardyti ar apgadinti ir tokiu būdu automobilis arba būtų apskritai neišlikęs arba jo vertė būtų labai sumažėjusi. Taigi, jokio teisinio pagrindo palikti automobilį atsakovui.

20. Iš to, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius (kaip turi būti atlyginama už iš pažeidėjo paimtų, bet dar nekonfiskuotų daiktų saugojimą) bei su šių normų taikymu susijusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                        Ona Gasiulytė