Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-11-05][nuasmeninta nutartis byloje][2S-1749-555-2020].docx
Bylos nr.: 2S-1749-555/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 188604955 atsakovas
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas teismui
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
BYLOS DĖL PAVELDĖJIMO
Kitos bylos dėl paveldėjimo
Atsisakymas priimti ieškinį
Atsisakymas priimti ieškinį, kai pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo
Ieškinys

?

Civilinė byla Nr. 2S-1749-555/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14395-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.8.2; 3.1.14.8.8; 3.3.2.4 

                                                           (S)

img1 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. lapkričio 5 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22695-752/2020 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovėms Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarei I. J. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kauno apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 25 d. gautas ieškovės R. P., pagal įgaliojimą atstovaujamos R. M., prašymas – pareiškimas (reg. Nr. DOK-112151), dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir – VGTPT) Kauno skyriaus neteisėto atsisakymo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu teikti antrinę teisinę pagalbą R. P. ir įpareigojimo suteikti jai antrinę teisinę pagalbą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės R. P. 2020 m. rugsėjo 25 d. pateiktą prašymą – pareiškimą (reg. Nr. DOK-112151), kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui ir kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

3.       Teismas nustatė, kad pateiktu procesiniu dokumentu yra skundžiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą R. P.. Skundžiamame VGTPT 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka – kad sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui arba Regionų apygardos teismo Kauno rūmams. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pateiktas procesinis dokumentas yra neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, o teismingas administraciniam teismui.

4.       Teismas taip pat pažymėjo, kad pateiktame ieškovės R. P. prašyme – pareiškime, kurį pasirašė R. M., nurodyta, kad R. M. yra ieškovės sugyventinis, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo. Teismas vertino, kad pareiškimą ieškovės vardu pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

 

5.       Atskiruoju skundu ieškovė R. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir patenkinti jos atskirąjį skundą  įpareigoti pirmosios instancijos teismą tenkinti jos pateiktą prašymą – pareiškimą dėl VGTPT atsisakymo teikti jai antrinę teisinę pagalbą. Netenkinus jos atskirojo skundo  perduoti nagrinėti Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Ieškovė turi teisę į antrinę teisinę pagalbą. Ieškovė turi teisę pasirinkti, kad jai atstovaune tik antrinę teisinę pagalbą teikianti įstaiga, bet ir jos gyvenimo partneris (sugyventinis) R. M., kuriam yra išduotas įgaliojimas ir su kuriuo ji jau gyvena daugiau kaip 4,5 metų. Nepaisant to, kad jis neturi aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo, tačiau VGTPT atsisakius ieškovei teikti antrinę teisinę pagalbą, tokią gali suteikti tik jos įgaliotas gyvenimo partneris.

5.2.                      Ieškovė nepasitiki jokiais administraciniais teismais Lietuvoje, nes jie yra šališki ir atstovauja tik Lietuvos valstybės interesus. Be to, Kauno regionų administracinis teismas vilkintų ieškovės skundo nagrinėjimą dėl nepagrįsto VGTPT atsisakymo skirti jai antrinę teisinė pagalbą. Tokiais veiksmais jai būtų daroma turtinė ir neturtinė žala, kuri jau ir dabar egzistuoja dėl neteisingai išnagrinėtos paveldėjimo teisių gynimo bylos.

 

         Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

6.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7.       Apeliacijos objektas  pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės procesinį dokumentą, pavadintą „prašymas – pareiškimas“, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui ir kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė (toliau ir – apeliantė) R. P. pateikė teismui ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CBP-18569). Bylos eigoje, ieškovė, pagal įgaliojimą atstovaujama R. M., 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, pavadinimu „prašymas – pareiškimas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus neteisėto atsisakymo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu teikti antrinę teisinę pagalbą R. P. ir įpareigojimo suteikti jai antrinę teisinę pagalbą“ (reg. Nr. DOK-112151). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės pateiktą procesinį dokumentą kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui ir kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo iš esmės kvestionuoja patį VGTPT sprendimą atsisakyti jai teikti antrinę teisinę pagalbą.

9.       Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės pateiktą procesinį dokumentą, pavadinimu „prašymas – pareiškimas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus neteisėto atsisakymo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu teikti antrinę teisinę pagalbą R. P. ir įpareigojimo suteikti jai antrinę teisinę pagalbą“, vienu iš įtvirtintų ieškinio atsisakymo pagrindų – CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. konstatavęs, kad procesinis dokumentas nėra teismingas Kauno apylinkės teismui.

10.       Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio (kito procesinio dokumento) priėmimo metu. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

11.       Rūšinis teismingumas (competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 straipsnis).

12.       Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų tesenos įstatymas (toliau – ABTĮ) 21 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis).

13.       Pažymėtina, kad ieškinio (kito procesinio dokumento) ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis pagrindas). Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateikto procesinio dokumento turinio matyti, kad ji nesutinka ir reiškia reikalavimą būtent dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta jai teikti antrinę teisinę pagalbą. Iš esmės dėl šio VGTPT sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nurodo argumentus ir atskirajame skunde.

14.       Pažymėtina, kad administracinių teismų kompetencijai įstatymu yra priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo ir vidaus administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus (CPK 1 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teisiniai santykiai – tai įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys vykdant viešąjį administravimą, t. y. santykiai, atsirandantys dėl valstybės institucijų ar kitų įgaliotų subjektų vykdomosios veiklos, jiems įgyvendinant įstatymų suteiktas viešojo administravimo funkcijas. Konkretizuojant nuostatą, apibūdinančią administracinių teismų jurisdikcinę kompetenciją, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus).

15.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPĮ). Antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą yra įpareigotos užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPĮ 9 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra viešojo administravimo subjektas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal VGTPĮ 9 straipsnio 1 dalį yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos, kuri yra valstybės institucija. VGTPT turi teritorinius administracijos padalinius, kurių veiklos teritoriją, atsižvelgdamas į apygardos teismų veiklos teritorijas, nustato teisingumo ministras. VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba, ir šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalis). Taigi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas įtvirtina ginčų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priskirtinumą administracinių teismų kompetencijai. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės pateiktas teismui procesinis dokumentas nėra teismingas Kauno apylinkės teismui.

16.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktą procesinį dokumentą, pavadinimu „prašymas – pareiškimas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus neteisėto atsisakymo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu teikti antrinę teisinę pagalbą R. P. ir įpareigojimo suteikti jai antrinę teisinę pagalbą“, taip pat atsisakė priimti, kadangi jis yra paduotas neįgalioto jį pateikti asmens – R. M. (CPK 137 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

17.       Atstovavimas civiliniame procese skiriasi nuo atstovavimo materialiojoje civilinėje teisėje, nes skirtingi šių teisinių institutų pagrindu išduodamų įgaliojimų turinys ir apimtis. Civilinėje teisėje įgaliotojas gali laisvai pasirinkti įgaliotinį (fizinį ar juridinį asmenį), įgaliotinis veikia vienas įgaliotojo vardu ir gali atlikti tokius veiksmus, kurie tiesiogiai nurodyti pavedimo sutartyje (įgaliojime), o civiliniame procese įgaliotojui gali atstovauti tik fizinis asmuo, ir tik toks, kuris atitinka CPK reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), t. y. CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato dvi būtinas sąlygas, norint atstovauti fizinį asmenį teisme: pirmoji sąlyga yra ta, kad asmuo turi atstovauti artimą giminaitį ar sutuoktinį (sugyventinį); antroji – turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Nesant bent vienos iš CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų sąlygų, fizinio asmens atstovavimas teisme negalimas. Nagrinėjamu, kaip tą nustatė ir pirmosios instancijos teismas, iš pateikto ieškovės procesinio dokumento, pavadinimu „prašymas – pareiškimas“, kurį pasirašė R. M., matyti, kad R. M. yra ieškovės sugyventinis, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo. Šių teismo nustatytų aplinkybių ieškovė atskiruoju skundu neginčija, bet, priešingai, tai pripažįsta ir atskirajame skunde. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad ieškovės pateiktas teismui procesinis dokumentas paduotas neįgalioto jį pateikti asmens – R. M..

18.       Ieškovė pateiktu atskiruoju skundu prašo netenkinus jos atskirojo skundo  perduoti nagrinėti Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. CPK civilinių bylų nagrinėjimui yra nustatyta trijų pakopų teismų sistema, kuria vadovaujantis civilinė byla, esant atitinkamoms procesinėms sąlygoms, gali būti nagrinėjama iš pradžių žemiausios pakopos teisme, t. y. pirmojoje instancijoje, po to aukštesnės instancijos teisme – apeliacinėje instancijoje bei dar vėliau – kasaciniame teisme (CPK 25-27 straipsniai, CPK II dalis „Procesas pirmosios instancijos tesime“, CPK XVI skyrius „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“, CPK XVII skyrius „Bylų procesas kasaciniame teisme“). Civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių arba apygardų teismai. Lietuvos apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms dėl neįsiteisėjusių apygardos teismų sprendimų ir nutarčių (CPK 301 straipsnio 4 dalis), t. y. dėl tokių procesinių sprendimų, kuriuos apygardos teismai priėmė nagrinėdami bylas kaip pirmosios instancijos teismai. Apeliacinės instancijos teismo priimami procesiniai sprendimai įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis) ir gali būti peržiūrėti tik kasacine tvarka (CPK 340 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nėra numatyta, kad apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliantės atskirojo skundo, jis turėtų būti persiunčiamas Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, todėl toks apeliantės prašymas laikomas nepagrįstu ir yra netenkinamas.

19.       Šiuo atveju aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius ieškovės atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

20.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės R. P. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, 

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • e3K-3-10-690/2018
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CPK 36 str. Ginčų dėl teismingumo sprendimas
  • CPK 1 str. Civilinio proceso įstatymai
  • 3K-3-212-219/2015
  • CPK 56 str. Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą
  • CPK 301 str. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimas apeliacine tvarka
  • CPK 339 str. Apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas
  • CPK 340 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimas kasacine tvarka
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • 3K-3-52/2011
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės